Žymos archyvas: Vilniaus Katedra
N.Kitkauskas – poetas, tapęs Lietuvos istorijos pamatų tyrinėtoju (3)
„Vaikystėje jaučiau potraukį poezijai, tačiau mama, matyt, norėjo, kad tapčiau kunigu, apie tai sužinojau jau vėliau, – pradeda savo pasakojimą Napaliu artimųjų vadinamas Napoleonas Kitkauskas, – rašiau eiles ir net ėmiau pats „leisti“ simboliškus laikraščius, suklijuodamas juos iš senų iškarpų. Prasidėjus karui, prie vokiečių, baigiau II ir III gimnazijos klases. Atėjus sovietams, tęsiau mokslus Utenos gimnazijoje. Mėgau labai skaityti, tačiau ir pats bandžiau kažką kurti. Priklausiau mokyklos literatų būreliui. Kai klausiau pamokose mokytoją pasakojant apie Kristijoną Donelaitį ir Tolminkiemį, nepagalvojau, kad ateityje teks atstatyti bažnyčią, kurioje buvo palaidotas garsusis lietuvių Homeras. Pamenu, mano eilėraštis „Nesustok, plunksnele!“ buvo įdėtas į gimnazijos sienlaikraštį.“ Skaityti toliau
V. Jencius-Butautas. Istorijos ar žmonių slėpiniai? (20)
Kada išvysime Dailės muziejaus restauruotas 1931 m. Katedroje rastas Lietuvos valdovų pomirtines karūnas? Kas ir kodėl jas slepia?
Mūsų valstybė, nors šiandien atrodanti kukliai dabartiniame Europos žemėlapyje, turi didingą praeitį. Likimas mus apdovanojo – turėjome tik vieną istorinį karalių – Mindaugą, tačiau savo istorinėje sostinėje Vilniuje 1931 m. atradome net trijų karalių palaikus. Kripta su LDK kunigaikščių ir Lenkijos karalių – Aleksandro Jogailaičio (mirė 1506 m.), Elžbietos Habsburgaitės (mirė 1545 m.) ir Barboros Radvilaitės (mirė 1551 m.) palaikais, nukentėjusiais nuo potvynio katedroje, buvo atrasta neišplėšta. Valdovų kaulus puošė karūnos, grandinėlės, žiedai… Skaityti toliau
S. Poderis. Karališkosios insignijos Vilniaus katedroje: nuo atradimo 1931 m. iki slėpimo 1939 m. (1)
1931 m. ypač įsimintini Lietuvos ir Lenkijos istorijai. Tais metais įvyko vienas iš svarbiausių XX a. istorinių atradimų. Po tų metų pavasario potvynio nukentėjusioje nuo vandens Vilniaus katedroje buvo surasta „karalių“ kripta, kurioje oficialiais duomenimis neišplėšti per karus nuo XVII a. vidurio ilsėjosi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Aleksandro Jogailaičio, abiejų Žygimanto Augusto žmonų Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės palaikai [1]. Neoficialiais duomenimis greta karalių, šioje kriptoje, buvo atrasti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir jo pirmosios žmonos kunigaikštienės Onos palaikai [2]. Šiandien trijų 1931 m. kriptoje atrastų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Skaityti toliau
S. Poderis. Ar buvo rasti Vytauto Didžiojo palaikai karalių kriptoje 1931 m. rugsėjo 21 d.? (1)
[…] Gražus yra užjūrio hieroglifų skaitymo menas, tačiau ne mažiau gražus yra tas sugebėjimas skaityti ir pajusti tiesą iš mūrų ir plytų, jų matmenų, rišimo ir sudėliojimo, nors jokių užrašų ant savęs jie neturi. […]
Marijanas Morelovskis
Apie karalių kriptos atradimą
(1931 09 23)
Vytautas Didysis – viena iškiliausių asmenybių Lietuvos istorijoje. Deja, tačiau šio valdovo kapo likimą ir šiandien gaubia paslaptis. Skaityti toliau
Vilniaus katedros požemiuose – dar daugiau ekskursijų! (0)
Naujo turistinio sezono metu bus rengiama daugiau ekskursijų, norintiems pamatyti Vilniaus katedros požemius. Gegužės – rugsėjo mėnesiais kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį vyks ekskursijos lietuvių kalba, o antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais – anglų kalba.
Katedros požemiai – garsių LDK didikų, valdovų, katedros vyskupų ir jų pagalbininkų, kapitulos narių, laidojimo vieta. Šiandieną moderni ekspozicija pristato laidojimo tradicijas, archeologinių tyrinėjimų metu surastus radinius, paties statinio istoriją. Skaityti toliau
Vilniaus katedros varpinė atveria duris lankytojams (0)
Gegužės 16 dieną Vilniaus katedros varpinė atveria duris lankytojams! Visą dešimtmetį Vilniaus katedros varpinė buvo uždaryta, o pastaruosius trejus metus truko architektūros tyrimai ir restauravimo darbai. Gegužės 15 d. 11 val. Vilniaus katedros varpinėje įvyks spaudos konferencija.
Varpinė yra ypač svarbus Vilniaus arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių elementas, viena iš Vilniaus senamiesčio vertikaliųjų dominančių, tapusi miesto simboliu. Kaip paveldo objektas, pastatas ypač vertinamas dėl tūrio, dekoro elementų, autentiškų konstrukcijų. XIII amžiuje bokštas buvo gynybinės sienos dalimi. Iki šių dienų išliko beveik visas pirmas senojo bokšto aukštas. XVI a. gynybinis bokštas tapo katedros varpine, dabartinę išvaizdą įgijo XIX a. pradžioje. Katedros varpinės aukštis – 52 m, su kryžiumi – 57 metrai. Skaityti toliau
Rengiama ekskursija pažinčiai su LDK valdovu Aleksandru Jogailaičiu (2)
Vasario 8 d., šeštadienį, 14 val. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į ekskursiją „Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis: nuopelnai ir nesėkmės, dorybės ir ydos“. Ekskursija prasidės Vilniaus katedroje, vėliau dalyviai keliaus į Bažnytinio paveldo muziejų, pakeliui sustodami prie valdovo funduotos Šv. Onos bažnyčios.
Ne visi žino apie kunigaikščio Aleksandro palikimą Vilniuje: Šv. Onos bažnyčią, kurią jis statydino kaip savo mauzoliejų, gynybinę Vilniaus sieną. Jam valdant amatininkai susibūrė į cechus, pradėtas tvarkyti valstybės archyvas, pildyti Lietuvos Metrika. Skaityti toliau
Per Kalėdas Vilniaus Arkikatedra pasipuoš erdviniais vaizdais (0)
Artėjant didžiosioms žiemos šventėms, vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami pasinerti į gausybę išskirtinių renginių. Vienas tokių – į Vilnių sugrįžta įspūdinga „3D Kalėdų pasaka“ (3 matmenų Kalėdų pasaka).
Gruodžio 25–30 d. Vilniaus Arkikatedros šoninis fasadas pasipuoš unikalia erdvine programa – milžiniška siena taps spalvingos Kalėdinės pasakos ekranu, kuriame išvysime trumpametražinius filmus.
Žiūrovai turės išskirtinę galimybę pamatyti, kaip modernios lazerinės technikos pagalba pasikeis istorinis sostinės pastatas. Skaityti toliau
Blogeris Zeppelinus. Olandas pasipriešino katalikų homofobijai. Visa tolerancijos ideologija tilpo… viename užpakalyje (54)
Belaukiant Gėjų parado ir susietų Baltic Pride renginių man buvo kilusi mintis:
– Nejaugi niekas iš visų tų suvažiavusių homoturistų nepanūs parodyti ko nors tokio, ką jie yra įpratę demonstruoti tokių renginių proga savo šalyse?
Nejaugi visiems pavyks nugalėti prigimtį ir nepademonstruoti tolerantiško auklėjimo išugdyto padidinto tolerantiškumo, pagarbos kitokiai nuomonei bei svetimai kultūrai? Skaityti toliau
Vilniuje šurmuliuos Kaziukas (šventės programa) (0)
Lietuvių tradiciniame kalendoriuje kovo 4 d. – Kovarnių diena. Sena Lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu į Lietuvą parskrenda kovarniai, kovai. Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Patariama tą dieną gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.
Šventasis Kazimieras (1458 m. spalio 3 d.. – mirė 1484 m. kovo 4 d.) – šventasis, dangiškasis Lietuvos globėjas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dinastijos paveldėtojas, pretendentas į Lietuvių sostą, potencialus kandidatas ir į Lenkijos sostą. Skaityti toliau
Arkikatedros požemiuose – nauja ekspozicija (5)
Vilniaus arkikatedros bazilikos požemiuose atidaryta nauja ekspozicija, kurioje atskleidžiama naujausių katedros kasinėjimų istorija.
Šiuo metu Arkikatedroje yra 27 rūsiai, naujoji ekspozicija užima trečdalį. Dauguma jos eksponatų rodomi pirmą kartą. Tai archeologiniai radiniai susiję su arkikatedros istorija. Greta palaidojimo vietų, kriptų pateikiama ir istoriografinė medžiaga. Ekspozicijos centre – 1930 metais Čekijoje pagamintas sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams. Skaityti toliau
Valdovų rūmai buvo atstatomi kaip Lietuvos valstybingumo simbolis (II) (0)
„Mokslo Lietuvos“ vyr. redaktoriaus Gedimino Zemlicko pokalbis su architektu ir restauratoriumi dr. Napaliu Kitkausku.
Ilgametis Vilniaus pilių teritorijos, Katedros, atstatomų Valdovų rūmų, kitų reikšmingų istorijos ir kultūros paveldo objektų tyrinėtojas, architektas ir restauratorius, humanitarinių mokslų daktaras Napalys Kitkauskas yra ta asmenybė, į kurio žodį įsiklauso visi, kuriems rūpi sąžininga tiesa įvairiais mūsų kultūros paveldo klausimais, taip pat ir dėl daug kam užkliūvančių Valdovų rūmų. Prie šio objekto N. Kitkauskas dirba nuo 1987 m., o 1995 m. tapo LDK Valdovų rūmų atstatymo projekto moksliniu vadovu ir šias pareigas ėjo iki 2010 metų. Skaityti toliau
Istorikas T.Baranauskas: Dabartiniai politikai iš Vytauto Didžiojo galėtų pasimokyti politikos pradžiamokslio (3)
www.alkas.lt
Šiemet sukanka 580 metų nuo žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo mirties. Ta proga Trakų istorijos muziejuje spalio 27 d. buvo surengtas Vytauto mirties metinių minėjimas. Minėjime paskaitą „Vytauto vainikas. Neįvykusios karūnacijos ir “dingusios” karūnos reikšmės“ perskaitė istorikas Rimvydas Petrauskas. Renginio metu taip pat buvo pristatytas Trakų istorijos muziejaus leidinys „Vytautas Didysis ir jo epocha“.
Alkas.lt Vytauto Didžiojo mirties metinių proga paprašė savo mintimis pasidalinti istoriką Tomą Baranauską.
Kaip trumpai apibudintumėte Vytauto Didžiojo reikšmingumą Lietuvai? Skaityti toliau
