Žymos archyvas: Zapyškio bažnyčia

„Aktualioji istorija“: Gotika – „barbarų“ architektūra? (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta dar ir šiandien regimam viduramžių palikimui – architektūrai. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su Dariumi Alekna kalbasi apie gotikos ir romaninio stilių kilmę, skirtumus ir ilgą jų paralelinio gyvavimo laikotarpį. Kodėl ši architektūra pavadinta „romanine“ ir „gotikine“? Ką ji turi bendro su gotais ir Roma? Ar šie pavadinimai atspindi tikrovę, ar ankstesnių autorių tendencingo bei paniekinančio požiūrio pasekmė? Ar turime romaninės architektūros pavyzdžių Lietuvoje?

Darius Alekna laužo stereotipus, pareikšdamas, kad ir Lietuvoje XIV–XVI a. architektūroje Skaityti toliau

Kauno rajono savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupija gaivins Zapyškio šedevrą (nuotraukos) (1)

Zapyškio bažnyčia | E. Mališausko nuotr.

Ypatingą istorinę reikšmę turinčią Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią planuojama gaivinti kompleksiškai:  bus perstatytas balkonas, restauruotos freskos, įrengta šildymo sistema, suprojektuoti nauji langai, apšvietimas, sutvarkyta teritorija.

Apie tai praėjusį pirmadienį (balandžio 11 d.) Raudondvario oranžerijoje diskutavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Vilkaviškio ordinaras vyskupas Rimantas Norvila. Susitikime taip pat dalyvavo Vilkaviškio vyskupo generalvikaras Gintautas Kuliešius, architektai Gintaras Prikockis ir Violeta Beigienė, atsakingi savivaldybės darbuotojai. Skaityti toliau

Pakaunės miesteliuose atsiras savanorių suoliukai-knygos (1)

Gedimino pulko 7-oji kuopa

1919–1920 m. pakaunės savanorių vardus ketinama įamžinti netradicinės formos paminklais – suolelio funkciją turinčia pusiau atversta istorijos knyga.

Idėjos autoriai architektė Violeta Beigienė ir skulptorius Danielius Sodeika įsitikinę, kad tokie paminklai tinka puoselėti istorinę atmintį.

„Knygai suteiktos formos, proporcijos ir dydžiai artimi įprastam suoleliui. Prisėdę ant jo, mintimis nusikelsime į istorinius Lietuvos laisvės kovų laikus“, – sumanymą aiškino architektė. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Kudirkos keliais (nuotraukos) (1)

IMG_1323-K100

Pažintinės kelionės atspindžiai

Minint dr. Vinco Kudirkos mirties 115 metų sukaktį ir artėjant jo 156-ąjam gimtadieniui Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komitetas surengė pažintinę kelionę „Kudirkos keliais“. Pakeliui sustodavome pasidairyti ir po kitus miestelius, daugiau žinomus Lietuvos kultūros istorijoje.

Nemuno slėnio puošmena

Mūsų autobusui riedant Nemuno kairiojo kranto keliu maždaug už 17 km pasiekėme Zapyškio miestelio senąją gotikinę bebokštę Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Skaityti toliau

A.Mišeikis. Dėl antisovietinio neginkluoto pasipriešinimo pogrindinių grupių, įkurtų Kaune 1956-1958 metais (5)

Algimantas Mišeikis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Laimos Purlienės straipsnyje „Atneškime dvasinės šilumos“ įsivėlė klaida. Apmaudu, kad klaidos kartojamos ir rimtuose leidiniuose: Juozapo Romualdo Bagušausko  knygoje ,,Lietuvos jaunimo pasipriešinimas sovietiniam rėžimui ir jo slopinimas“ (Vilnius: Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 1999) dvi atskirai veikiančios jaunimo grupės suplaktos į vieną. Nurodoma visai ne ta priesaikos davimo vieta, ne tas tekstas, ne tie žmonės. Dar keisčiau atrodo tas pats įvykis Algimanto Nako knygoje „Vardan Lietuvos“ (Vilnius: Technika, 2008) . Šioje knygoje skaitome, kad 1961 metais iš Kauno politechnikos instituto pašalinti studentai Mykolaitis, Laurinavičiūtė ir asistentas  Bagdonas, o kad tuo pačiu metu iš tų pačių grupių su triukšmingu viešu teismu pašalinti Skaityti toliau

L.Purlienė. Atneškime dvasinės šilumos (3)

Kazimieras Kalibatas užrašo tautosaką Adutiškyje 1983 m.

Vasario 2 dieną, 16 valandą, į Vilniaus mokytojų namus rinksis visi, kuriems brangus jų mokytojas ir įkvėpėjas Kazimieras Kalibatas. Be abejo, rinksis ir visi bendraminčiai, nes Kazimiero Kalibato švenčiama 75 metų sukaktis – pati geriausia proga visiems sueiti į krūvą ir prisiminti ne tik gražiausius šio žmogaus darbus, bet ir pamąstyti patiems apie save: „ Ar ištikimai ėjome mūsų mokytojo keliu daugelį metų, o jam  nuo mūsų nutolus, ar sėkmingai tęsiam ir įgyvendinam  jo idėjas ir darbus?“.

Kas užaugo vėliau arba kam neteko susitikti Kazimiero Kalibato, reikėtų paaiškinti, kad tai vienas pirmiausių ir vienas kukliausių folkloro atgimimo Lietuvoje pradininkų ir organizatorių. Kodėl apie jį tiek mažai žinoma? Skaityti toliau