Žymos archyvas: Vytautas Rubavičius

S. Skvernelis dėl lenkiškų rašmenų Lietuvos piliečių pasuose pasirengęs sugriauti valdančiąją koaliciją? (video) (58)

skvernelis-ir-w

Kovo 29 d. pavakaryje Seime įvyko Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų frakcijos (LVŽS) pasitarimas. Didžiausiu šio posėdžio akibrokštu tapo Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio demaršas. Nors oficialioje frakcijos posėdžio darbotvarkėje tokio klausimo svarstyti nebuvo numatyta, atvykęs į posėdį S. Skvernelis ėmė agituoti LŽVS narius, kad palaikytų buvusio TS-LKD pirmininko Andriaus Kubiliaus siūlomą nelietuviškų asmenvardžių rašybos oficialiuose Lietuvos dokumentuose projektą. Pagal šį projektą Tai reiškia, kad jie sutiktų, jei pavardės asmens dokumentuose būtų rašomos ne valstybinės kalbos rašmenimis su nelietuviškomis „w“, „q“ ir „x“ ir kitomis raidėmis. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Konservatoriai pradeda ir… pralaimi? (23)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Po pirmojo turo partijų ateitis daugeliui atrodė jau aiški: konservatoriai su liberalais gauna daugumą, tad jie ir formuoja vyriausybę, o žalieji valstiečiai imami koalicijon mažojo brolio teisėmis. Todėl konservatorių lyderis ir jo nekantriausi rėmėjai jau galėjo švęsti skambų sugrįžimą valdžion, kurį laimina pati Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Liberalams toje koalicijoje turėjo atitekti nemaža valdžios pyrago dalis jau vien dėl to, kad be jų konservatoriai negalėtų imtis didžiojo brolio vaidmens.  Žaliesiems valstiečiams net su geriausiais prognostiniais rezultatais – na, apie 40 mandatų, – tektų imti tai, kas duodama. Tad beliko sulaukti antrojo rinkimų turo pabaigos, o per tą laukimo laiką Skaityti toliau

V. Rubavičius. Rinkimų spindesys ir liūdesys (3)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaizduojamosios demokratijos sąlygomis rinkimai taip pat įgauna perdėto teatrališkumo – rinkimų kampaniją aptarnaujančios viešųjų ryšių bendrovės kuria partijoms ir politikams tinkamus ar reikalingus įvaizdžius, skleidžia juos žiniasklaidoje, stebi, kaip jų aptarnaujama „mėsa“ įgauna prekinę išvaizdą įvairiausiuose debatuose. Nepaliaujama kalbėti, koks svarbus yra rinkėjo balsas, tačiau ir tuose įtikinėjimuose vis labiau jaučiama vaidyba bei prievolė – kiek ir kokių tų rinkėjų bebūtų, partinei nomenklatūrai užteks. Svarbu tik, kad vadinamasis elektoratas nesikištų į išmaniojo ir ekspertinio Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kokia ateitis laukia Europos Sąjungos? (41)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Slovakijos sostinėje Bratislavoje rugsėjo 16 d. buvo surengtas neformalus Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų susitikimas, turėjęs padėti valstybių lyderiams galų gale išsiaiškinti pagrindines Sąjungą kamuojančias problemas, kurios dar labiau išryškėjo Didžiajai Britanijai nutarus atsiskirti.

Klausimas ne tik, ką daryti, bet ir – kaip daryti. Jau vien būsimas susitarimas su Jungtine Karalyste yra didžiulis galvos skausmas, pareikalausiantis nemenkų politinių ir intelektinių pajėgų derinant likusių Sąjungoje valstybių interesus.

Prieš susitikimą netrūko įvairaus lygio politikų pasisakymų, Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kas tie „mes“, kuriems „nesiseka valdyti savo valstybės“? (17)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš kurį laiką filosofas Krescencijus Stoškus paskelbė savo pamąstymus apie dabartinę Lietuvos valstybės ir jos visuomenės būseną, kurie įtaigoja nelinksmą išvadą – nykstame, menkėjame, tad valstybėje nieko nekeičiant sunku tikėtis tokią raidos kryptį imsiant ir pasikeisiant.

Filosofo pastebėjimai taiklūs, tačiau jau nesyk nurodyti ir aprašyti. Lietuvos bėdos jau tapo tarsi tokiomis akivaizdybėmis, kad apie jas tiesiog nebenorima kalbėti. Juolab priartėjus rinkimams, kurie įvairių orientacijų bei patirties politikus akina piešti rožinį Lietuvos vaizdinį, pagražintą laimės indekso matavimais ir kitokiais ekonominiais „veržlumo“ rodikliais, kuriuos jie dar Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kas po Nicos? Nauji sukrėtimai (8)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Teroristiniai išpuoliai sprogdinant ir šaudant jau tapo ganėtinai įprastu dalyku. Nebestebina ir dar visai neseniai nesuvokiamais ir pasibaisėtinais atrodę mirtininkų „fejerverkai“. Įpratome prie standartinių sakinių, kuriais aukštieji Europos Sąjungos politikai reiškia užuojautą, tvirtą pasiryžimą kovoti su terorizmu ir patikinimus, kad tautos nesileisiančios įbauginamos ir nekeisiančios savo gyvenimo būdo. Tiesa, Prancūzija jau kuris laikas gyvena nepaprastosios padėties sąlygomis, o prancūzai tarsi nepastebi šio pokyčio. Galima nujausti, kad prireikus tokios padėties nepastebės ir daugelio kitų demokratinių valstybių piliečiai, o tik džiūgaus dėl neva padidėjusio saugumo. Skaityti toliau

Iš tikrųjų puolamas ne Poetas (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusį šeštadienį švęsdamas Europos dieną sostinės Gedimino prospektas sotinosi ir linksminosi – valgė, gėrė, pirko, kas yra rinkos alfa ir omega, – bet mažai galvojo arba visai negalvojo, kokią stotelę Europos Sąjungos bendrijoje yra priėjusi Lietuva.

Taip, deja ar beje, būna visais laikais. Pasaulio politinė istorija nepaliaujamai liudija, kad, anot profesoriaus Vytauto Radžvilo, visi svarbiausi visuomenės lūžiai ar pokyčiai įgyvendinami pripažintų, turinčių autoritetą, įtaką žmonių – tų, kurie vadinami aukštąja arba bent jau viduriniąja visuomenės klase. Skaityti toliau

Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą (1)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 7 dieną, 11 valandą, metų pradžioje susikūręs Vilniaus forumas, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje rengia konferenciją „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“.

Konferencija rengiama reaguojant į metų pradžioje viešojoje erdvėje suaktyvėjusį Justino Marcinkevičiaus asmens ir apskritai lietuvybės puoselėjimo pastangų sovietmečiu niekinimą. Kovo 11 dieną konferencijos organizatoriai paskelbė daugiau nei 180 žinomų Sąjūdžio kūrėjų, signatarų, rezistentų, mokslininkų ir kultūros veikėjų pasirašytą viešą laišką, kuriame išdėstė pagrindines nuostatas šiuo klausimu. Skaityti toliau

V. Rubavičius. ES piliečiai užpuolė ES. Ką su tuo darysime? (12)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Europos Sąjungą drebina vis naujos problemos, vis nauji kylantys iššūkiai. Stebėjome, kaip sunkiai suvokiama ir ilgai vartaliojama vadinamoji „pabėgėlių problema“, po šiurpių teroristinių išpuolių jau nieko nebestebina vis tie patys nieko nesakantys pareiškimai ir paraginimai neišsižadėti europinių vertybių.

Atrodo, kad ES aukštieji politikai ir biurokratai niekaip negali suprasti, kad gyvena pasikeitusiame ir, atrodo, jiems visiškai netikėtame pasaulyje, kuris niekaip nebetelpa į jų ideologinių konstrukcijų rėmus. Kodėl ES politika tapo tokia neveiksni? Į tokį klausimą sunku vienareikšmiškai atsakyti, tad pabandykime pasiaiškinti kelis lyg ir akivaizdesnius dalykus. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“ (67)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Išgirdęs radijo žiniose, kad filosofei Nerijai Putinaitei paskirta „Patriotų premija“, pagalvojau, kad Lietuvoje jau nebesuvokiama nei kas yra patriotiškumas, nei ką reikėtų laikyti patriotais.

Premija skirta už monografiją „Nugenėta pušis“. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje (Vilnius, 2015), kurioje gvildenama tarybinė Lietuvos ateizacijos politika, iškleidžiant poros kunigų sąmoningo apsisprendimo pereiti į tarybinių ateistų gretas istorijas. Filosofės antisovietinė, kritiškai tarybinę praeitį analizuojanti laikysena patraukia dėmesį, tačiau sykiu ir klaidina, nes ta laikysena nulemta esmingesnės nuostatos Skaityti toliau

V. Radžvilas. Būti lietuviu ar europiečiu? (video) (74)

Vytautas Radžvilas

Skelbiame prof. Vytauto Radžvilo kalbą, sakytą Rašytojų namuose Vilniuje spalio 28 dieną vykusiame Vytauto Rubavičiaus knygos „Vėluojanti savastis“ pristatyme, kurio metu aptartas ir poeto ir Justino Marcinkevičiaus puolimo viešojoje erdvėje reiškinys.

V. Radžvilas: „Pradėsiu nuo to, kad knygos pavadinimas „Vėluojanti savastis“ yra nepaprastai tikslus. Šis pavadinimas įvardijo klausimą, kuris susieja mūsų praeitį, dabartį ir ateitį. Juk pažvelgus į moderniosios lietuvių tautos istoriją, nesunku išvysti, kad kiekvienas iš mūsų jau nežinia kiek šimtmečių yra priverstas kelti griežtai asmenišką klausimą: norime būti savimi ar ne“. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kur Europą veda „Marselietė“? (9)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prancūzijai teko išgyventi dar vieną siaubingą teroristinį išpuolį – žmonės verkia, drąsinasi, užjaučia vieni kitus ir stengiasi kuo gali padėti. Gausu nesavanaudiškos veiksmingos užuojautos pavyzdžių, kurie rodo europietiškos visuomenės solidarumo galią. Užjaučiame prancūzus ir mes, lietuviai. Ašaros kaupiasi akyse regint tragedijos aukų artimuosius, jų palaikyti prie Prancūzijos ambasadų kitose šalyse besibūriuojančias minias.

Užuojautos negana – reikia ne tik veiksmingai padėti, bet ir patiems ruoštis naujų geopolitinių realijų keliamiems iššūkiams. Terorizmo virusas suleido šaknis europietiškoje terpėje ir nepaliaujamai plinta. Skaityti toliau

V. Rubavičius, A. Jokubaitis: Europos Sąjunga savo tapatybės neturi (4)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Graikijos ir migrantų krizių fone pasigirsta diskusijų, jog Europa, pamiršusi savo šaknis ir netekusi bendro siekio, išgyvena savo saulėlydį. Tad svarbus šiandieninės Europos klausimas, kas yra Europos tapatybė bei kokiu keliu žengia dabartinė Europa? Ar šiandieninę padėtį galime pavadinti krize? Apie tai, kaip keisis Europos Sąjunga (ES), kokios sąjungos galime tikėtis ateityje bei kaip prie europinės tapatybės formavimo galėtų prisidėti Lietuva, Lukas Grinius bei Rūta Lisauskaitė kalbėjo su rašytoju, socialinių mokslų daktaru Vytautu Rubavičiumi bei Vilniaus universiteto dėstytoju prof. Alvydu Jokubaičiu. Skaityti toliau

Vilniaus Rašytojų klube bus pristatyta V. Rubavičiaus knyga „Vėluojanti savastis“ (3)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 28 d. 17.30 val. Vilniaus Rašytojų klube ( K. Sirvydo g. 6) vyks pokalbis „Apie europinę integraciją, lietuvybę ir Justiną Marcinkevičių“. Renginio metu bus pristatyta ir aptarta pernai metų pabaigoje Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista poeto ir filosofo Vytauto Rubavičiaus studijų bei straipsnių knygą „Vėluojanti savastis“.

Pokalbyje dalyvauja knygos autorius Vytautas Rubavičius, rašytoja eratūros kritikas Valentinas Sventickas, filosofas Vytautas Radžvilas ir kiti.

V. Rubavičiaus studijų ir straipsnių knyga „Vėluojanti savastis“ yra prisodrinta reikšmingų socialinės dabarties apmąstymų ir svarbi kiekvienam, kritiškai mąstančiam. Skaityti toliau

Lietuvos intelektualų atviras laiškas: Apie „atvertas akis“ į kūrėjo vaidmenį okupuotoje Lietuvoje (19)

Justinas MarcinkevičiusPastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo kritikų, kuriems nekritiškai sekant pačia naiviausia („popsine“) kosmopolitizmo mada, „atsiveria akys“ ir jie pasiryžta „pasakyti tiesą“.

O toji tiesa, pasirodo, reiškia pastangas susidoroti su tarpukario Lietuvoje dominavusiais tautiškumo „mitais“ ir su tais sovietinių laikų meno kūrėjais, kurie sugebėjo ne tik išgyventi Lietuvoje, bet ir palikti visuotinai žinomus veikalus, stiprinusius žmonių dvasines galias ir išgyvenimo viltis, ugdžiusius pasitikėjimą tautos gyvybingumu, padėjusius Lietuvos žmonėms išsaugoti pagarbą gimtajam kraštui, istorijai ir jos iškiliausioms asmenybėms bei atlaikyti nuolat užgriūvančias represijas. Skaityti toliau

Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video) (8)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ paskelbė, kad spalio 1 d. duomenimis per pirmąjį parašų rinkimo mėnesį  yra surinkta apie 30 000 TALKOS siūlymą palaikančių Lietuvos piliečių parašų.

Pagal Piliečių įstatymo iniciatyvos teisę reglamentuojantį įstatymą, kad teikiamas įstatymo projektas būtų privalomai svarstomas Seime TALKA turi iki lapkričio 4 dienos surinkti 50 000 Lietuvos piliečių parašų.

Šiuo metu TALKOS dalyviai yra išsidalinę beveik 1800 iš 2000 Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotų parašų rinkimo lapų, kurių kiekviename telpa 70 parašų. Skaityti toliau

Lietuvių kalbos gynėjai kviečia į Baltų vienybės dienai skirtą koncertą (2)

Ainis Storpirštis_festivalio organizatorių nuotraukos

Rugsėjo 22 d., antradienį,19 val. Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje (Vilniaus g. 39) vyks koncertas Baltų vienybės dienai paminėti „Kalbėti kalba kuria kalba.. Mama“.

Koncertą rengia piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Koncerte dalyvaus Vytautas Labutis su mokiniais, Andrius Bialobžeskis, Vytautas Juozapaitis, Giedrius Arbačiauskas, Ainis ir Gediminas Storpirščiai, „Baltos varnos“, Rimvydas Stankevičius, Vytautas Rubavičius, Dalia Michelevičiūtė, Vytautas Stankus ir Ramutė Skučaitė. Skaityti toliau

Visuomenininkai Seimo paprašė šią sesiją nesvarstyti kontraversiškų asmenvardžių rašymo projektų (4)

Iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ prie VRK | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 9 d. iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai susitiko su Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę ir įteikė jai prašymą į Seimo rudens sesijos darbotvarkę neįtraukti Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės užregistruotų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų, kadangi šiuo metu renkami parašai dėl savo esme alternatyvaus projekto pateikimo Seimui svarstyti privaloma tvarka.

Visuomenininkai taip pat paprašė bent iki lapkričio mėnesio vidurio susilaikyti nuo visų teisės aktų, susijusių su piliečių asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimu, svarstymo. Skaityti toliau

Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą? (9)

lietuviu-kalba-respublika.lt-i.sideraviciaus-nuotr

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo filosofas iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai Vytautas Rubavičius, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Storpirštis, profesorius Eugenijus Jovaiša ir politologas Vytautas Sinica. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

G. JAKAVONIS: Šiandien mūsų apskritojo stalo tema „Kodėl reikia ginti lietuvių kalbą?“ Daug metų mūsų, kaip Lietuvos, nebuvo pasaulio žemėlapyje, bet mes išlikome, nes laikėmės savo tradicijų, papročių, kalbėjome sava kalba. Skaityti toliau

Visuomenininkai kviečia piliečius pasirašyti dėl valstybinės kalbos statuso išsaugojimo (77)

Mitingas prie Seimo | R. Garuolio nuotr.

Rugpjūčio 19 d. Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Siekiama pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikia, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų 50 000 šalies piliečių. Skaityti toliau

Visuomenininkai siūlys Seimui vardų ir pavardžių rašybos klausimo sprendimą (37)

Akademikas prof. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 19 d. 10 val., Vyriausioje rinkimų komisijoje Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ pristatys iniciatyvą teikti Seimui įstatymo pataisas, kuriomis būtų  išspręstas nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose klausimas.

Iniciatoriai ketina surinkti 50 tūkstančių Lietuvos piliečių parašų ir pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise pateikti  siūlymą svarstyti Seimui. Penkiasdešimties tūkstančių piliečių iniciatyvą gavęs Seimas privalo apsvarstyti per tris mėnesius. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Lietuva Graikijos veidrodyje (9)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ką beįsijungsi, ką beatsiversi – visur aptiksi Graikijos reikalą. Svarsto politikai, rypuoja komentatoriai, sarkastiškai graudena bankų ir kitokių įmonių analitikai. Atrodo, pastaruoju metu Lietuvą ištiko dvi didžiulės problemos: viena jų – Rusijos grėsmė, o antroji – iš Graikijos slenkantis baubas. Pirmoji grėsmė aiški ir visiems sveiko proto dar nepraradusiems suvokiama. Tačiau antroji – nelabai.

Kuo ta Graikija taip krito į akis Lietuvos politikams ir žiniasklaidai, kad su šios šalies vardu keliamės ir gulame? Skaityti toliau

V. Rubavičius. „Partnerystės“ tikslas – vaikai (9)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visokie vienalyčių „partnerystės“ įstatymų siūlymai ir svarstymai yra nukreipti prieš tradicinę ar autentiška vadinamą šeimą, kadangi iš esmės paneigia pirminį šeimos santykių tikslingumą – prokreaciją. Šeimos santykiuose pagrindinis „veikėjas“ yra vaikas, kurio gimimas natūraliu būdu perkeičia moters ir vyro santykius, paversdama juos motina ir tėvu. Tokioje šeimoje išlaikomas ryšys su gamta. Tas ryšys kildina ir palaiko juridines šeimos santykių normas. Todėl būtina matyti, kaip „partnerystės“ įstatymai ir juos palaikanti ideologija siejasi su vaiko gerove ir tą gerovę laiduojančiomis normomis. Juk autentiškos šeimos institucijos laužymas, „šeimos modelių įvairovės“ propagavimas kaip tik ir nukreiptas į tikrąjį tikslą – vaiką. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kada skelbti prisipažinusių saugumiečių pavardes? (28)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvoje, kaip jau įprasta, netikėtai iškilo didžiulė politinė, juridinė ir moralinė problema – kaip dabar elgtis su tais KGB bendradarbiais, kurie anais laikais prisipažino savo nuodėmes už valstybės pažadą neskelbti jų pavardžių bei veiklos duomenų. Visuomenę apskriejo reikšmingi Vytauto Landsbergio ir premjero Algirdo Butkevičiaus pasisakymai. Pirmasis buvo kategoriškas – išviešinti, antrasis ne toks kategoriškas, tačiau buvo linkęs pritarti viešinimo rėmėjams. Įdėmesnis lietuviškųjų reikalų ir skandalų rutulionių stebėtojas galėjo numanyti, kad čia reikalas kur kas sudėtingesnis – juk tarp kandidatų į išviešinamus ne viena šimtinė reikšmingų valstybės vyrų – nuo Seimo narių, iškilių veiklių ar šlovėje parimusių politikų, pramonininkų konfederacijos žymūnų, Skaityti toliau

V. Rubavičius. Naujasis Rusijos kelias – agresija ir melas (5)

wikipedia.org nuotr.

Rusija jau kuris laikas vykdo savo imperinės galios stiprinimo ir teritorijų „susigrąžinimo“ politiką. Kol tos politikos apraiškos sproginėjo Europos pakraščiuose, kol buvo plėšoma Gruzija bei Moldova, didžiųjų valstybių, taip pat ir Europos Sąjungos politikai manė, kad tai tiesiog tam tikri „ekscesai“, nekeičiantys nusistovėjusios pasaulio galių pusiausvyros. Nebuvo kreipiamas dėmesys ir į primygtinius Rusijos raginimus kurti vadinamąją daugiapolę pasaulio tvarką, kurioje ir jai tektų svarbus vaidmuo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jis negalįs įsivaizduoti NATO kariškių istorinėse Rusijos žemėse. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Rusija tikrina NATO atlapus (11)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rusija pradėjo didelį geopolitinį žaidimą, kuriame stumiant pasaulį prie rimtų regioninių konfliktų slenksčio, laužant visą pokario saugumo architektūrą bei susitarimus ir skatinant naują pasaulinės ekonominės finansinės krizės bangą siekiama išsikovoti sau didesnės galios pasaulio valdymo reikaluose. Tam būtina kuo labiau išskirti ES ir JAV interesus, stengiantis juos supriešinti. Pastaraisiais metais JAV „apaugo“ regioniniais konfliktais, kurie nemenkai kaštuoja ir politinių galių, ir ekonominių išteklių. Tad nauji konfliktai Valstijoms nėra parankūs. Skaityti toliau

Seime N. Puteikio spaudos konferencija „Ar apginsime Konstituciją nuo Konstitucinio Teismo?..“ (tiesioginė transliacija, video) (32)

Vytautas Rubavičius ir Naglis Puteikis Spaudos konferencijoje | Alkas.lt nuotr.

Liepos 16 d. Seimo Spaudos konferencijų salėje, įvyko Seimo nario Naglio Puteikio, filosofo Vytauto Rubavičiaus, „Lietuvos Sąrašo“ pirmininko Dariaus Kuolio ir visuomenininko Vytautas Švanio spaudos konferencija „Ar apginsime Konstituciją nuo Konstitucinio Teismo? Ką reiškia ir kokių pasekmių turės šių metų liepos 11 dienos Konstitucinio Teismo sprendimas?“.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti ČIA arba ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Prieš referendumą – vieningos valdžios morda (12)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Referendumo organizatoriai nuveikė didelį darbą žadindami Tautos savimonę, skatindami susivokti dabarties pasaulyje, galvoti ne tik apie savo ūkinius ir buitinius reikalus, bet ir apie valstybės dabartį bei ateitį. Kokie visai netrukus būsime – valstybinė Tauta, pasaulinės istorijos subjektas ar bežemis elektoratas, gyvuojantis jau ne valstybėje, o teritoriniame administraciniame vienete. Tokiame vienete jau gyvenome, tačiau iš to gyvenimo ne ką pasimokėme. Juolab kad mūsų įvairiausių orientacijų žymieji vedliai nenuilstamai dirba valstybės išvalstybinimo ir išnacionalinimo darbą. Tauta be Konstitucijoje įtvirtintos gimtosios žemės apleidžia ir europinės istorijos sritį Skaityti toliau

Seime – seminaras-diskusija apie Lenkijos vaidmenį Lietuvos valstybingumo tapsmui (tiesioginė transliacija video, nuotraukos) (17)

Konferencija | R.Garuolio nuotr.

Gegužės 20 d., antradienį, 13 val., Vilniuje,  Seimo III rūmų I aukšte Europos informacijos biure įvyko seminaras-diskusija „Lenkų ir Lenkijos vaidmuo lietuvių tautos ir jos savarankiško valstybingumo kūrimo ir stiprinimo kelyje“.

Tiesioginę transliaciją iš konferencijos žiūrėkite ČIA.

Seminaras – diskusija buvo skirta istoriko dr. Algimanto Liekio knygoje „Svetimi lietuvių namuose“ pateikiamiems tyrimų rezultatams ir išvadoms bei jų reikšmei šiandienos gyvenimui aptarti šiems klausimams:

Skaityti toliau

V. Rubavičius. Pražūtingas pastovumas (19)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Rinkimai baigėsi. Politinis nomenklatūrinis elitas ir jį aptarnaujanti didžioji žiniasklaida švenčia pergalę. Socdemų ir konservatorių lyderiai ekstatiškai džiūgauja, esą „žmonės rinkosi pastovumą“. Tas pastovumas siejamas su prezidente Dalia Grybauskaite. Bendroje džiūgavimų terpėje gausu žurnalistinių ideologinių klišių, kurias daugelis mūsų politinių lyderių įsiminė anais komjaunuoliškos jaunystės ir apmokymų metais – esą balsavimas rodąs, kad „žmonės tiki Lietuva“. Lygiai taip anais laikais komjaunimas „tikėjo šviesia ateitimi“, kurią jiems kūrė vyresnieji draugai – komunistai. Ir sukūrė.

Didysis istorijos paradoksas – jau beveik ketvirtį amžiaus Lietuva gyvena išsivadavusi iš sovietinės okupacijos, o iki šiol valdoma komunistų partijos ir Skaityti toliau