Žymos archyvas: žmogaus teisės
„Nepatogus kinas“ kviečia dokumentinis filmus žiūrėti ir mokyklose (4)
Žmogaus teisių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ ir Lietuvos žmogaus teisių centras skelbia internetinę kino mokomąją sritį „Nepatogaus kino klasė“.
Tikslas – supaprastinti dokumentinio kino prieinamumą mokyklų pamokose.
Šioje svetainėje užsiregistravę mokytojai galės pamokų metu nemokamai žiūrėti filmus ir juos aptarti naudodamiesi paruošta ir svetainėje talpinama metodinė medžiaga. Skaityti toliau
Mėnesiui pratęsta lytiškumo programą rengiančios grupės veikla (0)
Sveikatos ir lytiškumo ugdymo programos projektą rengianti darbo grupė paprašė švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę pratęsti projekto pateikimo terminą iki birželio 30 d. Ministrė pratęsė darbo grupės veiklą. Parengtas projektas bus teikiamas viešiems svarstymams, jiems bus skirta pakankamai laiko.
„Norime, kad programos projektas būtų parengtas kuo greičiau, tačiau dėl aštrių diskusijų ir radikaliai skirtingų nuomonių pačioje darbo grupėje judame lėčiau nei norėtųsi. Didžioji darbo dalis jau padaryta. Projektą teiksime svarstyti visoms suinteresuotoms grupėms. Skaityti toliau
L. Linkevičius Ženevoje ragino susirūpinti žmogaus teisių padėtimi okupuotose Ukrainos srityse (1)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 29 dieną Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos aukšto lygio susitikime Ženevoje kalbėjo apie žmogaus teisių padėtį įvairiuose pasaulio regionuose, žurnalistų saugumą, pažymėjo, jog minimas Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 50-asis jubiliejus.
Kalbėdamas apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje, ministras pabrėžė, jog separatistų kontroliuojamose teritorijose vykdomi rimti žmogaus teisių pažeidimai. Jis paragino JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą ir JT Žmogaus teisių stebėjimo misiją Skaityti toliau
Spaudos konferencija „Grąžinkime Tautai nacionalinį transliuotoją“ (tiesioginė transliacija, video) (48)
Vasario 1 d. 11 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ spaudos konferencija „Grąžinkime Tautai nacionalinį transliuotoją“.
Spaudos konferencijoje dalyvavo frakcijos seniūnas Petras Gražulis, Seimo narys prof. Povilas Gylys ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas dr. Romualdas Povilaitis.
Tiesioginę spaudos konferencija transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti internetu ČIA arba ČIA.
Spaudos konferencijos dalyviams klausimus galima buvo užduoti internetu. Skaityti toliau
V. Budnikas. Kai žmogaus teisės tampa verslu (17)
Jiems neparanku, kad žmogaus teisių pažeidimų šalyje mažėtų, nes tai prieštarautų verslo interesams, todėl jų ataskaitose visada rasis daugiau vietos neapykantos kurstymo, ekstremizmo, rasizmo, homofobijos, ksenofobijos, romų diskriminacijos ir netgi antisemitizmo apraiškų analizei. O labai mažai (arba visai nebus) žmogaus teisių pažeidimų dėl skurdo ir didėjančios socialinės atskirties, nors kas trečia šeima Lietuvoje gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos, apie penktadalis Lietuvos vaikų dėl skurdo neturi normalių sąlygų fiziškai ir dvasiškai vystytis…
Visuomenės reakcija į Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorės Dovilės Šakalienės atleidimą iš darbo gerokai supurtė šio instituto pamatus ir sukėlė dalininkų Skaityti toliau
A. Jokubaitis. Visiškai atvira visuomenė pasmerkta žlugti nuo savo atvirumo (9)
Karlas Properis (Karl R. Popper) išpopuliarino atviros visuomenės idėją, kuri patiko garsiam mecenatui Džordžui Sorošui (George Sorros), Atviros Lietuvos fondo rėmėjui. Įspūdinga Sorošo labdaros veikla keistai suaugo su mažiau įspūdinga Poperio idėja.
Knyga „Atvira visuomenė ir jos priešai“ yra arogantiško pozityvizmo ir paviršutiniško požiūrio į klasikinę graikų ir vokiečių filosofiją pavyzdys. Erikas Voegelinas viename iš savo laiškų Leo Strausui rašo, kad „Poperio atviros visuomenės idėja yra ideologinis šlamštas“. Skaityti toliau
Seimas nepritarė siūlymui Laisvės premiją skirti Vytautui Landsbergiui (7)
Seimas po svarstymo nusprendė nepritarti siūlymui 2015 metų Laisvės premiją skirti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui. Už Seimo nutarimo projektą (Nr. XIIP-3780) balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 48 parlamentarai.
Vadovaujantis Laisvės premijos įstatymu, 2011 m. rugsėjo 15 d. įsteigta Laisvės premija. Ja siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Skaityti toliau
Lukiškių aikšėje – žodžio laisvei skirta skulptūra (2)
Vietoje buvusio Lenino – žodžio laisvei skirta skulptūra. Tokia skulptūra antradienio rytą iškilo simbolinėje sostinės vietoje, Lukiškių aikštėje, priešais buvusius KGB rūmus. „Nepatogus kinas” taip atkreipia dėmesį į vis dar egzistuojančią cenzūrą ir žodžio laisvės ribojimą Lietuvoje ir pasaulyje bei pristato artėjančio festivalio programą.
„Nepatogus kinas“ visada buvo renginys, kuris ne tik rodo aktualią dokumentiką apie žmogaus teises. Tikime, kad kinas gali daugiau. Ne tik kelti svarbius klausimus, bet ir burti žmones bendram tikslui, Skaityti toliau
Jungtinių Tautų reforma – neišvengiama (0)
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje kreipdamasi į pasaulio lyderius pabrėžė, kad Jungtinės Tautos nebeatitinka laikmečio iššūkių, todėl joms būtina neatidėliotina reforma.
Pasak Prezidentės, šiandien pasaulis įžengė į naują erą, kurioje primityviausios ir brutaliausios egzekucijos gyvuoja visai šalia naujų terorizmo apraiškų, moderniausio informacinio, hibridinio ir kibernetinio karo. Todėl būtina rasti greitą ir efektyvų veikimo būdą ir prisidėti prie taikos visame pasaulyje. Skaityti toliau
Lietuvos tėvų ir jaunimo organizacijos paragino EP nepritarti genderizmo ideologijos diegimui mokyklose (0)
Lietuvos tėvų ir jaunimo organizacijos kreipėsi į Europos Parlamento (EP) narius, išreikšdamos savo susirūpinimą ir siūlymą nepritarti dviems Europos Parlamento darbotvarkėje esantiems europarlamentarų pranešimams, kuriais numatomas genderizmo ideologijos mokymas mokyklose, abortų, eutanazijos ir tos pačios lyties porų santuokų propagavimas ES.
„Manome, kad balsuodami už šių ataskaitų turinį, Europos Parlamento nariai siųstų itin pavojingą žinią jauniems europiečiams ir jų tėvams. Pirmiausiai tokiu sprendimu būtų pažeidžiamas ES subsidiarumo principas, nes šalys narės pačios Skaityti toliau
R. Navickas. Nenugalimieji Somalio piratai – dar pamenate tokius? O juk irgi buvo „neišsprendžiama“ problema (5)
Klausydamasis kai kurių Lietuvos politikų rypavimų apie neišsprendžiamą migrantų antplūdžio problemą, palydimą siūlymais skirti Nobelio premiją tam, kas žino, kaip ją spręsti, nejučiomis pradedu šypsotis. Nes ta „problema“ egzistuoja tik pačių politikų galvose, niekur daugiau.
Jos sprendimo būdai daugiau, negu akivaizdūs – tereikia ryžtingai imtis bent kurio iš jų. Ir didžioji „migrantų invazijos problema“ išnyks per pusę metų, maksimum per metus. Kaip tai nutiko su analogiška Nenugalimųjų Somalio Piratų problema, dėl kurios virkavo viso civilizuoto pasaulio spauda ir politikai vos prieš keletą metų. Skaityti toliau
P. Stonis. Seksualinių mažumų teisės susiaurino žmogaus teises (32)
Teiginys, jog mažumų teisės susiaurino žmogaus teises šiandieniame kontekste gali skambėti radikaliai ir kaip mat pavadintas „homofobišku“. Tačiau tokia reakcija reikštų, kad buvusios JAV valstybės sekretorės Hilari Klinton (Hillary Clinton) pasakymas, jog „gėjų teisės yra žmogaus teisės, ir žmogaus teisės yra gėjų teisės“ tapo visuotinai priimta ir neabejotina tiesa.
Dar gerokai prieš Airijos referendumą dėl tos pačios lyties asmenų santuokų, ar net JAV Aukščiausiojo teismo sprendimą tuo pačiu klausimu, seksualinių mažumų sąjūdis Skaityti toliau
R. Paliulis. Norvegijoje lietuviai tildomi pačių lietuvių, arba seną KGB metodą prisiminus (20)
Neseniai į mano rankas patekto Norvegijos lietuvių pareiškimas, kuris dar vadinamas „Viešu Norvegijos lietuvių pareiškimu dėl Norvegijos šmeižto Lietuvos žiniasklaidoje“. Pareiškimo pradžioje įrašyti tokie žodžiai: „Norvegija yra šalis su giliomis pagarbos žmogui tradicijomis, sukūrusi visuomenę kurioje netoleruojamas smurtas ir neapykanta“. Toliau skaitant šį šedevrą randame tokią frazę: „Čia ginami visų silpnų visuomenės narių, tame tarpe – vaikų, interesai ir teisės, sukurta vaikų teisių priežiūros ir kontrolės sistema, kuria visuomenė pasitiki“. Skaityti toliau
E. Aleksandravičius: Nesame jokia pasmerktoji žemė (8)
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Egidijus Aleksandravičius tiki, kad sėkmingos Lietuvos garantas – jaunimas. Tačiau ne bet koks, o išsilavinęs plačiąja prasme. „Esu įsitikinęs, kad tikrasis universitetinis išsilavinimas apima ne tik profesines žinias, bet turi ugdyti ir moralinį jautrumą, principingesnį, inteligentiškesnį gyvenimo vertinimą. Tik tokio žmogaus rankose yra didžiausias mūsų ateities šansas – tai elementari išmintis. Priešingu atveju, jaunimas bus tik darbščių, be galo agresyvių ir aktyvių rinkos žaidėjų srautas“, – teigia profesorius. Skaityti toliau
R. Žilinskas. Gėjų partnerystės nepalaikau, neapykantos jiems nejaučiu (24)
Seime liberalams ir socialdemokratams pateikus vienalytes partnerystes įteisinantį projektą, visuomenėje nuskambėjo daug ir įvairių reakcijų. Nors visuomenės nuomonė šiuo klausimu daugiau nei aiški, vadinamojo „elito“ gretose gausu kitokių nuomonių, dažniausiai palaikančių homoseksualų partnerystės, o neretai santuokos ir įvaikinimo įteisinimą.
Gerbdamas visas nuomones, negaliu nesistebėti, kaip skirtingi dalykai yra suplakami į vieną diskusijose šia tema. Tarp homoseksualų, kaip ir kitų žmonių, yra tiek menkystų, tiek ir puikių asmenybių. Pažįstu ne vieną tokios orientacijos žmogų, gerbiu juos ir nejaučiu jokios tariamos neapykantos. Tačiau sugebu skirti žmogaus orientaciją ir asmeninį gyvenimą nuo jo politinių pažiūrų ir reikalavimų. Skaityti toliau
Tautininkai paragino valdžią griežtai reaguoti į Norvegijos ir Švedijos elgesį su Lietuvos piliečiais (8)
Vasario 2 d. Tautininkų sąjunga išplatino pareiškimą „Dėl Norvegijos ir Švedijos veiksmų,pažeidžiančių žmogaus teises ir geranoriško bendradarbiavimo principus“.
„Norvegija ir Švedija daugelį metų vykdo aktyvų lobizmą ir politinį spaudimą Lietuvai, propaguodamos čia homoseksualizmą, kurio plėtrą ir ugdymą visuomenėje, įskaitant vaikus ir jaunimą, vadina žmogaus teisėmis. Deja, pačioje Norvegijoje pažeidinėjamos esminės žmogaus teisės – į privatumą, saugumą, orumą, vaikų teisė gyventi su mylinčiais tėvais, o Švedija, pažeisdama tarptautines sutartis su Lietuva, Norvegijai talkina“, – rašoma pareiškime. Skaityti toliau
V. Budnikas. (Ne)varžoma teisė į kūną arba atsakymas M.A. Pavilionienei (47)
Lapkričio 11 d. internetinis portalas delfi.lt paskelbė Seimo narės M.A.Pavilionienės straipsnį „Apie meilę žmonėms“. Skaitytojai autorę žino kaip nenuilstamą moterų ir seksualinių mažumų teisių gynėją bei lyčių gausinimo šalininkę. Pastarasis straipsnis papildo temų foną, kai ko ne kasdien brukama į galvas žinia, kad Lietuvos visuomenė homofobiška, kad lietuviai nepakantūs kitoniškumui, konservatyvūs ir tikri tamsuoliai.
Autorė savo straipsnyje nešykšti menkinamų epitetų oponentams, išvadindama juos profesiniais ir politiniais neišprusėliais, religiniais fanatikais, suabsoliutinančiais tradicinių lyčių reikšmę. Skaityti toliau
Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis neparėmė Rusijos rezoliucijos Jungtinėse Tautose, kuri manipuliuoja istorija (2)
Lapkričio 21 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete balsavimu priimta Rusijos Federacijos teikta rezoliucija dėl kovos su nacizmo šlovinimu ir kitomis šiuolaikinėmis rasizmo formomis. Už rezoliucijos projektą balsavo 115 valstybių, prieš – 3, 55 valstybės susilaikė. Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos valstybės narės, balsuodama susilaikė ir po balsavimo pateikė labai stiprų pozicijos paaiškinimą.
Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių vieningos laikysenos ir pastangų dėka bendrame ES valstybių narių pozicijos paaiškinime išreiškiamas nepritarimas, kad Rusija šioje rezoliucijoje toliau kelia klausimus, nesusijusius su kova prieš rasizmą, pabrėžiamas rezoliucijos autoriaus siekis pasisavinti istorijos interpretavimą, kaip tai patvirtina Rusijos bandymai pateisinti Ribentropo-Molotovo paktą. Skaityti toliau
Rusų kario motina nebegali tylėti: karas ne Ukrainoje, karas – čia (1)
Žmogaus teisių gynimo organizacijos „Sankt Peterburgo karių motinos“ pirmininkė Ela Poliakova papasakojo „BBC Rusijos tarnybai“ apie situaciją su rusų kariais Ukrainoje ir tai, kodėl niekas neturi teisės priversti kario kariauti už jo šalies ribų, rašo bbc.co.uk.
Rugpjūčio pabaigoje organizaciją „Sankt Peterburgo karių motinos“ prokuratūros teikimu Teisingumo ministerija įtraukė į užsienio agentų registrą. Dabar byla nagrinėjama teisme, o situacija sulaukė tarptautinio dėmesio. Specialų pranešimą šia tema išplatino „Amnesty International“
Nepatogus kinas: dokumentiniai filmai turi būti prieinami visiems (0)
Spalio 22 – 30 d. Vilniuje prasideda tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“.
Dokumentiniai filmai turi būti prieinami visiems – taip teigia tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ organizatoriai, už kino seansą kviesdami mokėti tiek, kiek atrodo verta (bet ne mažiau nei 1 centą). Tai vienintelis kino festivalis Baltijos šalyse, kurio seansai yra prieinami netgi tiems, kuriems ši pramoga atrodo per brangi. Skaityti toliau
Presidentė apsilankė Šiaulių tardymo izoliatoriuje, iš kur gauna daugiausia skundų (video) (0)
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir įvertino, kokiomis sąlygomis laikomi suimtieji.
Dėl blogų kalinimo sąlygų Prezidentė per metus gavo 30 skundų, trečdalis jų – iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Valstybės vadovei žmonės skundžiasi ne tik dėl blogų sąlygų laisvės atėmimo vietose. Teismai tenkina daugumą prokurorų prašymų asmenis suimti. Skaityti toliau
Parama už derliaus išėmimą iš rinkos (0)
Europos Komisijai patvirtinus reglamentą, nustatantį paramos priemones vaisių ir daržovių augintojams, patiriantiems sunkumų dėl Rusijos draudimo importuoti maisto produktus iš ES, paramų dydžiai ir paramos teikimo būdai išlieka tokie patys, t.y. parama teikiama už produktų pašalinimą iš rinkos, derliaus nenuėmimą ir nesunokusio derliaus nuėmimą.
Siekiant tikslingiau paskirstyti paramą valstybėms, šiame reglamente yra nustatoma ne konkreti priemonei skirta suma, kaip buvo ankstesnėse taisyklėse, o kiekvienai valstybei nustatytas 3000 tonų produkcijos kiekis, už kurį parama galės būti mokama. Skaityti toliau
A. Sakalas. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – kas tai? (1)
Sprendžiant iš pavadinimo „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ – tai proginis lenkų tautybės žmonių susivienijimas, skirtas išimtinai Respublikos Prezidento, Seimo bei savivaldybių rinkimams.
Vadinasi, pagal apibrėžimą, LLRA nėra politinė partija, kuri nenutrūkstamai funkcionuoja valdančioje daugumoje ar jos opozicijoje tiek per rinkimus, tiek ir po jų.
Tačiau LLRA įstatų pirmame straipsnyje sakoma:
„1.1. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (toliau LLRA) yra Lietuvos Skaityti toliau
D. Radzevičius. Savivalė Druskininkuose – vietinė valdžia draudžia net dalintis oficialia informacija apie jos darbą (6)
Kol Lietuvos ir pasaulio žurnalistai atidžiai stebi separatistų-teroristų veiklą Ukrainoje, Lietuvos teritorijoje kol kas mažokai pastebimas o centrinės valdžios net ignoruojamas jau sukurtas separatistinis režimas Druskininkų mieste. Ignoruodamas įstatymų normas ir net valdžios įstaigų sprendimus Druskininkų valdančiųjų elitas kuria savo demokratiją – pernai ėmėsi leisti propagandinį laikraštį, o visuomenei uždraudė net dalintis bet kokia informacija apie vietinės valdžios darbą be išankstinio Druskininkų valdžios leidimo.
Tai reiškia, kad net apie Druskininkų tarybos posėdžių darbotvarkes, priimtus sprendimus ar net įstaigos darbą laiką dalintis informacija su kitais žmonėmis Skaityti toliau
Seimo narys P. Gylys siekia išsiaiškinti kodėl persekiojami referendumo iniciatoriai (19)
Birželio 23 d. Seimo narys prof. Povilas Gylys kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininką Zenoną Vaigauską prašydamas paaiškinimų dėl nurodymo teisėtvarkos institucijoms nustatyti referendumo iniciatorių parašų autentiškumą bei į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą dėl informacijos apie ikiteisminių tyrimų pagrindą referendumo iniciatorių atžvilgiu.
Birželio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos gavo Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro (LŽTKC) raštą, kuriame nurodoma, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose Skaityti toliau
Z. Šličytė. Santuokos unikalumas ir falsifikacija (5)
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gruodžio 12 d. priėmė prejudicinį sprendimą (o tai reiškia, kad jis privalomas visų Europos Sąjungai priklausančių valstybių teismams) Frederiko Hejaus (Frederic Hay) byloje su jo darbdaviu „Credit agricole“.
„Credit agricole“ nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad nuolatiniams tarnautojams, kurie sudaro santuoką, suteikiamos visiškai apmokamos 10-ies darbo dienų atostogos. Be to, jiems išmokama 1/36/ atlyginimo už ankstesnį mėnesį dydžio priemoka. Tos lengvatos nebuvo suteiktos F.Hay, kuris įregistravo civilinio solidarumo paktą.
Pagal Prancūzijos teisę civilinis solidarumo paktas yra dviejų pilnamečių Skaityti toliau
P. Urbšys. Prezidentė gins mūsų saugumą ar laisvę? (6)
Nuo seno žmogus sprendžia dilemą: kas jam svarbiau – jo laisvė ar saugumas. Pagal tai jis formavo politines ideologijas ir kūrė valstybę. Sovietinis totalitarinis režimas tarybiniams piliečiams įskiepijo į sąmonę sampratą, jog valstybės saugumas – aukščiausia vertybė. Tik besipriešinę šiai sistemai puoselėjo žmogaus teisių ir laisvių viršenybę. Už tai jie buvo žudomi, tremiami, kišami į kalėjimus, psichiatrines ligonines ar kitaip laužomi jų gyvenimai. Paradoksalu: išsivadavę iš Sovietų sąjungos atkūrėme valstybę pagal okupantų pasaulėžiūros modelį, kurioje išsaugojome tą patį valstybės saugumo viršenybės prieš piliečių teises ir laisves principą. Skaityti toliau
Žmogaus teisių gynėjai dėl G.Songailai iškeltos bylos kreipėsi į Seimą (4)
Gegužės 14 d. Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija (LŽTGA) išsiuntė Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Leonardui Talmontui protestą dėl Susirinkimų įstatymo pataisų projekto Nr. XIIP-1709 vilkinimo. LŽGTA nuomone, neseniai įsigaliojusio Susirinkimų įstatymo 4 str. nuostatos, neleidžiančios pilietinių akcijų po 22 val. pažeidžia konstitucines piliečių teises reikšti savo įsitikinimus. Jos yra akivaizdžiai neproporcingos ir neatitinka tų atvejų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, kai susirinkimų laisvė gali būti apribota įstatymu („jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“). Skaityti toliau
V. Malinauskas. Kodėl Seimas turėtų nepritarti siūlymui keisti Lygių galimybių įstatymą (7)
Tai, kas šiandien vyksta Lietuvos politiniame ir visuomenės gyvenime galima apibūdinti, kaip šaltąjį karą prieš santuoką. Karas šaltasis todėl, kad niekas viešai prieš santuoką nekovoja. Viešajame gyvenime santuoka yra toleruojama, kartais net susilaukia pagiriamojo žodžio. Tačiau, kaip ir priklauso tikram šaltajam karui, kova vyksta pasitelkiant veiksmus, kurie iš pažiūros net neatrodo kaip kova. Tam, kad veiksmai neatrodytų, kaip prieš ką nors nukreipta kova reikia sugalvoti kokius nors pretekstus, paaiškinimus, pateisinimus, kurie užmaskuotų tikruosius tikslus bei interesus. Pavyzdžiui, jei viena valstybė vengianti atviro karo nori prisijungti kitos valstybės teritorijos gabalą, Skaityti toliau
S.Baskervilis. Žmogaus teisės ir lyčių lygybė (III) (0)
Teisinė apsauga kaip žmogaus teisių ginimas. Teisėsauga gali saugoti žmogaus teises, bet gali jas ir atimti
Dviejų minėtų tarptautinių konvencijų logiką tęsia naujas pats įspūdingiausias pavojus žmogaus teisėms prisidengus jų vardu: bandymas teisinę apsaugą paversti gynimu „žmogaus teisių“, – tačiau ne kaltinamojo, o kaltintojo. Pagal šitą logiką įtariamas nusikaltėlis padarė nusikaltimą, nes pažeidė žmogaus-aukos teises.
Toks įtariamasis sodinamas į tą patį suolą kartu tironais ir diktatoriais, kitaip sakant, kaltinimai politizuojami, o kaltinamasis faktiškai vien kaltinimo faktu, Skaityti toliau
