Žymos archyvas: Vytautas Daujotis

L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (III) (11)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite  ČIA  ir ČIA.  Pirmąją šio straipsnio dalį skaitykite ČIA, antrąją ČIA.

Ateizmas, liberalizmas ir simuliakrinė krikščionybė Skaityti toliau

V. Daujotis. Kas valdo Lietuvos aukštąjį mokslą? (2)

 

LLK Komentaras Daujotis Ðvietimas Pelnas Demokratija Aukðtojo mokslo ekspertas, profesorius habil. dr. Vytautas Daujotis. Piotro Romanèiko (ELTA) nuotr. Vilnius, rugsëjo 2 d. (ELTA). Demokratinë visuomenë, kuri neturi aristokratinës dimensijos, naikina pati save, kita vertus, demokratinë visuomenë veikia, jeigu kiekvienas þmogus yra ugdomas kaip aristokratas, teigia aukðtojo mokslo ekspertas, profesorius habil. dr. Vytautas Daujotis.

Dalinamės prof. Vytauto Daujočio straipsniu, parengtu pagal gruodžio 9 d. Vilniaus forumo rengtoje konferencijoje „Lietuvos aukštasis mokslas: globalios rinkos prekė ar Tautos intelekto kalvė?“ skaitytą pranešimą.

Konferencijoje kelti klausimai, kaip aukštojo mokslo surinkinimas ir suprekinimas paveikė universitetų padėtį ir veiklą, kaip ir kodėl buvo susiaurinta universitetų misija ir jų kuriamas žinių laukas, kaip pasikeitė akademinės bendruomenės narių statusas, savimonė ir savivertė. Skaityti toliau

V.Daujotis. Lietuvos galimybės išbristi iš libertarinės aukštojo mokslo reformos liūno (6)

Prof. Vytautas Daujotis | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.Lietuvos aukštojo mokslo teisinėje doktrinoje studento kaip savarankiško individo nėra. Jis traktuojamas arba kaip pasyvus objektas (specialistas, gaminamas pagal valstybės užsakymą) arba kaip aukštosios mokyklos pajamų šaltinis, o pati doktrina tėra tik instrukcija, kokiais būdais priversti studentą mokėti už studijas. Tai tipiška pokomunistinių šalių aukštojo mokslo doktrina, jau seniai įgyvendinta Rusijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, buvusios Jugoslavijos respublikose, Gruzijoje, Estijoje, keliose Rytų Afrikos šalyse – Tanzanijoje, Kenijoje, kurios žavėjosi sovietiniu socializmu ir bandė jį kopijuoti.

2005 – 2007 m. Lenkija, Vengrija, Estija, kurios yra EBPO narės, paprašė EBPO įvertinti jų aukštojo mokslo sistemas. Skaityti toliau