Žymos archyvas: vikingai
Palangos kurorto muziejus primins vikingų epochą Lietuvoje (0)
Sausio 19 d., ketvirtadienį, 17 val. Palangos kurorto muziejuje (vila „Anapilis“, Birutės al. 34A) – susitikimas su akademiku, profesoriumi, habilituotu daktaru, Palangos miesto garbės piliečiu Vladu Žulkumi. Renginys – nemokamas.
„Jūros istorijos. Vikingų epocha Lietuvoje“ – pirmasis pokalbių su žymiais palangiškiais jūrine tema ciklo renginys, rengiamas Palangos kurorto muziejaus. Į susitikimus su ypatingais svečiais – jūros ir mokslo žmonėmis, pristatysiančiais jūros įkvėptas istorijas, visuomenė kviečiama kiekvieną ketvirtadienį iki vasario 16 dienos. Skaityti toliau
Garsus pasaulio serialas atrado dainininkę lietuvaitę Vėtrą Trinkūnaitę (nuotraukos, video) (2)
Per „History“ kanalą rodomo serialo „Vikingai“ žiūrovai visame pasaulyje nekantriai laukia naujausių – ketvirto sezono antros dalies serijų. Naujausioje serijoje „Vikings“ gerbėjai išgirdo lietuvišką balsą – Vėtrą Trinkūnaitę, kuri atliko laidotuvių giesmę senąja norvegų kalba.
Vėtra pasakojo, kad „Vikingų“ muzikinio takelio kūrėjas ir garsios Norvegų skandinaviško folkloro grupės Wardruna lyderis Einaras Selvikas (Einar Selvik) yra didelis Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“, kurioje ji dainuoja, gerbėjas.
Išgirdęs Vėtros atliekamas lietuvių liaudies dainas jis nusprendė, kad Vėtra privalo atlikti giesmę didingoje laidotuvių scenoje. Pati atlikėja pasakoja, kad filmuotis seriale „Vikingai“ Skaityti toliau
Kultūrinė savaitė Norvegijoje – mokytis šimtmečių patirties (0)
Šių metų spalio 5–11 d. Lietuvos kultūros specialistų ir tarptautinio projekto „Kultūra visiems“ dalyvių grupė viešėjo Norvegijos Trondheimo mieste ir dalyvavo mokymuose, skirtuose perimti gerąją Norvegijos Karalystės darbo su kultūra patirtį.
Projekto dalyviai susipažino su organizacijos „Trondheim Vikinglag“ puoselėjamomis vikingų tradicijomis ir gyvensena, taip pat su Trondheimo istoriniu ir kultūriniu paveldu: klausė paskaitas apie atkurtų drabužių, amatų ir kitų aspektų autentiškumą, Skaityti toliau
Atidarymo renginyje – lietuvių ir norvegų kultūrų dialogas (1)
Rugsėjo 15 d. Molėtuose atidarymo renginiu prasidėjo Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) vykdomas tarptautinis projektas „Kultūra visiems“. Jame dalyvauja šešios Lietuvos – Lazdijų, Molėtų, Pasvalio, Tauragės, Utenos ir Šiaulių rajono – savivaldybės, Norvegijos Karalystės Biuskeriudo apskrities savivaldybės kultūros skyrius ir organizacija „Trondheim Vikinglag“.
Tarptautinio projekto „Kultūra visiems“ dalyviai rinksis Molėtuose (0)
Rugsėjo 15 d. 10 val. Molėtuose viešbutyje „Kelmynė“ (Sporto g. 64) vyks spaudos konferencija ir atidarymo renginys, skirtas tarptautinio projekto „Kultūra visiems“ tikslų, uždavinių, veiklos pristatymui kultūros bendruomenei, žiniasklaidai bei visiems besidomintiems.
Bus demonstruojama LLKC atkurta Baltųgenčių kostiumų kolekcija, pristatysianti I–XVI a. skirtingų laikotarpių kostiumo dėvėjimą ir jo istorinę raidą. Koncertuos Molėtų kultūros centro folkloro ansambliai „Malkesta“, „Kukutis“, vokalinis ansamblis „A Cappella“ Skaityti toliau
Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele (16)
[„…tie [kuršiai] yra žiauriausia gentis, visi nuo jos bėga, todėl kad ji pernelyg [atsidavusi] stabmeldystei. Ten labai daug aukso, geriausi žirgai. Visi [jų] namai pilni žynių, pranašų ir burtininkų, kurie net vilki vienuolių apdarus…“]
Adomas Brėmenietis, 1074 m.
Šiemet uostamiestyje oficialiai įkurtas baltų vikingais vadinamų kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubas „Pilsots“. Lietuvoje tai pirmoji ir kol kas vienintelė kuršių gyvąja istorija besidominčius žmones vienijanti organizacija, Skaityti toliau
G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II) (24)
Tęsinys, pradžia ČIA.
Mūsų istorijos, kai nuo baltų ėmė atsiskirti slavai, pradžios klausimas
Kalbininkai slavų protėvius sieja su vakarų baltų periferiniais dialektais. Glotochronologiniais metodais nustatyta, kad praslavų prokalbė skilo VI a. po Kr., tačiau jų protoslaviškos stadijos, kai jie turėjo atskilti nuo vakarų baltų, chronologija lieka neaiški, kaip ir pačių vakarų baltų atskilimo nuo rytų baltų chronologija. Protoslavų atskilimo ieškoma II tūkst. pr. Kr., tačiau jis arba maždaug sutampa ir su vakarų baltų atskilimu Skaityti toliau
A. Patackas: Ar Norvegija, tiek davusi Europai ir pasauliui, grįžta į barbarybę? (24)
Lietuvos Seimo narys Algirdas Patackas dėl pastarųjų dienų įvykių, susijusių su Norvegijoje iš Lietuvos pilieties atimtu sūnumi Gabrieliumi, viešu laišku kreipėsi į tos šalies parlamento narius.
Algirdo Patacko, Lietuvos Seimo nario kreipimasis į Norvegijos parlamento narius
Esu Algirdas Patackas, ilgametis Lietuvos Respublikos parlamento (Seimo) narys, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Akto signataras. Man 71 metai, sovietiniais laikais buvau disidentas ir politinis kalinys, todėl manau turįs teisę kreiptis į jus aštresne, nediplomatine kalba. Skaityti toliau
Zapyškį šturmuos aštuoni vikingų laivai (4)
Spalio 26 d., 12 val., aštuoni vikingų laivai turėtų pasiekti Zapyškį (Kauno r.) ir išsilaipinti šalia Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios įsikūrusioje stovykloje.
VIII-XI amžiuose vikingais vadinami skandinavų jūrininkai garsėjo ne tik prekyba, bet ir siaubiamaisiais žygiais, ypač Šiaurės ir Rytų Europos kraštuose.
Šį kartą vikingai Zapyškio neniokos – Nemuno pakrantėje degs laužas, skambės senovės giesmės, vyks vaišės. Pramoginį žygį rengia Kauno rajono savivaldybė ir viešoji įstaiga „Birštono Nemunas“. Plaukimo tikslas – populiarinti kuriamą Mažąjį pakaunės turizmo žiedą. Skaityti toliau
J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje (11)
Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino – Mišelis Montenis.
Esu įsitikinęs, kad ne vienas žingeidus tautietis savęs klausia: kaip gi kuriama istorija, kaip atkuriami, įtaigiai modeliuojami šimtmetiniai, tūkstantmetiniai įvykiai, kaip iš nebūties keliama tautų praeitis? Galima būtų atsakyti įprastai aiškiai – archeologiniai radiniai, istoriniai šaltiniai ir yra istorijos atkūrimo pamatas. Ir dar – tautosaka, papročiai. Bet kažin ar kiekvienas pagalvoja, kad iš tiesų tautų, valstybių istorijos, ypač gilesnės, priklausomai nuo to laikmečio politikos, mokslo „autoritetų“ užgaidų, be atvangos vis rašomos ir perrašomos, Skaityti toliau
Senoji Lietuvos karyba ir Medininkų pilis (2)
XIII-XIV a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) – jauna valstybė. Palyginus su kaimynais, karyba buvo labiausiai išvystyta valstybės sritis. Kitos pažengė ne tiek daug: mūro pastatai – reti, pinigų sistema – ankstyva, savojo (baltiško) rašto nėra. Tai sąlygojo įtempta tarptautinė situacija: vakaruose plėtėsi Kryžiuočių, o šiaurėje – Kalavijuočių (nuo 1237 metų – Livonijos) ordinai, kėlę LDK grėsmę.
Senosios Lietuvos monarchai nuo XIII a. palaipsniui vienydami baltiškas gentis po LDK vėliava, plėsdami valstybės žemes į rytus, statydami medines ir mūrines pilis, modernizuodami kariuomenę, XIV a. sukūrė valstybę galinčią mesti Skaityti toliau
Rugpjūčio 16 d. kviečia archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė (dienotvarkė) (4)
Rugpjūčio 16–17 d., siekiant paminėti Rimberto kronikoje užfiksuotus įvykius bei pagerbti kuršių protėvius, jau vienuoliktus metus iš eilės rengiama senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos šventė Apuolė. Skuodo r. Aleksandrijos sen., Apuolės k., Luobos ir Brukio upelio santakoje esančiame Apuolės piliakalnyje įsikurs senųjų amatų miestelis, karių stovykla, piliakalnio prieigose prekybininkų mugė bei lankytojų palapinės. Amatus bei karybą demonstruos, senąsias dainas dainuos bei šokti mokins dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos bei Vengrijos. Tai vienas didžiausių gyvosios istorijos renginių pabaltijyje sutraukiantis šimtus dalyvių ir keliasdešimt kart tiek daugiau žiūrovų. Skaityti toliau
Ramusis užsispyrėlis Ramūnas Cicėnas (1)
Sutikęs šį sportišką pliką kresną vyruką gatvėje palaikytum jį sporto treneriu, inžinieriumi, dileriu, tik ne aktoriumi. Ramūnas Cicėnas ir nelaiko savęs tipišku aktoriumi, nes niekada nesvajojo suvaidinti Hamleto ar, gink Dieve, atsidurti aukštuomenės kronikose. Pasirodo, jis net ketino tapti kino operatoriumi ir prieš apsispręsdamas smarkiai dvejojo.
Ir visgi galop atsidūrė Rimo Tumino vadovaujamame aktorių kurse. Dar nežinia, kiek prarado kinas ir laimėjo teatras, nes štampai prie R.Cicėno nelimpa, jam nebūdinga įsitvėrus laikytis profesijos rėmų. Skaityti toliau
Žalvario amžiaus pamokos vartotojams (28)
Lygindami Lietuvą su Latvija, esame linkę tuojau pat nuspręsti, kad pastarosios pavelde nėra nieko tokio, ko neturėtume ir mes. Tačiau Araišių archeologinis muziejus po atviru dangumi netoli Cėsio miesto verčia pripažinti, kad nieko panašaus mūsų šalyje nėra.
Ne Valdovų rūmai
Latviai sugebėjo atstatyti vadinamąją polinę medinę senovės gyvenvietę ant Araišio ežero. Žinoma, tai ne Valdovų rūmai, nameliai ant polių kainavo latviams kur kas mažiau, tik ar čia esmė? Mediniu lieptu patekęs į Araišių kaimelį, įsikūrusį saloje, įslinkęs į žemą rąstinį būstą pasijunti atsidūręs… žalvario amžiuje. Pagarba savo senajai kultūrai, siekiu ją autentiškai atkurti, plėtoti kultūringą turizmą – štai kuo stiprūs mūsų braliukai! Skaityti toliau
Dešimtą kartą Apuolėje rinkosi gyvosios istorijos mylėtojai (nuotraukos) (7)
Apuolė – pati pirmoji Lietuvos vietovė paminėta pasaulio metraščiuose (IX a.). Rimberto kronikoje „Šv. Auscharijaus gyvenimas“ minima, jog Apuolės gyventojai atrėmė danų antpuolį. 853 m. Švedijos karalius Olafas su didelėmis pajėgomis puolė Apuolę. Po 8 dienų kautynių Apuolės gyventojai pasidavė ir pripažino Švedijos valdžią.
Rimberto teigimu, Apuolės gynėjai švedams sumokėjo didžiulę išpirką: atidavė ne tik anksčiau iš danų paimtus ginklus bei auksą, Skaityti toliau
Pribrendo metas tyrinėti aisčius, vakarų baltų pasaulį (II) (8)
Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Eugenijaus Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ skirta toli gražu ne ramiam pasiskaitymui po sunkių dienos darbų. Be galo svarbi mūsų mokslui, kultūrai ir istorinei savivokai knyga, kurią jau šiandien brangiausių knygų lentynoje galima pasistatyti šalia Marijos Gimbutienės ir kitų mūsų geografinį ir istorinį pasaulėvaizdį keičiančių veikalų.Marija Gimbutienė į archeologiją ir priešistorės mokslą įvedė Senosios Europos kultūros sąvoką, nusipelnė naujos priešistorinės civilizacijos atradėjos laurų.
Moksle sunku vertinti atradimų reikšmę ir mastą, teisėjo mantija patikima paprastai visagaliam Laikui. Skaityti toliau
Išleistas mūsų krašto kultūrinį išskirtinumą pristatantis kalendorius „Kuršių kostiumas I–XIV a.“ (12)
Tęsdamas tautinių ir archeologinių kostiumų kalendorių seriją, Lietuvos liaudies kultūros centras išleido 2013–2014 m. kalendorių, kuriame atspindėta atkurtų I–XVI a. Kuršių genties kostiumų kolekcija.
Geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos nešioseną atskleidžianti tipinių kostiumų kolekcija atkurta remiantis Vakarų Lietuvos archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis ir Europos ikonografija. Lyginant tekstilės lopinėlius, mokslininkų surinktus iš visos Lietuvos archeologinių paminklų teritorijos, pastebėtas spalvų ir tekstūros (audimo, juostų vijimo technikos), drabužių kirpimo ir konstravimo bendrumas ne tik Lietuvos, bet ir Europos aprangoje. Skaityti toliau
Apuolės šventei prabėgus (nuotraukos, video) (4)
Šių metų rugpjūčio 18–19 dienomis visus, didelius ir mažus, sukvietė kasmetinis ir jau 9-asis senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos festivalis Apuolėje ant istorinio piliakalnio.
Apuolė – pati pirmoji Lietuvos vietovė paminėta pasaulio metraščiuose (IX a.). Nepaprasto grožio gamtos kampelyje stūkso didingas piliakalnis, menantis kadaise čia gyvenusius kuršius ir užpuolikus vikingus.
Ant pačio piliakalnio viršūnės nuo ryto iki vakaro šurmuliavo amatų miestelis, kuriame Skaityti toliau
Kviečia senovės karybos ir amatų šventė Apuolėje (1)
Šeštadienį ir sekmadienį, rugpjūčio 27-28 dienomis Skuodo rajone Apuolės kaimo piliakalnyje vyks nepaprasta šventė – Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis, skirtas paminėti didingam kuršių ir vikingų mūšiui prie Apuolės.
Apuolė – seniausia rašytiniuose šaltiniuose minima Lietuvos gyvenvietė. Tai nepaprasto grožio gamtos kampelis su didingu piliakalniu, menančiu kadaise čia gyvenusius kuršius. Skaityti toliau
