Žymos archyvas: Vytautas Radžvilas

V. Radžvilas. ES iš krizės išbris ne nagrinėdama scenarijus, o pripažindama tikrąsias krizės priežastis (I) (2)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

– Europos Komisijos prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Junker) pristatė Baltąją knygą dėl Europos ateities, kurioje galime susipažinti su penkiais siūlomais Europos Sąjungos ateities scenarijais, kokia ES galėtų būti 2025 metais. Atsiradusi scenarijų įvairovė atrodo kaip pokytis ES lyderių retorikoje. Ar gali būti taip, kad ES politinis elitas pradeda pripažinti, jog jų projektas gali būti ir nepatrauklus?

– Pasakyti, jog ES pradeda pripažinti galimybę, kad integracijos projektas gali būti nepatrauklus, iš principo yra teisinga, tačiau kartu tai būtų gana paviršutiniškas Skaityti toliau

V. Radžvilas. Dažniausiai net nemėginama įvardinti tikrųjų JAV rinkimų rezultatų priežasčių (13)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose piliečių prezidentu išrinktas Donaldas Trampas, iki jo kadencijos dar teks palaukti kone du mėnesius. Regis, visą rinkimų kampanijos laiką D. Trampas buvo pateikiamas kaip neadekvatus žmogus, neva visiškai netikėtinas JAV prezidentas, o Hilari Klinton (Hillary Clinton) buvo piešiama kaip stabili ir patikima kandidatė. Bet rezultatai parodė ką kita. Tuojau pat po rinkimų pasipylė ne tik pasipiktinimai, protestai prieš naująjį prezidentą, bet ir patyčios.

– D. Trampui laimėjus JAV prezidento postą, imta viešai abejoti tokiu rinkėjų sprendimu, analizuojami blogiausi scenarijai ir toks laimėjimas netgi prilyginamas JAV žlugimui. Nejau tai tikrai buvo pats blogiausias kandidatas, kuris tik galėjo laimėti? – „Vakaro žinios“ paklausė filosofo prof. Vytauto Radžvilo. Skaityti toliau

V. Radžvilas: D. Trampas tiksliausiai užčiuopė realias Amerikos galimybes (2)

delfi.lt, K. Pansevič nuotr.

Naujuoju JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trampą buvo galima stebėti pačias įvairiausias reakcijas: nuo atviro džiaugsmo iki ašarų bei aršios kritikos Amerikos visuomenei. Tačiau beveik niekas neabejoja, kad D. Trampas, kaip ir britų apsisprendimas išstoti iš Europos Sąjungos, žymi pasaulinio lygmens pokyčius.

„D. Trampo išrinkimas, neabejotinai, yra istorinis lūžis ir jį reikia apibūdinti tikslia politine kalba: šio lūžio esmė yra Francio Fukuyamos „istorijos pabaigos“ vizijos pabaiga“,

Skaityti toliau

V. Radžvilas. Deganti dešiniųjų žemė (8)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Skelbiame profesoriaus Vytauto Radžvilo tekstą, rašytą 2008 metais komentuojant tuo metu vykusį Tėvynės Sąjungos – Lietuvos konservatorių ir Lietuvos krikščionių demokratų partijų susijungimą. Šiandien, viešojoje erdvėje kalbant apie šių partijų atsiskyrimo logiką ir galimybes, šis archyvinis straipsnis iškyla kaip nepaprastai aktualus ir leidžiantis suprasti kai kurias jungtinėje partijoje užprogramuotas problemas. 

Idėjiškai ir politiškai bankrutavusi „konservatoriška“ kubilinė nomenklatūra mėgina žūtbūt sustiprinti savo pozicijas ir galutinai uzurpuoti teisę kalbėti visų Lietuvos dešiniųjų Skaityti toliau

D. Stancikas. Siaurųjų partijų liga (16)

Dalius Stancikas su žmona Aurelija | asmeninė nuotr.

Kada, o Viešpatie, kada,
Siaurųjų partijų liga
Nustos mus nelaimingus ėsti?
/Maironis/

Drama verta rašytojo plunksnos: po pirmojo Seimo rinkimų turo „istorinę pergalę“ šventęs naujai iškeptas konservatorių lyderis po antrojo susinervinęs atsiprašinėjo už pralaimėjimą – po ketverių opozicijos metų konservatoriai gavo mažiau mandatų nei po krizinio valdymo. Skaityti toliau

V. Radžvilas. ES kryžkelė: pertvarka ar žlugimas? (video) (41)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Skelbiame prof. Vytauto Radžvilo kalbą, sakytą spalio 18 d. jaunimo sambūrio „Pro Patria“ surengtame pašnekesyje „Europa po Europos Sąjungos?“

***

Mąstant apie ES padėtį ir ateitį kaip niekada pravartu prisiminti XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Prancūzijos politinio veikėjo ir užsienio reikalų ministro Šarlio Taleirano  (CharlesTalleyrand) žodžius, kuriais šis atsikirto jį nepastovumu ir išdavikiškumu kaltinusiems kritikams. Audringu ir permainingu šios šalies istorijos laikotarpiu jam vis pavykdavo išsaugoti valstybės Skaityti toliau

„Vilniaus forumas“ paskelbė 2016 m. Seimo rinkėjo vadovą (14)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Bendrija „Vilniaus forumas“ parengė ir paskelbė „2016 m. Seimo rinkimų rinkėjo vadovą“ skirtą šių metų Seimo rinkimams. Pasak leidinio rengėjų, šiame vadove apžvelgtos daugumos rinkimuose dalyvaujančių partijų programinės nuostatos, partijų vadovų pasisakymai ir ankstesni balsavimai svarbiausiais tautos ir valstybės išlikimui politiniais klausimais.

Politine filosofine ir moksline partijų rinkiminių programų analize, remiantis profesoriaus Vytauto Radžvilo parengtu Lietuvos postkomunistinės transformacijos ypatumus aiškinančiu teoriniu modeliu, atliko profesionalūs filosofai ir politologai. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Sąjūdžio pamoka: sunku būti Tauta (43)

Vytautas Radžvilas

Prof. Vytauto Radžvilo pranešimas, skaitytas Vilniaus forumo organizuotoje konferencijoje „Lietuva rinkimų išvakarėse: ar nušvis sąjūdinės vilties spindulys?“.

Galvodamas, ką pasakyti šią dieną, prisiminiau ne tik jau mus palikusius bendražygius, bet ir visus tuos, kurie dažnai klausia: „Kodėl taip įspūdingai pradėtas žygis šiandien neretai verčia nusivilti ir nuleisti rankas?“. Atsakymų į šį klausimą yra ieškoma, nors dažnai jų nerandama. Dažnai mėginama save įtikinti, kad tai, kas įvyko, yra viso labo apmaudus nelemtas nesusipratimas, kurio buvo galima išvengti, jei būtų pakakę geros valios, politinės išminties bei vienybės. Mano atsakymas į šį klausimą, apmąstytas per daugelį metų, iš esmės suformuluotas šios kalbos pavadinime. Skaityti toliau

Iš tikrųjų puolamas ne Poetas (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusį šeštadienį švęsdamas Europos dieną sostinės Gedimino prospektas sotinosi ir linksminosi – valgė, gėrė, pirko, kas yra rinkos alfa ir omega, – bet mažai galvojo arba visai negalvojo, kokią stotelę Europos Sąjungos bendrijoje yra priėjusi Lietuva.

Taip, deja ar beje, būna visais laikais. Pasaulio politinė istorija nepaliaujamai liudija, kad, anot profesoriaus Vytauto Radžvilo, visi svarbiausi visuomenės lūžiai ar pokyčiai įgyvendinami pripažintų, turinčių autoritetą, įtaką žmonių – tų, kurie vadinami aukštąja arba bent jau viduriniąja visuomenės klase. Skaityti toliau

Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą (1)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 7 dieną, 11 valandą, metų pradžioje susikūręs Vilniaus forumas, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje rengia konferenciją „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“.

Konferencija rengiama reaguojant į metų pradžioje viešojoje erdvėje suaktyvėjusį Justino Marcinkevičiaus asmens ir apskritai lietuvybės puoselėjimo pastangų sovietmečiu niekinimą. Kovo 11 dieną konferencijos organizatoriai paskelbė daugiau nei 180 žinomų Sąjūdžio kūrėjų, signatarų, rezistentų, mokslininkų ir kultūros veikėjų pasirašytą viešą laišką, kuriame išdėstė pagrindines nuostatas šiuo klausimu. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos) (6)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Balandžio 6 d. sukako vieneri metai nuo tos dienos kai netekome Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir ilgamečio Lietuvos Respublikos Seimo nario, filosofo Romualdo Ozolo. Ta proga skelbiame per R. Ozolo laidotuves pasakytą įkvėptą prof. Vytauto Radžvilo kalbą.

Galima ilgai vardyti Romualdo Ozolo nuveiktus darbus ir nuopelnus Lietuvai. Tačiau jis buvo žmogus, kuris pats mokėjo kalbėti ir visada norėjo, kad būtų kalbama iš esmės. Tad norint apie jį pasakyti ką nors iš esmės, dera kalbėti apie Jo – Žmogaus rangą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas? (29)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dažnai tenka girdėti prašymus apibrėžti vieną ar kitą politikoje naudojamą sąvoką. Pasitaiko, jog žmonės svaidosi žodžiais be rimtesnio jų turinio apmąstymo, o kartais įvardija save vienaip, kai kiti juos linkę vadinti visai kitaip. Taigi – kas yra patriotas, tautininkas, nacis, kosmopolitas, vatnikas? Pamėginkime tai apibrėžti.

Patriotas. Patriotizmas – tai ištikimybė Tėvynei, o pirmiausiai – tapatinimasis su ja. Galima skirti du patriotizmo aspektus: krašto patriotizmą ir valstybės patriotizmą. Skaityti toliau

L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990) (24)

Linas V. Medelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu.

Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs Sąjūdžio spaudos darbuotojų stalčiuose. Mano aplankuose liko keletas raštelių, laiškų ir „Atgimimo“ bendrovės valdybos posėdžių protokolų kopijų.

2009 m. išleistas prisiminimų rinkinys „Atgimimas“. Pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai“ [1]. Skaityti toliau

Signatarų Namuose vyks susitikimas „Metai be Romualdo Ozolo“ (nuotraukos) (0)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 2 d. 17 val. Vilniuje, Signatarų namuose (Pilies g. 26) vyks susitikimas „Metai be Romualdo Ozolo“.  R. Ozolo paramos fondas šį renginį skiria Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, ilgamečio Lietuvos Seimo nario filosofo Romualdo Ozolo (1939–2015) atminimui ir jo Lietuvos labui nuveiktų darbų pristatymui.

Renginyje bus pristatytas Romualdo Ozolo romanas „Pradžių knyga“, apžvelgti jo įsteigtų ir redaguotų istorijos ir kultūros žurnalų „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, „Padubysio kronikos“ praėjusių metų numeriai, Skaityti toliau

Vilniaus forumas iškelė uždavinį – sugrąžinti suverenitetą Tautai (nuotraukos) (49)

Vilniasu Forumas „Inteligentijos vaidmuo Lietuvai iškilusių geopolitinių grėsmių akivaizdoje“ | rengėjų nuotr.

Sausio 9 d. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje įvyko Vilniaus forumas tema „Inteligentijos vaidmuo Lietuvai iškilusių geopolitinių grėsmių akivaizdoje“. Forume susirinkę pilietiškai aktyvūs kultūros, mokslo ir verslo atstovai aptarė galimą visuomenės ir tautos vaidmenį Lietuvai XXI a. pradžioje susidūrus su naujai iškilusiais egzistenciniais išlikimo iššūkiais.

Pasak forumo rengėjų, tiesioginiu akstinu surengti šį renginį tapo pilietiškas susirūpinimas, jog pasaulyje didėjant geopolitinei sumaiščiai ir iš jos kylančioms Skaityti toliau

V. Radžvilas. Europos Sąjunga – prie lemtingo slenksčio (45)

Vytautas Radžvilas

Dr. Laisvūnas Šopauskas Aikštės TV reportaže apie Prancūzijos teroro išpuolių pasekmes ir šiandieninę Europos situaciją kalbėjosi su prof. Vytautu Radžvilu.

– Prancūzijos prezidentas F. Olandas (F. Hollande) praėjus keletui dienų po teroro išpuolių savo kalboje pasakė: „tą penktadienį prancūzai žudė kitus prancūzus“. Toje pačioje kalboje jis paskelbė, kad Prancūzija yra karo būklėje ir pasiūlė keisti Konstituciją, kad galima būtų iš teroristų atimti pilietybę. Apžvalgininkai šioje kalboje pastebėjo tam tikrą nenuoseklumą ir melagystes, tipiškas Vakarų kairiesiems. Kaip galėtumėte pakomentuoti prezidento Olando bei kitų Vakarų valstybių isteblišmento atstovų retoriką? Skaityti toliau

V. Radžvilas. Būti lietuviu ar europiečiu? (video) (74)

Vytautas Radžvilas

Skelbiame prof. Vytauto Radžvilo kalbą, sakytą Rašytojų namuose Vilniuje spalio 28 dieną vykusiame Vytauto Rubavičiaus knygos „Vėluojanti savastis“ pristatyme, kurio metu aptartas ir poeto ir Justino Marcinkevičiaus puolimo viešojoje erdvėje reiškinys.

V. Radžvilas: „Pradėsiu nuo to, kad knygos pavadinimas „Vėluojanti savastis“ yra nepaprastai tikslus. Šis pavadinimas įvardijo klausimą, kuris susieja mūsų praeitį, dabartį ir ateitį. Juk pažvelgus į moderniosios lietuvių tautos istoriją, nesunku išvysti, kad kiekvienas iš mūsų jau nežinia kiek šimtmečių yra priverstas kelti griežtai asmenišką klausimą: norime būti savimi ar ne“. Skaityti toliau

Vilniaus Rašytojų klube bus pristatyta V. Rubavičiaus knyga „Vėluojanti savastis“ (3)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 28 d. 17.30 val. Vilniaus Rašytojų klube ( K. Sirvydo g. 6) vyks pokalbis „Apie europinę integraciją, lietuvybę ir Justiną Marcinkevičių“. Renginio metu bus pristatyta ir aptarta pernai metų pabaigoje Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista poeto ir filosofo Vytauto Rubavičiaus studijų bei straipsnių knygą „Vėluojanti savastis“.

Pokalbyje dalyvauja knygos autorius Vytautas Rubavičius, rašytoja eratūros kritikas Valentinas Sventickas, filosofas Vytautas Radžvilas ir kiti.

V. Rubavičiaus studijų ir straipsnių knyga „Vėluojanti savastis“ yra prisodrinta reikšmingų socialinės dabarties apmąstymų ir svarbi kiekvienam, kritiškai mąstančiam. Skaityti toliau

V. Radžvilas: Tauta privalo nubusti dar kartą – jeigu tai neįvyks, Lietuvos valstybės ir pačios Tautos paprasčiausiai neliks (52)

Vytautas Radžvilas

– Savo bendraminčiams išplatintame laiške, kurį paviešino Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklalapis, rašote: „Inteligentijos kreipimasis į visuomenę“ atvirai blokuojamas vadinamojoje ,,didžiojoje“ žiniasklaidoje“. Kas Jums leidžia teigti, kad tai yra tikslingas ir apgalvotas veiksmas, kuriuo siekiama nuo visuomenės nuslėpti svarbią informaciją?

– Paprastai tam tikros žinios ar informacija neskelbiami dėl dviejų priežasčių. Vienais atvejais jos iš tiesų būna menkavertės – nesvarbios, neaktualios arba Skaityti toliau

Vykdoma inteligentijos viešo laiško informacinė blokada (video) (5)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalbaLietuvos žurnalistų sąjungos interneto svetainė paskelbė profesoriaus Vytauto Radžvilo ir politologo Vytauto Sinicos laiškus su pamąstymais apie didžiųjų šalies žiniasklaidos priemonių informacinę blokadą, kurios jos ėmėsi prieš inteligentijos išreikštą poziciją valstybinės kalbos klausimu. Daugiau nei 150 žinomų Lietuvos žmonių šią savaitę pasirašė ir paskelbė viešą laišką, kuriame reiškiama parama piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Kviečiame susipažinti su šiais laiškais, o tie kas neskaitė – ir su inteligentijos viešu laišku Lietuvos piliečiams. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Lietuviu būti trukdo tik pilietybė? (10)

Alkas.lt nuotr.

Dvigubos pilietybės klausimas jau tapo ne racionalios diskusijos, bet beatodairiškų spekuliacijų tema. Iš tikrųjų, eskaluojant šį klausimą, ciniškai spekuliuojama daugeliu pamatinių sąvokų, kurios yra sąmoningai painiojamos. Girdime nesibaigiančias kalbas, kad dviguba pilietybė padėtų iš Lietuvos išvykusiems žmonėms išlaikyti ryšį su Tauta ir savo kraštu, įrodinėjama, kad tai būtų naudinga valstybei, nes ji turėtų daugiau piliečių.

Mąstant racionaliai, šis klausimas yra nuostabiai paprastas. Pilietybė yra politinis ir teisinis institutas, apibrėžiantis asmens ryšį su savo valstybe. Svarbiausi šio ryšio Skaityti toliau

V. Radžvilas. Romualdas Ozolas yra gyvesnis už vadinamuosius gyvus (2)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kalba, sakyta gegužės 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje Romualdui Ozolui atminti skirtoje konferencijoje.

Ilgai galvojau, kaip atskleisti, kas Lietuvai buvo Romualdas Ozolas. Nors turėjau tam tikrų minčių anksčiau, bet dabar mes gavome raktą, leidžiantį į šitą klausimą atsakyti. Šis raktas yra faktas, kad mūsų renginys Lietuvos radijo ir televizijos paprasčiausiai „nesudomino“. Kai kas piktinasi, jog trūksta supratingumo, pagarbos iškiliam Tautos žmogui, o aš vis dėlto drįsčiau teigti, kad tai visiškai nesusiję nei su supratingumo, nei su pagarbos stoka. Sprendimas netransliuoti šito renginio, Skaityti toliau

Konferencija Romualdui Ozolui atminti (video, tiesioginė transliacija) (9)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gegužės 8 d. 14 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks konferencija, skirta iškiliam Lietuvos žmogui, vienam iš Sąjūdžio kūrėjų, Nepriklausomybės Akto Signatarui Romualdui Ozolui atminti.

Konferencijoje dalyvaus ir savo prisiminimais bei mintimis apie R. Ozolą dalinsis jo bendražygiai Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai prof. Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, Zigmas Vaišvila, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, politologas Alvydas Medalinskas, filosofai Vytautas Radžvilas ir Vacys Bagdonavičius, kino režisierius Gytis Lukšas ir kiti. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Kas tas Ozolas? (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Matyt, ne vienas Nepriklausomybės metais užaugusios kartos jaunuolis, išgirdęs tą liūdną žinią, nuoširdžiai savęs klausė: kas tas Ozolas? Panašų klausimą prieš kurį laiką sau galėjo užduoti ir gerokai vyresnis žmogus: kas tas Nemcovas? Ar panašumas tik toks: vieną nužudė liga Lietuvoje, kitą – kulka Rusijoje?

Dviejų politikų lemties palyginimas reikalingas, kad pamatytume, jog nepatogių veikėjų atžvilgiu informacinė politika visiškai skirtingose valstybėse buvo (yra) panaši. Beje, Rusijoje tas informacinių vartų plyšys Borisui Nemcovui buvo gal net platesnis. Skaityti toliau

V. Sinica. Romualdo Ozolo Lietuva (7)

Romualdas Ozolas ir Vytautas Sinica | Alkas.lt,  J. Vaiškūno nuotr.

Vargu, ar Lietuvai yra buvę liūdnesnės Velykos. Per savaitę mus paliko du Sąjūdžio milžinai, simboliškai įkūnijantys Kauną ir Vilnių, kareivį ir mąstytoją. Valstybės vadovai apie juos abu pasakė daug pelnytų gražių žodžių, tarp kurių visada buvo minimos tiesa, principingumas, meilė Lietuvai. Tai teisingi žodžiai, kurie tačiau, vargu ar užčiuopia šių Velykų praradimo mastą. Mane, turėjusi garbę ir laimę artimai pažinti ir mokytis iš šių žmonių, kamuoja baimė dėl Romualdo Ozolo. Baisu, jog išgirtoji kelią į Kovo 11-osios Lietuvą nutiesusio Romualdo Ozolo įžvalga ir valia priimti teisingus sprendimus liks nepastebėta ir užmiršta vos užkasus karstą. Kaip ir baisu, jog nepastebėsime arba mėginsime nuslėpti, jog Kovo 11-osios Lietuva yra Romualdo Ozolo Lietuva. Skaityti toliau

Kovo 11-ąją jaunimas kėlė nacionalinės valstybės išsaugojimo idėją (1)

Rasiniu_konkurso_nugaletojas_G.Zaveckas-K100

Kovo 11-ąją jaunimo sambūris „Pro Patria“ ir Lietuvos Mokinių Parlamentas pakvietė vilniečius bei miesto svečius į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio minėjimo renginį „Kam reikalinga Lietuvos valstybė?“, kuris vyko Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Minėjimo renginyje skambėjo uždegančios kalbos, gražios dainos ir drąsinantys palinkėjimai, o taip pat buvo apdovanoti mokinių rašinių konkurso „Kam reikalinga Lietuvos valstybė?“ nugalėtojai.

Jubiliejiniame Kovo 11-osios minėjime dalyvavo ir šiandienai svarbiomis įžvalgomis dalinosi Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis, Skaityti toliau

Jei Rusija ir toliau „padės“, Lietuvos istorinio tapatumo klausimai spręsis daug paprasčiau (3)

Gėlės – prieš 90 metų žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės atminimui Širvintose, prie Nepriklausomybės paminklo | S.Nemeikaitės nuotr.

Jeigu mums kaimynai rusai taip stipriai „padės“, aš manau, kad mūsų istorinio tapatumo ir kiti klausimai spręsis daug lengviau ir daug paprasčiau“, – sakė prof. Alvydas Jokubaitis. Jam pritarė ir prof. Vytautas Radžvilas, teigęs, jog būtina įsteigti valstybę, kitaip Lietuvos visuomenė bus sunaikinta kaip amorfinė masė. Filosofai mintimis dalijosi praėjusią savaitę vykusiame baigiamajame projekto „Istorijos politika kaip valstybės geokultūrinio ir geopolitinio tapatumo įtvirtinimo įrankis“ renginyje.

Kritiškumas istorijai – bendruomenės atomizavimo priedanga Skaityti toliau

V. Radžvilas. Lietuva: tik vardas metraščiuose? (84)

Vytautas Radžvilas

Net keista, kiek daug dėmesio žiniasklaidoje, o ir privačiuose pašnekesiuose skiriame smulkmenoms, užuot kalbėję apie tikrai svarbius dalykus. Juk, blaiviai pagalvojus, visų valdžių kabinetuose vykstančių intrigų vingiai ir užkulisiai yra niekniekis, palyginti su kruopščiausiai slepiama didžiausia valstybės vieša ir visiems žinoma paslaptimi. Toji paslaptis – seniai nujaučiamas ir vis dėlto sukrečiantis savo mastu tautos išsivaikščiojimas po platųjį pasaulį. Didžiausi Europos Sąjungoje emigracijos mastai yra iškalbingas visuomenės ir valstybės būklės Skaityti toliau

V. Radžvilas. Kuriuos įvykius tauta turi interptetuoti vienareikšmiškai (video) (5)

Vytautas Radžvilas

Lietuvoje netylant kalboms apie informacinius karus ir priešiškų valstybių minkštąsias galias, rečiau kalbama apie tai, kas padaro visuomenę joms atsparią.

Viena iš pagrindinių priemonių kuriant tokią visuomenę – istorijos politika. Tačiau bandymai ją kurti Lietuvoje sulaukė nevienareikšmių vertinimų ir net buvo pradėti lyginti su totalitarizmu. Ypač kritiškai sureagavo dalis istorikų bendruomenės. Nors istorijos politikos tema nemažai diskutuota iš istorikų žiūros taško, ne veltui „istorijos politiką“ sudaro ir antrasis – politinis dėmuo. Kviečiame į šį Lietuvoje menkai aptartą klausimą pažvelgti būtent iš politinės perspektyvos. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (III) (10)

Vytautas Radžvilas

Turėjusios išnykti pasaulinėje ,,ineternacionalinėje komunistinėje visuomenėje“ lietuvių tautos dabar laukia perspektyva ištirpti pasaulinėje ,,pilietinėje visuomenėje“ – kosmopolitinėje ,,visuotinės žmonijos“ bendruomenėje, lygiai taip pat paneigiančioje tautų įvairovės principą ir jų egzistavimo istorinę prasmę.

Istoriškai pasmerkta išnykti tauta pirmiausia turi būti išvietinta – atsaistyta nuo savo žemės. Kad tokia tauta greičiau įsilietų į išsvajotą betautę pilietinę žmoniją, jai visokeriopai ,,padedama“ išsivaikščioti po platųjį pasaulį pasitelkiant ekonominio ir socialinio poveikio priemones bei propagandiškai teisinant ir skatinant tokį išsisklaidymą. Skaityti toliau