Žymos archyvas: Žečpospolita

Č. Iškauskas. J. Pilsudskio širdies kapas: ar verta prie jo nusilenkti? (7)

2015 05 17 12:15

J. Pilsudskis su Aleksandra ir vaikais | wikimedia.org nuotr.

Vilnijos žemė pagimdžiusi ir priglaudusi daug žymių nelietuviškos arba pusiau lietuviškos prigimties žmonių. Vieni jų paliko Lietuvos valstybę ir tautą šlovinančių pėdsakų, kiti – abejotiną ir ginčytiną atminimą, treti gi – na, geriau jų vardo neminėti…

Taip, Lietuvos vardą garsino arba teršė daugybė veikėjų. Pavyzdžiui, pagrįstai didžiuojamės Lietuvos lenku, tauriu bajoru ir teisės mokslininku Mykolu Riomeriu, pabrėžusiu savo lenkišką kilmę, bet sakiusiu, jog „savo Tėvyne laikiau Lietuvą“; lenkų ir lietuvių architektu ir skulptoriumi Antanu Vivulskiu (lenk. Antoni Wiwulski), tarnavusiu abiem tautoms, nors panorusiu,

Skaityti toliau →

Z. Vaišvila. Pirmasis Ukrainos pasidalinimas įvyko (video) (23)

2014 09 18 11:30

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kol Lietuva žaidė „ura-patriotinius“ ir karo žaidimus, o Ukraina liejo tikrą kraują, visas pasaulis dėl šios temos staiga ėmė ir nutilo (aišku, tik ne Lietuvos Prezidentė ir jos užsienio reikalų ministras). Tyla būna prieš audrą. B. Obama tyliai pasakė, kad Rusija nekelia didelės grėsmės, Europos Sąjunga pritilo, ir… Lietuvos propagandos sutriuškinti Ukrainos separatistai ir Rusija, JAV ir Vakarai, Ukrainos oligarchai ėmė ir per keletą dienų įvykdė Pirmąjį Ukrainos pasidalinimą. Net be audros. Lietuvos šaukštelis pasirodė mažokas šiai audrai stiklinėje sukelti. Skaityti toliau →

D. Tamošaitytė. Lietuvos vizija: kokios Tėvynės mes norime? (34)

2014 02 21 01:47

Šių metų Vasario 16-osios minėjimo iškilmingame koncerte Nacionalinėje filharmonijoje baigiamajame kūrinyje choras fortissimo skandavo paeiliui: „Lietuva, Tėvyne mūsų! Litwa, ojczyzna moja!“ Ir taip paeiliui daug kartų. Labai garsiai, iki euforijos.

Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos finalas skambėjo būtent taip. Užteko autonomininkui Valdemarui Tomaševskiui per skylėtą kaip rėtis Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) neteisėtai prasibrauti su Rusų aljansu į Seimą, ir jau savo svarbiausią Valstybės dieną girdime Žečpospolitos laikų šūkius. Juk viskas vyksta pagal patarlę: „Kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi.“ Skaityti toliau →

Č.Iškauskas. „Lenkiškas sindromas“: Marš marš į Rytus… (24)

2014 01 12 16:58

Kiekvienos tautos ar valstybės praradimai šimtmečių bėgyje – tai jų gėla, tai jų išbandymas, tai pamokos ateičiai, kuri taip pat negarantuoja, kad didesnės ir agresyvesnės šalys ar sąjungos nemėgins dar labiau sumenkinti Tavo tėvynės ir tautos. Sunku lyginti, ar Lietuva, ar Lenkija, ar Rusija patyrė skaudesnius istorijos smūgius, bet akivaizdu, kad, kuo mažesnė tauta, tuo ji skaudžiau junta netektis ir išgyvena dėl savo išlikimo. Bet šįkart ne apie Lietuvą.

Lenkija – viena didžiausių imperijų tarp Rytų ir Vakarų – ko gero, ir buvo tas visų nutremptas tiltas, per kurį agresorių ordos traukė tai į vieną, tai į kitą pusę. Skaityti toliau →

Lenkų ir lietuvių ginčas (16)

2013 12 14 03:13

Nematyta retenybė, kad Berznyko (Berznykas, arba Beržininkai, lenk. Berżniki – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. – Alkas.lt pastaba) kapinėse pastatytų paminklų problema taptų lenkams ir lietuviams gyvos, bet ir gana pasvertos, tačiau visų pirma – tiesioginės diskusijos tema, be žiniasklaidos ir svarbiausių institucijų, perteikiančių informaciją. Toks, mūsų manymu, vertingas pokalbis įvyko apskrities tarybos posėdžio metu. Apie ką gi kalbėta?

Šiuo klausimu pasisakė Punsko atstovas, tarėjas Antanas Baudys: Skaityti toliau →

V.Turčinavičius. Gerbkime praeitį, dirbkime ateičiai (8)

2012 10 31 09:04

Galingieji geopolitikos projektuotojai jau 20 amžiuje ir dabar 21-ajame su mažomis valstybėmis, jų politikais ir publicistais elgiasi kaip šeimininkas su šunimis: numeta jiems kaulą ir jūs ten peškitės tarpusavyje. Patriotiška ir kupina įvairios veiklos Vinco Krėvės asmenybė dažnai tampa ginčų objektu, panašiai kaip dabar peštynių „kaulu“ yra numestas lenkiško raidyno diegimas Lietuvos valstybėje.

Panašiam šunų vaidmenyje dažnai atsiduria ir kai kurie mūsų publicistai, politikai: jie istoriją aprašinėja lokaliai, žvelgdami tik iš Lietuvos vidaus situacijos, dažniausiai nagrinėdami vienas ar kitas asmenybes, jų poelgius, ne to meto istorinių įvykių Skaityti toliau →

J.Bielinis. Išeitis – pakartotini rinkimai (5)

2012 10 27 17:46

Šie rinkimai parodė, kad dabartinė Lietuva panaši į Žečpospolitą jos žlugimo metais. V.Uspaskich man primena M.Repniną, 1764 – 1769 m. Rusijos ambasadorių, 1794 – 1799 m. generalgubernatorių.

Lietuvos Seimo partijos, besiriejančios viena su kita, rinkimų metu be atsakomybės žarstančios pažadus, mėtančios smulkius pinigėlius, alaus bambalius nusigyvenusiems, prasigėrusiems lietuvaičiams, primena anų laikų prasigėrusius šlėkteles. Būtina priminti, kad tas pats M.Repninas skundėsi, jog nespėja Lietuvon, Žečpospoliton iš Maskvos vežti skrynias pinigų, kad supriešintų, papirktų LDK didikus. (Paskaitykite Šapokos „Lietuvos istoriją, Kazio Almeno „Šienapjūtė“). Skaityti toliau →

Napoleono pasiuntiniai įsikūrė grafo Godlevskio rūmuose (1)

2012 05 29 10:00

Grafas Juozapas Godlevskis savo dvare priėmė Napoleono pasiuntinius. Iškilmingų sutiktuvių proga vyko puota, kurioje gardžiausiais valgiais vaišino grafo virėjai, o grafystės piliečius linksmino rūmų kapelija…

Tai ne ištrauka iš XVIII a. pabaigos kronikų. Tai XXI a. Kaunas, gegužės 26 diena, Botanikos sodas, kuriame Aleksoto bendruomenė pažymėjo savo veiklos dešimtmetį ir persikėlė laiku į „Napoleonmetį“.

„Veikos dešimtmetį norėjome paminėti iškilmingai, dėl to neatsitiktai pasirinkome Botanikos sodą. Skaityti toliau →

A. Lapinskas. „The Economist“ brandina Lietuvos ir Lenkijos nesantaikos obuolius (8)

2012 03 12 19:01

2012 m. kovo 10 d. žurnalas „The Economist“ išspausdino straipsnį „Bad Blood“ („Nesantaika“). Paantraštė patikslina apie kokią nesantaiką kalbama: „Lenkijos-Lietuvos ryšiai yra labai seni, bet darosi vis labiau dygesni“. Vadinasi, Europa, o gal ir visas pasaulis pradėjo nerimauti dėl kažkada netgi vienoje valstybėje – Abiejų Tautų Respublikoje – gyvenusių tautų santykių. Beje, toji Respublika, lietuviškai – Žečpospolita kartais, dažniausiai, lenkų spaudoje pavadinama idėjine ir institucine Europos Sąjungos užuomazga. Deja, mūsų šalių bendrabūvis tapo tikrai ne europietiškas.

Straipsnyje rašoma: „Gluminančiai blogi ir jau tampantys visai pavojingi. Štai taip stebėtojams atrodo Lenkijos-Lietuvos santykiai. Skaityti toliau →

V.Volkus. Ar galima įveikti nepasitikėjimą? (22)

2012 02 25 00:03

1385 m. Krėvos ketinimo sutartimi LDK valdovas Jogaila susitarė su Lenkijos karalystės atstovais krikštytis, apkrikštyti lietuvius, vesti Lenkijos karūnos paveldėtoją karalaitę Jadvygą, apmokėti 200 tūkstančių auksinių jos sužadėtiniui Vilhelmui už sužadėtuvių sulaužymą. Tos personalinės unijos metu LDK turėjo tapti Lenkijos karalystės vasaline kunigaikštyste. 200 tūkstančių Jogaila sumokėjo, o mes, likę lietuviai, mokame iki šių dienų.

1386 m. vasario 18 d. Jogaila apsikrikštijo, sutuoktuvių metu buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi, Skaityti toliau →

L.N.Rasimas. Lenkų klausimas: tiesiog netvarka (3)

2011 09 26 16:40

Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius valstybinius darinius – taip parašyta Konstitucijos 10 straipsnyje, kurį galima pakeisti tik visuotiniu Tautos referendumu. Bet kokį norą ar veiksmus pažeisti šią nuostatą, turi ginti valstybės jurisdikcija. Suprasdami, kad teisine prasme (taip pat ir tarptautinėje teisėje), sutikimas ar susitaikymas dažnai išreiškiamas valstybės valdžios tylėjimu, jau ne retoriškai, o visiškai rimtai keliame klausimą – ar Lietuva dar turi valstybinę jurisdikciją visoje savo teritorijoje? Skaityti toliau →

J.Vaiškūnas. Lenkijos premjeras tęsia „kryžiaus karą“ prieš Lietuvą (54)

2011 09 04 14:15

Sekmadienį, rugsėjo 4 dieną į Palangą, su 16 lenkų žiniasklaidos atstovų svita, atvyko Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas (Donald Tusk). Jį pasitiko Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Po susitikimo su A.Kubiliumi ir spaudos konferencijos Palangoje D.Tuskas išvyko į Vilnių pasimelsti šv. Mišiose Aušros Vartuose.

D.Tuskas apie savo vienos dienos vizitą į Lietuvą paskelbė po penktadienį, rugsėjo 2 d. Vilniuje įvykusio lenkų tautinės mažumos mitingo nukreipto prieš naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą. Lenkijos premjeras ketina susitikti su Lietuvos lenkų atstovais. Skaityti toliau →

A.Piročkinas. Dideliems žmonėms leidžiama klaidinti visuomenę (22)

2011 07 16 18:06

Arnoldas Piročkinas, www.aidas.lt

Profesorių Alfredo Bumblausko ir Tomo Venclovos pokalbio sukeltos mintys

Lietuvos radijo programa „Klasika“ šiemet išskirtinai pažymėjo valstybinę šventę Liepos šeštąją: jos išvakarėse, liepos 5 d., antradienį, kaip paprastai, 14 val., buvo paskaitai skirta laida. Šį kartą į ją pakvietė du garsius profesorius – Alfredą Bumblauską ir Tomą Venclovą. Jie ne tik profesoriai: pirmasis išmoningas istorijos problemų interpretatorius ir artistiškas televizijos laidų vedėjas; antrasis – iškilus poetas, vertėjas, pasaulinės literatūros žinovas, garsių intelektualų artimas bičiulis. Skaityti toliau →

V.Venckūnas. Praeities dalybos: kaip kuriant Baltarusiją gali pradingti Lietuva (31)

2011 07 10 16:46

Sunku gyventi be identiteto. Ypač tautinio. Jis formuojamas šimtmečiais, todėl jei vieta, kur gyveni, neturi savarankiškos praeities, vadinasi kažkada ji priklausė kažkam kitam – vadinasi kažkas kitas turi į ją visas teises. O nepriklausomam būti norisi, todėl net ir mažiausia valstybėlė stengiasi kuo labiau pagrįsti savo istorijos egzistavimą. Saiko šioje srityje nėra ir būti negali, nes kas gi susilaikys nenusipiešęs sau tokios praeities, kad visi kaimynai pavydėtų? Skaityti toliau →

J.Bielinis. Ko verta Voldemaro Tomaševskio mintis: „lietuviai turi integruotis, o ne mes…“ (17)

2011 06 04 10:30

Jurgis Bielinis, www.slaptai.lt

LNK televizija yra parodžiusi lenkų graudžius verksmus, kad juos nutautina… Lenkai mums, lietuviams, niekad gero nelinkėjo ir džentelmenais su mumis niekad nebuvo.

Tai jų iniciatyva buvo pasikviesti kryžiuočių ordiną kovoti su pagonimis aisčiais.

Pirmutiniai ryšiai tarp lietuvių ir lenkų valstybių užsimezgė 1325 m. Gediminui ištekinus dukrą Aldoną už lenkų karaliaus Lokietkos sūnaus Kazimiero. Ne aukso, sidabro kraitį įdėjo, bet tūkstančiai Gedimino belaisvių Lenkijon Aldoną nulydėjo. Skaityti toliau →