Žymos archyvas: Zigmas Zinkevičius

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lietuvių asmenvardžių slavinimas ir lenkinimas (0)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 21–31. Sutrumpinta.

Lietuvių asmenvardžių, kaip ir viso lietuviško vardyno, slavinimą bei lenkinimą tyrė daugybė mokslininkų, tiek lietuvių, tiek ir užsieniečių. Iš pastarųjų minėtini Jano Otrembskio (Jan Otrębski) ir Jurgeno Princo (Jürgen Prinz) darbai. Šių eilučių autorius taip pat nemažai šiais klausimais yra rašęs. Todėl čia bus priminti tik patys svarbiausi dalykai.

***

Pirmiausia nurodytina, kad dar prieš lietuvių asmenvardžių lenkinimą jie buvo apskritai suslavinti. Skaityti toliau

L. Astra. Kaip vykdoma politinė prekyba lietuvių kalba  (13)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“  ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad  šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar  kalbos normų pralauža. Juk norminiai lietuvių kalbos pagrindai apibrėžti gerokai prieš šimtmetį ir kūrė juos mūsų legendiniai kalbininkai. Tačiau greitai paaiškėjo, kad  pavienės kai kurių politikų, mokslo ir meno žmonių iniciatyvos nelietuviškai rašyti asmenvardžius ir tuo tikslu keisti visą valstybinę kalbos politiką bei įstatymus, nėra  viešojo diskurso siekis. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

K. Garšva. Asmenvardžiai – Lietuvos kultūros paveldas (10)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo balsavimą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Užsienio reikalų ministras, pažeisdamas Konstituciją ir nesilaikydamas savo kompetencijos, pavadino gėdingais, sakydamas: „dėl to man gėda ir esu pasirengęs dar kartą dėl to atsiprašyti“. Tuomet Seimas toliau svarstyti pasirinko įstatymo projektą, kuris nepažeidžia Konstitucijos ir vardus, pavardes dokumentuose nustatyta tvarka leistų rašyti pageidaujama kalba, tačiau ne vietoj valstybinės lietuvių kalbos.  Skaityti toliau

Bus pristatyti naujausi metraščio „Jotvingių kraštas“ numeriai (1)

punskas.pl nuotr.

Gegužės 11 d., trečiadienį, 16 val. (Lietuvos laiku) Vilniaus Signatarų namuose, Pilies g. 26, vyks VI ir VII istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum – Jotvingių kraštas“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) direktorius Gintaras Songaila, buvęs ilgametis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Mykolas Karčiauskas,  žurnalistas Algimantas Patašius, „Jotvingių krašto“ metraščio programinės tarybos narys prof. Zigmas Zinkevičius, „Jotvingių krašto“ metraščio vyr. redaktorius Sigitas Birgelis, „Jotvingių krašto“ metraščio vyr. redaktoriaus pavaduotojas Juozas Sigitas Paransevičius, Varšuvos universiteto dėstytoja Skaityti toliau

Įteikti Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimai už geriausius darbus kine (0)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 18 dieną Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje jau septynioliktą kartą buvo paskelbti Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimai. Pagrindinis apdovanojimas skiriamas už reikšmingiausią Sąjungos narių sukurtą kinematografijos kūrinį (kūrybinį darbą).

Penkių kino profesionalų komisija (kino dailininkė Jurgita Gerdvilaitė, kino režisierius Romas Lileikis, kino kritikė Santa Lingevičiūtė, kino kritikė Živilė Pipinytė (komisijos pirmininkė) ir kino operatorius Vytautas Survila) pagrindinį prizą skyrė operatoriui Eitvydui Doškui – už režisieriaus Šarūno Barto filmo „Ramybė mūsų sapnuose“ vaizdo kultūrą. Skaityti toliau

D. Valentukevičienė. Jurgis Dovydaitis ir paskutinė jotvingė (6)

Pranė Grigaitė Ašašninkuose | M. Krasauskienės nuotr.

Minint etnografinių regionų metus puiki proga prisiminti tas asmenybes, kurios lietuvių kultūrą praturtino istoriniais, etnografiniais ar dialektologiniais duomenimis. Viena ryškiausių tokių asmenybių – legendinis XX a. tautosakininkas ir kraštotyrininkas Jurgis Dovydaitis, surinkęs apie 140 000 liaudies kūrybos vienetų, sudaręs daugelį plačiai žinomų tautosakos rinkinių. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui perduotas didelis turtas: 1 243 magnetofoninės garso juostos, 45 stambūs tautosakos rinkiniai, 350 sąsiuvinių tekstų, per 1000 fotografijos juostų. Surinktų tautosakos kūrinių kiekiu, Leonardo Saukos teigimu, J. Dovydaitis ryškus visoje Europoje.

Žinomas tautosakininkas dirbo ir kalbotyros srityje. „Didžiajam lietuvių kalbos žodynui“ Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė (26)

Zigmas Zinkevičius | LEU nuotr.

Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų pavasarį.

Tą sykį aptarėme Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo valstybine kalba svarbą, pagrįstumą ir galimas eksperimentų šioje srityje pasekmes. Žinome, kad jokia išsivysčiusi Vakarų valstybė neleidžia rašyti atitinkamų asmenvardžių ne valstybine kalba. Skaityti toliau

V. Sinica. Ir vėl nekaltas melas prieš valstybinės kalbos vartojimą (34)

vytautas-sinica-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr2

Ne pirmus metus Lietuvoje vyksta diskusijos apie asmenvardžių rašymą Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba. Nieko keista, jog šios diskusijos ilgus metus užstrigusios ir nejuda iš mirties taško.

Viena pusė (LLRA, LSDP, Lietuvos lenkų diskusijų klubas) kategoriškai reikalauja pažeisti arba pakeisti Konstituciją, ignoruoti visuomenės bendrąjį interesą bei viešąją nuomonę ir asmenvardžius nelietuviškai rašyti vietoje įrašų valstybine kalba. Kita pusė objektyviai negali su tuo sutikti, remdamasi ta pačia Konstitucija, Europos žmogaus teisių teismo sprendimais, tarptautine praktika Skaityti toliau

Valstybę stiprinantiems žmonėms įteikti apdovanojimai (0)

prof.Z.Zinkevicius_lrp.lt

Liepos 6 d., Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo 27 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. Už ryžtą gelbstint žūvančius žmones Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 4 Lietuvos piliečiai.

Pasak Prezidentės nuo pat savo valstybingumo ištakų Lietuva yra stipri todėl, kad nuolat atsinaujina. Tai – nuopelnas žmonių, kuriuos įkvepia mūsų šalies istorija, o lietuviškumas skatina kurti, veikti ir nelikti abejingiems, kai kalbama apie Lietuvą. Jie nusipelno nuoširdaus mūsų dėkingumo ir pagarbos. Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas” (video) (21)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Gegužės 11 d. 10 val. Lietuvos naujienų agentūroje ELTA vyks istoriko, akademiko Antano Tylos, kalbininkų prof. Vito Labučio, hab. dr. Kazimiero Garšvos spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas”.

Spaudos konferencijoje Bus pateikiamos ir garsių kalbininkų prof. Alvydo Butkaus, Prano Kniūkštos, akad. Zigmo Zinkevičiaus ir kitų mokslininkų žinios šiuo klausimu.

Kaip žinia šių metų gegužės 6 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas neatsižvelgdamas nei į visuomenės nei į kalbininkų nuomonę pritarė socialdemokratų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo parengtam Vardų ir pavardžių rašymo Skaityti toliau

L. Glebavičiūtė. Lietuvišką žodį iškėlęs (video) (4)

prof.Z.Zinnkevicius-alkas.lt, j.vaiskuno-nuotr

Skiriama kalbininko Zigmo Zinkevičiaus 90 metų jubiliejui paminėti

„Mano gyvenimo tikslas – lietuvių kalbos istorija“, –  sako akademikas, profesorius habilituotas daktaras Zigmas Zinkevičius.  Žymiausias Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, visuomenės bei politinis veikėjas šiais metais paminėjo garbingą 90 metų jubiliejų. Šiai progai skirtas renginių ciklas.

Renginiai, skirti garbingai sukakčiai

2015 metų sausio mėnesį LMA Vrublevskių bibliotekoje veikė akademiko Zigmo Zinkevičiaus jubiliejui skirta paroda „Lietuvišką žodį iškėlęs“.

Skaityti toliau

B. Genzelis. Valstybinės kalbos įstatymas – Konstitucinės nuostatos įgyvendinimas (6)

Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas skaitytas 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“ .

Kalba yra raiškiausias tautos egzistencijos požymis, kultūros   reiškėja. Istorinė situacija apsprendžia jos vartojimo galimybes. Kai tauta funkcionuoja normaliose sąlygose, gimtoji kalba, viešojo gyvenimo (ryšių) ir valstybinė kalba yra ta pati. Jei valstybinė kalba yra gimtoji, ji stiprina tautinę savimonę, o jei valstybinė kalba yra kitos tautos kalba, Skaityti toliau

Seime bus minimas Valstybinės kalbos įstatymo 20-metis (tiesioginė transliacija) (2)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Vasario 5 d., ketvirtadienį, 10 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizuoja konferenciją „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“.

Tiesioginę konferencijos transliaciją žiūrėkite ČIA.

Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė ir kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė doc. dr. Daiva Vaišnienė Skaityti toliau

Baltų kultūros patriarchas Z.Zinkevičius: Niekuomet nekeičiu savo pažiūrų (nuotraukos, video) (9)

Pavalkis-zinkevicius-alkas.lt-j.vaiskunas-nuotr

Sausio 7 d. į Vilniuje į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) salę susirinkęs gausus mokslininkų, dvasininkų, politikų ir visuomenininkų būrys sveikini savo savo 90 mečio sukaktuves švenčiantį įžymiausią Lietuvos kalbininką, baltistą, istorinės kalbotyros specialistą, akademiką, profesorių Zigmą Zinkevičių.

Įžymiausiam ir darbščiausiam Lietuvos Respublikos kalbininkui

Akademikas prof. Z. Zinkevičius yra parašęs apie 100 knygų, 1000 mokslo ir populiarių straipsnių skirtų svarbiausiems lituanistikos, baltistikos, kultūros klausimams Skaityti toliau

Įžymiausias Lietuvos kalbininkas akademikas Z. Zinkevičius pasitinka 90-metį (video) (5)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

2015 m. sausio 7 d., trečiadienį, 14 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks susitikimas su pasaulinio garso baltistu, akademiku, profesoriumi Zigmu Zinkevičiumi. Bus rodomas režisieriaus AlgirdoTarvydo dokumentinis filmas „Zigmas Zinkevičius. Pamilęs lietuvių kalbą“.

Įžymiausiam ir darbščiausiam Lietuvos Respublikos kalbininkui akad. prof. Z. Zinkevičiui sukanka 90 metų. Jis yra parašęs apie 100 knygų, 1000 mokslo straipsnių, per 1000 populiarių straipsnių. Juose nagrinėjami svarbiausi lituanistikos, baltistikos, kultūros klausimai – lietuvių kalbos istorija, vardynas, tarmės, rytų Lietuvos kultūra. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija (2)

Česlovas Iškauskas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Tęsdami lietuvių kalbos išsaugojimo temą, akcentuokime ne tik jos rusifikaciją ir polonizaciją, bet ir germanizaciją. Tiesa, germaniškosios represijos prieš lietuvišką raštą, kalbą ir spaudą vyko kur kas mažesniame regione negu carinė Rusijos imperija arba nelygiateisė ATR. O ir apynasris lietuvių kalbai vokiečių buvo uždėtas laisvesnis, ne taip griežtai varžomas.

Reikalas suktųsi aplink Mažąją Lietuvą, arba Prūsų Lietuvą (vok. Preussisch Litauen, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen). Kaip aiškina Wikipedia, tai istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių Skaityti toliau

Č. Iškauskas. „Vierchų” papročiai ir lenkų kalbos ekspansija (9)

Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Lenkų kultūra ir neatimama jos dalis kalba, beje, kaip ir rusų, visais laikais buvo ne tik bendravimo, bet ir ekspansijos priemonė.

Ir čia stebėtis nereikėtų: didžiosios Lietuvą supančios valstybės niekada nepaleido mūsų tautos iš savo dusinančio glėbio, viena iš slavų kalbų į ausį vis šnibždėdamos, kad, jei geri būsime, mus saugos, leis augti ir dar pamaitins. Kalėjimo kultūra, „vierchų“ papročiai, „zekų“ žodynas…

Gegužės 6 dieną rengiamas mitingas Vilniuje, prie M. Mažvydo bibliotekos Skaityti toliau

K. Juraitis. Esė – Lietuvai, siuita – Vilniui (I) (4)

Kazimieras Juraitis | asmeninė nuotr.

Prieš keletą metų nuoširdžiai šnekučiavomės su vienu senu Sibiro tremtiniu. Gulago lageriuose jis praleido ne vieną dešimtį metų. Ten jis paliko savo jaunystę ir prarado sveikatą. Pasakodamas apie savo potyrius lageriuose, senolis atrodė atjaunėjęs, o akys tiesiog kibirkščiavo kovos dvasia!

Aš jo ir paklausiau: turėtų smagu būti jam dabar, kai mes pagaliau laisvi? Liepsnelės pašnekovo akyse prigeso. Jis nepasakė man nieko, išskyrus „– eet“ ir apmaudžiai numojo ranka. Neiškenčiau nepasiteiravęs, ko gi senasis kovotojas taip ilgisi sibirietiškųjų lagerių? Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Lenkiškai kalbantys lietuviai (65)

Prof. Zenonas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet nebuvo), apie kilmę iš belaisvių, kurių narsieji senovės lietuviai iš Lenkijos daug parsivarydavo.

Tie belaisviai esą ir sulenkino vietinius gyventojus. Bet taip niekur nėra buvę, užsilaikę svetimame krašte patys belaisviai nutausta. Skaityti toliau

Iš kur atėjo žodžiai Kalėdos, Kūčios? (4)

6514_0_2_romuvos_kaledos_1_mediumAnot žymaus Lietuvos kalbininko akademiko Zigmo Zinkevičiaus, žodžiai Kalėdos, Kūčios, bažnyčia, krikštas, krikštyti, gavėnia, nedėlia (pastarasis nevartotinas) atėjo su ankstyvąja Rytų krikščionybės banga.

Į Lietuvą krikščionybė atėjo iš dviejų pusių: iš Rytų – nuo Bizantijos per rytinius slavus, ir iš Vakarų – nuo Romos, per germanus ir vakarinius slavus. Abi krikščionybės bangos susitiko ties etninėmis lietuvių žemėmis. Iš Rytų slenkanti krikščionybė Lietuvą pasiekė anksčiau negu iš Vakarų, apie XI a. Iki XV amžiaus apie 50 lietuvių kunigaikščių buvo pakrikštyti pagal Rytų bažnyčios apeigas, tarp jų, manoma, ir Vakarų krikščionybės įvedimo Lietuvoje iniciatoriai – Jogaila su Vytautu. Rytų krikščionybės banga buvo labai intensyvi ir lietuvių gyvensenoje paliko gilių pėdsakų. Skaityti toliau

Z.Zinkevičius: Tautinės mokyklos idėja buvo apleista pačių jos kūrėjų (19)

Prof. Z.Zinkevičius | Alaks.lt nuotr.

„Pro Patria“ apie lietuviškos tautinę mokyklos istorija kalbasi su LMA nariu akademiku, baltistu, buvusiu Lietuvos Švietimo ministru, prof. Zigmu Zinkevičium.

– Esate sakęs, kad dabartinė mokykla ugdo piliečius, o tarpukario mokykla ugdė patriotus. Papasakokite plačiau apie patriotinį ugdymą tarpukariu. 

– Aš mokiausi Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje. Tai buvo ypatinga gimnazija. Tokių Lietuvoje buvo nedaug. Ten buvo tikra lietuviška patriotinė dvasia iki pat sovietų valdžios atėjimo. Skaityti toliau

Mokslų akademijoje bus pristatyta prof. Z.Zinkevičiaus knyga „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ (17)

Prof. Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Spalio 3 d., 17 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) vyks LMA nario, akademiko prof. Zigmo Zinkevičiaus naujos knygos „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorius prof. Zigmas Zinkevičius, LMA narys prof. Algirdas Sabaliauskas, LMA tikrasis narys prof. Bonifacas Stundžia, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė.

Koncertuos Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos kanklininkė Aušrinė Ulevičiūtė. Skaityti toliau

A.Andriušaitis. Ar Lietuvos radijas virto antivalstybinės Propagandos ruporu? (24)

Alkas.lt piešinys

Buvau tiesiog priblokštas praeitą ketvirtadienį, š. m. liepos 11 d., išgirdęs per Lietuvos (LRT) radiją iš eterio besiliejančią tikrų tikriausią antivalstybinę propagandą.

Laida buvo lenkų kalba. Iš pradžių pamaniau, kad tai kažkokia Lenkijos stotis, bet netrukus įsitikinau, kad transliuoja LRT radijo programa „Klasika“ (laida lenkų kalba, 15.30 – 16.00 val.). Buvo transliuojama tūlos Irenos Lukaševič „paskaita“, įrašyta lenkiškame renginyje. „Paskaitos“ tema buvo „Stalininės polonizacijos Vilnijoje mitas“(!). Demagogiškai, ciniškai ir šmeižikiškai buvo neigiama stalininė polonizacija Rytų Lietuvoje, vykusi 1950- 1953 m. Ši J.Stalino vykdyta lenkinimo politika yra pasaulyje plačiai žinomas faktas, aprašytas daugelio istorikų darbuose. Skaityti toliau

Visuomenė ir kalbininkai atkakliai reikalauja, kad Prezidentė ir Vyriausybė gintų valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos) (23)

Ministrui pirmininkui buvo įteikti reikalavimai ir rekomendacijos

Liepos 4 d. grupė visuomenės veikėjų  įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentei 16 000 Lietuvos Respublikos piliečių pasirašytą kreipimąsi į Lietuvos vadovybę dėl „Reikalavimo ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“.  Dar beveik 18 000 parašų  buvo įteikta Prezidentei šių metų  kovo 19 d.  Iš viso iki liepos 4 d. Reikalavimą pasirašė daugiau nei 33 000 piliečių. Parašų rinkimo akcija tęsiama toliau.

Lietuvos Respublikos vadovybei REIKALAVIMAS ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą (peticijos pasirašymas tęsiamas). Skaityti toliau

Rengiama diskusiaja „Valstybinė lietuvių kalba XVI LR Vyriausybės programoje“ (1)

antikonstituciniams-llra-reikalavimams-neLiepos 3 d., trečiadienį, 12.30 val. Vilniuje, Seimo Europos informacijos biure vyks konferencija – diskusija „Valstybinė lietuvių kalba XVI LR Vyriausybės programoje“. Šio renginio iniciatorius – Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas.

Lietuvių kalba – tautos konstitucinė vertybė. Per  30 000 LR piliečių pasirašė „Reikalavimą ginti LR Valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“.  Ar  LR Vyriausybės programoje įtvirtinta ši konstitucinė nuostata, ar ministerijų rengiami Tautinių mažumų įstatymo bei Vardų – pavardžių rašymo dokumentuose  projektai Skaityti toliau

Sūduva – bendrinės kalbos lopšys (video) (1)

tarmiu-zemelapis-wikipedia.org
Varsos Zakarienės ir Sauliaus Noviko filmas skirtas tarmių metams „Sūduva – bendrinės kalbos lopšys“, iš ciklo „Garbė tėvų ir liežuvis“, pasakoja apie Suvalkiečių tarmę paplitusią Suvalkija bei Sūduva vadinamame etnografiniame regione. Skaityti toliau

Signatarų namuose „Terra Jatwezenorum“ IV tomo sutiktuvės (2)

Kovo 21 dieną, 16 val. Signatarų namuose Vilniuje (Pilies g. 26) vyks istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ IV tomo sutiktuvės.

Renginyje dalyvaus: Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius – kalbininkas, baltistas, dialektologas; Akad. prof. habil. dr. Romualdas Grigas – sociologas, tautotyrininkas; Akad. prof. dr. Eugenijus Jovaiša – istorikas, archeologas, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius; Algirdas Patackas, Lietuvos Respublikos Seimo narys; Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė – Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra, Skaityti toliau

K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus (18)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Visos gretimos valstybės – Rusija, Vokietija, Lenkija, valdžiusios etninę Lietuvą ar jos dalis, platino savo kalbą, kultūrą ir stengėsi lietuvius asimiliuoti. 1918 m. atsikūrusi Lenkija taip pat neketino atsisakyti pretenzijų į istorinę Lietuvą ar bent jau į labiausiai nutautintą rytinę jos dalį. Todėl Lenkijos vyriausybė rengėsi perimti visos Lietuvos teritorijos administravimą (1). Tokių požymių esama ir dabar: lenko korta, ultimatumai dėl tautinių mažumų padėties, dalinis Vilniaus, Šalčininkų rajonų finansavimas ir valdymas per Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA). Siekdama išsaugoti savo tautą, kalbą ir kultūrą Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. atsisakė dalies rytinių istorinių Lietuvos žemių ir atkūrė Lietuvos Respubliką etninėse lietuvių žemėse. Jų pietrytinis pakraštys dėl okupacijų ir lietuvybei nepalankių sąlygų vėl iš dalies nutautėjo. Skaityti toliau

Ž.Makauskienė. Kultūros ministro patarėjas I.Melianas apgailestauja, kad 1918 m. buvo sukurta tautinė Lietuvos valstybė (90)

Prie Lietuvos ambasados Varšuvoje dažnai organizuojami piketai ir demonstracijos, kurių dalyviai reikalauja nediskriminuoti Lietuvos lenkų. „Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu tai nesėkmių virtinė. Lietuvoje ir toliau uždarinėjamos lenkiškos mokyklos ir kultūros centrai, o lenkų kalba yra diskriminuojama“, – apie protestą rašė Lenkijos spauda.

Ar Lietuvos lenkų gynėjų priekaištai yra pagrįsti, „Aušra“ paklausė Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėjo tautinių mažumų klausimais Imanto Meliano. Skaityti toliau