Žymos archyvas: Vidmantas Valiušaitis

J. Dapšauskas. Smurto problemos neišspręs Vaikų teisių pagrindų įstatymo pakeitimas. O ar jų nesukurs? (2)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Vasario 14 d. Seimo neeilinėje sesijoje vienbalsiai buvo priimtas Vaikų teisių pagrindų įstatymo keitimo ir papildymo projektas.  Jis neteisingai pramintas Šakalienės ar Majausko įstatymu. Tai nėra tikslu ar net yra piktybiškas ir akivaizdus visuomenės klaidinimas. Kompromiso paieškoms vadovavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo pataisas registravo tiek šio, tiek dar praėjusios kadencijos Seimo nariai, kurie priklausė skirtingoms grupėms ir galutinis variantas yra kompromisinis. Jam pritarė ir šeimų organizacijos , kurios derino projektą, apvalė nuo neleistinų dviprasmybių, teisinių neapibrėžtumų, buvo susitikę su Seimo vadovybe. Seime už jį balsavo visi Seimo nariai, nei vienas nesusilaikė, nežiūrint kokiai partijai ar grupei jie priklauso. Skaityti toliau

Signatarų klubas ir R. Ozolo fondas kviečia į pokalbį apie istorinę atmintį (1)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 31 d. 16 val. Vilniuje, Signatarų namuose (Pilies g. 26) vyks susitikimas-pokalbis „Telkianti ar skaldanti istorinė atmintis?“. Dalyvaus ir pasisakys: istorikai Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai akademikas Eugenijus Jovaiša bei profesorius Arūnas Gumuliauskas, publicistas Vidmantas Valiušaitis ir politologas Dovilas Petkus. 

„Lietuvos piliečių istorinė atmintis fragmentiška ir susiskaldžiusi, svarbiausi XX amžiaus istorijos momentai vertinami itin skirtingai. Prie Lietuvai nepalankaus savo pačių istorijos vertinimo aktyviai prisideda gausybė vidaus ir išorės veiksnių. Tuo Skaityti toliau

V. Valiušaitis. „Žmonės, būkite žmonės!“ (5)

Vidmantas Valiušaitis | J. Valiušaičio nuotr.

Diskusija Vilniaus rotušėje dėl pulk. Kazio Škirpos gatvės pavadinimo (lapkričio 29 d.) išryškino požiūrių skirtumus į istorinius faktus ir nevienodas jų interpretacijas.

Turbūt tai nieko nuostabaus. Europos Parlamento rezoliucijoje „Europos sąžinė ir totalitarizmas“ sakoma: „istorikai sutinka, kad istorinių faktų neįmanoma interpretuoti visiškai objektyviai ir kad visiškai objektyvaus istorinio jų perteikimo nėra“; „nė viena politinė institucija ar politinė partija neturi išskirtinės teisės interpretuoti istoriją, ir šios institucijos ar partijos negali teigti, kad jos interpretuoja objektyviai“.   Skaityti toliau

V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką (9)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pamenate, 2015-aisiais mėginta „nuvainikuoti“ tremtinį, kankinį ir nepriklausomybės gynėją Joną Noreiką-„Vėtrą“, kurio garbei esą nevertai kabo atminimo lenta ant Mokslų akademijos bibliotekos? Tąsyk nepavyko. Šiemet atėjo kito nepriklausomybės gynėjo, savanorio ir diplomato Kazio Škirpos eilė. Pasirodo, jo vardu nevertai pavadinta gatvė Vilniuje. Pernai tokia pati akcija inicijuota Kaune. 

Nelemtasis Birželio sukilimas

Lietuvių rezistentų kaltės Holokauste ieškantys ir ją pabrėžiantys istorikai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir šiaip socialiniai aktyvistai ne pirmą kartą dėsningai nusitaiko į Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Be kaltės kalti: šiandien K. Škirpa rytoj J. Basanavičius? (nuotraukos, video) (28)

Vidmantas Valiušaitis | J. Valiušaičio nuotr.

Ką gi, antradienį įvyko vadinamoji diskusija Vilniaus Rotušėje dėl pulkininko Kazio Škirpos gatvės likimo – „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?“.

Žinoma, geriau kai žmonės kalbasi negu nesikalba. Juolab, kalbasi mandagiai, vieni kitų neužgauliodami ir nežemindami. Tai šita prasme tą pasikeitimą nuomonėmis galima vertinti pozityviai. Tačiau problemos išlieka ir jos daug gilesnės, negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Esminis klausimas yra teisingumo. Ar tinkama yra istorinę asmenybę, šalies nepriklausomybei ir laisvei neabejotinai daug nusipelniusį žmogų, apkaltiną ne jo Skaityti toliau

Nori konsoliduoti tautinės krypties politinį sparną (0)

Kazimieras Uoka | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pagerbdami liepos 16 d. Anapilin iškeliavusio Kovo 11-osios akto signataro Kazimiero Uokos šviesų atminimą, skelbiame Vidmanto Valiušaičio pasikalbėjimą su Kazimieru Uoka, kuris buvo atspausdintas „Draugo“ dienraštyje 2002 m. lapkričio 15 d., iškart po to, kai K. Uoka, nesurinkęs 20 tūkst. reikalingų parašų turėjo pasitraukti iš kovos dėl prezidento posto.

Šiame pokalbyje aptariami klausimai daugeliu atvejų tebėra svarbūs ir šiandien.
Skaityti toliau

L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990) (24)

Linas V. Medelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiemet (2013 m. – Alkas.lt) sukanka ketvirtis amžiaus nuo „Atgimimo“ savaitraščio pirmojo numerio pasirodymo. „Atgimimas“ buvo vienas iš daugelio laisvės aušroje atsiradusių leidinių su panašiu ir visiškai skirtingu likimu.

Dokumentinės medžiagos apie Sąjūdžio spaudos kūrimąsi beveik nėra. Vienas kitas dokumentas gal ir užsilikęs Sąjūdžio spaudos darbuotojų stalčiuose. Mano aplankuose liko keletas raštelių, laiškų ir „Atgimimo“ bendrovės valdybos posėdžių protokolų kopijų.

2009 m. išleistas prisiminimų rinkinys „Atgimimas“. Pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai“ [1]. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas (0)

romualdas-ozolas-delfi.lt.K.Čachovskio nuotr

Simboliška: du Atgimimo šaukliai ir Kovo 11-osios akto signatarai – Algirdas Patackas ir Romualdas Ozolas – iškeliavo Anapiln Velykų laikotarpiu.

Simboliška todėl, kad Kovo 11-oji – savotiškos Lietuvos valstybės Velykos: tautos išėjimo iš nelaisvės namų ir valstybės prisikėlimo vėliava. Tad ir atsisveikindami su mumis, jie iškėlė Velykų – gyvybės pergalės prieš mirtį – vėliavas.

Ir Algirdą, ir Romualdą teko pažinti nuo pirmųjų Sąjūdžio atsiradimo dienų 1988-aisiais. Nors savo asmenybių sanklodomis jie buvo pakankamai skirtingi žmonės, tačiau juos siejo ir nemaža bendrų bruožų. Skaityti toliau

V.Valiušaitis: Ar tapsime „sau žmonėmis“? (6)

Vidmantas Valiušaitis | Š.Mažeikos nuotr.

Liepos 25 d., ketvirtadienį, 17 val. Signatarų namuose, Vilniue  (Pilies g. 26) bus pristatyta nauja žurnalisto Vidmanto Valiušaičio publicistikos knyga „Gyvuosiu apraudu, mirusių šaukiuos. Politikos skliaute – velnio arija“. Knygą išleido leidykla „Žara“.

Renginyje dalyvaus autorius, Kovo 11-osios akto signataras, žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ redaktorius Romualdas Ozolas, žurnalistas, buvęs dienraščio „Lietuvos žinios“ vyr. redaktorius (2007-2012), Seimo narys Valdas Vasiliauskas, literatūrologas, Mykolo Riomerio universiteto prorektorius dr. Giedrius Viliūnas.

Vidmantas Valiušaitis yra žurnalistas, publicistas, redaktorius, politikos ir kultūros apžvalgininkas, Skaityti toliau

V.Valiušaitis. R.Kriaučiūnas: Savo laimę galime didinti stiprindami prasmingus santykius su kitais (2)

Romualdas Kriaučiūnas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Stiprinti prasmingesnius santykius su kitais – tam ragina šių metų Mokslo premijos laureatas psichologas Romualdas Kriaučiūnas.

Kuo skiriasi Amerikos lietuvis nuo Lietuvos lietuvio? Daugelis junta, kad tų skirtumų esama, tačiau jei reikėtų juos išvardyti ir dalykiškai pagrįsti, pasirodytų turbūt ne taip lengva. Visokių žmonių, be abejo, yra Amerikoje, visokių – Lietuvoje, tačiau yra kažkas tokio kas labiau būdinga Amerikos lietuviams, negu Lietuvos. Kas?

Esu palyginti neblogai susipažinęs su įvairių kartų, ypač DP laikotarpio, Skaityti toliau

Signatarų namuose bus pristatyta nauja V.Landsbergio knyga (1)

Prof. Vytautas Landsbergis

Rugsėjo 11 dieną 18 valandą, Vilniuje, Signatarų namuose ( Pilies g.26)  vyks Europos Parlamento nario V.Landsbergio knygos „Rezistencijos pradžia. 1941- ųjų Birželis: dokumentai apie šešių savaičių Laikinąją Lietuvos Vyriausybę“ pristatymas.

„Taip jau atsitiko, kad pagarbos ženklas seniai mirusiam rezistentui Juozui Ambrazevičiui – Brazaičiui sukėlė dalyje Lietuvos inteligentijos protestų ir prieštaravimų bangą. Susidarė įspūdis, kad apie 1941 m. Birželio sukilimą ir Lietuvos Laikinosios Vyriausybės veiklą tiesiog per mažai žinoma, visa matoma tik vienu tuometinės Vokietijos genocidinės politikos kampu. Todėl  parengiau dokumentų rinkinį, pridėjęs ir savo požiūrius, ir taip atsirado per 100 puslapių  knyga,“ – teigia Vytautas Landsbergis. Skaityti toliau

Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikai sugrįžo į Tėvynę (nuotraukos) (1)

Sekmadienį, gegužės 20 d., Kaune perlaidoti 1941 metų Lietuvos laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikai.

Ketvirtadienį iš JAV parskraidinta urna su velionio palaikais buvo pervežta į Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, kur kauniečiai galėjo atiduoti pagarbą iškiliam Lietuvos valstybės veikėjui.

Perlaidojimo ceremonija prasidėjo arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus aukojamomis Šventomis Mišiomis. Skaityti toliau

Seime spaudos konferencija skirta Juozui Brazaičiui pagerbti (tiesioginė transliacija, video) (7)

Juozas Ambrazevičius Brazaitis

Šiandien gegužės 18 d. 9.45 val. Seime įvyks Seimo nario, istoriko dr. Arvydo Anušausko ir Seimo nario, Lietuvos Sąjūdžio pirmininko Ryto Kupčinsko spaudos konferencija „Juozo Brazaičio mokslinė, švietėjiška, rezistencinė ir politinė veikla“. Dalyvaus Lituanistikos tyrimo ir studijų centro vadovas dr. Augustinas Idzelis (JAV) ir žurnalistas Vidmantas Valiušaitis.

Spaudos konferencija yra skirta gegužės 17 d. amžinojo poilsio į Lietuvos žemę iš JAV sugrąžintam Lietuvos mokslo ir kultūros atstovo, Laikinosios Vyriausybės vadovo, publicisto, pasipriešinimo okupaciniams režimams ideologo Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) atminimui. Skaityti toliau

1941 m. laikinosios vyriausybės vadovo J.Brazaičio palaikai sugrįš į Tėvynę (2)

Juozo Brazaitis (Ambrazevičius) 1903-1974

Gegužės 17 d. amžinojo poilsio į Lietuvos žemę iš JAV bus sugrąžinti Lietuvos mokslo ir kultūros atstovo, Laikinosios Vyriausybės vadovo, publicisto, pasipriešinimo okupaciniams režimams ideologo Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) palaikai.

Gegužės 17 d. 12.05 val. urna su velionio palaikais bus pasitikta Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. 

Gegužės 18–19 d., 10-20 val. įvyks atsisveikinimas su velioniu Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Žemaičių g. 31A, Kaunas).

Gegužės 19 d. 11 val. įvyks konferencija-minėjimas „Juozo Brazaičio mokslinė, švietėjiška, rezistencinė ir politinė veikla“ (apie renginio vietą bus pranešta vėliau). Skaityti toliau

Kaune filmo „Likau gyvenimo paraštėje“ premjera (5)

Juozas Ambrazevičius Brazaitis

Šių metų gegužės 20 d. 16.30 val. Kaune, kino teatre „Romuva“ įvyks Juozo Ambrazevičius-Brazaičio, antisovietinės ir antinacinės rezidencijos dalyvio, politiko ir visuomenės veikėjo, buvusio Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo, gyvenimo dramos dokumentiniame filme „Likau gyvenimo paraštėje“ premjera.

Tai paprasto žmogaus neišgalvota drama. Žmogaus, kurio visas gyvenimas buvo pašvęstas Lietuvai. Prarasta tėvynė, šeima, likimo draugų išdavystės, šmeižtas, prieglobstį suteikusios valstybės persekiojimas Skaityti toliau

„E2K“ pristato filmą „Likau gyvenimo paraštėje“ (video) (0)

Juozas Ambrazevičius Brazaitis

Antisovietinės ir antinacinės rezidencijos dalyvio, politiko ir visuomenės veikėjo, buvusio Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikai š.m. gegužę amžinam poilsiui atguls Kaune, Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje.

Viešoji įstaiga „E2K“ visuomenei planuoja pristatyti specialiai sukurtą dokumentinį filmą „Likau gyvenimo paraštėje“, kuriame ypatingą Juozo Brazaičio gyvenimo istoriją atskleis anūkė Rūta Martel (Martell), geriausio draugo ir bendražygio Juozo Lukšos-Daumanto žmona Nijolė Bražėnaitė-Paronetto ir artima bičiulė dr. Rožė Šomkaitė, Skaityti toliau

V.Venckevičius. Smetona yra Smetona, ponai! Ne jums jį teisti (8)

dr. Vytautas Venckevičius

Matydami pavojų – dėl padidėjusio chaoso valstybėje – prarasti sunkiai iškovotą nepriklausomybę, patriotiškai nusiteikę kariškiai 1926 m. gruodžio 17-ąją įvykdė valdžios perversmą. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Antanas Smetona buvo įtikintas užimti Lietuvos Prezidento postą. Priešingu atveju – ką pripažįsta ne tik daugelis istorikų – Lietuvai galėjo baigtis liūdniau. Juk geopolitinė situacija jai buvo gana nepalanki. Tuo veiksmu buvo įvestas autoritarinis – tik ne fašistinis! – valdymas. Prasidėjo kūryba, kurios rezultatų neįmanoma nuneigti.

O kokia padėtis Lietuvoje po 1990-ųjų Kovo 11-osios? Stebint ekonomiką, švietimo ir mokslo sistemą, teisėtvarką ir kitas gyvenimo sritis, atrodo, Skaityti toliau