Žymos archyvas: žydai

Lietuvos pilietybę atkūrusiems litvakams iš PAR Seime įteikti pasai (0)

Lietuvos pilietybę atkūrusiems litvakams iš PAR Seime įteikti pasai | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Kovo 22 d. Seimo I rūmų Prezidento salėje Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius priėmė Lietuvoje viešinčius litvakus iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR). Dviem šios bendruomenės atstovams – Juliui Morisui Krengeliui ir jo sūnui, PAR žydų bendruomenės prezidentui Zevui Lancei Krengeliui susitikimo metu vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas įteikė Lietuvos Respublikos pasus. Skaityti toliau

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (6)

Jonas Juodagalvis | Propatria.lt nuotr.

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kaniūkų kaimą iššaudę žydai – holokausto aukos? (9)

Fania Jocheles ir Michoelis Brancovskis 1944 m. liepą apdovanoti „Didžiojo tėvynės karo partizanų“ medaliais. Po 73 metų Lietuvos Prezidentūroje F. Jocheles–Brancovskajai toje pat vietoje ant krūtinės buvo užkabintas Riterio kryžius „Už nuopelnus Lietuvai“ | Archyvinė nuotr.

Vasario 21 d. „Ūkininko patarėjas“, pirmasis iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių, pranešė visuomenei, kad Prezidentūra, Vasario 16-osios proga „už nuopelnus Lietuvai“ užkabinusi „riterės“ kryžių sovietinei diversantei, Rytų Lietuvos Kaniūkų kaimą išžudžiusios žydų gaujos narei Faniai Brancovskajai, iš tiesų apdovanojo ir reabilitavo visus lietuvių tautos genocido vykdytojus. Po straipsnio redakcija gavo naujų šiurpių liudijimų apie masinį Kaniūkų moterų ir vaikų naikinimą, todėl Prezidentūros dekretas dėl Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Atviras laiškas Lietuvos žydų bendruomenei dėl Užgavėnių „žydų“ tradicijos (nuotraukos) (32)

Užgavėnės | Alkas.lt, V. Daraškevięiaus nuotr.

Viešoje erdvėje pasklidę kaltinimai ir Lietuvos žydų bendruomenės pareiškimas, kad lietuviškos tradicinės Užgavėnės pasižymi nacistine simbolika ir sudaro galimybes naujo žydų holokausto pradžiai, sukėlė didžiulį šios šventės tradicijas puoselėjančių žmonių nerimą. Tokie kaltinimai žiniasklaidoje buvo pateikti neatsakingai, nevengiant melo ir dirbtinų montažų, visiškai iškreipiant kaukių ir pačios šventės esmę. Šią esmę daug geriau suvokė britų dienraštis „The Guardian“, kuris lietuviškąsias Užgavėnes 2017 m. įtraukė į geriausių Europos alternatyvių karnavalų dešimtuką. Skaityti toliau

L. Kolosauskaitė. Kodėl jie nori atimti Užgavėnes? (19)

Lidžita Kolosauskaitė | Facebook.com nuotr.

Visuomenėje nuvilnijus neregėto kvailumo skandalui, kurio metu aš ir absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų apšaukti antisemitais, nes švenčia Užgavėnes, kyla klausimas – kam to reikėjo?

Ir pirmasis ateinantis į galvą atsakymas yra Ramūnas Karbauskis.

Nuo lovio nuvyta svita su visu klounų (vadinamų visuomenininkais arba žiniasklaidos atstovais) personalu lyg kokios pasiutlige apsirgusios beždžionės mėto į šį asmenį ir jo vadovaujamą partiją visokius šūdus ir tokiu būdu bando įrodyti „kvailam“ rinkėjui, kad turėjo balsuoti už juos. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Prezidentūra apdovanojo lietuvius žudžiusios gaujos narę (video) (35)

Lietuvos Respublikos Prezidentė įteikia apdovanojimą Faniai Jocheles–Brancovskajai | youtube.com stop kadras

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios proga „už mūsų šalies garsinimą pasaulyje“ lietuviškus apdovanojimus įteikė 26-iems Lietuvos ir užsienio piliečiams. Valstybės vadovė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių užkabino ir buvusiai Vilniaus geto kalinei, holokausto metraštininkei, 94 metų Faniai Jocheles–Brancovskajai (Brantsovsky), kuri 1944 m. susitepė lietuviško Kaniūkų kaimo gyventojų krauju.

Raudonosios armijos pagalbininkai

Sovietinėse enciklopedijose rašoma, kad F. Brancovskaja su raudonaisiais Rūdninkų girios partizanais „Lietuvos hitlerinės okupacijos laikais narsiai priešinosi vokiečių kariuomenei Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su buvusiu žydų bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi Simonu Gurevičiumi (II) (video) (2)

Simonas Gurevičius | Alkas.lt nuotr.

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.

„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta ir knyga apie Molėtų žydus (nuotraukos) (3)

Knygos „Mūsų Molėtų žydai“ viršelio dalis | MKM nuotr.

Vasario 23 d., 11 val., „Litexpo“ – Lietuvos parodų ir kongresų centre – konferencijų salėje 5.2, antrame aukšte, Molėtų krašto muziejus (MKM) pristatys knygą „Mūsų Molėtų žydai“. Renginyje dalyvaus Molėtų žydų palikuonis Leonas Kaplanas, molėtiškis advokatas Kazys Rakauskas, MALAT Memory Foundation direktorius Maksimas Dorenskis. Jau trečius metus Molėtų krašto muziejaus leidiniai laimi finansavimą ir galimybę būti pristatomi Vilniaus knygų mugėje.

2016 m. rugpjūčio 29 d. Molėtų žydų palikuonio T. Kritzerio iniciatyva Molėtuose įvyko Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su buvusiu žydų bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi Simonu Gurevičiumi (I) (video) (5)

Simonas Gurevičius | Alkas.lt nuotr.

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.

„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Skaityti toliau

A. Zolubas. Antisemitizmo skatinimo vajus tęsiasi (26)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Kaip skelbia žiniasklaida, Lenkijoje padaugėjo antisemitizmo apraiškų. Varšuvos universiteto tyrimų centras nustatė, kad 2014–2016 metais padidėjo tolerancija kalboms, kurstančioms neapykantą žydams. Tai ypač būdinga jauniems lenkams, interneto vartotojams. Šį tyrimą atliekant buvę apklausta 1000 suaugusiųjų ir 700 jaunuolių. Tik 23 nuošimčiai apklaustų lenkų prisipažino teigiamai vertinantys žydų tautybės žmones. 2015 metais šis skaičius buvo penkiais nuošimčiais didesnis. Tyrimo autoriai pakantumo antisemitizmui augimą sieja su islamofobijos paaštrėjimu ir didesniu nusiteikimu prieš migrantus.

Varšuvos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad musulmonų baimė, kilusi 2014– Skaityti toliau

T. Baranauskas. Užmėtymas akmenimis. Kaip tai vyksta? (67)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiuolaikinės technologijos suteikia daugiau galimybių ir šiaip žmonėms, ir žmogaus stebėtojams. Televizijos laidas, kurių nežiūrėjai, kurių net nesirengei žiūrėti, kurių niekada net neateitų į galvą žiūrėti, gali dar dvi savaites susirasti saugykloje ir pažiūrėti, jeigu tik iškyla reikalas. O reikalas atsirado – reikalas pažiūrėti 2017 m. sausio 6 d., penktadienį, 19:05-20:25, transliuotą laidą „Atspėk dainą“… Pirmą kartą gyvenime atidžiai peržiūrėjau visą tokio pobūdžio laidą ir netgi kai ką iš jos išsirašiau. Tai laida, kuri buvo operatyviai išimta iš LRT mediatekos internete, ir kuria dabar galima tiktai draugiškai piktintis drauge su būriu „viešųjų intelektualų“ – „kaip taip galima!? Vai, gėda Lietuvai!“, bet ne pamatyti, išskyrus visiems panosėj kaišiojamą iš televizoriaus ekrano kreivai perfilmuotą kelių sekundžių fragmentą. Tiksliau, jos nebebūtų galima pamatyti, jei ne Teo televizijos programų saugykla… Skaityti toliau

V. Valiušaitis. „Žmonės, būkite žmonės!“ (5)

Vidmantas Valiušaitis | J. Valiušaičio nuotr.

Diskusija Vilniaus rotušėje dėl pulk. Kazio Škirpos gatvės pavadinimo (lapkričio 29 d.) išryškino požiūrių skirtumus į istorinius faktus ir nevienodas jų interpretacijas.

Turbūt tai nieko nuostabaus. Europos Parlamento rezoliucijoje „Europos sąžinė ir totalitarizmas“ sakoma: „istorikai sutinka, kad istorinių faktų neįmanoma interpretuoti visiškai objektyviai ir kad visiškai objektyvaus istorinio jų perteikimo nėra“; „nė viena politinė institucija ar politinė partija neturi išskirtinės teisės interpretuoti istoriją, ir šios institucijos ar partijos negali teigti, kad jos interpretuoja objektyviai“.   Skaityti toliau

V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką (9)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pamenate, 2015-aisiais mėginta „nuvainikuoti“ tremtinį, kankinį ir nepriklausomybės gynėją Joną Noreiką-„Vėtrą“, kurio garbei esą nevertai kabo atminimo lenta ant Mokslų akademijos bibliotekos? Tąsyk nepavyko. Šiemet atėjo kito nepriklausomybės gynėjo, savanorio ir diplomato Kazio Škirpos eilė. Pasirodo, jo vardu nevertai pavadinta gatvė Vilniuje. Pernai tokia pati akcija inicijuota Kaune. 

Nelemtasis Birželio sukilimas

Lietuvių rezistentų kaltės Holokauste ieškantys ir ją pabrėžiantys istorikai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir šiaip socialiniai aktyvistai ne pirmą kartą dėsningai nusitaiko į Skaityti toliau

LLKS: Šalin rankas nuo atminimo ženklų Kaziui Škirpai! (4)

Paminklas plk. Kaziui Škirpai, Berlyno LAF vadovui ir 1941 m. birželio sukilimo organizatoriui Petrašiūnų kapinėse Kaune | kam.lt nuotr.

Gruodžio 4 d. Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga (LLKS) ir kitos nevyriausybinės patriotinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią dviejų Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narių bandymams panaikinti Vilniuje esančios Kazio Škirpos alėjos pavadinimą, kreipėsi į Vilniaus merą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Skelbiame Alkas.lt redakcijai atsiųsta visą kreipimosi raštą:

Pastaruoju metu žiniasklaida, tarsi gardžiuodamasi savinieka, skelbia vis naujus rašinius, kaip lietuviai kolaboravo su naciais, kaip išduodavo bei žudė žydus, kaip grobstė jų turtą. Žinotina, jog tie vagys nebuvo nacionalistai, jog ir į Sibirą ištremtų lietuvių turtu nesibjaurėjo, jog jie drauge buvo entuziastingas stribų rezervas. Skaityti toliau

Iš ligoninės laiptų išmontuoti žydų paminkliniai akmenys grįžta į jiems skirtą vietą (video) (0)

S. Žiūros nuotr.

Vilniuje lieka vis mažiau sovietų valdžios barbariškumo pavyzdžių – tvarkomos vietos, kuriose randama paminklinių žydų akmenų fragmentų. Neseniai tokia vieta aptikta Antakalnyje – Vilniaus klinikinės ligoninės pagrindinio įėjimo laiptuose buvo rasta žydų paminklinių akmenų dalys. Šią savaitę laiptams panaudoti žydų paminkliniai akmenys yra išmontuojami ir išvežami   jiems skirtą pagarbos vietą – senąsias žydų kapines Olandų gatvėje, rašoma savivaldybės pranešime spaudai.

„Privalome pasirūpinti svarbiais religiniais paminklais ir parodyti deramą pagarbą mirusiųjų atminimui. Skaityti toliau

Kaune atidengtas ženklas Holokausto aukoms atminti (0)

Rengėjų nuotr.

Mirusiųjų atminimo dieną Kaune prisimintas tragiškas žydų istorijos tarpsnis, kuomet 1941 metų liepą Kauno tvirtovės VII forte buvo sušaudyta per 3 tūkst. žmonių. Masinių žudynių vietą čia nuo šiol žymės ženklas Holokausto aukoms atminti. Žydų bendruomenės atstovai sako, kad naujasis paminklas – brangus ir reikšmingas istorinės atminties išsaugojimas.

Iš žemės veržliai išnyrančios žvaigždės skulptūrą, pastatytą VII forto teritorijoje, iš juodo akmens Skaityti toliau

L. Donskis bus pagerbtas ten, kur pats norėjo sukalbėti kadišą (maldą) (0)

Leonidas Donskis | wikipedia.org nuotr

Sekmadienį, spalio 23 dieną, 15 val., a.a. Leonido Donskio atminimas bus pagerbtas Butrimonyse, pagrindinėje žydų masinių žudynių vietoje. Leonidas Donskis yra sakęs, kad jaučia moralinę pareigą ten kadišą sukalbėti su žydais. Sekmadienį kadišą atliks operos solistas Rafailas Karpis.

Antrojo pasaulinio karo metais Butrimonyse buvo sušaudyta apie 2 000 ten gyvenusių žydų, išsigelbėjo vos vienuolika, vienas iš jų – Leonido tėvas.  Būtent šioje istorinėje vietoje  dvi bendruomenės – „Šiaurės Jeruzalė“ „Malat memory foundation – kviečia pagerbti čia žuvusiųjų ir Leonido Donskio atminimus. Skaityti toliau

Izraelio valstybės ambasada apdovanos Pasaulio Tautų Teisuoliais pripažintos šeimos iš Kauno artimuosius (0)

pasaulio_teisuolio_medalis_wikipedija-org

Spalio 21 d. Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje Izraelio Valstybės ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon „Jad Vašem“ Pasaulio Tautų Teisuolių medaliu ir garbės raštu apdovanos Blažaičių šeimą, kuri Antrojo pasaulinio karo metais, nepaisant mirtino pavojaus visai šeimai, gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Antanas ir Adelė Blažaičiai, ir jų dukra Valentina bus apdovanojami po mirties, tad apdovanojimą priims šeimos artimiausi giminaičiai.

Blažaičių šeima garbingą apdovanojimą gavo už tai, kad Antrojo Pasaulinio karo metais, savo namuose Panemunėje, Skaityti toliau

Tūkstančiai senųjų žydų kapų atguls virtualioje nuotraukų galerijoje (0)

Žydų kapinės | Kaunas.lt nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto studentai prisijungė prie Kauno iniciatyvos atgaivinti senąsias žydų kapines Žaliakalnyje. Šiomis dienomis baigti daugiau kaip mėnesį trukę fotofiksavimo darbai, kuriais įamžinti beveik 6 tūkst. antkapių.

„Esame dėkingi VDU bendruomenei už tokį geranorišką indėlį atkuriant istorinį paveldą Kaune. Aštuoni studentai atsiliepė į mūsų kvietimą ir atliko išties didelį bei reikšmingą darbą. Skaityti toliau

„Azerbaidžano reportažai“: Ten žydai gyvena tris tūkstančiu metų… (nuotraukos, video) (0)

Pisachas Isakovas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Žydai Azerbaidžane? Sunku patikėti. O vis dėlto – taip!

Jau ne pirmą tūkstantmetį Šiaurės Azerbaidžane įsikūrę kalnų žydai, kurių iš šio krašto neišblaškė nei istorijos vėjai, nei geresnio gyvenimo paieškos.
Per amžių amžius savo bendruomenėje jie saugojo savo kalbą, tradicijas, apeigas, gražiai sugyveno su visų tautybių kaimynais ir XXI amžių pasiekė išlaikę žydišką savastį.

Tos bendruomenės centras – Azerbaidžano Kubos rajono Krasnaja Sloboda miestelis, kur lankėsi ir Alko komanda. Skaityti toliau

R. Navickas. Gal neverta perlenkti lazdos? Nes įkyriai brukamas daiktas greit pradeda lysti per gerklę ir tampa atstūmimo ir net pašaipų objektu (79)

Blogeris ZeppelinusUž dvidešimt dviejų dienų, rugsėjo 23-čią minėsime skaudžią datą – Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Tai specialiai tam tragiškam istoriniam įvykiui skirta diena, kuri bus pažymėta tiek aukščiausio lygio oficialiais renginiais, tiek gausiais spaudos straipsniais, tiek neformaliais lokaliniais minėjimais bei internautų flešmobais, vardų skaitymais ir eitynėmis.

Ši liūdna rudens diena mums primena apie Vilniaus geto likvidavimą, nutikusį 1943 m., kuomet kraštą okupavusių Vokietijos nacistų buvo nužudyti arba į koncentracijos stovyklas išvežti paskutinieji žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Skaityti toliau

E. Šiugžda. Smagus gyvenimas (3)

Edvardas Šiugžda | asmeninė nuotr.

Jau šį penktadienį, prasidės oficialus rinkimų vajus – partijų sąrašų pradžioje esantys kandidatai, tarsi pasaulio išminčiai gebantys išspręsti visas susikaupusias bėdas, rodys savo išmintingumą ir ryžtą gelbėti Lietuvos Respublikos piliečius, liesis jų pažadai sustabdyti kainų kilimą, didinti minimalią mėnesinę algą (iš kieno kišenės?), mažinti mokesčius, padėti verslui, didinti darbo vietų skaičių, mažinti emigracijos mastus, apskritai, atvesti Lietuvą į pirmaujančias pasaulio valstybes, sukurti joje tokias gyvenimo sąlygas kaip Airijoje, padaryti iš Lietuvos Baltijos tigrą. Tai jau buvo žadėta prieš ketverius ar net aštuonerius metus. Apie Seimo rinkimų pažadus dar daug teks pakalbėti, tad šį kartą žvilgsnį nukreipkime ir į kitus ne mažiau svarbius klausimus, kurie mūsų politikams atveria „smagų“ gyvenimą. Skaityti toliau

Vilniaus Senamiesčio grindiniuose žydų genocido aukas įamžino „Atminimo akmenys“ (4)

Vilniaus sav. nuotr.

Vilniaus Senamiesčio grindinyje vilniečiai ir miesto svečiai nuo šiandien gali pastebėti variu dengtus „Atminimo akmenis“ – taip įamžintas aštuonių žydų genocido metu žuvusių garbių vilniečių atminimas.

Aštuonios atminimo plokštės neatsitiktinai atsirado Rūdininkų, Vokiečių, Vilniaus, Islandijos, Vasario 16-osios gatvėse, – čia dirbo, mokėsi ar gyveno iškilios ir daug Vilniui nusipelniusios asmenybės: garsūs gydytojai, Vilniaus geto metraštininkas, pirmojo vegetariško restorano Vilniuje įkūrėjai ir kt. Skaityti toliau

Šeduva – Mažoji Lietuvos kultūros sostine (0)

Šeduvo malūnas | J. Dapšausko nuotr.

Susipažinkime su Šeduva, kuri šiais metais yra paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Šeduvos miestelis yra Radviliškio rajono šiaurės rytinėje dalyje, 18 km nuo rajono centro – Radviliškio miesto. Jo plotas – 546 ha. Šiuo metu gyvena 2673 gyventojai.

Puošniausias ir seniausias miesto pastatas, tikra kultūros vertybė – renesansinė Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, pastatyta 1649 m. Šeduva garsėja ne tik visų pakeleivių akį traukiančiu įspūdingu malūnu – restoranu, bet ir moderniomis, aukštą ugdymo kokybę Skaityti toliau

S. Kurgonaitė. Kodėl lietuvės neina tarnauti į kariuomenę (6)

KAM nuotr.

Lietuvių vyrų žygdarbiai ir narsa nuo seno apipinti legendomis. Štai Teodoriko Didžiojo, Jordano, Izidoriaus Seviliečio ir kitų žymių metraštininkų užrašytais žodžiais, baltai buvo „tie, kurių Aleksandras Didysis patarė nejudinti, Epyro valdovas Pyras irgi jų bijojo, Julijus Cezaris vengė minėti.“ Arkivyskupo Chimeneso de Rados, karaliaus Alfonso X Išmintingojo raštininkai pažymi, jog lietuviai  „buvo iš prigimties taurūs ir drąsūs, gražaus ir mandagaus elgesio, reikalus tvarkė atsargiai ir patvariai, išbandyti veiklos ir papročių, vyriškai tvirti, aukšto ūgio ir liekni, kantrūs sužeisti, greitų rankų, stipraus kūno, vikrių kojų, ramaus būdo, šviesios spalvos“. Kokios buvo baltų moterys, kokios vėliau buvo lietuvės šie metraštininkai nutyli. Galima tik konstatuoti Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas (5)

1941 m. Birželio sukilimo memorialas Kauno senosiose kapinėse |  Z. Tamakausko nuotr.

Šių metų birželis žymi dvi mūsų tautai svarbias sukaktuves. Prieš 75-rius metus sovietinis okupantas, metus pašeimininkavęs Lietuvoje, nusimetė savo rafinuotą  kaukę  ir atvirai rodydamas savo tikrąjį grobuonies veidą, pradėjo masinį Lietuvos žmonių trėmimą ir žudymą. Kita data jau žymi mūsų tautos  pasipriešinimą – Birželio  22–28 d. sukilimą. Apie šį sukilimą kiek plačiau čia ir pakalbėsime.

Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie iššaukė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius. Skaityti toliau

Seime vyks pokalbis „Klausimai ir atsakymai po 75 metų: žydų genocido vykdytojų skaičiai“ (0)

LCVA nuotr.

Birželio 6 d., pirmadienį, 11 val. signataro Kazimiero Antanavičiaus salėje (Seimo III rūmai, 220 kab.) organizuojama diskusija „Klausimai ir atsakymai po 75 metų: žydų genocido vykdytojų skaičiai“.

Prieš 75 metus Lietuva tapo brutualiausio žydų genocido poligonu, o jos gyventojai – aukomis ir liudininkais. Ir budeliais. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti patvirtino išvadas, pavadintas „Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 metų vasarą ir rudenį“. Jose išdėstyti žydų Skaityti toliau

A. Zolubas. Tariami žydšaudžių medžiotojai ir brakonieriai (7)

Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Medžioklė yra tikslingas laukinių žvėrių, paukščių ir kai kurių stambiųjų roplių sekimas, tykojimas, persekiojimas, šaudymas arba gaudymas. Tai gali būti verslas, pramoga ar apsirūpinimo maistu būdas. Teisėta medžioklė, kai medžiojama laikantis tam tikrų taisyklių, patvirtintų valstybės ar senosiose kultūrose bendruomenės papročių. Brakonieriavimas, kai medžiojama nesilaikant galiojančių reglamentuojančių aktų – medžiojant draudžiamu metu, neleidžiamas medžioti rūšis, viršijant leistą sumedžioti limitą. Yra ir kita, perkeltinė žodžio medžioklė reikšmė, kai medžiojami ne laukinės faunos atstovai, o gyvi ar net mirę žmonės. Tokią medžioklę regime įvairiose šalyse, o greta jos – ir brakonieriavimą. Skaityti toliau

Tautinis jaunimas vėl kviečia į Kovo 11-osios patriotines eitynes „Tėvynei“ (nuotraukos, video) (70)

Romualdas Ozolas Ir Algirda Patackas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 11 d., 16 val. Vilniuje, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) surengs kasmetines, jau tradicija tapusias Kovo 11-osios patriotines eitynes „Tėvynei“.

Eitynių dalyviai rinksis nuo 15 val. Vilniaus Gedimino kalno papėdėje, šalia Katedros aikštės, 16 val. eitynės prasidės nuo Vilniaus Arkikatedros ir tęsis per visą Gedimino prospektą iki Nepriklausomybės aikštės prie Lietuvos Respublikos Seimo. Ten bus pasakytos šventinės kalbos, sugiedotas Tautos himnas.

Kaip ir kasmet į eitynes laukiama atvykstant nemažo būrio tautininkų iš užsienio šalių, tradiciškai skambės šūkis „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai!“, bus daug šventinės  nuotaikos ir kovinės dvasios. Skaityti toliau

A. Žarskus. Nepatogi knyga (60)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Elektroninėje komentarų erdvėje yra išplatinta tokia nuomonė apie Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“:

Šmeižikų simbiozės priežastys  – „mūsiškiai“, zurofai, vanagaitės:

Kodėl taikūs žemdirbiai lietuviai pakimba ant lietuvšaudžių – raudonųjų nacių propagandinio triuko? Kas „šaudė žydus”, juk Lietuva buvo okupuota? Atsakymas glūdi šiuose faktuose:

1. Kai HOLODOMOR‘o metu, 1932-1933 m. ginkluotos akcijos metu, Ukrainoje sąmoningai, planingai buvo numarinta badu 11 milijonų ukrainiečių, Kremliuje tuo metu darbavosi net 80 procentų žydų tautybės Rusijos vadovų.  Skaityti toliau