Žymos archyvas: žiedavimas
Šimtai paukščių taps „Lietuvos ambasadoriais“ (2)
Kasmet milijonai Lietuvos paukščių migruoja į įvairias Europos šalis, Aziją, nemažai jų pasiekia Afrikos žemyną. Tai savotiški mūsų šalies ambasadoriai. Dalis migruojančių sparnuočių ant kojų turi žiedus – lietuvišką „pasą“ su Kauno zoologijos muziejaus adresu. Lietuvoje paukščiai žieduojame jau beveik 90 metų.
Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus pradeda įgyyvendinti projektą „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“. Projekto metu 2017–2018 m. visuose etnografiniuose Lietuvos regionuose spalvotais žiedais Skaityti toliau
Baigėsi rudeninė paukščių migracija (0)
Gamtininkai pastebi, kad, nepaisydama šiltų ir švelnių orų, gamta jau ruošiasi žiemai. Visą rudenį aktyviai skridę paukščiai nurimo – jų rudeninė migracija baigėsi.
Lietuvoje registruotos 385 paukščių rūšys. Daugelio rūšių paukščiai mūsų šalyje nežiemoja. Rudeninė paukščių migracija prasideda rugpjūtį, intensyviausia ji rugsėjį ir pirmąją spalio pusę. Kiekvieną rudenį migracija yra unikali, mat skrenda skirtingų rūšių paukščiai, skiriasi jų elgesys. Pavyzdžiui, šiemet dėl užsitęsusios sausros praskrendančios žąsys, gulbės ir antys iš šiaurės per Lietuvą lėkė nenusileisdamos. Skaityti toliau
Meldinės nendrinukės jau išskrido žiemoti (0)
Lietuvoje perinčios retosios meldinės nendrinukės jau išskrido žiemoti. Jos pastebėtos Ispanijoje ir Prancūzijoje.
Vakar meldinės nendrinukės apsauga besirūpinančius gamtininkus pasiekė žinios, jog Ispanijoje pastebėta Lietuvoje žieduota meldinė nendrinukė. Jos kaimynė jau rugpjūčio pirmoje pusėje buvo pasiekusi Prancūziją.
Abu paukščiai buvo žieduoti šiemet rugpjūčio 2 d. Tyruose – pagrindinėje meldinių nendrinukių perimvietėje Lietuvoje. Tagi, Prancūzijoje sugautas paukštis daugiau nei 1200 km (tikslios vietos ornitologai dar nenustatė) įveikė per mažiau nei 10 dienų, o iki Ispanijos (daugiau nei 2000 km) kitas nuskrido per mažiau nei mėnesį. Skaityti toliau
Paminėtas T. Zubavičiaus gimimo 100-metis (0)
Teofilis Zubavičius (1914-11-09 – 1993-11-12) – pirmasis Žuvinto biosferos rezervato darbuotojas, gamtininkas mėgėjas, ornitologas savamokslis, žmogus, kuris savo veikla daug prisidėjo prie to, kad šiandien Žuvintą galime vadinti paukščių karalyste.
100-ųjų T. Zubavičiaus gimimo metinių proga Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje buvo pagerbtas jo atminimas, prisiminta veikla, pasidalyta prisiminimais.
T. Zubavičius Žuvinte pradėjo dirbti nuo rezervato įsteigimo 1937 metais ir su pertraukomis išdirbo iki 1980 metų. Mirė T. Zubavičius 1993 metais Stumbriškyje, Pasvalio r. Skaityti toliau
Salantų regioniniame parke buvo sužieduotas gandras (0)
Vasaros pabaigoje dienai vis trumpėjant savo sparnus mankština ir į kelionę pradeda ruoštis baltieji gandrai. Prieš paliekant lizdą, jau ir jauniklių juodos kojos bei snapas,, palaipsniui įgauna juosvai oranžinę spalvą.
Toks šiuo metu yra ir Garis – Jakštaičių kaime Kretingos rajone gyvenančios menininkės Veronikos Sendrauskaitės augintinis – baltojo gandro jauniklis. Prieš paliekant gimtuosius namus jis buvo „sužieduotas“, t.y. ant kairės gandro kojos buvo uždėtas žiedas, su jame įspaustu žiedo eilės numeriu ir žiedavimo centro, kuriame saugomi tuo žiedu apžieduoto paukščio duomenys, pavadinimu. Skaityti toliau
Paukščių žieduotoja: specialybę reikia rinktis pagal tai, kas labiausiai patinka (0)
Apie paukščius ir jų žiedavimą puslapio įkūrėja Ingrida Meškinytė turbūt buvo viena iš nedaugelio mokinių, kuriai apsispręsti, kur studijuoti, buvo lengva, nes tiksliai žinojo, ko nori. „Rinkausi specialybę pagal savo mėgstamiausią veiklą“, – dar penktoje klasėje susidomėjusi ornitologija sako LEU biologijos studentė.
„Taip, suprantu, kad kai kuriems tai skamba keistai, nes daugelis studijas renkasi pagal tėvų patarimus arba norus, o gal tiesiog pagal įsidarbinimo galimybes, bet, mano nuomone, specialybę reikia rinktis pagal tai, kas labiausiai patinka, nes studijuosite, lankysite paskaitas jūs. Jeigu taip atsitiks, kad studijos bus nemėgstamos, tai po kelių metų jas gali tekti pakeisti“, – sako Ingrida. Skaityti toliau
Nauji paukščių ženklinimo vėjai (0)
Paukščių žiedavimui daugiau kaip 100 metų – 1899 m. ženklinimo metodą, kai sparnuočiams ant kojų dedami metaliniai žiedai su juose įspaustais įrašais, pradėjo taikyti danų mokytojas H. Mortensenas. Dabar pasaulyje kasmet sužieduojama iki 6 milijonų, Europoje – iki 4 milijonų, Lietuvoje – iki 100 000 paukščių.
Nors šis tradicinis žiedavimo metodas plačiai taikomas ir dabar, Skaityti toliau
Rudagalvio kiro kelionės (0)
Kuršių nerijos nacionaliniame parke dažnokai lankosi ornitologų žiedu papuoštas vienas paukštis. Jo kelionių istorija – išties įdomi. Rudagalvio kiro (lot. Larus ridibundus) klajones pradėta sekti nuo 2008 m. , kuomet paukštis Juodkrantėje ornitologo Vytauto Pareigio buvo apžieduotas ne tik tradiciniu metaliniu žiedu, bet ir spalviniu plastikiniu žiedu P000.
Šis rudagalvis kiras per keturis su puse gyvenimo su žiedu metų beveik 70 kartų buvo užfiksuotas bent dvidešimties paukščių stebėtojų. Taip dažnai į jų akiratį patenkantis žieduotas paukštis – išties retas atvejis. Juolab, tai pirmasis šios rūšies sparnuotis Skaityti toliau
„Mėnesyje Juodaragyje“ paskaitas skaitys mitologai, ornitologai, aviatoriai (0)
![mjrXIV_paskaitos[c]m.puida](http://alkas.lt/wp-content/uploads/2012/07/mjrXIV_paskaitoscm.puida_.jpg "mjrXIV_paskaitos[c]m.puida")
Rugpjūčio 24-26 d. vyks penkioliktasis festivalis „Mėnuo Juodaragis“ Zaraso saloje, Zarasų rajone.
Baltų kultūros ir muzikos festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ skaitomos paskaitos – itin reikšminga programos dalis, kurią aplanko gausus būrys žiūrovų, laukiančių žymių mokslo ir kultūros asmenybių pranešimų. Edukacijos ir kultūros programa festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ nėra priedas prie koncertų – tai pagrindinis idėjų ir ieškojimų židinys, nušviečiantis festivalio metų temą bei misiją pažinti baltų kultūrą, istoriją ir gamtą. Didelis dėmesys šiemet skiriamas paukščiams, gyvenantiems gamtoje, muzikoje ir mitologijoje, o taip pat – žmonių siekiams skristi ir Lietuvos aviacijos istorijai. Skaityti toliau
Keliaukime po Nemuno deltos regioninį parką (0)
Atvykus į Nemuno deltos regioninį parką, sužinome, kad pasirodo „Iš tikrųjų čia Nemuno nėra“. Nes Nemunas šioje vietoje išsidalina į daugybę atšakų – Atmatą, Pakalnę, Skatulę, Skirvytę, Vytinę, Vorusnę ir kitas, suformuodamas tankų hidrografinį tinklą, bene tankiausią Lietuvoje. Parkas įkurtas tam, kad saugotų šį unikalų kraštovaizdį, kurį metams bėgant dar pakeitė žmonių sukurta polderių sistema su pylimais ir kanalais. Parke yra unikali Aukštumalos aukštapelkė su įstabaus grožio ežerokšniais, taip pat vienintelis Lietuvoje lagūninės kilmės ežeras – Krokų lanka. Skaityti toliau
