Žymos archyvas: vandens paukščiai

Žuvinto ežero labui patvirtintas sudėtingas gamtotvarkos planas (0)

zuvintas_alkas-lt-jonov-nuotr

Aplinkos ministro patvirtintas Žuvinto ežero gamtotvarkos planas – pirmas toks dokumentas, kuris dešimčiai metų numato priemones, kaip sustabdyti šio ežero pelkėjimą ir jame gyvenančių rūšių nykimą.

Šis ežeras yra vienas vertingiausių mūsų šalies gamtinių kompleksų ir išsiskiria ypač didele paukščių įvairove ir gausa. Čia aptikta 171 sparnuočių rūšis, rasta 40 perinčių rūšių. 2012 m. jame pradėjo perėti gulbė giesmininkė. Dar 28 saugomos rūšys nuolat aptinkamos migracijų metu arba atsitiktinai užklysta. Tačiau per pastaruosius 50 metų Žuvinte perinčių vandens paukščių mažėja. Sumažėjo foninių perinčių rūšių – kuoduotųjų, rudagalvių ir kitų ančių, laukių, ausuotųjų kragų. Skaityti toliau

Stebėti išskrendančių paukščių keliaukite prie didžiųjų Dzūkijos ežerų (0)

danciasnapiai_nuotrauka-is-meteliu-rpd-archyvo

Metelių regioninio parko direkcija rugsėjo – spalio mėnesį rengs vandens paukščių stebėjimo ekskursijas ir kviečia palydėti išskrendančius sparnuočius drauge.

Dusios, Metelio ir Obelijos ežeruose jau būriuojasi vandens paukščiai. Čia paukščiai keletą mėnesių maitinsis prieš rudeninę kelionę į pietus. Didžiuosius Dzūkijos ežerus sparnuočiai paliks tik gruodžio ar sausio mėnesiais. Skaityti toliau

Čiurlys – mūsų miesto paukštis (video) (0)

V. Paškevičiaus nuotr.

Juodasis čiurlys – įprastas paukštis Europos miestuose vasaros metu. Tai viena iš nedaugelio paukščių rūšių, kuri puikiai prisitaikė gyventi mūriniuose pastatuose. Taigi šiandien juodąjį čiurlį drąsiai galime vadinti miesto paukščiu. Vikriai skraidydami virš pastatų stogų šie sparnuočiai pagyvina miesto kraštovaizdį ir teikia gyvybės bei vasariško džiaugsmo. Čiurliai noriai įsikuria įvairiose pastatų nišose, pastogių, palangių ir kituose plyšiuose. Šiose vietose perintys paukščiai nesukelia mums jokių problemų, yra labai švarūs, todėl mūsų namuose perinčių čiurlių dažnai net nepastebime. Skaityti toliau

Kaip vykdoma vandens paukščių apsauga jūroje? (1)

Atsitiktinai suzvejoti pauksciai_J.Morkuno nuotr

Gamtininkai visoje Lietuvoje atlieka žiemojančių paukščių apskaitas. Didžiausios vandens paukščių sankaupos aptiktos Baltijos jūroje, jų gausa dar bus vertinama. Tačiau nuo rudens, kai iš šiaurės atskridusios antys ir narai ėmė telktis priekrantės zonoje, vėl padažnėjo šių paukščių žuvimo žvejų statomuosiuose tinkluose žuvusių paukščių atvejai. Per praėjusį rudenį iš dešimties žvejų,  gauta daugiau nei 80 žuvusių paukščių, šiemet šie duomenys dar tik kaupiami. Skaityti toliau

Ornitologai kviečia prisijungti prie žiemojančių vandens paukščių apskaitos (0)

Antys_ducksg.org

Pirmosios tarptautiniu mastu koordinuotos vandens paukščių apskaitos buvo surengtos dar 1967 metais. Tarptautinių vandens paukščių apskaitų (angl. International Waterbird Census (IWC)) informacija tapo svarbi vandens ir pelkių paukščių apsaugai visame pasaulyje. Žengiant į 50-uosius apskaitų metus, Wetlands International kviečia visus prisijungti ir paremti šį svarbų darbą.

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje tapo tradicine ir jau penktus metus iš eilės vykstančia Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva Skaityti toliau

Žuvinte vis dar skraido žąsys (0)

zasys.vstt.lt

Užsilikusios guvios ir balsingos želmeninės žąsys Žuvinte greičiausiai sulauks naujųjų metų. Tai galėtų būti visų laikų rekordinės datos. Šilti rudeniški orai sugundė Žuvinte pasilikti daugybę vandens paukščių.

Nuo rugsėjo iki šiol kiekvieną rytą auštant, o kai kada ir įdienojus Žuvinto ežeras skamba nuo želmeninių žąsų gagenimo,didžiųjų ančių krykštavimo.Kol neišvaiko jūriniai ereliai, tie vandens paukščiai plūduriuoja ir visiškose vandens atvirumuose ir užsiglaudę tarp nurudusių švendrynų guotų. Skaityti toliau

Verknės upėje žiemoja neįprastos spalvos antys (0)

Žiemojančios antys | organizatorių nuotr.

Lietuvos ornitologų draugija sausio mėnesį organizavo žiemojančių vandens paukščių apskaitas. Svarbūs duomenys apie šalies vandenyse stebėtas paukščių rūšis, jų gausą, pokyčius. Aukštadvario regioninio parko direkcija tradiciškai dalyvavo apskaitose. Buvo skaičiuoti vandens paukščiai didžiausiose jų sankaupose – Verknės upėje šalia Aukštadvario miestelio ir Nikronių kaimo.

Parko ekologo paraginti, paukščius padėjo suskaičiuoti vidurinės mokyklos jaunieji miško bičiuliai „Verkniukai“ ir pradinės mokyklos – darželio ,,Gandriukas“ mokinukai. Skaityti toliau

Kaip padėti gyvūnams žiemą? (1)

kekstas lesykloje_Jono foto

Ši žiema kol kas netapo išbandymu – 20 laipsnių ribą perkopęs šaltis vėl silpsta. Artėjanti antroji jos pusė gali būti šaltesnė, todėl turėtume žinoti, kaip tinkamai pasirūpinti laukiniais gyvūnais.

Aplinkosaugininkai pažymi, kad svarbiausia gyvūnais rūpintis ne tik atslinkus šalčiams, bet tai daryti nuolat ir nuosekliai. Jei gyvūnus prisimename tik paspaudus šaltukui, mūsų siūlomu maistu jie gali ir nesusidomėti. Esant atšiaurioms oro sąlygoms gyvūnų judrumas mažėja, jie neieško naujų vietų, kur galėtų rasti maisto. Skaityti toliau

Kas atskrenda pas mus žiemoti? (0)

Neries regioninio parko nuotr.

Štai jis ir vėl pas mus atskrido, tas keistuolis paukštis – vandeninis strazdas (Cinculus cinculus). Kad ir kaip neįprastai skambėtų, šis paukštis iš šiaurės kraštų atskrenda į Lietuvą žiemoti.

Dėl specifinės išvaizdos ir buveinių, jis nesupainiojamas su kitų rūšių paukščiais. Vandeninis strazdas visą dieną praleidžia prie skaidrių, akmenuotų, neužšąlančių upelių, kaskart pasinerdamas į vandenį ir ieškodamas įvairių smulkių vandens gyvių. Paprastai vandenyje paukštis užtrunka apie 10 sek. Skaityti toliau

Apie bejėgius paukščius praneškime bendruoju pagalbos telefonu 112 (0)

Paukščiai | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Pastaruoju metu aplinkosaugininkai sulaukia nemažai žmonių skambučių apie Lietuvoje žiemoti likusius vandens paukščius – gulbes, antis ir laukius. Dauguma jų, ypač gulbių, neišskrenda į šiltuosius kraštus todėl, kad vasarą pripranta būti žmonių lesinami ir jaukinami. Gamtininkai primena, kad pradėjus lesinti paukščius tai reikia daryti ir visą žiemą. Jeigu likusieji žiemoti paukščiai yra sveiki, gali skraidyti, nereikia jų trikdyti. Skaityti toliau

Šalčiai – išbandymų metas vandens paukščiams (0)

N.Šapokos nuotr.

Sausio viduryje prasidėjusi žiema netapo staigmena gamtai.  Tačiau daugelis vandens telkinių, kuriuose dar prieš keletą dienų plaukiojo gulbės, antys ir dančiasnapiai, pasidengė ledu. Telkinių vanduo jau pakankamai atvėsęs, susidaryti ledui buvo geros sąlygos.

Iki paskutinių dienų tvenkiniuose ir ežeruose laikėsi daug vandens paukščių. Dabar jie skuba į neužšalusius vandenis didesnėse upėse, miestuose, o gausiausios sankaupos susitelks tradicinėse vietose – Nemune prie elektrinės užtvankos, Elektrėnų vandens saugykloje. Skaityti toliau

Vandens paukščiai ne visada laukia globos (0)

Žiemojančios gulbės | urd.am.lt nuotr.

Kasmet, užšąlant vandens telkiniams, Aplinkos ministerija sulaukia daug pranešimų apie neišskridusius paukščius. Nors paukščių perskridimai į kitus vandens telkinius stojus žiemai nėra sunkūs ir sudėtingi, tačiau žmonės sunerimę jų likimu skatina kuo skubiau gelbėti paukščius.

Toks žmonių rūpestis yra labai svarbus – gyvūnų globėjai gali vykti į nurodytas vietas ir padėti tiems, kam pagalba tikrai reikalinga. Tačiau ar visada paukščiai laukia pagalbos?

Pirmosios dienos, kai užšąla ežerai ar tvenkiniai, paukščiams dar nėra pavojingos – jie sotūs, šaltis nebaisus, todėl antys, laukiai ir ypač – gulbės Skaityti toliau

Metelių regioninis parkas kviečia stebėti vandens paukščius (0)

efoto.lt, D.Račkauskaitės nuotr.

Metelių regioninio parko ežerai yra svarbiausias Dzūkijoje poilsio prieglobstis migruojantiems vandens paukščiams. Šalia ir virš  ežerų, kaip ir visoje Lietuvoje, gausiausiai migruoja smulkūs žvirbliniai paukščiai – kikiliai, smulkieji giesmininkai, varnėnai. Tačiau maloniausia stebėti vandens paukščius.

Rudenį seklumose, gausiuose laukių  pulkuose nardo klykuolės, būreliai rudagalvių, kuoduotųjų ančių, atskirai  būriais sukiojasi didieji kormoranai, didieji dančiasnapiai, ausuotieji kragai, virš galvų ratus suka paprastieji kirai. Skaityti toliau

Krivėnų tvenkinio sala vėl laukia paukščių (0)

Savanoriai talkininkai švarino Krivėnų tvenkinio salą. | Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Pirmąją šių metų pavasario dieną Lietuvos gamtos fondas visus neabejingus gamtai sukvietė į talką Krivėnų tvenkinio saloje. Ties 124–uoju automagistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda kilometru esanti sala nėra saugoma valstybės, tačiau tai svarbi vandens paukščių buveinė. Talkos metu fondo darbuotojai ir savanoriai nupjovė peraugusią žolę, iškirto medžių atžalas. Tikimasi, kad į sutvarkytą salą netrukus perėti sugrįš tūkstančiai paukščių.

Pasak gamtosaugininkų, Krivėnų tvenkinio saloje gausiausiai buriasi rudagalviai kirai, kurie užtikrina ir kitų vandens paukščių įvairovę. Skaityti toliau