Žymos archyvas: Vilius Kavaliauskas

D. Šepetytė. Statomas ne tik Vytis. Kai kas daugiau (21)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Vyčio paminklo idėja gimė ne tarp intelektualų. Ji nėra ir vadinamojo elitinio paviršėlio vaisius. Galima sakyti, ji gimė liaudies ar tautos (kaip tamstoms labiau patinka) gelmėse, nors tarp jos šalininkų yra ir intelektualų, ir inteligentų. Žinomų ir nežinomų šviesuolių, paprastų ir Lietuvai nusipelniusių žmonių.

Šita iniciatyva pasklido pernai pavasarį kartu su principu, kad valstybės simbolis Vytis Lukiškių aikštėje turėtų iškilti už verslo ir visuomenės sutelktas lėšas. Tam tikslui buvo įkurtas Vyčio paramos fondas. Keliolika visuomeninių organizacijų, tarp kurių – Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų Sausio 13-osios brolija, entuaziastingai palaikė šį sumanymą -– juk tai galėtų būti bene gražiausias, tautą vienijantis sujudimas valstybės atkūrimo šimtmečiui, Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Vilniaus karininkų ramovėje paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 99-osios metinės (nuotraukos) (1)

Arūno Sakalausko kūrinys „Laisvės karys“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vilniaus įgulos karininkų ramovės Karaliaus Gedimino didžiojoje auloje vyko iškilmingas minėjimas, skirtas Vasario 16-ajai.

Iškilmingą minėjimą pradėjo ramovės viršininkas Gaudentas Aukštikalnis, pagarsindamas Nepriklausomybės aktą – svarbiausią XX a. Lietuvos valstybės dokumentą ir jį pasirašiusių Lietuvos Tarybos narių pavardes – dr. Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Skaityti toliau

Kuo matuosime Lietuvos kantrybę? (10)

Vilius Kavaliauskas | respublika.lt nuotr.

Kiek ten kartų liaudies išmintis rekomenduoja matuot, o jau tik po to kirpti? 7 ar 9? Koks skirtumas. Svarbu matuoti tiek kartų, kad kirpdamas nesuklystum. Tačiau jeigu aš imsiu matuoti, tarkime, 77 ar 99 kartus, jums, be abejo, kils įtarimas, kad esu idiotas, ir mane, kriaučiaus vaiką, reikia laikyti per patrankos šūvį nuo bet kokių matavimų ir kirpimų, nes, kol tiek kartų matuosiu, šuo kepsnį nuneš.

Nacionaliniai matavimų ypatumai

O jeigu 77 ar 99 kartus matuoja kurios nors savivaldybės vadovai? O jeigu Seimas, jeigu Vyriausybė? O jeigu kuris nors prezidentas ar prezidentė kasmet, o gal ir kas mėnuo arba, Skaityti toliau

Pristatytas rašytinis paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams (nuotraukos) (0)

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ redaktorių, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos (LKKAS) pirmininką Vytautą Zabielską kalbino Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, atsargos pulkininkas leitenantas Povilas Šimkavičius.

Š. m. kovo 23 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ baigiamojo 10-ojo tomo pristatymas, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Skaityti toliau

Knyga apie savanorius įsikūnijo į 11 paminklų (nuotraukos) (1)

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Kauno rajonas Lietuvos nepriklausomybės 100 metų jubiliejų pasitinka pasipuošęs knygos
formos paminkliniais suoleliais. Šie atminties simboliai pastatyti pakaunės miesteliuose
palaidotiems 1919–1920 m. savanoriams.

Šią savaitę simboliniai knygos-suoleliai atsirado šalia Ramučių kultūros centro bei Babtų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, o penktadienį Garliavoje planuojamas projekto „Pakaunės krašto Vyties Kryžiaus kavalierių įamžinimas“ baigiamasis renginys. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nėjo į nacių legioną, bet tarnavo sovietiniame (7)

hitleris-jewishvirtuallibrary.org nuotr.

Lietuvis visais laikais, lyg tas rambus jautis, net ir pliekiamas botagu sunkiai pasiduodavo muštrui, juo labiau, kai muštruotojas būdavo okupantas – carinis, lenkiškasis, bolševikinis, sovietinis ar vokiškasis.

Žinoma, kiekvienoj tautoj atsiranda atskalūnų ir parsidavėlių, tačiau lietuvio charakterį gerai apibūdina stagnaciniais 1965 m. Vytauto Žalakevičiaus sukurto filmo „Niekas nenorėjo mirti“ herojai.

Į milicininkų siūlymą imti rusišką šautuvą Broniaus Babkausko suvaidintas valstietis Marcinkus atsako be jokių užuolankų: Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Atrandant 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės savanorius (5)

vykintas-vaitkevicius

Artėjant 1918 m. vasario 16-osios šimtmečiui vienur kitur pasigirsta kalba apie kultūros ir istorijos paveldą, kuris mena Lietuvos valstybingumą, kovą už nepriklausomybę ir laisvės kovotojus. Žuvusiųjų atminimą suskubta įamžinti dar pirmosios Lietuvos Respublikos laikais; pastaraisiais metais Viliaus Kavaliausko pastangomis apie narsiausius karius, apdovanotus Vyties Kryžiumi, išleistas daugiatomis žinynas Lietuvos karžygiai (2008–2014).

Vis dėlto dauguma 1918–1920 m. savanorių atlikę karinę tarnybą sugrįžo į namus, kūrė šeimas, o ant užtarnautos, valstybės paskirtos žemės – naują gyvenimą. Su tam tikra paklaida galim pasakyti kiek vyrų anuomet išėjo ginti Tėvynės, jų vardus, Skaityti toliau

Pakaunės miesteliuose atsiras savanorių suoliukai-knygos (1)

Gedimino pulko 7-oji kuopa

1919–1920 m. pakaunės savanorių vardus ketinama įamžinti netradicinės formos paminklais – suolelio funkciją turinčia pusiau atversta istorijos knyga.

Idėjos autoriai architektė Violeta Beigienė ir skulptorius Danielius Sodeika įsitikinę, kad tokie paminklai tinka puoselėti istorinę atmintį.

„Knygai suteiktos formos, proporcijos ir dydžiai artimi įprastam suoleliui. Prisėdę ant jo, mintimis nusikelsime į istorinius Lietuvos laisvės kovų laikus“, – sumanymą aiškino architektė. Skaityti toliau

Išleista alytiškio kraštotyrininko knyga apie Varviškės „respubliką“ (3)

Lučinskas Gintaras, Varviškės „respublika“ (1920–1923). Istorijos apybraiža. Alytus: Gintarinė svajonė, 2013. 112 p. Tiražas – 750 egz. ISBN 978-609-95213-5-0

Kraštotyrininko, knygų apie Dzūkijos istoriją autoriaus Gintaro Lučinsko gausiai nuotraukomis ir dokumentais iliustruota knyga „Varviškės „respublika“ (1920–1923)“, skirta paminėti 90-osioms metinėms, kai 1923 m. kovo 23 d. Lietuvos kariuomenės kariai ir šauliai likvidavo Lietuvos prijungimo prie Lenkijos šalininkų įkurtą prolenkišką „savivaldą“ (lenk. Samorząd Warwiszki) Skaityti toliau