Vasarą džiugu bėgti šviesos erdvėmis nuo daikto prie daikto, nuo minties prie minties, žiemą – tamsos apsiaustoje namų židinio ugnyje susitelkti meditacijai – keliui į vidų, sugrįžimui į sielą. Pati tamsiausia ir ilgiausia metų naktis tampa nusileidimo į mūsų sielos gelmes simboliu, tuomet gauname progą pasisemti galių iš pačių giliausių pasąmonės erčių, Skaityti toliau
Žymos archyvas: žvaigždės
NASA paskelbė apie reikšmingą atradimą už Saulės sistemos ribų (tiesioginė transliacija, video) (1)
Šiandien vasario 22 d., 20 val. Lietuvos laiku NASA mokslininkai paskelbė apie reikšmingą atradimą – kosminėje erdvėje už Saulės sistemos ribų atrastos 7-ios Žemės dydžio planetos skriejančios apie Vandenio žvaigždyne esančią TRAPPIST-1 žvaigždė.
Naudojant Spitcerio kosminį teleskopą nustatyta, kad 3 iš jų skrieja tinkamoje gyvybei palaikyti zonoje. Žvaigždė apie, kuria skrieja šios planetos yra nutolusi apie 39,5 šviesmečių nuo Žemės. Atrastosios planetos yra panašaus dydžio į Žemę ir jose galimai yra panaši temperatūra kaip ir mūsų planetoje. Todėl manoma, kad juose gali būti gyvybei palaikyti būtino Skaityti toliau
J. Vaiškūnas. Sausio 6-oji – diena, kai +++ skelbia šviesos sugrįžimą (2)

Sausio 6-osios vakare, virš iš tamsos ir šalčių nukaltos Kalėdinės tvirtovės patekėjusios 3 ryškios vakaro žvaigždės skelbs dieviškosios šviesos sugrįžtuves. Šią dieną Saulė jau teka ir leidžiasi gaidžio žingsniu pasislinkusi į pietus. Diena pailgės beveik 15 minučių.
Sausio 6 d. baigiasi Kalėdomis prasidėjęs laikotarpis, kuomet Saulė savo metiniame kelyje dangaus skliautu buvo tartum sustojusi, ir ilgiausių metų naktų trukmė nesikeitė lyg butų sustingusi. Šis didžiausios tamsos, vėlumos laikotarpis taip ir buvo vadinamas – Saulės „stovėjimo“ dienomis (plg. lot. solstitium, rus. solncestojanije) ir Skaityti toliau
Dangaus fejerverkai žymi 25-ąjį Hablo teleskopo jubiliejų (3)
Hablo (Hubble) kosminio teleskopo 25 metų jubiliejaus proga Europos kosmoso agentūra (ESA) keletui institucijų visame pasaulyje padovanojo didelio formato (2×3 m) paveikslus. Viena jų – VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija. Joje šiandien 19 val. vyks renginys „Žvaigždėtosios naktys“, per kurį visuomenei bus pristatytas ir minėtas paveikslas.
Paslaptingi signalai sukėlė įtarimą, kad Visatoje mes ne vieni (2)
Iš tolimo kosmoso atkeliaujantys signalai sudaro matematinę seką – dėl to mokslininkai įtaria, kad tai gali būti nežemiškos technologijos veikimo požymis.
Blicarai – kosminiai signalai, tetrunkantys apie milisekundę – pirmą kartą užfiksuoti 2007 metais, o nuo to laiko užfiksuota dar 10 tokių atvejų. Kol kas niekas neturi aiškaus atsakymo, kokia yra šių signalų kilmė ir priežastis.
Tačiau atlikus naują tyrimą nustatyta, kad šie energijos pliūpsniai susirikiuoja taip, kad jokie dabar žinomi fizikos dėsniai nėra tinkami jiems aprašyti. Skaityti toliau
Jaunimo ramuva ir gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“ kviečia į žiemos stovyklą (nuotraukos) (1)
Praėjusią žiemą moksleivius protėvių kultūrą bei gyvenimo būdą pažinti sukvietusi Lietuvos jaunimo ramuvos ir gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ Žiemos stovykla vėl laukia stovyklautojų. Vasario 20-22 dienomis gimtosios šalies istorija besidomintys moksleiviai rinksis Molėtų rajone, Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus etnografinėje sodyboje.
Žiemos stovykla – tai išskirtinė galimybė prisiliesti prie protėvių gyvenimo būdo atminimo bei žiemiškos Lietuvos gamtos. Protėvių amatai, žygis su deglais, mitologijos ir naktinio dangaus mūsų protėvių akimis pažinimas, kariniai žaidimai ir žiemiškas Skaityti toliau
J. Vaiškūnas. Šviesos sugrįžimas (29)
Dvyliktoji diena po Kalėdų, t. y. sausio 6-toji mūsų krašte vadinama Krikštais arba Atarašais. Latviai ir lenkai išlaikė šios šventės pavadinimą – Žvaigždžių diena.
Ši šventė siejama su dienos pailgėjimu. Po žiemos Saulėgrįžos diena pailgėja jau 15 minučių! Atšventę Kalėdas, kaip didžiosios tamsos ir įkalintos Saulės metą, sausio 6 d. pažymime svarbią kosminę permainą – Saulės kelio per dangų pailgėjimą „gaidžio žingsniu“, nes Saulė dieną dangaus skliautu keliauja jau ilgesniu lanku.
Neturint laikrodžių pastebėti šį Saulės kelio pailgėjimą būdavo galima įsidėmint Saulės tekėjimo ir laidos krypčių padėtis prie rytų ir vakarų horizonto arba pagal žvaigždžių padėtį dangaus skliaute. Skaityti toliau
Karklėje laukia pramogos: ryškios, rinktinės, novatoriškos! (0)
Rugpjūčio 15-17 d. vyks jau penktasis „Karklė Live Music Beach“. Tai – tai ne tik ryški žvaigždžių plejada, verčianti su nekantrumu braukyti dienas kalendoriuje laukiant didžiojo vasaros įvykio. Pašlovinimo nusipelno ir pramogos, nes visos atrakcijos buvo kruopščiai atrinktos iš to, ką šauniausi festivaliai Lietuvoje gali pasiūlyti geriausio.
Jau pernai Karklės publika džiugiai plojo organizatoriams per petį – pramogų gausa ir kokybė stebino, o daugelis būtent čia turėjo progą praturtinti savo vasaros nuotykių sąrašą išskirtiniais įspūdžiais. Šiemet Skaityti toliau
J. Vaiškūnas. Dainų šventę aplaisto dievai (32)
Pagrindinis indoeuropiečių religinis mitas pirmąjį lietų sieja su Perkūno pergale prieš amžinąjį priešininką Vėliną. Perkūnui nugalėjus, pratrūko gyvybines žemės galias žadinantis dieviškasis lietus. Nuo to laiko kai žmonės susitelkę pakartodavo Dievo Perkūno žygdarbį ir nugalėję blogį užtraukdavo pergalės giesmes, kaskart prapliupdavo dieviškas lietus. Jis plaudavo kruvinus kalavijus, balindavo drobules, vertė ežerais dubaklonius, o kemsynus neįžengiamomis balomis. Kol tapome baltais. Skaityti toliau
Etnoastronomas J.Vaiškūnas klaipėdiečiams pasakos apie dangaus šviesulių vaidmenį senovės pasaulėžiūroje ir religijoje (0)
Kovo 21 d., 17 val. Klaipėdoje, Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje (Herkaus Manto g. 25) vyks paskaita „Dangaus šviesuliai senovės pasaulėžiūroje ir religijoje“.
Paskaitą skaitys etnoastronomas, knygos „Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais“ autorius Jonas Vaiškūnas.
Paskaitos metu etnoastronomas kviečia paieškoti atsakymų į klausimus: Kaip žvelgė ir ką įžvelgė žvaigždėtame skliaute mūsų protėviai? Skaityti toliau
„Kosmoso+“ kūrėjai – apie didįjį sprogimą LNDT Didžioje salėje (0)
Kovo 21, 22 ir 23 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) vyks ilgai rengta premjera – spektaklis visai šeimai apie visatos stebuklus „Kosmosas+“. Į šią kosminę kelionę drauge su gausia įvairių sričių specialistų komanda iš Danijos, Suomijos ir Lietuvos kviečia garsi danų režisierė, kūrybinės organizacijos „Hotel Pro Forma“ įkūrėja Kirsten Dehlholm.
Išmoningai derindami originalias vaizdo projekcijas, šviesos efektus, gyvai atliekamą elektroninę muziką, mokslinius faktus, planetų ir galaktikų nuotraukas ir vaikų piešinius, kūrėjai žada įspūdingą, fantaziją budinantį ir įtraukiantį reginį. Belaukdami premjeros jie pasakoja apie „Kosmoso+“ išskirtinumą, kūrybinius užkulisius ir meninius sumanymus. Skaityti toliau
Bus didinamos astronomijos mėgėjų gretos (4)
Kiek žvaigždžių, žvaigždynų ar planetų atpažintumėte žvelgdami į pavasarėjantį dangų? Ar kada bandėte jas nufotografuoti? Viena iš įmonių, siekdama didinti astronomijos mėgėjų gretas, jau greitai pakvies dalyvauti fotografijų konkurse, o patarimus, kaip nepasiklysti dangaus skliaute, dalins atnaujintame portale.
„Internete galima rasti įvairios informacijos apie astronomijos mokslą, tačiau trūksta susistemintų praktinių patarimų, kaip stebėti dangų, kada ir kur aptikti vieną ar kitą planetą arba žvaigždyną. Nusprendėme jais praturtinti vieną iš nedaugelio portalų astronomijos mėgėjams, – pasakoja Povilas Narbutas, Skaityti toliau
„Mokslo sriubos“: Skrydis už Saulės sistemos ribų (1 ir 2 dalys) (0)
Ar mes mėgstame keliauti? Egiptas, Turkija, Ispanija – ranka pasiekiamos. Dabar keliauti taip pigu ir paprasta, kad tai nieko nestebina. O ką pasakysime apie kelionę už Saulės sistemos ribų? Fantastika vykstanti šiandien! Už Saulės sistemos ribų šiuo metu skrieja du NASA valdomi „Voyager“ zondai. Neįtikėtina! Kaip inžinieriams pavyko sukonstruoti tokius aparatus? Kokius nuotykius jie patyrė ir ar mums kada nors pavyks pasiekti kitas žvaigždžių sistemas? Susipažinkime su Voyageriais.
„Nufilmavę laidą sužinojome, kad NASA tyrėjai paneigė informaciją, kad „Voyager“ zondai jau išskrido už Saulės sistemos ribų. NASA mokslininkų teigimu, taip sakyti dar būtų per anksti. Skaityti toliau
Pirmoji nuotolinė tolimos planetų sistemos žvalgyba (video) (0)
Astronomai, naudodamiesi nauja vaizdo apdorojimo sistema, pavadinta „Project 1640“, galinčia eliminuoti tiek foninę žvaigždžių, tiek ir centrinės žvaigždės šviesą, pirmą kartą tiesiogiai stebėjo tolimą planetų sistemą.
Nors ji yra už 128 šviesmečių nuo Žemės, pavyko gauti ir keturių šioje ssistemoje skriejančių egzoplanetų spektrus, o tai reiškia – ir pradinę informaciją apie jų atmosferų cheminę sudėtį. Ir ji nustebino – pasirodė, kad šie tolimi pasauliai gerokai skiriasi nuo kitų mums jau žinomų planetų. Skaityti toliau
Virš Lietuvos sužibo šiaurės pašvaistės! (nuotraukos) (2)
Kovo 17 d. 8 val. ryte prasidėjusi žemės magnetinė audra virš Lietuvos šį vakarą įžiebė gražias šiaurės pašvaistes. Kas gyvena toliau nuo užmiesčio ir turi noro gali išbėgti į lauką, turėtų dairytis į šiaurinę dangaus pusę. Tikėtina, kad turintys kantrybės ir kokią valandą praleidę po žvaigždėtu dangumi, bus apdovanoti gražių dangišku reginiu.
Magnetinė audra sekmadienio ryte kilo, kai dėl žybsnio Saulėje į mūsų planetos pusę iššautas greitų elektringų dalelių srautas atskriejęs iki Žemės, smarkiai sutrikdė jos magnetinį lauką. Kosminės stotys užfiksavo Saulės vėjo spartos padidėjimą nuo 300 km/s iki 600 km/s. Skaityti toliau
Žemės tipo planetų gali būti arčiau, nei manėme (0)
Naujausi Harvardo-Smitsono astrofizikos centro tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad raudonosios nykštukės gali turėti daugiau gyvybei tinkamų planetų, kurios aplink gimtąją žvaigždę skrieja gana artimomis orbitomis, todėl galima daryti išvadą, kad artimiausia gyvybei tinkama egzoplaneta gali būti tik už 13 šviesmečių, o kosminiais masteliais tai – „už kampo“. Skaityti toliau
Ar skarabėjai moka orientuotis ir pagal žvaigždes? (3)
Vos „keletas neuronų“ galvoje, o sugeba orientuotis pagal žvaigždes. Afrikoje gyvenantys skarabėjai (mėšlavabaliai) yra pirmieji žmonėms žinomi vabzdžiai, gebantys orientuotis pagal žvaigždes. Pagrindinis jų orientyras judant naktį – Paukščių Takas.
Gyvūnų išmatomis mintantys vabalai, radę tokio „gėrio“ krūvelę, nusilipdo rutuliuką, kurį ridena į saugesnę vietą (kad kas nenugvelbtų), o paskui puotauja. Skarabėjams svarbu judėti Skaityti toliau
Sausio danguje: ryškusis Jupiteris, išraiškingi Šienpjoviai ir neprognozuojamas Saulės elgesys (2)
Giedrais sausio vakarais į dangų nukreipti žvilgsniai pirmiausia susitiks su ryškiuoju Jupiteriu. Po juo temstant išryškės virš rytų horizonto kopiantys Šienpjoviai (Orionas) ir kiek kairiau nuo jų – Dvynių žvaigždės. Virš Dvynių matysime Vežėją su ryškiąja Kapela, o virš Šienpjovių – Taurą su rausvuoju Aldebaranu ir greta spindinčiu Jupiteriu. Vėliau, apie 19 val., žemiau Dvynių pasirodys ir Mažasis Šuo su ryškiu Prokionu, o po valandos pietryčiuose išnirs įspūdingasis Didysis šuo su ryškiausia šiaurinio dangaus žvaigžde Sirijumi. Vis šie ryškiausi žvaigždynai kartu paėmus sudarys didelį daugiakampio arba rato pavidalo žvaigždžių telkinį vadinamą – Didžiuoju žiemos žvaigždžių ratu. Skaityti toliau
Gruodžio danguje Jupiteris taps Kalėdų žvaigžde (0)
Giedrais gruodžio vakarais virš rytų horizonto tekės įspūdingiausi žiemos žvaigždynai: Tauras, Dvyniai, Šienpjoviai. Aukštai pietuose iškilęs švytės įspūdingas Pegaso kvadratas su Andromedos žvaigždžių eile, nusitęsusia link Persėjo ir Vežėjo žvaigždynų. Tiesiai virš galvos tarp Paukščių Tako žvaigždžių spindės lengvai atpažįstamas „W“ raidės pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas.
Apie vidurnaktį Šienpjoviai, kadaise dar vadinti Pjovėjais bei Kūlėjais, jau žėrės aukštai iškilę pietuose. Į visas puses nuo jų mirgės ryškiausių žiemos žvaigždžių ratas: žemiau ir kairiau Didžiojo Šuns žvaigždyne – Sirijus; Skaityti toliau
2013 m. Tarptautinė astronomijos olimpiada vyks Lietuvoje (0)
2013 m. rudenį Lietuva organizuos didelį tarptautinį renginį – Tarptautinę astronomijos olimpiadą (TAO). Šią savaitę Lietuvoje lankosi TAO koordinavimo tarybos pirmininkas Michailas Gavrilovas. Jis susitinka su ministerijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, aukštųjų mokyklų atstovais.
TAO organizuojama nuo 1996 m. Ją įsteigė Euro-Azijos astronomijos draugija ir Euro-Azijos astronomijos mokytojų asociacija. Kasmet renginyje dalyvauja apie 200 dalyvių – mokinių ir vadovų – iš 20-30 valstybių. Per dešimt dienų trunkančią olimpiadą mokiniai atlieka individualias teorines, naktinio dangaus stebėjimų ir praktines užduotis, kurias paruošia šalies organizatorės astronomai. Skaityti toliau