Žymos archyvas: Vilniaus istorija

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (I) (24)

Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Vilniui dar reikalinga ypatinga miesto pagarsinimo diena? (audio, video) (11)

 

audrys-antanaitis-ir-tomas-baranauskas-alkas

2013-aisiais Seimas sausio 25-ją paskelbė Vilniaus pagarsinimo diena. Būtent 1323 metų sausio mėnesį Lietuvos karalius Gediminas išsiuntė pirmąjį savo laišką popiežiui Jonui XXII, kaltindamas kryžiuočius plėšikavimu ir įvairiais kitais nusikaltimais.

Gedimino laiškai garino Lietuvos valstybę irakivaizdžiai rodė, kad ji stojasi į vieną gretą su kitomis Europos šalimis. Būtent nuo Gedimino laikų garsas apie Vilnių pradeda sklisti po visą Europą, Skaityti toliau

Vilniaus 1655 m. gynybinio mūšio atgarsiai (1)

Jonas-Kazimieras-Vilcinskis-Snipiskiu-priemiestis-Sv-Rapolo-bzn-Jezaus-kopl.-litografija,1898.-Is-J. Kazimiero-Vilcinskio leidiniu,Vilniaus albumo,IV ser. Vilnius

Mažesnis ar didesnis, bet svarbus gynybinis 1655 m. mūšis Vilniuje įvyko. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės daliniai kovėsi prieš nepalyginamai gausesnes priešų – Rusijos kariuomenės pajėgas. Deja, pralaimėta, atsitraukta, priešas užgrobė Vilnių. Tokia skaudi tikrovė. Tai kartu bendros tarptautinės ir LDK vidaus padėties pasekmės.

1654 m. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės, ir visos Abiejų tautų respublikos politinė ir karinė padėtis labai pablogėjo. Tais metais Rusijos kariuomenė, vadovaujama kunigaikščio Aleksejaus Trubeckojaus, kartu su etmono Bogdano Chmelnickio 20 000 kazokų iš viso surinko apie Skaityti toliau

Bus pristatyta J. Rudoko knyga „Tas kelias į Vilnių…“ (0)

J. Rudoko knygos viršelio dalis | Alkas.lt nuotr.

Spalio 21 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks dr. Jono Rudoko knygos „Tas kelias į Vilnių…“ pristatymas.

J. Rudokas knyga „Tas kelias į Vilnių…“ yra tikras Lietuvos kovų dėl mūsų sostinės Vilniaus metraštis. Knygoje išsamiai nagrinėjamos Pietryčių Lietuvos problemos ne tik Lenkijos ir Sovietų Sąjungos okupacijų laikotarpiais, bet ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir net šiandieniniais laikais.

Renginyje knygą pristatys pats knygos autorius dr. Jonas Rudokas. Žodį tars istorikas dr. Juozas Marcinkevičius, Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje rodomas dokumentinis filmas „Česlovo Milošo Vilnius“ (0)

Česlovas Milošas | kedainiai.lt nuotr.

2014 m. spalio 9 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, bus rodomas režisierių Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio dokumentinis filmas „Česlovo Milošo Vilnius“.

Pirmajame Lietuvos nacionalinio muziejaus 2014–2015 m. Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklo „Vilniaus istorijos atspindžiai: XIX–XX a.“ susitikime pristatomas 2006 m. sukurtas dokumentinis filmas apie rašytoją ir poetą Česlavą Milošą (Czesław Miłosz) (1911–2004), Skaityti toliau

G. Šapoka: Tarpukario Vilniaus istorijos šiandien vengiama arba neišmanoma (6)

Gin­tau­tas Ša­po­ka | lzinios.lt, V. Sinicos nuotr.

Rug­sė­jį kny­gy­nų len­ty­nas iš­vy­do is­to­ri­nių straips­nių rink­ti­nė „Ko­vos dėl Vil­niaus liu­di­nin­kų aki­mis“. Jos su­da­ry­to­jas – gar­sio­jo is­to­ri­ko Adol­fo Ša­po­kos sū­nė­nas Gin­tau­tas Ša­po­ka. Aly­taus ra­jo­ne ūki­nin­kau­jan­tis Vil­niaus is­to­ri­jos my­lė­to­jas Vil­niaus kraš­to ir mies­to is­to­ri­jos šal­ti­nius gar­si­na vi­suo­me­nei sa­vo lė­šo­mis ir ini­cia­ty­va.

Nau­jo­ji kny­ga yra jau tre­čio­ji jo su­da­ry­ta pub­li­ka­ci­ja šia te­ma­ti­ka. Jos cen­tre – My­ko­lo Bir­žiš­kos iš­ei­vi­jo­je ra­šy­ti ir Lie­tu­vo­je nie­ka­da anks­čiau ne­skelb­ti pri­si­mi­ni­mai apie su­dė­tin­gą, ta­čiau tur­tin­gą įspū­džiais gy­ve­ni­mą Vil­niu­je 1919-1920 me­tais be­si­kei­tu­sių oku­pa­ci­jų lai­ko­tar­piu. Skaityti toliau

Mirė Vilniaus metraštininkas, rašytojas A.R.Čaplinskas (0)

Gruodžio 13 eidamas 73-iuosius metus, po sunkios ligos mirė Vilniaus istorijos tyrinėtojas, senųjų sostinės vietovardžių gaivintojas, rašytojas, kolekcininkas ir mecenatas Antanas Rimvydas Čaplinskas.

A.R.Čaplinskas buvo pirmosios po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus miesto tarybos narys (1990-1995 m.) ir miesto vadovas (1994-1995 m.). Nuo pat susikūrimo vadovavo Lietuvos sostinei apie pusę tūkstančio senųjų miesto vietovardžių sugrąžinusiai Vilniaus pavadinimų komisijai. Pastaraisiais metais buvo sostinės Paminklų, atminimo lentų ir pavadinimų komisijos pirmininko pavaduotojas. Skaityti toliau