Žymos archyvas: Venantas Mačiekus
Prigimtos kultūros „monai“ žurnale „Liaudies kultūra“ (0)
Paskutinius 2016 metų žurnalo „Liaudies kultūra“ numerius – Nr. 5 ir Nr. 6 – sieja menininkės Viktorijos Daniliauskaitės darbai. Jos darbo fragmentas ir ant penktojo numerio viršelių. Verčiant straipsnįpo straipsnio matyti, kad įstabūs Viktorijos darbai dera prie beveik kiekvienos žurnalo temos, jie ne tik iliustruoja, bet ir pratęsia autorių mintis. Kur slypi jų magija, padės suprasti Viktorijos Daujotytės bendravardės kūrybai skirtas esė „Dirbti savo darbus“ (Nr. 6). Pasak jos, V. Daniliauskaitės meninei pasaulėvokai vientisumą suteikia gilus prigimtinės kultūros pajautimas. O pati menininkė pokalbyje „Ir bėga protėviai artyn…“ dalijasi prisiminimais apie visas istorines pervartas patyrusios savo garsiosios giminės likimą. Skaityti toliau
K. Driskius, A. Judžentis. Prisimenant Kazimierą Eigminą (nuotraukos) (1)
Jau dvidešimt metų be Kazimiero. Be jo geraširdės šypsenos, nuoširdaus juoko, tvirto rankos paspaudimo. Be jo tarmiškos šnekos, anekdotų ir fokusų. Be ištikimo bendražygio. Tiesiog, be jautraus ir gero žmogaus…
Kazimieras Eigminas gimė 1929 m. sausio 22 d. Rokiškio rajono Parokiškio kaime. Mokėsi Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijoje. 1948–1953 m. Vilniaus universitete studijavo klasikinę filologiją. Po studijų trejus metus mokėsi universiteto aspirantūroje. Nuo 1956 m. iki mirties dirbo įvairiuose Lietuvių kalbos ir Skaityti toliau
Etninės kultūros vakare bus supažindinama su prekiavimo turguose ir mugėse tradicijomis (0)
Lapkričio 18 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, rengiamas etninės kultūros vakaras, kuriame etninio paveldo tyrinėtojas Venantas Mačiekus supažindins su prekiavimo turguose ir mugėse tradicijomis.
Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiami etninės kultūros vakarai yra skirti vyresniųjų klasių moksleiviams, mokytojams, studentams ir visiems, kurie domisi lietuvių etnine kultūra. Jų metu mokslininkai, kraštotyrininkai ir tautodailininkai supažindina su tradicine lietuvių gyvensena, darbais, buitimi, papročiais, kultūrine aplinka ir šiuolaikinėmis tapatybėmis.
Nacionaliniame muziejuje vyks etninės kultūros vakaras apie lietuvių papročių teisę (0)
Kovo 4 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuj vyks etninės kultūros vakaras „Lietuvių papročių teisė ir liaudies išmintis“.
Papročių teisė yra žmonių bendruomenės išsiugdyta nerašytinė teisė, kuri remiasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Naudojimasis kolektyvinės nuosavybės naudmenomis, bendras gyvulių ganymas, gyvulių skaičiaus ribojimas, žemės ribų laikymasis ir kiti kaimo bendruomenės gyvenimo klausimai buvo tvarkomi remiantis vyrų sueigoje nustatytomis papročių teisės normomis. Jomis iki Pirmojo pasaulinio karo (iš dalies ir vėliau) buvo reguliuojami ir šeimos turtiniai santykiai, paveldėjimas, taip pat vagių persekiojimas ir baudimas. Skaityti toliau
Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video) (76)
Sausio 20 d. eidamas 75-tus metus mirė Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas (1939–2014).
Jonas Trinkūnas gimė 1939 m. vasario 28 d. Klaipėdoje. Vidurinę mokyklą baigė 1957-aisiais Kaune. 1965 m. Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete baigė filologijos studijas, įgijo filologo specialybę. Jau Universitete su bendraminčiais įkūrė Indijos bičiulių draugiją. Vediškoji indų tradicija dar labiau paskatino ieškoti gelminių lietuvių tautos ištakų ir jos dvasinių prasmių. Skaityti toliau
V.Mačiekus: Gyvenimas kraštotyros ekspedicijų ritmu (1)
Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Venantas Mačiekus gyvenimo neįsivaizduoja be kraštotyros ekspedicijų – joms per atostogas randa laiko jau beveik pusšimtį metų. Pasak šio Rokiškio krašto garbės piliečio, jos leidžia pažinti krašto dvasią, tikrąją istoriją, kartu su senaisiais žmonėmis ją emociškai išgyventi. Žymusis kraštotyrininkas jau yra sudaręs ir parengęs devynias serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijas, pasakojančias apie Sintautus ir Žvirgždaičius, Panemunėlį (du tomai), Žagarę, Obelius ir Kriaunas, Platelius, Tauragnus, Žiobiškį, Širvintas, Veprius, ir dar rengia septynias monografijas. Šiemet, kaip ir kasmet, dalyvavo ekspedicijose, be to, vadovavo ekspedicijai po Panemunį gimtajame Rokiškio rajone. Skaityti toliau
