Žymos archyvas: Žemė
Iššūkiai, kuriuos reikės įveikti kuriant nuolatinę bazę Mėnulyje: gali prireikti ir šventyklos (1)
Įvairios kosminės stotys vis nagrinėjamos kaip galimi atsispyrimo taškai žmonėms keliaujant į kitus dangaus kūnus. Ar tai būtų Mėnulis, ar Marsas, ar Venera, idėja pastatyti kosminę stotį orbitoje aplink kūną prieš žmonėms leidžiantis ant jo paviršiaus turi privalumų.
NASA pranešė, kad per pirmąsias kelias „Orion“ misijas galima būtų pastatyti nedidelę kosminę stotį orbitoje aplink Mėnulį. Joje galėtų dirbti astronautai, kurie valdytų robotus Mėnulio paviršiuje arba skrajojančius aplink Mėnulį.
Molėtų rajono miške neteisėtai išdygusi sodyba nugriauta (2)
Molėtų rajono miške neteisėtai pastatytos sodybos istorija baigėsi viešąjį interesą gynusių institucijų pergale – nelegaliai išdygęs gyvenamasis namas nugriautas, o jo likvidavimo darbus organizavo pati savininkė. Taip ji išvengė sąskaitos už priverstinį statinio griovimą, kurį, jei nebūtų vykdomas teismo sprendimas, įgyvendintų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
Šio namo statybos ūkininko ūkio sodyboje pradėtos Molėtų rajono savivaldybės administracijai 2009 metų gegužę išdavus statybos leidimą. Sodyba suformuota pagal administracijos direktoriaus įsakymu tų pačių metų sausį patvirtintą žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektą,
Kviečia naktinis žygis lygiadienio virsmui pajusti (0)
Šalia Vilniaus įsikūręs Neries regioninis parkas kovo 24-ąją, penktadienį, 19 val. Dūkštos pažintiniame take rengia naktinį 5 km ilgio, apie 3 val. trukmės pėsčiųjų žygį.
Šiomis dienomis visame Žemės rutulyje kalendoriai pažymi ypatingą virsmo laiką – pavasario lygiadienį. Dienai susilyginus su naktimi, saulei patekėjus tiksliai rytuose ir nusileidus vakaruose, prasideda astronominis pavasaris. Skaityti toliau
Seime vyks diskusija „Ar 2017-ieji – paskutinieji nuosavybės teisių į žemę kaime atkūrimo metai?“ (0)
Kovo 22 d., trečiadienį, 14 val. Seimo Kaimo reikalų komitetas surengs susitikimą su Žurnalistų agroklubo prie Seimo Kaimo reikalų komiteto ir regioninės spaudos atstovais „Ar 2017-ieji – paskutinieji nuosavybės teisių į žemę kaime atkūrimo metai?“
Renginys vyks Baltijos Asamblėjos salėje (Seimo III r.). Skaityti toliau
Ministras ragina trauktis NŽT vadovą (0)
Žemės ūkio ministras Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje pareiškė nepasitikintis Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovu Danieliumi Kupriu, tačiau šis pats trauktis iš pareigų neketina.
„Aš vakar pasakiau, kad kaip žemės ūkio ministras esu praradęs pasitikėjimą juo ir prašau, kad jis savo noru atsistatydintų iš šios tarnybos. Per naktį jis norėjo pagalvoti ir pasitaręs su advokatais nutarė, kad savo noru prašymo nerašys“, – teigė Bronius Markauskas. Skaityti toliau
Pirmasis branduolinis sprogimas gali padėti patikrinti vieną iš Mėnulio susidarymo teorijų (0)
Daugiau nei 70 metų senumo radioaktyvūs stiklo lydiniai, susidarę po pirmojo žmonijos istorijoje branduolinės bombos išbandymo, gali padėti patikrinti vieną iš teorijų, kaip prieš 4,5 milijardo metų galėjo susiformuoti Žemės palydovas Mėnulis.
Kalifornijos San Diego okeanografijos instituto (JAV) mokslininkai išnagrinėjo žalsvos spalvos stiklo lydinių, vadinamų trinititais, cheminę sudėtį. Trinititų pavadinimas atsirado pagal plutonio atominės bombos „Trinity“, susprogdintos 1945 metų liepos mėnesį, Skaityti toliau
Vyriausybė siūlo supaprastinti žemės pirkimo tvarką (4)
Spaudžiama Europos sąjungos (ES) biurokratų Lietuvos Vyriausybė siūlo supaprastinti žemės pirkimo tvarką. Ketinama atsisakyti kvalifikacinių reikalavimų fiziniams ir juridiniams asmenims, kai šie žemės ūkio paskirties žemę perka ne pirmumo teise.
Anksčiau įsigyjant žemę buvo reikalaujama 3 metus vykdyti žemės ūkio veiklą, užpildyti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaraciją, registruoti ūkį, turėti žemės ūkio išsilavinimo diplomą, įrodyti, kad 50 proc. pajamų gaunama iš žemės ūkio veiklos, ir pagrįsti ekonominį gyvybingumą.
Anapus barikadų neliko noro saugoti mūsų žemių (4)
„Kodėl turėtume pešiotis su Europos Komisija? Gal verta nusileisti?“ – klausia karingasis mūsų žemdirbių ir pačios Lietuvos interesų gynėjas Andriejus Stančikas, kovęsis dėl jų ir institucijų, ir gatvės mūšiuose. Dabar jis – valdžioje, kitoje barikadų pusėje, ir nemato nieko bloga, kad reikalaujant Briuseliui Lietuva sušvelnins žemės pardavimo sąlygas.
– Žemės ūkio ministerija pristatė Vyriausybei Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, kuriomis bandoma panaikinti kai kuriuos žemės pardavimo saugiklius. Žmonės nesupranta, kas vyksta: „valstiečiai ir žalieji“, prieš rinkimus įnirtingai gynę nacionalinį interesą, atėję į valdžią keičia plokštelę? Skaityti toliau
Aptartas išmokų suvienodinimas ES, eurobiurokratinės naštos mažinimas bei žemės saugikliai (0)
Sausio 25 d. žemės ūkio ministras Bronius Markauskas bei viceministras Rolandas Taraškevičius susitiko su Vokietijos ambasadore Juta Šmit (Jutta Schmitz) ir jos pavaduotoju Michaeliu Morgenstern (Michael Morgenstern). Susitikimo metu buvo aptartos žemės ūkio aktualijos bei prioritetai ir Lietuvos – Vokietijos bendradarbiavimas.
Dvišaliai prekybiniai Lietuvos – Vokietijos santykiai sėkmingai plėtojami daugelį metų, neabejojama, kad perspektyvoje šis bendradarbiavimas taps dar glaudesnis. Skaityti toliau
„Rail Baltica“: pradedamas žemės paėmimas visuomenės reikmėms (1)
Sausio 20 d. įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, patvirtinantis dar vieno svarbaus projekto „Rail Baltica“ tarpsnio įgyvendinimo Lietuvoje pradžią. Teisinę galią įgavo Susisiekimo ministerijos pateiktas europinės vėžės specialusis planas, kuriame nurodyta tiksli geležinkelio nuo Kauno iki Latvijos valstybės sienos linija. Tai reiškia, kad bus pradedamas žemės paėmimas visuomenės poreikiams.
Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamentas per 5 darbo dienas išsiųs daugiau nei 2 tūkst. 100 pranešimų žemės sklypų savininkams ir (ar) kitiems Skaityti toliau
D. Žuromskienė. Gyvas tarpininkas tarp žmogaus ir dangaus (0)
Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas! O kad už plastikinio lango nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…
Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.
Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas, „venom“ juodom, žiūri į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau
Europos Komisija reikalauja Lietuvą nedelsiant keisti žemės pirkimo saugiklius (4)
Europos Komisija (EK) pareiškė, kad lietuviškojo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos prieštarauja ES teisei, ir reikalauja jas nedelsiant keisti. Jei to nebūtų padaryta, grėstų teismai ir bauda. Žemės ūkio ministerijos vadovybė, šiandien susitikusi su socialinių partnerių (Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos, Žemės ūkio rūmų, Grūdų augintojų asociacijos) atstovais, diskutavo, kaip galima būtų spręsti šią ypač sudėtingą situaciją. Skaityti toliau
L. Milčius. Nelik be atminties (7)
Rašau atsiliepdamas į Laisvūno Šopausko straipsnį apie kai kurių dabartinių intelektualų totalitariškumą. Dėkingas gerb. L. Šopauskui už drąsų ir reikalingą vertinimą.
Tik nepalik, žmogau, be atminties.
Be atminties kitiems mes būsim niekas.
Be nuostabiausios žemėje vilties —
Savoj tautoj gyvent ir eit į priekį. Skaityti toliau
A. Martinaitis: Išsižadėtoji žemė virsta karo lauku (7)
Paklaustas, dėl ko labiausiai nerimauja žvelgdamas į nūdienos Lietuvą, žinomas šalies kompozitorius šviesaus atminimo poeto Marcelijaus Martinaičio brolis Algirdas Martinaitis palygino mūsų valstybę su liepsnojančiu svirnu ir prisipažino besiguodžiąs tik mintimi, kad drauge su Lietuva ir prakeiktosios „žiurkės“ pagaliau sudegs.
– Sprendžiant iš spaudos, afišų ir interneto – itin intensyviai kuriate šiuo metu?
– Intensyvūs kūrybiniai laikotarpiai neretai būna ir priverstiniai. Žinoma, kai muziką Skaityti toliau
Paryžiaus susitarimo ratifikavimas – gera žinia ir Lietuvai, ir pasauliui (0)
„Visuotinio susitarimo dėl klimato kaitos, kurį prieš metus Paryžiuje patvirtino 195 valstybės, ratifikavimas – labai svarbus žingsnis vienijant pasaulio pastangas kovojant su šia kaita. Mūsų Seimas jau pradėjo ratifikavimo procesą, ir artimiausiu metu tikimės geros žinios, kad Lietuva jau yra tarp Paryžiaus susitarimą ratifikavusių valstybių“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Šį susitarimą, gruodžio 20 d. duomenimis, jau ratifikavo 117 šalių. Tarp jų ir didžiosios – JAV, Kinija, Brazilija, taip pat Europos Sąjunga, kuri yra viena pagrindinių klimato kaitos mažinimo pasauliniu mastu iniciatorių ir lyderių. Skaityti toliau
Šį vakarą Lietuvą nušvies supermėnulis (video) (0)
Lapkričio 14 d., pirmadienį, esant giedram vakarui galima bus grožėtis nekasdieniška Mėnulio pilnatimi. Ši pilnatis apie 7 nuošimčių didesnė ir 15 nuošimčių šviesesnė nei įprasta. Toks reiškinys vadinamas supermėnuliu.
Supermėnuliu Mėnulis vadinamas tuomet, kai pilnatis sutampa su Mėnulio priartėjimu prie Žemės. Tuomet, kai Mėnulio pilnatis įvyksta Mėnuliui esant tolimiausiame taške nuo Žemės, Mėnulis vadinamas mikromėnuliu arba minimėnuliu. Skaityti toliau
Spalio dangų nušvies supermėnulis (video) (3)
Spalio 16 d. bus galima pasigrožėti supermėnulio pilnatimi. Taip vadinama didesne ir ryškesne nei įprasta Mėnulio pilnatis sušvintanti mūsų planetos palydovui priartėjus prie Žemės.
Spalio 16 d. 7:23 val. Mėnulis taps pilnatimi, o spalio 17 d. 1:36 val. atsidurs arčiausiai Žemės – perigejuje, tad spalio pilnatis atrodys kiek didesnė ir šviesesnė nei įprasta.
Didžiausią įspūdį galima bus patirti stebint Mėnulio pilnaties pasirodymą iš už horizonto. Skaityti toliau
Ieškoma „pamirštų“ žemės sklypų savininkų (0)
Žemės ūkio ministerijos pavedimu Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paskelbė individualių gyvenamųjų namų statybai sklypus iki 1993 m. gavusių, bet apie juos pamiršusių asmenų paiešką.
NŽT Vilniaus miesto teritorinis skyrius yra surinkęs informaciją apie „pamirštus“ žemės sklypus individualių gyvenamųjų namų rajonuose Vilniuje. Žemėtvarkininkai suskaičiavo 114 tokių sklypų keturiose vietovėse – Pagiriuose, Trakų Vokėje, Tarandėje ir Grigaičiuose. Skaityti toliau
Sausra: augalai pradeda badauti (0)
Ūkininkai vis dažniau žvelgia į dangų, laukdami lietaus. Ne viename Lietuvos rajone jaučiamas didelis drėgmės trūkumas, todėl baiminamasi, kad tai labai pakenks derliui.
Žemės paviršius išdžiūvęs
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė pasakojo, kad labai sausa didžiojoje šiaurės rytinių šalies rajonų dalyje. „Kalbant apie Pietų Lietuvą, reikia pasakyti, kad šiuo metu labai sausa tik Varėnos rajone. Lazdijų, Druskininkų, Šalčininkų, Trakų, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose drėgmės trūkumas kol kas nedidelis. Alytaus, Prienų ir Birštono rajonuose drėgmės yra pakankamai“, – aiškino ji. Taip pat yra ir vietų, kur fiksuojamas drėgmės perteklius, t. y. vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje. Skaityti toliau
V. Rutkūnas. Mintys po straipsnio „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“ (32)
Atsakymas į straipsnį „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“.
Perskaitę dainininko Stano mintis apie tai, kaip mūsų tautiečiai emigrantai nesijaučia laukiami tėvynėje ir išgirdę jo pateiktą pasiūlymą Prezidentei – parodyti daugiau dėmesio lietuviams, aplankant jų bendruomenes užsienyje – daugelis neliko abejingais ir džiaugėsi: „Šaunuolis Stano! Būtina reikalauti mūsų rinktos valdžios dėmesio tautai!“
Tačiau dar svarbiau priminti mūsų senolių išmintį: „Nieko nesitikėk iš valdžios – pasikliauk savo protu ir rankomis.“ Visą savo gyvenimą ir gerbūvį susikūrę savo rankomis, Skaityti toliau
Pasaulinę aplinkos dieną kviečiama pajusti Žemę basomis kojomis (0)
Birželio 5 d., Lietuva, kaip ir dar per šimtą šalių, minės Pasaulinę aplinkos dieną. Pažymėti tokią dieną buvo nutarta prieš 44 metus – 1972-ųjų birželio 5-ąją per Jungtinių Tautų Stokholme sukviestą aplinkosaugai skirtą pasaulio valstybių konferenciją. Vienas pagrindinių šios dienos tikslų – atkreipti visuomenės dėmesį į opiausias aplinkosaugos problemas.
Trumpam nusiauti batus ir pajusti Žemę po kojomis – taip pažymėti Pasaulinę aplinkos dieną visus kviečia Kauno marių regioninio parko direkcija. Ji birželio 5-ąją jau ketvirtą kartą skelbia Basų kojų diena.
Pažintiniais žygiais, įvairiais aplinkosaugai skirtais renginiais šią dieną pažymi ne tik saugomų teritorijų direkcijos, bet ir savivaldybės, švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos. Skaityti toliau
Seimas nesutiko sumažinti žemės mokesčio įkainio (0)
Seimas nepriėmė Žemės mokesčio įstatymo pataisų (projektas Nr. XIIP-278(6), kuriomis buvo siūloma perpus sumažinti maksimalų žemės mokesčio įkainį – nuo 0,01 nuošimčio iki 2 nuošimčių žemės mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta: nuo 0,01 nuošimčio iki 4 nuošimčių).
Už tai, kad pataisos būtų priimtos balsavo 44, prieš buvo 23, susilaikė 25 Seimo nariai.
Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Kairiūkštytė. Lietuvybės naikinimas Lydos krašte (4)
Nastazija Kairiūkštytė. Lydos lietuviai ir jų siekiai išlaikyti lietuvybę (1919–1939) (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 134–151). Ištraukos:
Lydos kraštas siejamas su jo administracinėmis apskrities ribomis. Tačiau šios ribos nebuvo nuolatinės. Priklausomai nuo administracinių pokyčių didėjo arba mažėjo apskrities teritorija. 1913 m. Lydos apskritis užėmė 4,9 tūkst. kv. km plotą, kuriame buvo 237,6 tūkst. gyventojų. Jie gyveno 23 valsčiuose, apėmusiuose 1,1 tūkst. kaimų.
Pasak istorinių šaltinių, Lydos kraštas yra etninės lietuvių žemės, išsidėsčiusios Nemuno intakų Ditvos ir Gaujos baseinuose. Po III Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo (1795 m.) Lydos apskritis, patekusi carinės Rusijos priklausomybėn, Skaityti toliau
D. Stancikas. Kai baigsis Rusijos rezervo fondas (13)
Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos didžiausia grėsme yra įvardijama Rusija ir šiam pavojui atitolinti skiriama daug jėgų ir finansų. Užsienio, saugumo, energetikos strategijos, milijardus kainuojantys projektai (atominė elektrinė, dujų terminalas, skalūnų angliavandeniliaiir pan.) kuriami ne pagal sąnaudų ir naudos analizę, bet išskirtinai žvelgiant tik per Rusijos grėsmės prizmę. Artėjanti ekologinė katastrofa – visuotinis atšilimas, kurį didžiosios valstybės vadina rimčiausia grėsme planetai, o teologai –Apvaizdos ženklu žmonijai, Lietuvoje vertinamas su ironiška šypsena: „žaliųjų“ Kremliaus agentų primesta pseudoproblema, Skaityti toliau
Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas (3)
Kazys Misius. Iš Dieveniškių golgotos (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 138–176.) Ištraukos:
Lenkų kalbos plitimas Lietuvoje
1599 m. išleistoje Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalboje teigiama, kad tarp lietuvių bajorų „daugiausia tokių, kurie lenkų kalbos nesupranta arba nekiek jos temoka“. Vilniaus vyskupijoje lenkų kalba buvo ypač atkakliai skleidžiama per bažnyčią. 1595 m. A. Kumelijus, vizitavęs Vilniaus vyskupiją,daugumą parapijų rado be kunigų, o buvę dvasininkai nemokėjo lietuviškai. Iš šios vizitacijos tampa aišku, kad Vilniaus vyskupijos dvasininkai nesiskaitė net su fundatorių Skaityti toliau
Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje (16)
Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.
Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau
Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte (5)
Antanas Tyla. Švietimas Dieveniškių apylinkėse iki XX a. pradžios (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 78–81.) Ištraukos:
1526 m. Vilniaus vyskupijos sinodas įpareigojo steigti prie bažnyčių parapines mokyklas. Kijevo seniūnas Geranainių valdytojas Martynas Goštautas Dieveniškėse bažnyčią fundavo 1474 m. Apie mokyklos buvimą prie jos XV–XVII a. nepavyko užtikti žinių.Yra žinoma, kad Šalčininkų bažnyčia 1622 m. buvo įpareigota turėti vargonininką, kuris ne tik grotų, bet ir mokytų vaikus. Pirmosios žinios apie Dieveniškėse veikusią mokyklą siekia Skaityti toliau
Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas (6)
Ištraukos iš Kazio Misiaus straipsnio „Dieveniškių krašto kaimai: Istorinis ir geografinis žodynėlis“ (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 41–77). Paryškinimai Alko redakcijos.
ALBERTINA, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į vakarus nuo Dieveniškių. Dvaras įsikūrė apie XIX a. vidurį. 1928 m. pradėta pardavinėti Albertinos dvaro žemė, kurios lietuviams valdžia neleisdavo įsigyti.
ANTANIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 8 km į šiaurės vakarus nuo Poškonių, prie Baltarusijos sienos. Įsikūrė XIX a. pradžioje buvusiose Radvilų Subatininkų dvaro valdose. 1890 m. visi kaimo žmonės kalbėjo lietuviškai. Skaityti toliau
J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią (1)
Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.
Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be Skaityti toliau
Žiema nuostolių nepašykštėjo (0)
Pradeda aiškėti besniegės žiemos pradžios Pietų Lietuvoje padariniai. Labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai. Marijampolės krašte iššalo nuo 70 iki 100 proc. rapsų pasėlių. Žieminiams kviečiams žiemos negandos pakenkė mažiau – iššalo daugiau nei pusė auginamų žieminių kviečių plotų. Nuostolius skaičiuoja ne tik Marijampolės, bet ir Vilkaviškio, Šakių, Lazdijų, Alytaus, Varėnos rajonų žemdirbiai.
Teks atsėti
Meškučių kaime (Marijampolės sav.) ūkininkaujanti Dalė Pielikienė teigė, kad jos ūkyje Skaityti toliau
