Žymos archyvas: Žvėrynas

Mediniai Žvėryno namai – Traidenio g. 25 (0)

1.traidenio25 (2010 m.)-1200

Vienų senųjų Vilniaus miesto Žvėryno rajono medinių namų jau nebėra (apie juos rašome cikle „Išėję Žvėryno namai“), jų vietoje stovi kiti pastatai, nauji.

Kiti senieji jau prikelti naujam gyvenimui (pvz., Dionizo Poškos g. 61) arba stovi apgaubti pastolių, ir jie „prisikels“ (pvz., Vytauto 51, apie 10 metų buvęs namu vaiduokliu, išdaužytais stiklais ir apdraskytas).

Trečių likimas neaiškus: palengva vis labiau nuskursta, stovi kiaurais šonais, nubyra paskutiniai ornamentai. Juose vis dar kažkas gyvena arba nebegyvena: langai ir durys Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba VI (nuotraukos) (0)

Vilnius, Dionizo Poškos g. 42. | A. Stabrausko nuotr.

 (Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai. V. Sienos ir kerčios)

  1. Rizalitai (situacija 2008 – 2010 m.)

Pastato rizalitu vadinama architektūrinė  dalis, atsikišusi per visą statinio aukštį (itališkai „risalita“ – kyšulys). Apačioje gali būti įrengtas priebutis, o ant jo – viršutinė rizalito dalis.  Rizalito forma paprastai stačiakampis (ką matome ir iš čia pateiktų pavyzdžių), bet gali būti ir pusapskritimis, trapecija. Pozicija įvairi:  pastato fasado viduryje (vidurinis), Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba V (nuotraukos) (0)

19.vytauto29

 (Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2.Laukujos durys; 3.Priebučiai,verandos, pavėsinės; 4. Langai)

V. Sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.). II dalis

4. Mišri puošyba

Šiuo atveju būdinga, kad sienos puoštos kiaurapjūvio ornamentais, o kerčios – profiliuotais (ar bent truputį profiliuota jų apdaila) Skaityti toliau

Sostinėje pradėjo griūti nelegalios tvoros (0)

Tvora, kelias | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pirmosiomis pavasario dienomis sostinės savivaldybė nugriovė neteisėtai užtvertas tvoras Žvėryne, Birutės gatvėje – ties dviračių ir pėsčiųjų takais.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius praėjusią vasarą pažadėjęs vilniečiams, kad nesitaikstys su neteisėtai grobstoma žeme, nesulaukęs kitų atsakingų institucijų reakcijos, pats ėmėsi griauti nelegalius užtvarus.

„Pernai pradėję tvarkyti natūralius Neries krantinių takus, projektuoti dviračių trasas, aptikome užgrobtų, savo reikmėms akivaizdžiai naudojamų valstybinės žemės sklypų. Paaiškėjo, kad jau dešimtmetį ši Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (V) (nuotraukos) (0)

Birutės g. 16C | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės; 4. Langai. 

V. SIENOS IR KERČIOS (situacija 2008–2010 m.). I dalis 

Fasadų sienų ir kerčių puošyba nėra tokia gausi ir juo labiau ne tokia įvairi, kaip kad durų arba langų, bet ir kuklūs namukai retsykiais turi bent jau profiliuotas kerčių prikaltes, o turtingų gyventojų namų ir sienos, ir kerčios, suprantama, buvo Skaityti toliau

Išėję Žvėryno namai (3): Birutės 40, Vilnius (nuotraukos) (0)

Koklis | A. Stabrausko nuotr.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre šis pastatas pažymėtas kodu 12385. Statytas XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pirmojoje pusėje (1916–1920 m., o paskutinė žymesnė rekonstrukcija 1932 m.). Reikšmingas architektūros ir istorijos požiūriu. Šis objektas po gaisro išmontuotas 2013 m.

XIX a. pradžioje Žvėrynas atiteko vienos iš Radvilaičių vyrui – kunigaikščiui Levui Vitgenšteinui. Jis apie 1825 m. čia, netoli Neries, virš jos pakrantės slėnio, pasistatė rezidenciją, kuri vėliau tapo Vilniaus generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. XIX a.antrojoje pusėje pastatas rekonstruotas, jį prailginus į pietryčių pusę. XX a. pradžioje čia Skaityti toliau

Išėję Žvėryno namai (2): Kęstučio 53, Vilnius (nuotraukos) (0)

Kęstučio g. 53-io namo krosnies koklis | A. Stabrausko nuotr.

Pirmajame šio „miniciklo“ straipsnyje pažvelgėme į buvusį Paribio g. namą Nr. 2.  Tęsiame pradėtą ciklą.

Kęstučio 53– šį numerį dabar turi jau kitas namas, modernus statinys. O mes pažiūrėkim, kas čia buvo, kol buvo. O buvo vienaaukštis, bet ilgas (ašis vakarų – rytų kryptimi) gyvenamasis daugiabutis namas su priebučiais iš pietų pusės ir mansardomis (1 nuotr.).

Žvėryne gyvenęs kraštotyrininkas Vladas Šaulys septintajame XX a. dešimtmetyje nufotografavo namo fragmentą – vakarinio („gatvinio“) fasado stogo skydą (2 nuotr.).  Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (IV) (nuotraukos) (0)

17.kestucio30

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės I ir II dalis; 4. Langai (1. Langinės). 4. Langai (2. Pagrindiniai langai, I dalis). 4.  (2. Pagrindiniai langai, II dalis)…..4.  (2. Pagrindiniai langai, III dalis).

 IV. LANGAI

2. Pagrindiniai langai (situacija 2008 – 2010 m.) 

   III dalis. Mišrios puošybos langai 

Mišrios puošybos languose derinti pjaustinėtos, ažūrinės ir profiliuotos medinės puošybos variantai – po du ar net tris. Skaityti toliau

Vilniaus m. Žvėryno medinių namų puošyba (IV-2, II dalis) (nuotraukos) (0)

Žvėryno langų puošyba. Lenktoji g. 37. | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės I ir II dalis; 4. Langai (1. Langinės). 4. Langai (2. Pagrindiniai langai, I dalis).

 1. LANGAI

2. Pagrindiniai langai (situacija 2008–2010 m.)

II dalis. Langai su ažūrine (kiaurarašte) puošyba

Ažūrinė puošyba daugeliu atvejų įdomesnė ir įvairesnė nei pjaustinėtoji (ši statiškesnė), Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (nuotraukos) (3)

Langinių puošyba| A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ir 3. Priebučiai, verandos, pavėsinės I ir II dalis.

IV. Langai 

1. Langinės (situacija 2008–2010 m.) 

Žvėryne būtent langų – viršlangių, polangių, apvadų – dekoras pasižymi įvairove, o dar labiau – gausa. Langinių puošybą, matyt, teisingiau būtų apžvelgti bendrame langų kontekste, Skaityti toliau

Išėję Žvėryno namai (1): Paribio 2, Vilnius (nuotraukos) (1)

A.Stabrauskas, Išėjęs namas 08_SPC

„Išėjęs“ namas. Jis stovėjo Paribio g. ir Konstitucijos pr. kampe. Nugriautas 2011 metais. Namo jau nebematysime (dabar čia automobilių plovykla), bet jo fragmentai, gana įdomių medinių konstrukcijų vaizdai išliko mums atminčiai šiose nuotraukose. Fotografuota 2009-01-24, 07-11 ir 07-15.

Pastebime architektūrinių paralelių su Birutės g. statiniu Nr. 40, buvusia generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. Panašus atviras, erdvus ir įgilintas priebutis su stambių gabaritų stulpais, drožinėtais beveik per visą perimetrą.Netgi pastebėtina, jog  šių pastatų pirminė spalva buvo žalia, daug kas iš gyventojų Skaityti toliau

K. Makariūnas: Už Vytį galėjai numirti (13)

Prof. Kęstutis Makariūnas | propatria.lt nuotr.

Skiriama prieš 76 metus iš lenkų okupantų išvaduotam Vilniui

1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenė įžengė į 19 metų buvusią Lenkijos okupuotą teritoriją, o po dienos buvo iškilmingai sutikta Vilniuje.

Vilnius grįžo Lietuvai, nors priverstinės šio grįžimo sąlygos aiškiai įspėjo apie suverenumo praradimą ir tų pačių metų birželį ištiksiančią naują sovietinę okupaciją.

Vis dėlto šis Lietuvos kariuomenės įžengimas į Vilnių mieste buvo džiaugsmo diena. Ji gana plačiai ir vaizdingai aprašyta amžininkų liudijimuose, patys Vilniaus okupacijos ir atgavimo faktai įtraukti į mokyklines istorijos programas. Skaityti toliau

Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (nuotraukos) (8)

Priebutis-veranda su dekoratyviai skaidytais stiklais bei grotelėmis | A. Stabrausko nuotrauka.

III. Priebučiai, verandos, pavėsinės (2008 – 2010 m.)

(Ciklo tęsinys. Pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr. 4;
„Saulės arkliukai“, 2015-06-25)

 

II dalis

2. Uždarieji priebučiai. Skaityti toliau

Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (nuotraukos) (0)

Atvirieji priebučiai, 19 nuotr. | A. Stabrausko nuotr.

III. Priebučiai, verandos, pavėsinės (2008 – 2010 m.)

(Ciklo tęsinys. Pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4;
„Saulės arkliukai“, 2015-06-04)

I dalis

1. Atvirieji priebučiai

A. Priebučiai su dekoratyviomis tvorelėmis bei stulpeliais Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (4)

DurysTęsiame 2009 m. autoriaus pradėtą ciklą apie Vilniaus m. Žvėryno medinius namus. 2009 m. „Liaudies kultūros“ 6-ame numeryje autorius pristatė Vlado Šaulio 1958–1972 m. fiksuotą medžiagą ir apibūdino dabartinę Žvėryno medinių pastatų būklę, 2011 m „Liaudies kultūros“ 4-ame numeryje autorius pateikė jau savo paties užfiksuotą medžiagą „Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba. I. Vartai, varteliai, tvoros (2008–2010)“. Ankstesnius straipsnius galite perskaityti „Liaudies kultūros“ skaitmeniniame archyve

 II. LAUKUJOS DURYS (situacija 2008–2010 m.) Skaityti toliau

Kultūros istorijos vakare „Vilniaus senamiestis“ ir „Išnykstantis žvėrynas“ (0)

 

senamiestis-vilniauspilys-lt-nuotr-K100

Sausio 8 d. 17 val. Lietuvos Nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą ir kviečia į dviejų Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus filmų „Vilniaus senamiestis“ ir „Išnykstantis žvėrynas“ peržiūrą (Muziejaus salėje, Arsenalo g. 3).

Ilgametis dokumentinio kino kūrėjų Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus duetas yra vienas vaisingiausių Lietuvos dokumentinio kino istorijoje: nuo 1993 m. juodu yra sukūrę 21 dokumentinių filmų ciklą apie Lietuvos kultūros paveldą. Skaityti toliau

D. Stancikas. Tėčio išlydėjimas (0)

Dalius su Tėčiu | asmeninė nuotr.

Tėtis išėjo gražiai, lydint visiems artimiausiems žmonėms. Bet vis tiek su savo slėpiniu – kaip ir per gyvenimą. Apie tą slėpinį ir sunkią dalią sakydavo taip: gimiau Didįjį penktadienį.

Tą tvermės, tikėjimo paslaptį išsineša ir visa nepalaužta lagerių karta, tyliai, nepastebimai besitraukianti iš mūsų pasaulio. Tėtis buvo vienas jaunesnių jos atstovų – į moksleivišką pasipriešinimą įsitraukė šešiolikos, į kalėjimus pateko likus tik keleriems metams iki Stalino mirties. Po to gulagų speigas kankino tik pavienius drąsuolius. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VII). Žvėryno mįslės (4)

Pilkapis | A.Railos nuotr.

Neries iš trijų pusių apglėbtas Žvėrynas žemėlapiuose primena sūrmaišį, t.y. tą drobinį maišelį, į kurį mūsų močiutės sudrėbdavo varškę, o po to paslėgdavo, kad išsunktų visus bereikalingus skysčius ir pagaliau išgautų Lietuvą pasaulyje garsinantį baltąjį varškės sūrį.

Jau vien tik pažvelgus į Žvėryną, galima įtikėti, jog šis gamtos darinys galbūt iš tikrųjų senovėje buvo Radvilų medžioklių vieta. Juk varovų nuo šiaurės pusės įvarytiems žvėrims pasprukti nebebūdavo kur, nes iš visų pusių kelią jiems užtverdavo platūs upės vandenys. Šias iš XVI amžiaus žinomas legendas netiesiogiai patvirtintų ir nemažai gatvių bei gatvelių „žvėriškais“ pavadinimais. Skaityti toliau

V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VI). Du Tauro kalnai ir upių dovanos (25)

Upė | A.Railos nuotr.

Dabartinis Gedimino kalnas seniau vadintas Tauro kalnu, mat pasak padavimo, ant jo valdovas Gediminas sumedžiojęs taurą. Ant šio kalno ar ant jo tęsinio, t.y. Plikojo, nebeturi reikšmės, nes kaip tik to paties valdovo laikais statant mūrinę pilį belaisviai ir atskyrė tą kalvą nuo Plikojo iškasdami kanalą, kuris ir beliko kaip Vilnios vaga. O juk natūraliai Vilnia tekėdavo dabartinės Barboros Radvilaitės, Šventaragio, Vrublevskio ar gal net Tilto gatve, kol įsiliedavo į Nerį, sukurdama garsiąją brastą, t.y. ir sausumos, ir vandens prekybos kelių kryžkelę, žinomą net arabams nuo X amžiaus.

Kitas Taurakalnis dabar vadinamas Pamėnkalniu. Skaityti toliau