Žymos archyvas: Vytautas Radžvilas

V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (II) (21)

Vytautas Radžvilas

Valstybinė tauta privalo turėti politinę savimonę. Ji neatsiranda savaime ir gali išlikti tik esant dviem būtinoms sąlygoms – turi būti nuolatos ir kryptingai formuojama bei ugdoma ir sutikrovinama kasdienio gyvenimo praktikoje politinės bendruomenės nariams vykdant piliečio pareigas savo valstybei.

Sunaikinus tarpukario Lietuvos Respubliką šių sąlygų nebebuvo, tad tautos politinė ir valstybinė savimonė neišvengiamai turėjo silpti ir nykti. Ji buvo ne palaikoma ir ugdoma, bet įnirtingai naikinama, o ją įveiksminantys ir stiprinantys pilietiško mąstymo ir elgesio įpročiai nebebuvo praktikuojami ir savaime sunyko. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (I) (22)

Vytautas Radžvilas

Būtent šiuos žodžius dera prisiminti ir drąsiai bei tvirtai ištarti kiekvienais metais švenčiant Kovo 11-ąją – atkurtosios Nepriklausomybės dieną. Jie yra be galo svarbūs ir prasmingi, nes, kaip ir prieš šimtmetį, vėl tapo tautos išlikimo pasaulyje ir istorijoje formule.

Visa žmonijos patirtis, deja, liudija, kad tautų kova dėl vietos po Saule visais laikais buvo nuolatinė jos istorijos palydovė. Nepajėgusios susiorganizuoti į politinius darinius – valstybes arba nesugebėjusios jų apginti ir išsaugoti tautos gyvuoja tik kaip etnokultūrinės bendrijos, turinčios nedaug galimybių išvengti jų tykančios lemties. Skaityti toliau

Sąjūdžio pradininkai pasmerkė Rusijos ir… dabartinio Lietuvos Sąjūdžio vadovybės elgesį (3)

„Už teisę į referendumą!“ | Alkas.lt koliažas

Kovo 10 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai, Sąjūdžio pradininkai pasmerkė Rusijos karinę agresiją Ukrainoje ir… dabartinės visuomeninės organizacijos „Lietuvos Sajūdis“ vadovybės elgesį.

Sąjūdininkai pareikalavo, kad Rusija nutrauktų karinę Krymo okupaciją ir nedelsiant išvestų savo karinius dalinius iš Ukrainos teritorijos ir nesikištų į jos vidaus reikalus ir pareiškė, kad „numatomas Krymo atskyrimas nuo Ukrainos ir Rusijos vykdoma aneksija yra visiškai neteisėti, todėl būtina griežtai laikytis jų nepripažinimo principo“. Skaityti toliau

Sąjūdžio pradininkai ragina nedalyvauti Kovo 11-osios minėjime Seime (33)

Sąjūdžio mitingas 1998 Vingio parke | R.Urbakavičiaus nuotr.

Kovo 10 d. Lietuvos Sąjūdžio pradininkai, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai išplatino kreipimąsi kuriame apkaltino aukščiausią Lietuvos valdžią tautos valios ignoravimu ir Lietuvos valstybingumo griovimu ir atsisakė dalyvauti valdiškuose kovo 11-osios minėjimo renginiuose.

Sąjūdininkų vertinimu Lietuvos nepriklausomybė tebuvo atkurta tik formaliai. O ją atkūrus  Lietuvoje įsitvirtino nedemokratinė ir antitautinė nomenklatūrinė-oligarchinė santvarka, valdžia, visiškai atitrūko nuo Tautos ir šalies piliečių ir „atvirai pamynė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą Tautos suvereniteto principą“.  Skaityti toliau

Konferencijoje aptartas LLRA „stumiamų“ įstatymo projektų žalingumas Lietuvai (53)

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. K.Garšva | S.Nemeikaitės nuotr.

„Vilnijos“ draugija  vasario mėnesį surengė dviejų dalių konferenciją: vasario 20 d. Vilniuje, vasario 22 d. Kaune – „Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai – kam jie nepatinka?“

Daug faktų, įdomių minčių bei pasiūlymų savo pranešimuose pateikė Signataras Romualdas Ozolas,  LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, politologas Vytautas Sinica, prof. Kazimieras Garšva, prof. Alvydas Butkus, istorikė dr. Audronė Veilentienė, Tautininkų sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila.

Konferencijoje buvo bandoma atsakyti į daugelį klausimų, Skaityti toliau

Vyks konferencija „Vasario 16-osios ir Kovo 11-sios aktai – ar patinka jie valdančiajai koalicijai?“ (11)

Vasario 20 d. 17 val. Vilniuje, Mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39). vyks „Vilnijos“ draugijos konferencija „Vasario 16-osios ir Kovo 11-sios aktai – ar patinka jie valdančiajai koalicijai?“

Pranešimus konferencijoje  skaitys Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas, profesorius  Vytautas Radžvilas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius, Seimo narys Valentinas Stundys, kultūrologė Nijolė Balčiūnienė ir kiti.

Konferencijos metu bus aptarti šie klausimai: Skaityti toliau

V.Radžvilas. Liūdnoji vilties šventė (2)

Vytautas Radžvilas | tspmi.vu.lt nuotr.

Artėja dar vienos Sausio 13-osios metinės. Kaip jau įprasta, jas minėsime susiskaldę ir nesusitaikę. Oficialiuosius minėjimo renginius gaubs jau iki skausmo pažįstama veidmainystės aura. Bus nuoširdžių kalbų, bet pompastiškas kalbas apie tą dieną žuvusių didvyrių už Lietuvos laisvę sudėtą gyvybės auką rėš ir tie, kuriems toji diena iš tikrųjų nieko nereiškia. Kiti – pirmiausia sėdintieji Seime – vaidins jų įdėmiai besiklausantys, nors iš tikrųjų grumsis su savimi stengdamiesi neišduoti tokiomis valandėlėmis juos kankinančio begalinio nuobodulio.

Naiviai jais piktintis ar juos smerkti iš esmės yra beprasmiška, nes jie yra savaip nuoseklūs – tiesiog nepajėgia suprasti šios dienos didybės ir prasmės. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Pavergti laisvinant (30)

Vytautas RadžvilasDraudimai visada buvo laikomi būtina žmogaus ugdymo dalimi ir pamatine civilizuoto gyvenimo sąlyga. Šiandien skamba raginimai jų ne tik atsisakyti, bet ir užsimota juos tiesiog prilyginti neteisėtos prievartos ir net smurto prieš asmenį apraiškoms.

„Draudimai – sovietmečio reliktas“, „Draudimai – totalitarinio mąstymo požymis“, „Draudimais nieko nepasieksime“ – su šiais naujosios žmogaus ugdymo filosofijos „perlais“ susiduriame kiekviename žingsnyje. Jos skleidėjams nė motais, kad tokia „išmintis“ paneigia ne tik žmonijos sukauptą teorinę ir praktinę ugdymo patirtį, bet ir prieštarauja sveikam protui. Skaityti toliau

„Respublika“ skelbia verčianti naują žurnalistikos istorijos puslapį (60)

Vitas Tomkus | respublika.lt nuotr.

Dienraštis „Respublika“ praneša atverčiantis naują žurnalistikos istorijos puslapį – nuo lapkričio 28-osios dienraščiui vadovaus, kaip teigiama, visuomeniniais pagrindais įkurta Redkolegija, į kurią susibūrė žinomi šalies kultūros ir visuomenės veikėjai.

Atitikmens šiandien neturinti Redkolegija skatins atviriau ir drąsiau svarstyti tautos ir valstybės gyvenimo problemas, apie kurias, anot filosofo Vytauto Radžvilo, daugelyje leidinių net nedrįstama užsiminti, tarsi jų visai nebūtų. Skaityti toliau

V.Radžvilas. Einam per istoriją kaip per minų lauką (II) (104)

Vytautas Radžvilas

„Pro Patrios“ judėjimas vienija patyrusius Sąjūdžio autoritetus ir jaunimą, studijuojantį tarptautinius santykius, filosofiją, istoriją. Kokią išeitį iš besiklostančios beviltiškos situacijos mato „Pro Patrios“ lyderiai? Apie tai Marius Matulevičius kalbasi su šio judėjimo idėjiniu vadovu profesoriumi Vytautu Radžvilu. Skelbiame antrąją pokalbio dalį.

Marius Matulevičius: Pastebime, kad pats į tautą žiūri tarsi iš paukščio skrydžio. Kartu „Pro Patria“ deklaruoja ir krikščioniškų vertybių svarbą. Tiesą sakant, nepastebėjome jūsų žmonių konkretaus krikščioniško veikimo, kai vyko smurtas prieš žmones Garliavoje, kai visuomenininkams buvo fabrikuojamos bylos. Apie tai beveik nerašoma ir jūsų tinklalapyje. Skaityti toliau

V.Radžvilas: Einame per istoriją kaip per minų lauką (I) (12)

Vytautas Radžvilas

Kiekvienas aktyvus visuomeninis judėjimas ieško savo tiesiausio kelio į tikslą. Po „Pro Patrios“ vėliava susibūrę žmonės neskuba „gelbėti“ Lietuvos. Jų kandidatų nematėme politiniuose rinkimuose, jie nedalyvavo piketuose, kai buvo protestuojama prieš nesąžiningą FNTT pareigūnų pašalinimą iš pareigų, nesimatė „Pro Patrios“ vėliavų, kai vyko akcijos prieš blogai tiriamus Garliavos įvykius, nebuvo išsakyta aiški pozicija dėl E.Kusaitės bylos. Kita vertus, skaitome labai taiklius Vytauto Sinicos ir Pauliaus Stonio straipsnius apie juvenalinės justicijos buldozerį bei dešiniųjų jėgų krizę Lietuvoje, Skaityti toliau

Prof. V.Radžvilas apie Europos Sąjungą (video) (60)

Vytautas Radžvilas

ES komisarės V.Reding pasisakymas* yra neeilinis įvykis, tačiau natūralu, kad Lietuvoje jis liko nepastebėtas. Pasipiktino tik mažieji ar vadinamieji marginalieji šaltiniai. Svarbus todėl, kad jis ženklina savotišką lūžį, kurį trumpai galima taip  nusakyti: po Lisabonos sutarties ES prasidėjo gilūs tektoniniai poslinkiai, iš esmės keičiantys valstybių sandraugą, į kurią esame įstoję prieš 10 metų.

Įstojome į ES manydami, kad tai yra laisvų tautų bendrija, tačiau priėmus Lisabonos sutartį, prasidėjo tai, kas vadinama ES federalizacija. (federacija – nuolot. foederatio – sąjunga, junginys; Skaityti toliau

V.Radžvilas. Politinių partijų negalia smukdo Lietuvą (9)

Vytautas Radžvilas

Mūsų valstybės politinę raidą klampina jau daug metų gilėjanti vidinė partijų krizė. Pastaruoju laikotarpiu dominuojančios ir valdžią besidalijančios kelios partijos faktiškai virtusios tipiškomis posovietinėmis nomenklatūrinėmis partijomis. Kiekvieną jų sudaro tarytum dvi partijos: eiliniai nariai, atliekantys statistų vaidmenį įvairiuose renginiuose, pirmiausia suvažiavimuose, nudirbantys „juodą“ darbą rinkimų kampanijų metu, ir partinis elitas, viršūnėlė – apie dvidešimt asmenų, vis tie patys automatiškai atsirandantys rinkimų sąrašų viršuje, be kaitos ir konkurencijos.

Partijos susidvejinimas buvo gerai matomas Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimuose balandžio mėnesį. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Memel – Wilno: Už jūsų ir mūsų laisvę! (IV) (140)

Vytautas Radžvilas

Toks jeigu ne visuotinę, tai tikrai masinį apsėdimą liudijantis aklumas reikalingas paaiškinimo. Greičiausiai jį lemianti priežastis yra ne viena. Tačiau svarbiausia, ko gero, yra okupacijos laikotarpiu spėjusi įvykti tautinės ir valstybinės sąmonės atrofija. Lietuvą okupavusi imperija darė tai, ką tokiais atvejais daro visos imperijos – stengėsi okupuotos šalies gyventojus paversti ištikimais ir klusniais savo valdiniais. Todėl iš tautos sąmonės buvo siekiama su šaknimis išrauti visus prisiminimus apie tarpukario Lietuvos Respubliką. Visais įmanomais būdais diegiamas įsitikinimas, kad pats šios valstybės atsiradimas 1918 m. buvo kažkokia istorinė klaida ar nesusipratimas. Skaityti toliau

V.Radžvilas. Memel – Wilno: Svarbiausias LLRA programos punktas (III) (10)

Vytautas Radžvilas

Trečiasis ir galbūt svarbiausias naujųjų autonomininkų programos punktas yra pasiekti, kad valstybinė lietuvių kalba šiame regione būtų suvokiama ir oficialiai traktuojama kaip ,,svetimos“ Lietuvos valstybės primesta kalba, be kurios geriausia būtų apsieiti arba pramokti jos tik tiek, kiek ja šnekėti yra būtina ir neišvengiama, kol tenka – be abejo, laikinai – dalyvauti tos valstybės viešajame gyvenime ir tvarkyti įvairius kasdieniškus reikalus.

Būtent tokią prasmę turi ir V. Tomaševskio ne kartą viešai ir atvirai deklaruota nuostata, jog LLRA niekada nesutiks, kad būtų suvienodinti lietuvių kalbos valstybinio egzamino reikalavimai visiems šalies abiturientams. Skaityti toliau

V.Radžvilas. Memel – Wilno: pirmieji du LLRA programos punktai (II) (14)

Vytautas Radžvilas | tspmi.vu.lt nuotr.

Norint įsitikinti, kad Memel – Wilno analogija nėra atsitiktinė ir paviršutiniška, tereikia kruopščiau ir dalykiškiau panagrinėti minėtos LLRA politinės programos turinį.

Pirmasis jos punktas – reikalavimas įteisinti asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo nekalčiausias ir lengviausiai patenkinamas.

Kaip teigia šio reikalavimo kėlėjai ir gausūs jo rėmėjai, patenkinti jį esą itin lengva, nes pakanka į lietuvišką abėcėlę įtraukti porą kadaise jose tarsi ir egzistavusių raidžių. Pateikiamas ir didžiai „kilnus“ tokį žingsnį grindžiantis argumentas – esą šitaip būtų įgyvendintos ne tik kitakalbei tautinei bendrijai priklausančio Lietuvos piliečio žmogaus teisės, Skaityti toliau

V.Radžvilas. Memel – Wilno: neišmoktos istorijos pamokos (I) (18)

Vytautas Radžvilas | tspmi.vu.lt nuotr.

Lietuvos vidaus ir užsienio politika vis labiau atrodo tarsi apkerėta tamsios ir pikta linkinčios jėgos. Vadinamasis „Lietuvos lenkų“ klausimas artėja prie sunkiai prognozuojamos atomazgos. Didėja tikimybė, kad ši atomazga bus sąjūdinių laikų masto politinis sprogimas. Tokią baigtį žada šio seniai svarstomo ir įtampą visuomenėje kurstančio klausimo siūlomi sprendimai. Tikėtis kitokios baigties sunku dėl akivaizdžios priežasties. Per visą atkurtos valstybės istoriją turbūt dar nebuvo iškilęs joks kitas klausimas, kurį būtų buvę mėginama išspręsti šitaip nesugebant arba nenorint suvokti ir atvirai įvardyti tikrojo jo turinio ir esmės. Būtent šia prasme apie valstybės užsienio politiką tenka kalbėti pasitelkus apkerėjimo vaizdinį. Skaityti toliau

„Apskritojo stalo“ sambūris šaukia nacionalinį mitingą „Už Lietuvių Tautą, Kalbą ir Valstybę“ (nuotraukos) (30)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 10 dienos vakare Seime įvyko nuolatinis, nesisteminių partijų ir visuomeninių judėjimų atstovų susibūrusių į neformalią „Apskritojo stalo“ grupę, posėdis.

Svarbiausias posėdžio klausimas buvo organizuojamas mitingas prie Seimo, skirtas priminti politikams apie pareigą ginti Lietuvos valstybingumą, kalbą, tautiškumą.

Nagrinėtas ir Rinkimų kodekso konstitucinio įstatymo projektas, taip pat Valstybės turto fondo Skaityti toliau

R.Ozolas: Egzistencinės grėsmės valstybei ir tautos galimybės joms pasipriešinti (video) (36)

Romualdas Ozolas | J.Vaiškūno, Alkas.lt nuotr.

Kovo 22 d. šešioliktajai vyriausybei minint savo 100-dienį, jaunimo sambūris „Pro Patria“ Vilniaus Mokytojų namuose surengė Nepriklausomybės Akto signataro, filosofo Romualdo Ozolo paskaitą „Egzistencinės grėsmės valstybei ir tautos galimybės joms pasipriešinti“.

„Prabėgusios didžiosios valstybinės šventės daugeliui žmonių turbūt ne tiek dovanojo gražių akimirkų, kiek paliko abejonių valdžios veiksmais Lietuvos piliečių atžvilgiu. Vieši valdžios pareiškimai bei sprendimai pastaruoju metu sudaro įspūdį, jog Lietuvoje tautiškai ir valstybiškai susipratę piliečiai tiesiog nereikalingi. Skaityti toliau

Pristatyta naują prof. B.Genzelio knygą „Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis“ (3)

Prof. Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Rašytojų klube Vilniuje pristatyta Nepriklausomybės Akto signataro prof. Bronislovo Genzelio knyga „Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis”. Pilnai akademinės publikos, draugų, rašytojų salei B.Genzelis priminė, kad apie kelią į Nepriklausomybę yra nemažai rašęs. „Manau, straipsniuose, skirtuose moksliniams leidiniams, esu įžvelgęs ir dar neminėtų kelio į Nepriklausomybę niuansų. Kai kurias savo įžvalgas sujungęs į visumą ir papildęs naujomis pastabomis ir apmąstymais, tikiuosi prisidėti prie objektyvesnio XX amžiaus pabaigos Lietuvos istorijos nušvietimo“.

Vakarą-pokalbį vedė literatūros kritikas Valentinas Sventickas, pasak kurio pati trumpiausia knygos recenzija būtų tokia: Skaityti toliau

Dėl tautos ir valstybės atsisakymo (7)

Kasdien gyventi vis linksmiau

„Pasaulį apniko dvasinės kultūros dykuma…“
Popiežius Benediktas XVI

Mes, pasipriešinimo okupacijai organizacijų dalyviai, betarpiškai patyrę moralinę ir fizinę sovietinės okupacijos prievartą, prisimename persekiotus, kankintus ir nužudytus mūsų artimus bičiulius, idealistus, kurių jau nėra gyvųjų tarpe ir kurie šiandien negali išsakyti savo nuomonės apie lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės ateitį. Istorinė kova už laisvę ir nepriklausomybę nėra lietuvių atradimas, niekada nebuvo ir nebus besikeičiančios, kaip versle, mados ar persivertimo, perkainojimo ar nukainojimo dalyku. Skaityti toliau

Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ prabilo apie rinkimų demokratijos pažeidimus (video) (7)

Rugsėjo 13 d. Seime įvyko Seimo nario Gintaro Songailos kartu su Alvydu Medalinsku surengta konferencija-apvalusis stalas „Ar bus Lietuvoje demokratiški ir teisingi rinkimai?“. Dalyvavo įvairių visuomeninių organizacijų, profesinių sąjungų, Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ bei kitų partijų atstovai. Prieš pat konferenciją apie savo nedalyvavimą pranešė Mykolo Romerio Universiteto politologas dr. Saulius Spurga,  „Lietuvos ryto“ televizijos programų vedantysis Edmundas Jakilaitis ir interneto portalo: „Balsas.lt“ apžvalgininkas Tomas Čyvas. Skaityti toliau

Seime rengiama diskusija: „Ar bus Lietuvoje demokratiški ir teisingi rinkimai?“ (paskelbtas vaizdo įrašas) (14)

Mes Už! | Efoto.lt, Ronaldo nuotr.

Rugsėjo 13 d. 12 val. Seimo I rūmų Konstitucijos salėje Seimo narys Gintaras Songaila, kartu su politologu Alvydu Medalinsku, kitais Seimo nariais, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais, sąjūdininkais rengia diskusiją „Ar bus Lietuvoje demokratiški ir teisingi rinkimai?“.

Pranešimus skaitys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Narcizas Rasimas, advokatai dr. Šarūnas Vilčinskas ir Tomas Bakučionis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas prof. Vytautas Radžvilas, Mykolo Romerio universiteto politologas dr. Sauliaus Spurga, Skaityti toliau

V.Radžvilas. Tautos savigarba ir susirinkimų teisė (23)

Vytautas Radžvilas | tspmi.vu.lt nuotr.

Lietuvoje vis dažniau ir šiurkščiau pažeidinėjama LR Konstitucijos laiduojama piliečių teisė rengti taikius susirinkimus. Dangstydamiesi būtinybe užtikrinti viešąją tvarką ir piliečių saugumą, vietos savivaldos pareigūnai riboja galimybes rengti įvairaus pobūdžio viešuosius susirinkimus, kuriuose piliečiai siekia išsakyti savo požiūrį į valdžios institucijų ir pareigūnų veiksmus.

Ši viena iš pamatinių konstitucinių teisių nevisada varžoma atvirai. Dažniausiai tai daroma paslėptomis formomis ir būdais. Jau tapo įprasta siūlyti piliečiams rengti jų sueigas, o ypač protesto akcijas, tam netinkamose, toli nuo valdžios įstaigų esančiose vietose Skaityti toliau

Tautininkų forume aptarti šiandienos iššūkiai kultūrai ir tapatybei (video) (5)

Spalio 20 d. Vilniuje Lietuvos Mokslų Akademijoje įvyko Tautininkų sąjungos, Tautinės politikos instituto ir LMA Mokslininkų rūmų surengtas Tautinės minties forumas „Nacionalinė kultūra ir tapatybė kaip pagrindinis nacionalinio saugumo rūpestis šiuolaikiniame pasaulyje“.

Forume buvo aptarti Lietuvos kultūrai ir lietuviškai tapatybei iškylantys iššūkiai, ieškota atsakymų kaip jiems galima būtų pasipriešinti ir atsispirti. Skaityti toliau

V. Radžvilas: Išsipildė žodžiai, kad pasaulyje vyraus technokratai be vizijos ir gašlūnai be meilės (3)

Vytautas Radžvilas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Filosofo Vytauto Radžvilo nuomone, Europos Sąjunga yra politinis pasaulio pertvarkymo projektas, savo esme panašus į bolševikų revoliuciją, nes siekia sukurti naują pasaulį iš nieko, nukirpti visas šaknis su istorija ir religija bei pasišvęsti nuolatiniam europietiško tapatumo konstravimui.

Todėl galima konstatuoti, kad išsipildė vokiečių sociologo Makso Veberio (Max Weber) žodžiai, kad ateis epocha, kurioje vyraus specialistai be dvasios ir vizijos bei gašlūnai be meilės. Skaityti toliau

Seimas raginamas nepritarti masiniam dvigubos pilietybės įteisinimui (33)

Vytautas Radžvilas

Grupė visuomenės veikėjų šiandien lapkričio 2 d. išplatino pareiškimą ragindami Lietuvos Respublikos Seimą  šį ketvirtadienį (lapkričio 4 d.) nepriimti Pilietybės įstatymo, kuriuo būtų sudarytos sąlygos dvigubai pilietybei tapti masiniu reiškiniu. Ta proga alkas.lt uždavė keletą klausimų vienam iš šio kreipimosi autorių filosofui Vytautui Radžvilui.

Jūs nesutinkate su teiginiais esą teisės į dvigubą Lietuvos pilietybę priartins iš Lietuvos emigravusius žmones prie gimtinės, padės išlaikyti po pasaulį pasklidusių lietuvių tautiškumą?

Teiginiai, kad dviguba pilietybė neva priartins žmones prie Lietuvos, yra labai klastingi ir pavojingi dėl tariamo akivaizdumo ir teisingumo. Skaityti toliau