Žymos archyvas: Vytautas Landsbergis

Laisvės premiją siūloma skirti signatarei Birutei Nedzinskienei (tiesioginė transliacija) (2)

Birutė Nedzinskienė | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 15 d. 9 val. Lietuvos Respublikos Seime įvyks Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signatarų Zigmo Vaišvilos ir Egidijaus Klumbio spaudos konferencija „Laisvės premiją siūloma skirti signatarei Birutei Nedzinskienei“.

Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signatarai Z. Vaišvila ir E. Klumbys pristatys Seimui teikiamą siūlymą Laisvės premiją skirti a.a. signatarei Birutei Nedzinskienei (1966-1994) ir kreipsis į signatarą buvusį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką Vytautą Landsbergį šiemet atsisakyti pretenduoti į Laisvės premiją. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kažkas netvarkoj mūsų namuose… (pirmadienio mintys) (8)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pabundi prieššventinį sekmadienio rytą, ir vietoj to, kad prie advento žvakučių ramiai siurbčiotum pusryčių kavutę, girdi kraupius pranešimus: naktį Vilniuje stotelę nušlavęs automobilis užsiliepsnojo, žuvo trys žmonės, du iš jų sudegė; Širvintose visiškai girtas vairuotojas pėsčiųjų perėjoje partrenkė du paauglius, vaikinas mirė vietoje, sunkiai sužalota mergina ligoninėje… Ne, šįkart tai nebuvo nelemtieji stoteles šluojantys ir mirtį sėjantys BMW automobiliai, kuriuos kažkas taikliai pavadino „diagnoze“.

Šios tragedijos, žinoma, neprilygsta, pavyzdžiui, pasibaisėtinam gaisrui kažkur Voronežo srities psichiatrijos ligoninėje, kai sudegė mažiausiai 23 pacientai, ar mirtininkų Skaityti toliau

„Aktualus interviu“: G. Landsbergis apie TS-LKD atjauninimą, pabėgėlius ir laisvės premiją (video) (29)

Gabrielius Landsbergis | penki.lt nuotr.

Pokalbis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininku, europarlamentaru Gabrieliumi Landsbergiu, kuris pasakoja apie partijos gretų atnaujinimą ir atjauninimą, pabėgėlių problemą, dalyvavimą būsimuose Seimo rinkimuose, Seimo atsisakymą seneliui V. Landsbergiui skirti Laisvės premiją, artimiausius planus.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, DELFI TV, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Laisvės premija kaip pasityčiojimas (49)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vis dar nerimsta aistros, dėl Laisvės premijos neskyrimo Vytautui Landsbergiui. Konservatoriai netgi sugalvojo akciją – tautinės juostelės pasirišimą po kaklu protesto dėl šio Seimo sprendimo vardan. Sakykit, gal nuo šiol tautinė juostelė bus premijos Vytautui Landsbergiui reikalavimo simbolis? Nežinau kaip jums, bet man tokie protestai atrodo groteskiškai.

Pabandykime pasiaiškinti be emocijų – ar turėjo ši premija būti skirta V. Landsbergiui? Akivaizdu, kad ne. Skaityti toliau

Atsisakius Laisvės premiją skirti V.Landsbergiui, traukiasi didžioji dalis komisijos narių (video) (7)

Irena Degutienė | lrs.lt nuotr.

Šiandien, lapkričio 25 dieną, Seime įvyko Laisvės premijų komisijos narių Sauliaus Pečeliūno ir Povilo Urbšio spaudos konferencija dėl vakarykščio Seimo sprendimo nepritarti Laisvės premijų komisijos teikimui, kur paaiškėjo, kad atsistatydina dar penki šios komisijos nariai.

Seimui antradienį, lapkričio 24 dieną, nepritarė Laisvės premijų komisijos siūlymui šiemetinę premiją skirti pirmajam faktiniam Lietuvos vadovui po nepriklausomybės atkūrimo Vytautui Landsbergiui. Skaityti toliau

V. Radžvilas: Tauta privalo nubusti dar kartą – jeigu tai neįvyks, Lietuvos valstybės ir pačios Tautos paprasčiausiai neliks (52)

Vytautas Radžvilas

– Savo bendraminčiams išplatintame laiške, kurį paviešino Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklalapis, rašote: „Inteligentijos kreipimasis į visuomenę“ atvirai blokuojamas vadinamojoje ,,didžiojoje“ žiniasklaidoje“. Kas Jums leidžia teigti, kad tai yra tikslingas ir apgalvotas veiksmas, kuriuo siekiama nuo visuomenės nuslėpti svarbią informaciją?

– Paprastai tam tikros žinios ar informacija neskelbiami dėl dviejų priežasčių. Vienais atvejais jos iš tiesų būna menkavertės – nesvarbios, neaktualios arba Skaityti toliau

Mirė Lietuvos draugas, rusų politikas, istorikas Jurijus Afanasjevas (video) (0)

jurijus-afanasjevas

Rugsėjo 14 d. po sunkios ligos Maskvoje mirė politikas, istorikas, Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto įkūrėjas Jurijus Afanasjevas (Юрий Афанасьев).

Jis praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje buvo vienas iš Rusijos demokratų lyderių. Būtent jo pastangomis garsiąją Sausio 13-osios naktį Vytautui Landsbergiui pavyko susisiekti su Rusijos Aukščiausios Tarybos pirmininku Borisu Jelcinu ir pranešti apie kruvinus įvykius Lietuvoje. J. Afanasjevas apdovanotas Sausio 13-osios  medaliu ir LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Skaityti toliau

Ukrainos Nepriklausomybės rėmėjai iškilmingai pažymėjo Ukrainos nepriklausomybės dieną (nuotraukos) (0)

Ukrainos Nepriklausomybės rėmėjai iškilmingai pažymėjo Ukrainos nepriklausomybės dieną | N. Balčiūnienės nuotr.

Savaitės pradžioje prie Ukrainos ambasados susirinkę Ukrainos Nepriklausomybės rėmėjai iškilmingai pažymėjo Ukrainos nepriklausomybės dieną ir kovas dėl Ukrainos valstybingumo. Renginį surengė Vilniaus Sąjūdžio taryba, mitingas buvo suderintas su Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Buvo sugiedoti Lietuvos ir Ukrainos himnai, tylos minute pagerbti žuvusieji kovose dėl Ukrainos Nepriklausomybės. Mitinge kalbėjo politikai, ukrainiečių bendruomenės atstovai, visuomenininkai. Laikinasis Ukrainos reikalų patikėtinis Lietuvoje Andriejus Skliaras padėkojo organizatoriams ir mitingo dalyviams, labai gerai įvertino Lietuvos žmonių Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kada skelbti prisipažinusių saugumiečių pavardes? (28)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvoje, kaip jau įprasta, netikėtai iškilo didžiulė politinė, juridinė ir moralinė problema – kaip dabar elgtis su tais KGB bendradarbiais, kurie anais laikais prisipažino savo nuodėmes už valstybės pažadą neskelbti jų pavardžių bei veiklos duomenų. Visuomenę apskriejo reikšmingi Vytauto Landsbergio ir premjero Algirdo Butkevičiaus pasisakymai. Pirmasis buvo kategoriškas – išviešinti, antrasis ne toks kategoriškas, tačiau buvo linkęs pritarti viešinimo rėmėjams. Įdėmesnis lietuviškųjų reikalų ir skandalų rutulionių stebėtojas galėjo numanyti, kad čia reikalas kur kas sudėtingesnis – juk tarp kandidatų į išviešinamus ne viena šimtinė reikšmingų valstybės vyrų – nuo Seimo narių, iškilių veiklių ar šlovėje parimusių politikų, pramonininkų konfederacijos žymūnų, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Mums – pripažinimas, jiems – kryžius… (0)

800px-Orhei_Vechi,_Moldova_wikimedia.org-nuotr

Posovietinės šalys ir jų lyderiai ėjo skirtingais keliais ir tempais į realią nepriklausomybę. Vienos iki šiol neišsiveržia iš Rusijos orbitos, kitos toli atsiplėšusios nuo jas gramzdinusios vienpartinės komandinės sistemos, o trečios tebėra sunkiame ieškojimo ir pasirinkimo tarp Muitų sąjungos ir ES kelyje.

Prieš gerą dešimtį ar penkiolika metų sakėme, kad vargingiausia valstybė Europoje yra Albanija. Tačiau po 2000-ųjų išvakarėse ir jų pradžioje kilusių kruvinų neramumų, susijusių su Kosovo siekiais atsikratyti Serbijos globos, ji padarė nemažą pažangą ir Skaityti toliau

Vyks kultūros renginių ciklas „M. K. Čiurlionis Vilniuje“ (dienotvarkė) (0)

M.K.Čiurlionis

Balandžio 23–25 dienomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, M. K. Čiurlionio namai ir Vilniaus dailės akademija Vilniuje balandžio 23–25 dienomis rengia kultūros renginių ciklą „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje“, skirtą 140-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms paminėti.

Čiurlionio apsisprendimas įsitraukti į lietuvių judėjimą, „visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai“, grįžti iš Varšuvos į Lietuvą ir 1907 metais apsigyventi Vilniuje buvo nepaprastai svarbus, gal net lemtingas naujai atgimstančiai lietuvių kultūrai, vedusiai į nepriklausomybės paskelbimą ir Lietuvos valstybės atkūrimą 1918 metais. Skaityti toliau

V. Sinica. Romualdo Ozolo Lietuva (7)

Romualdas Ozolas ir Vytautas Sinica | Alkas.lt,  J. Vaiškūno nuotr.

Vargu, ar Lietuvai yra buvę liūdnesnės Velykos. Per savaitę mus paliko du Sąjūdžio milžinai, simboliškai įkūnijantys Kauną ir Vilnių, kareivį ir mąstytoją. Valstybės vadovai apie juos abu pasakė daug pelnytų gražių žodžių, tarp kurių visada buvo minimos tiesa, principingumas, meilė Lietuvai. Tai teisingi žodžiai, kurie tačiau, vargu ar užčiuopia šių Velykų praradimo mastą. Mane, turėjusi garbę ir laimę artimai pažinti ir mokytis iš šių žmonių, kamuoja baimė dėl Romualdo Ozolo. Baisu, jog išgirtoji kelią į Kovo 11-osios Lietuvą nutiesusio Romualdo Ozolo įžvalga ir valia priimti teisingus sprendimus liks nepastebėta ir užmiršta vos užkasus karstą. Kaip ir baisu, jog nepastebėsime arba mėginsime nuslėpti, jog Kovo 11-osios Lietuva yra Romualdo Ozolo Lietuva. Skaityti toliau

A. Patackas: Su brangiausiais – neatsisveikinu… (nuotraukos, video) (10)

Su brangiausiais – neatsisveikinu... Mes, gyvieji, niekad nemirsime, Mėnulveidžiai ir saulavedžiai, Į tikėjimą tyrą pavirsime... | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Saulėtą balandžio 8 d, popietę į Kauno įgulos karininkų ramove išlydėti Laisvės kovų ir etnokultūrinio sąjūdžio dalyvio, Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario, kultūrologo Algirdo Vaclovo Patacko susirinko gausus būrys draugų, bendražygių, bendraminčių, bendradarbių ir kauniečių.

Į laidotuves atvyko Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Atkuriamojo Seimo-Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius, Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas, esami ir buvę Seimo nariai. Skaityti toliau

Seimas atmetė įstatymo pataisas dėl V. Landsbergio apsaugos (1)

Vytautas Landsbergis | lrs.lt nuotr.

Seimas atmetė Vadovybės apsaugos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-2687), kuriomis buvo siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos vadovybei būtų priskirta 1990–1992 m. veikusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė ir šiai pareigybei būtų skiriama apsauga iki gyvos galvos.

Pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą (Laikinąją Konstituciją) 1990–1992 m. veikusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas buvo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas, Skaityti toliau

A. Kubilius traukiasi iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pareigų (0)

Andrius Kubilius | wikipedia.org nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius pranešė, kad nebekandidatuosiantis partijos pirmininko rinkimuose.

Taip pat jis visus bendraminčius bei bendražygius paragino paremti jaunesniojo kolegos Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą į  partijos pirmininko kėdę.

„Konservatyvi Lietuvos modernizacija – mano senai įsivardinta strateginė kryptis sekantiems 25 metams – reikalauja naujos, jaunos energijos, naujų iniciatyvų ir naujų Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Kreipimasis vardan Lietuvos – vienijimuisi, bet ne skaldymui ir kiršinimui (6)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Šešių signatarų Kreipimasis vardan Lietuvos sukėlė ne tik šurmulį, bet ir sunkiai slopinamą pykčio protrūkį.

Nenuostabu. Kovo 11-osios proga ir mus, signatarus, klausė, ar tokios nepriklausomos Lietuvos tikėjomės?

Bepigu praėjus 25-eriems metams, tūlam kolegai Aleksandrui Abišalai postringauti, kad būtent tokios ir ne kitokios. Sąžiningas ir nuoširdus rinkėjas, 1990 m. vasario 24-osios rinkimuose į XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, netrukus paskelbusią Kovo 11-osios Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atstatymo Aktą, balsavęs už Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio programą, ir mes – tos Aukščiausiosios Tarybos deputatai Skaityti toliau

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena paminėta Varšuvos Karalių rūmuose (5)

kovo-11-osios-minejimas-varsuvoje-punskas.pl-nuotr

Kovo 9 dieną Varšuvos Karalių rūmuose vyko Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kurį organizavo Karalių rūmų direktorius Andrzej Rottermund ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Varšuvoje Šarūnas Adomavičius.

Ankstyvą popietę vyko konferencija, kurioje pranešimus skaitė: buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis („Kelias į laisvę“), Lietuvos istorikas, politologas, socialinių mokslų daktaras prof. Šarūnas Liekis („Lenkija ir lenkai lietuvių istorinėje-politinėje sąmonėje“)

Skaityti toliau

Seime paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-metis (video) (4)

kovo 11-osios minejimas Seime-lrs.lt-o.posaskovos-nuotr-K100

Šiandien, kovo 11d. Seime įvyko iškilmingas jubiliejinės Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas. Renginio metu sveikinimo kalbas sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Islandijos Prezidentas Olafuras Ragnaras Grimsonas (Ólafur Ragnar Grímsson), Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso vardu Lietuvą pasveikino Kongreso narys iš Ilinojaus, Baltijos draugų grupės pirmininkas Džonas Šimkus (John Shimkus). Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Istorijos nežinojmas baudžia (22)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Po to, kai šiomis dienomis Mečys Laurinkus augančiai kartai paskelbė „atradimą”, kad Sąjūdis esą siekė ne tik Nepriklausomybės, bet ir laukinio kapitalizmo, būsiu tiesmukas: „Kolega, atsiprašau! Ar bent kiek savigargos ir gėdos jausmo pats dar turi?” Todėl pradžiai tiesmukai priminsiu ir pačiam gerai pažįstamo mano kolegos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nario Marcelijaus Martinačio įžvalgas. Tikiuosi, padės prašviesinti ir pačiam istorinę atmintį.

Prieš dvejus metus amžinam poilsiui iškeliavęs poetas dar 1991 m. pranašiškai pastebėjo, jog tuometinė Lietuvos vadovybė atsakinga už visuomenės skaidymą, „priešų“ gamybą: Tarsi pradėta lenktyniauti, kas užvaldys žmonių baimę, Skaityti toliau

ES vicepirmininkas R. Černeckis: Merkel ir Olandas paaukojo Ukrainą (video) (3)

Ryszard_Czarnecki_wikipedia.org-nuotr

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir prezidentas Fransua Olandas derybose Minske paaukojo Ukrainą dėl savo šalių ekonominių interesų. Pareiškė europarlamento viceprezidentas, Lenkijos europarlamentaras Ryšardas Černeckis (Ryszard Czarnecki) pranešė Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

„Merkel su Olandu, nedalyvaujant ES ir gindami savo šalių ekonominius interesus, paaukojo Ukrainą. Ši taika vienareikšmiškai yra naudingesnė Maskvai nei Kijevui, todėl, kad defakto politiškai sankcionuoja Rusijos Federacijos pasiekimus“, – sakė jis. Skaityti toliau

Laisvės gynėjų susitikime: Visada prisiminsime, kodėl esame laisvi (0)

laisves gyneju susitikimas_lrs.lt

Šiandien, sausio 12 d., Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvyko tradicinis Lietuvos valstybės gynėjų susitikimas. Renginio dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Prieš 24-rius metus, gindami parlamentą ir Televizijos bokštą, Jūs apgynėte svarbiausia: Lietuvos ryžtą – 1990 metų Kovo 11-osios ir vėlesnius Aukščiausiosios Tarybos nutarimus, nulėmusius pirmuosius atkurtos valstybės žingsnius. Jūs pastūmėjote Lietuvą eiti dar toliau – laisvu – Europos keliu. Pastarųjų metų įvykiai Ukrainoje tik patvirtino šį teisingą mūsų apsisprendimą“, – pažymėjo Seimo Pirmininko Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Sausio 13-oji – nuoširdžiausias ir tikras pasiaukojimo Lietuvai paliudijimas (7)

sausio-13-prie -Seimo-V.Daraškeviciaus-nuotr

Tiesa apie Sausio 13-osios įvykius turi būti paskelbta Tautai.

Tam, kad nebūtų ištrinta tikroji Tautos atmintis, leidžianti suprasti Tėvynės ir aukos už ją prasmę. Kad neleistume tuo spekuliuoti ir prekiauti. Kad nesimaivytų veidmainiai ir istorijos perrašinėtojai ar tiesiog nesusigaudantys, ar jauni, kurie šios istorijos mokyklos suoluose neperteikiama.

Kad kolaborantus vadintume tikrais kolaborantų vardais, o ne pamaiviškais kolorado vabalais, „žaisdami karą“ ir nesuvokdami jo baisybės, nepagalvodami, kad yra ir turi būti atsakomybė už visa tai. Skaityti toliau

V. Baldišis. 1991 m. sausio 13-oji – mūsų Pergalės diena (6)

Laisvės gynėjai ant Seimo barikadų | lrs.lt, A. Girdziušo nuotr.

Man tik sukako trisdešimt metų, bet jau teko susidurti su antru likimo ir Dievo duotu istoriniu išbandymu. Pirmasis, aišku, buvo 1990 m. Kovo 11-oji. Prieš paskiriant mane Lietuvos Banko (LB) valdybos pirmininku 1990 m. liepos 31 d. iš Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos (LR AT) tribūnos pasakiau, kad keliami uždaviniai sukurti LB ir Lietuvos Respublikos (LR) savarankišką pinigų ir bankų sistemą tolygus pastangoms galva pramušti betono sieną. Dar ne viena galva turės „nulėkti“, kol šie uždaviniai bus įgyvendinti!

Istorija parodė, kad aš neklydau. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. 2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai (tiesioginė transliacija, video) (64)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Sausio 6 d. 10.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „2014 – priverstinio Lietuvos pardavimo metai“.

Z. Vaišvila apibendrino 2014 m. Lietuvos valdžios darbą ne tik įvedant eurą, bet ir priimant Seime kitus įstatymus kuriais buvo atsisakyta Lietuvos suvereniteto. Šių įstatymų priėmimu viešai nesigyrė nei Prezidentė, nei Seimas, nei Vyriausybė, nei Lietuvos bankas, nuo sausio 1 d. su visu savo turtu jau nebepriklausantis Lietuvos valstybei.

Signataro nuomone, šių priimtų įstatymų visuma vadintina priverstiniu Lietuvos pardavimu. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie iššūkius Lietuvai ir naujus partijų reitingus (3)

Vytautas Landsbergis | Penki.TV stop kadras

Šioje paskutinėje šių metų „Penki TV“ apžvalginėje laidą „Savaitės pjūvis“ laidos vedėjas politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas kalbina profesorių Vytautą Landsbergį ir politologą Mažvydą Jastramskį. Profesorius V. Landsbergis svarsto, kokie iššūkiai Lietuvai kilo 2014-aisiais ir ko laukti iš ateinančiųjų. Politologas Mažvydas Jastramskis komentuoja tik ką atliktą tyrimą apie partijų reitingus artėjant savivaldos rinkimams. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Bravo ar vis tik ne? (30)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Skiriu Lietuvos kariuomenės dienai 2014-11-23

Savaitgalyje nesisteminės interneto svetainės skelbė trijų signatarų nuomones dėl Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimo apie Rusiją. Aiškiausia ir paprasčiausia pavadinčiau Nikolajaus Medvedevo nuomonę jo interviu respublika.lt „Ši situacija naudinga bet kam tik ne Lietuvai“ – pats pavadinimas pasako esmę, bet ne emocijas. Emocijas sukėlė alkas.lt paskelbtas Algirdo Patacko „Bravo“ Prezidentei D. Grybauskaitei. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Galų gale nagrinėjimas teisme (9)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

2014 m. spalio 29 d. 9 val. Vilniaus apygardos administracinis teismas galų gale nagrinės administracinę bylą pagal signataro Zigmo Vaišvilos 2014-04-14 d. skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) neveikimo, kurį Respublikos Prezidento kampanijos metu nagrinėti atsisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasiūlęs šį skundą bendra tvarka pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Apie tai informaciją teikiau 2014 m. gegužės 5 d. spaudos konferencijoje Seime „Ar teismas stabdys Prezidento rinkimus?“ Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį… (1)

Ekskursijos vadovas Zigmas Tamakauskas prie Genocido aukų muziejaus mokiniams kalba apie istoriją | rengėjų nuotr.

Minint 1951 metų spalio mėnesio Lietuvos žmonių tremtį, pavadintą „Ruduo“ (Osen) su didele Kauno Stasio Lozoraičio jaunesniųjų klasių mokinių grupe pabuvojome Vilniuje, kur apsilankėme Genocido aukų muziejuje ir LR Seime.

Vykome kartu su mokyklos klasių vadovėmis – iškiliomis mokytojomis – Jūrate Valatavičiene, Alma Murzine ir Violeta Mickevičiene, stengiančiomis nuo jaunumės pradinukų širdelėse sėti Tėvynės meilės sėklą, žadinti jose savo krašto istorijos geresnio pažinimo norą. Skaityti toliau

A. Kalėda. Lietuvybės ir lenkybės simbiozė (15)

Algis Kalėda | asmen.nuotr.

Rugsėjo 19 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“, skirta 10-osioms Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) mirties metinėms.

Platūs konferencijos užmojai, temų modeliavimas, suprantama, atitinka Nobelio premijos laureato raštuose ir darbuose įprasmintą idėjų turinį bei sklaidą, taip pat neblėstantį jo siekimą, kad abi tautos, kurioms pats poetas priklausė (-o), turėtų kuo daugiau sugyvenimo taškų. Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Neleiskime Baltijos kelio paversti kiču ar negyva istorine relikvija (14)

Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23-iąją minėsime Baltijos kelio, sujungusio trijų Baltijos šalių sostines Vilnių, Rygą ir Taliną, 25-ių metų sukaktį. Prieš 75-ius metus Vokietija ir Tarybų Sąjungą slaptaisiais Ribentropo – Molotovo susitarimais pasidalino Europą. Kiek reikės pasauliui pamokų, kad suprastų, jog karas nėra išeitis žmonijai? Kodėl Sirijos, Irako, Šiaurės Afrikos ir Ukrainos karo įvykių fone ir diskutuojant, bus ar nebus trečiasis pasaulinis karas, faktiškai jau prasidėjus naujam šaltajam karui, Lietuvoje lengvabūdiškai viešai samprotaujama, kad laikas pamiršti Baltijos kelią – unikalų ir vargu ar pakartotiną Skaityti toliau