Žymos archyvas: Vladas Turčinavičius

Ar Smetonos valdžia galėjo išvengti gėdingos Lietuvos kapituliacijos? (video) (10)

Algis Avižienis_asmen.nuotr

Algis Avižienis: 1940 m. birželio mėn. Sovietų ultimatumas, reikalaujantis įsileisti neribotą svetimos kariuomenės kontingentą ir pakeisti A. Merkio Vyriausybę davė pradžią Sovietų Sąjungos okupacijai. Daug kartų teko girdėti istorikų ir šiaip informuotų lietuvių diskusijas ar teisingai pasielgė Smetonos valdžia per tą lemtingą birželio 14-15 nakties Vyriausybės posėdį, kai mūsų valdžia priėmė visus Stalino ir Molotovo reikalivumus. Bet Jūs esate parašęs istorinių straipsnių, rodančių, kad Smetonos valdžia turėjo ir kitų pasirinkimų žymiai anksčiau nei ta nelaimingą birželio 14-15 naktį. Skaityti toliau

Prašoma atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą (3)

Dvikalbystė | N. Zverko nuotr.

Lapkričio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisija (VKRVK), kartu su kitomis organizacijomis kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydami atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą.

Susitikime su valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutiene dalyvavo visuomeninės komisijos pirmininkė Eglė Mirončikienė, Nacionalinės vartotojų federacijos vadovė Alvita Armanavičienė, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovas Skaityti toliau

Tautininkai ir jaunalietuviai Seimo rinkimuose kelia bendrą sąrašą (40)

Tautininkų sąjungos ir „Jaunosios Lietuvos“ emblemos | Tautininkai.lt koliažas

Tautininkų sąjunga ir partija „Jaunoji Lietuva“ paskelbė, kad sudarė koalicinį sąrašą, kuris dalyvaus 2016 m. Seimo rinkimuose. Anot tautininkų pranešimo spaudai, lietuviškos tautinės partijos vienijasi kovai ir kūrybiniam darbui valstybės politikos baruose. Koalicija 2016 m. rugpjūčio 4 d. užregistruota Vyriausioje rinkimų komisijoje.

„S. Buškevičiaus ir tautininkų koaliciją „Prieš korupciją ir skurdą“ sudaro įvairių sričių profesionalai, kuriuos vienija doros, šeimos, tautos, tautinės valstybės, demokratijos ir socialinio teisingumo idealai. Kol biudžetinės partijos 24-erius metus dalijosi postus ir valstybės lėšas, lietuvių tautai parlamente iš esmės niekas neatstovavo, tačiau atėjo laikas šį nesusipratimą ištaisyti. Šiandien kiekvienas Lietuvos patriotas jau turi tikrą alternatyvą ir geriausią pasirinkimą“, – sakoma tautininkų pranešime. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Neteisėti rinkimai, arba kaip tapti pilietine tauta (44)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnis:

Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių – 85 nariai.
Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.

Taigi, mus, piliečius atstovaujanti valdžia – Seimas susideda iš 141 Seimo nario, jo 71 narys išrenkamas tiesioginiu gyventojų balsavimu vienmandatėse rinkiminėse apygardose – Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Lietuvos piliečiai – Seimo narių darbdaviai, susimąstykime! (7)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dauguma mūsų tautiečių turi savo darbdavius ir juos žino bei pažįsta, tačiau mažai kas susimąsto, kas yra Seimo narių darbdaviai? Seimo narių darbdaviai esame mes, Lietuvos piliečiai, kuriuos išrenkame ketveriems metams atstovauti mums ir dirbti Aukščiausioje įstatymų priėmimo struktūroje – Seime.

Verslininkų, kurie neturi darbdavių, visuomenėje yra mažiau, tačiau jie taip pat yra Seimo narių darbdaviai, gal net per daug įtakingi. Demokratinės valstybės gyvavimo pagrindas remiasi teise ir teisingumu. Ar vadovaudamiesi teise ir teisingumu mes išrenkame savo Seimo „darbininkus“? Skaityti toliau

Vakaras „Visų čės sugrįžč in tėviškį“ pristatė Merkinę kaip mažąją Lietuvos kultūros sostinę (0)

Vakaras „Visų čės sugrįžč in tėviškį“ | A. Černiauskas nuotr.

Nuostabi žiema. Dar nuostabesnis vakaras „Visų čės sugrįžč in tėviškį“, vykęs spalio 5 dieną Vilniaus mokytojų namuose. Tai buvo pirmasis renginys, kuris pristatė Merkinę, kaip mažąją Lietuvos kultūros sostinę. Į jį mus sukvietė literatas Juozas Žitkauskas, asociacijos „Vylniaus dzūkuliai“ pirmininkas.

Kaip ir gerą knygą, taip ir gerą scenarijų parašyti yra sunku. Tad šventa tiesa glūdėjo tą vakarą kalbėjusio Vinco Krėvės memorialinio muziejaus direktoriaus Vlado Turčinavičiaus žodžiuose, kad,  dabarties literatūrologų vertinimu, Vincas Krėvė yra fenomenalus rašytojas. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi (22)

Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras

Jau išdrįstam parašyti: „Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija“ ir tai – šaunu, tačiau apmaudu, kad tai vyksta tik dvidešimt penktaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvių ir kitų baltų (aisčių) asimiliacija panaudojant svetimą kalbą ir religiją bei iškraipant ar nutylint istorijos faktus vyko keletą šimtmečių: nuo XI a. tai vykdė anksčiau apsikrikštiję (X a.) Lenkija ir Kijevo Rusia. Romos katalikų ir Bizantiškos krikščionybės varžytuves dėl įtakos sėkmingai panaudojo, anuomet dar turintys „milžinų dvasios“ (Vincas Krėvė), mūsų kunigaikščiai ir karaliai, sukūrę stiprias karines struktūras ir išplėtę Lietuvos karalystę ir kunigaikštystę nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Skaityti toliau

Juodkrantėje vyks renginys „Nežinomas Krėvė“ (1)

Vladas-Turcinavicius

Liepos 25 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8) vyks renginys „Nežinomas Krėvė“.

Vinco Krėvės muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius pristatys pranešimą „Drąsiausias Lietuvos politinis karinis žygis“ apie svarbų  V. Krėvės vaidmenį rengiant Klaipėdos sukilimą.

Muzikuos  kanklininkė Žemyna Trinkūnaitė. Bus rodomas G. Sederevičiaus režisuotas filmas „Daivų keliais“ (30 min). Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (II) (17)

Vytis – LDK herbas. Pieštas apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje. Saugomas Paryžiuje Arsenalo b-koje.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Istoriniai, literatūriniai ir religiniai tekstai, autorių skelbti šimtmetiniais LDK laikais, senąja religine slavų, ar lotynų, ar lenkų kalbomis yra Lietuvos kūryba, nes dauguma Europos tautų, valstybių tais laikais kūrė ne savo kalba, bet skelbiamos religijos kalba. Todėl daugelio Europos tautų kalbos tapo lotynizuotos ar slavizuotos ir išnyko, tačiau iš baltų kalbų išliko tik lietuvių ir latvių kalbos, o tai rodo mūsų kultūros gilumą ir stiprumą. Tad pažvelkime istoriniu žvilgsniu į dabarties oficialius įvykius ir jų traktavimą.

Dar į Europos informacijos erdvę neįvedėme savo didingos istorijos, kultūros paminklų, o jau stengiamasi minėti 1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucjos dieną, Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (I) (6)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Netikėk ką priešai suoks… reikia būti savimi.
Tautvyda Marcinkevičiūtė, „Rondo“ dainos tekstas

Šios dainos žodžiai vėl tampa svarbūs mūsų besikuriančiai pilietinei visuomenei, o ypač laisvos informacijos sklaidos laikotarpiu, kai melaginga, Lietuvą menkinanti informacija sklinda be mūsų žiniasklaidos tinkamo atkirčio, be mūsų intelektualų plataus ir viešo kalbėjimo.

Kai  atvykę britų intelektualai klausia: „Mums įdomu, kas jūs esate per tauta, kad gyvendami Europos centre iki 13–14 a. sugebėjote būti neapkrikštyti? Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie Vasario 16-ąją ir Žaliojo tilto skulptūras (video) (5)

vladas-Turcinavicius-penki.lt-stopkadras

Artėjančiai Vasario 16-ajai skiriame interviu laidos vedėjas, politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas kalbina V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus direktorių Vladą Turčinavičių.

Skandalingas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimas nenukelti Žaliojo tilto skulptūrų privertė jos pirmininką Romą Pakalnį atsistatydinti. Kuo pagrįstas šis poelgis? Pokalbis su R. Pakalniu.

Apie sovietinių simbolių prasmę kalba ir žurnalistas Virginijus Savukynas. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Kaip pažeidžiamos piliečių teisės ir demokratijos principai? (1)

Vladas-Turcinavicius

Ar žinai kas tave, tavo šeimą, bendruomenę, seniūniją atstovauja savivaldybės valdžioje?

Ar nesijauti bejėgiškas sprendžiant savo savivaldybės reikalus?

Lietuvoje jau virš 20-ies metų veikia Respublikos Konstitucija. Tačiau užliūliuoti tradicinių partijų ir jiems prijaučiančių politologų kalbų mūsų piliečiai net nesusimąsto, ar iš tikrųjų nepažeidžiamos piliečių teisės? Tautininkų sąjungoje kyla idėja ir tikslas, per įtaką savivaldoje į įtaką valstybėje, keisti Seimo, o ypač savivaldos rinkimų įstatymus, nes juose įteisinta piliečių teisių ir demokratijos principų pažeidimas. Skaityti toliau

Dainavos laiko klodai, sudėti į knygą (nuotraukos) (0)

Varėnos miesto savivaldybės nuotr.

Gruodžio 11 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta dai­li­nin­kės Gra­ži­nos Di­de­ly­tės ir Dzūkijos (Dainavos) etninės kultūros globos tarybos nario Vygando Čapliko kny­ga „Dai­na­vos klo­dai: tarp le­dyn­me­čio ir da­bar­ties“. Dalyvavo knygos sudarytojas ir tekstų autorius  Vygandas Čaplikas, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius.

Vladas Turčinavičius pasakojo, jog dailininkė Gražina Didelytė, vienuolika metų gyvendama Varėnos rajone Rudnelėje, Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Geopolitikos spąstuose, arba Neutralumo bejėgiškumas (24)

Delegacijos pasitikimas Berlyne. Iš kairės K.Škirpa, gen. S.Raštikis, A.Merkys | K.Škirpos knygos „Lietuvos nepriklausomybės sutemos“ nuotr.

1939-ųjų metų rugpjūčio-rugsėjo istorinių įvykių metinių proga pravartu pažvelgti į Lietuvos likimą kitu kampu, o ne tik mums anksčiau istorijografijoje suformuotu rakursu. Žvelkime  Lietuvos žvilgsniu: ar iš tikrųjų Lietuvai buvo toks pragaištingas Molotovo-Ribbentropo rugpjūčio 23-osios paktas ir jo slaptasis protokolas? Kiek Slaptasis protokolas  buvo palankus Lietuvai, o kiek buvo piktas vokiečių aktas prieš Lietuvą, kaip jį iškraipė mūsų lenkofilai ir antinacinė užsienio propaganda, turėtume visa tai pasiaiškinti.

Objektyviai žiūrint protokolas nieko nepriimtino Lietuvai nenumatė, tik užtikrino Lietuvos saugumą nuo Rytų bolševikų pavojaus Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautos savigarbos ir laisvės ugdytojas. (12)

Vincas Krėvė Pensilvanijos universiteto profesorius -1953 m.

Skiriama Vinco Krėvės  59-osioms mirties metinėms

Dabarties publicistai rašydami apie Vinco Krėvės-Mickevičiaus politinę veiklą nuolat kartoja, kad Krėvė buvo prieštaringa (kontraversiška) asmenybė. Tačiau atidžiau pažvelgus į jo kūrybą ir XX a. istorinę aplinką, galima teigti, kad Krėvė savo kūryboje buvo nuoseklus lietuvių tautos savimonės ir savigarbos ugdytojas, o kalbant apie jo politinę visuomeninę veiklą, tai jos vektorius buvo lietuvių tautos laisvės ir Lietuvos valstybės interesų gynimas.

1918 m. atsikūrus Lietuvos valstybei, iš rytų, pietų ir vakarų ją supo imperiško elgesio geopolitikos žaidėjai. Nors galima pripažinti, kad po Pirmojo pasaulinio karo Rusijos ir Vokietijos imperijų teritorijos buvo apkarpytos, Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kaip istorikas, žaisdamas atviromis praeities kortomis, tampa neteisus (22)

V.Krėvė-Mickevičius

                                 „Dažnai mes labai klystame,vertindami praeities įvykius ne tos pačios praeities, bet dabarties akimis.“[1]- rašė Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis.

1953-1954 metais vyko JAV Kongreso Ch.J. Kersteno komiteto Pabaltijo valsybių okupacijos tyrimai. Vykstant šiam tyrimui JAV lietuvių organizacijos nuolat konfliktavo tarpusavyje dėl to kam vadovauti pristatant medžiagą ir liudytojus. Atrodytų, kad prigulėjo vadovauti Amerikos lietuvių tarybai (ALT), nes jos pastangomis JAV Kongresas nutarė tirti Baltijos valstybių okupacijos ir inkorporacijos į Sovietų sąjungą bylą, tačiau į vadovavimą pretendavo ir Lietuvių laisvės komitetas (LLK), ir Lietuvos pasiuntinybės (LP). Galima tik stebėtis lietuvių, anuomet net valstybę ištikus tragedijai, nevieningumu. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kaip istorikas „Penktąja kolona“ nuslepia Trojos arklį (60)

Vladas Turčinavičus

Istorikas Mindaugas Tamošaitis, aprašinėdamas Lietuvių draugiją SSRS tautų kultūrai pažinti (toliau Draugija), iš straipsnio į straipsnį naudoja tas pačias savo mintis, įžvalgas tik straipsnių pavadinimai keičiasi.[1] Skaitytojams bandoma sudaryti įspūdį, jog didžiausia kaltė dėl kultūrbolševizmo propagandos ir Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą tenka šios Draugijos nariams ir Nepriklausomos Lietuvos inteligentijai. Priminsiu, kad Draugija įsteigta 1929 m. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva ir finansuojama buvo iš jos lėšų, o pirmininku išrinktas prof. Mykolas Biržiška. Analogiškos draugijos Baltijos ir kitose valstybėse buvo įsteigtos dar anksčiau. Panaši draugija veikė net JAV. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Kūrėjas, kurio pėdos gimtinės žemėje, o akys aprėpia platųjį pasaulį (5)

Vincas Krėvė Pensilvanijos universiteto profesorius -1953 m.

„Šventųjų Gango vilnių pasaka“ – tai Vinco Krėvės-Mickevičiaus 1912 m. parašytos apysakos „Pratjekabuda“ pavadinimo dalis. Prieš išsiųsdamas ją spausdinti rašytojas 1912 m. lapkričio 19 d. laiške Liudui Girai rašė: „Matai, mano apysaka „Pratjekabuda“ (Tas, kuris yra prabudęs dėl tavęs“) – kaip ir legenda. Turinys yra tokis: vienas brahmanas išsižadėjo viso, kad ieškotų teisybės, kad ieškotų tokios galybės, kuri pergalėtų mirtį ir duotų žmonėms laimę, padovanotų jiems amžiną jaunystę ir gyvenimą. …“ Toliau pranašiškai Krėvė byloja: „Maždaug tokis turinys. Kaip matai, tau suvis netinkamas. Viena, kad labai nedievobaimingas. O Lietuvoje, paskendusioje klerikalizme, tokis veikalas, kad jis ir nuodailiausias būtų, Skaityti toliau

Seime bus paminėtos Vinco Krėvės-Mickevičiaus 130-osios gimimo metinės (0)

V.Krėvė-Mickevičius

Spalio 26 d. Seime bus paminėtos lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus 130-osios gimimo metinės. Seimo I r.Konstitucijos salėje Seime vyks tarptautinė konferencija „Vilnius-Baku: kultūrų tiltai“, skirta lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus 130-osioms gimimo metinėms.

Renginį organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Savivaldos rinkimų sistema pažeidžia piliečių konstitucines teises (2)

Vladas Turčinavičius

Lietuvoje jau virš 20-ies metų veikia demokratija ir egzistuoja Respublikos Konstitucija.

Tačiau užliūliuoti tradicinių partijų ir jiems prijaučiančių politologų kalbų mūsų piliečiai net ne susimąsto, ar iš tikrųjų nepažeidžiamos piliečių teisės?

Aukščiausiame  valdymo lygmenyje – Seime, Respublikos teritorija padalinta į  71-ą apygardą, kuriose lenktyniauja įvairių partijų bei save iškėlę kandidatai. Surinkęs kandidatas daugiausia balsų išrenkamas į Seimą ir jis atstovauja piliečius, gyvenančius toje teritorijoje – apygardoje Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Praeitis atsiveria dabarčiai (7)

Vladas Turčinavičius

Kai žvelgiu į Baltų ir Lietuvos istoriją, tai prieš mane atsiveria geografiniai plotai nuo Vyslos iki Okos ir nuo Ilmenio ežero iki Kijevo, kuriuose ilgus tūkstantmečius gyvavo ir brendo baltų kultūra, o antrajame tūkstantmetyje ši kultūra atgimė valstybės pavidalu, išsiplėtusi iki Juodųjų marių ir vadinama Lietuvos Didžiąja Kunigaikštija. Baltų ir Lietuvos kultūros reliktai šiose teritorijose ir dabar glosto mūsų tautinę savimonę ir ugdo savigarbą.

Bet šiandienos tema nukels mus į dar tolimesnius laikus ir teritorijas. Gal šiek tiek pažvelgsime į Rytus, į Oriento kultūras, kaip jas giliai pažino lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė, 11 metų gyvenęs Baku mieste – persų ir azerų kultūros ir architektūros židiny. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Gajūs Lietuvos menkinimo stereotipai (2)

Vladas Turčinavičius

Lietuvos menkinimas gal net tūkstantmetį vyksta iš Vakarų ir iš Rytų, nes kaimynams nepavykus jėga primesti krikščionybės, mes ilgiausiai išlaikėme senąja baltų kultūrą, tačiau šis menkinimo stereotipas gyvas ir dabar. Žvelgiant į istoriją galima teigti, kad kas valdo informaciją, tas valdo viską – Vakarų link valdė Lenkija, o Rytų, jau vėliau, – Rusija. Dabar tenka tik stebėtis, kad po 1918 metų Nepriklausomybės paskelbimo, mūsų valstybės pirmeiviams Augustinui Valdemarui, Ernestui Galvanauskui, poetui Oskarui Milašiui ir kitiems, kiek daug teko dėti pastangų įrodinėjant Vakarams apie lietuvių ir Lietuvos egzistavimą. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Drąsiausias Lietuvos politinis-karinis žygis (8)

Vladas Turčinavičius

Istorikas Vygandas Vareikis, gal reaguodamas į mano straipsnį „Laisvė – pirmoji vertybė” [1] , kuriame pabrėžiau svarbų  Krėvės vaidmenį rengiant Klaipėdos sukilimą (terminą „sukilimas” naudosiu, kaip istoriškai tradicinį), parašė straipsnį „Gajūs mitai arba Kas „atvadavo” Klaipėdos kraštą?”[2].  Žodį „atvadavo” autorius rašo su kabutėmis, tuo lyg pabrėždamas, jog jokio Klaipėdos išvadavimo nebuvo, o gal todėl, kad dabar šis žodis nevartotinas? Istorikas šį žodį su kabutėmis atkakliai vartoja ir toliau, tarsi bandydamas įteigti nuomonę, kad Klaipėda tiesiog savaime „atiteko Lietuvai”. Tačiau tuo metu Klaipėdą valdė Prancūzijos karinė administracija, vadinasi, pagal logiką, net nežvelgiant gilyn į istoriją, Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Anaklijos voratinkliai – pro istorijos ūkus (9)

Vladas Turčinavičius | asmeninė nuotr.

Voratinkliai gamtoje atrodo paslaptingi, paprastai nepastebimi ir tik saulės spinduliams apšvietus, voratinkliai savo blyksniu nušvinta žmogaus akyse ir pasirodo išraizgytu tinkliniu daugiakampiu. Istoriniai ryšiai tarp tautų ar baltų kalbiniai reliktai kitose kalbose mums bendraujant atsiskleidžia netikėtomis mintimis, nuojautomis, kurios kaip voratinkliai staiga atsiranda ir vėl pradingsta, jei nepapasakoji arba neaprašai.

Dar 1800 m. lietuvių kilmės filosofas Imanuelis Kantas rašė, kad lietuvių kalba yra ne tik kalbotyros paslapčių, bet ir tautų istorijos lobynas. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautininkų sąjungos kūrėjas (III) (0)

Vincas Krėvė

1924 metais, kai Krėvė dvi kadencijas sėkmingai vadovavęs  Lietuvos šaulių sąjungai, savo noru paliko pirmininko postą, bet savo politinės veiklos nenutraukė. Jau tų pačių metų rugpjūčio 17-19 dienomis Šauliuose įvyko reorganizacinis TPP ir Ekonominės politinės žemdirbių sąjungos suvažiavimas, įkūręs naują politinę organizaciją – Lietuvių tautininkų sąjungą (toliau LTS). Jos pirmininku buvo išrinktas rašytojas prof. Vincas Krėvė-Mickevičius, o vicepirmininku – buvęs krašto apsaugos ministras Antanas Merkys. Kaip rašo istorikas Juozas Jakštas: „Įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga galėjo didžiuotis išsirinkusi pirmuoju pirmininku klasiką rašytoją V.Krėvę-Mickevičių.“ Buvęs TPP vadovas Smetona buvo išrinktas tik garbės pirmininku, o Voldemaras net nepateko į Centro valdybą. Šie faktai rodo, jog Krėvės populiarumas buvo labai išaugęs ir nustelbė buvusių TPP vadų populiarumą. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautininkų sąjungos kūrėjas (II) (3)

Vincas Krėvė

Jei patikėtum Mindaugo Tamošaičio nuomonei, kad  Vincas Krėvė siekė valdžios grynai dėl asmeninių ambicijų, tai, regis, jis privalėjo Lietuvoje pasirinkti esančią valdžioje partiją – LSLDP, kurios ir ideologija jam buvo artima bei žinoma iš Baku laikotarpio. Juolab, Krėvei, kilusiam iš ūkininkų, galėjo imponuoti apsijungusi kairioji, ilgai buvusi valdžioje, Lietuvos valstiečių liaudininkų partija (LVLP). Populiaraus rašytojo autoritetas, net gi, šią partiją būtų sustiprinęs. Vadinasi, Krėvė į politinę veiklą įsijungė ir „ne asmeninių ambicijų vedamas siekė valdžios“, bet vedamas jam artimos ir tuomet besikuriančiai Lietuvai svarbios – didelės Lietuvos valstybės sukūrimo idėjos, kurią  galima įžvelgti  ir jo kūryboje.

Čia iškyla klausimas: ar gali objektyviai jaunas istorikas po 80-ies metų  atsekti ir įvertinti rašytojo neoromantiko paskatas politinei veiklai, jeigu jis nėra skaitęs jo kūrinių ir nesusipažinęs su literatūrologų darbais, aprašančiais jo kūrybą? Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Vincas Krėvė – tautininkų sąjungos kūrėjas (I) (2)

Vincas Krėvė

Vincas Krėvė lietuvių literatūroje reiškėsi kaip fenomenalus kūrėjas. Jis pirmasis lietuvių literatūroje sukūrė labai raiškius herojiškus, žavinčius atgimstančią tautą personažus Šarūną, Skirgailą ir kitus.

Giliai pažinęs Oriento kultūras, savo 1913 m. išspausdintoje apysakoje „Pratjekabuda“ pirmasis sukuria įstabią poetišką erotinę sceną. Nuo studijų laikų ir visą gyvenimą rašo filosofinę apysaką Biblijos tema „Dangaus ir žemės sūnūs“, kurią išleidžia gyvendamas Amerikoje. Galėtų kilti kausimas: Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Tapatybės darkymas (17)

Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras

Molėtų kraštovaizdis nuostabus, gal kažkiek primenantis mano gimtąją Užnemunės Dzūkiją – Dainavą. Per Rasos ir Joninių šventes teko važiuoti į Alantą, kur vyko Santaros-Šviesos klausymai. Mėlynakė gruzinė Valentina Getija, mano vaikaitis Karolis ir brolis Vytautas sėdom į „Almerą“ ir nuriedėjom iš Vilniaus į Alantą. Bevažiuojant pajutom įspūdžių, lyg skristume mažu lėktuvėliu: važiuojant per kalnelius ir kalveles vos 70-90 km/val. greičiu mano bendrakeleiviai aikčiojo net juokėsi iš išgąsčio ir malonių pojūčių.

Alantoje mes praleidome tik vieną konferencijos dieną, skirtą istorijos temoms. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Vinco Krėvės vizija – susigrąžinti Vilnių (1)

Vladas Turčinavičius

„Krėvė iš tiesų yra viena didžiųjų XX a. mūsų figūrų, jei ne pati didžiausia. Svarbiausias jos ženklas – universalumas.[…] Krėvės kūrybos laikas ir erdvė labai plati, nutįsta nuo „Avestos“ ir „Bundachišno“ kosmogonijų, nuo pasaulio sutvėrimo iki pokarinių DP stovyklų Austrijoje, o veikėjų galerija – nuo dzūkų piemenuko iki karaliaus Erodo, Kristaus ir induistų brahmano.“[2]– rašo Albertas Zalatorius.

 Vincas Krėvė lietuvių literatūroje reiškėsi kaip fenomenalus  kūrėjas. Jis pirmasis lietuvių literatūroje sukūrė labai raiškius herojiškus, žavinčius atgimstančią tautą, personažus Šarūną, Skirgailą ir kitus. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Vilniaus krašto veiksnys Lietuvos likimui (7)

Vladas Turčinavičius, www.alkas.lt

Vladas Turčinavičius

„Laisvas požiūris į praeitį įmanomas tik išlaisvėjusiose visuomenėse, todėl brandi istorinė kultūra ir pilietinė visuomenė žengia lygia greta“.[1] — Karl Schlogel

Jūrinio žiedo šalių strategijos reversas

Kai ketvirtajame dešimtmetyje į valdžią Vokietijoje atėję naciai pradėjo vykdyti agresyvią politiką su antižydiškais išpuoliais, D. Britanijos ir Prancūzijos politikai ir intelektualai pradėjo ieškoti alternatyvos šiai augančiai agresijai Europoje ir pozityvią jėgą įžvelgė Sovietų Sąjungoje. Skaityti toliau