Žymos archyvas: valstybingumas

O. Strikulienė. Sostinėje nepastatyti J. Basanavičiui paminklo yra skandalas (5)

„1927 02 16 čia mirė Lietuvos Atgimimo Patriarchas dr. Jonas Basanavičius“ | KPD nuotr.

Vilnius jau pastatė paminklą Džonui Lenonui, Frenkui Zapai, Romenui Gari, Vilniaus Gaonui ir nuleido vamzdį į Nerį. Tačiau niekaip nesugeba paminklu pagerbti Jono Basanavičiaus. Galima pagalvoti, kad šio asmens poveikis mūsų valstybės laisvei buvo menkesnis nei „Beatles“. Nors amžinatilsį Dž.Lenonas kažin ar bent nutuokė, kas ir kur yra Lietuva.

J.Basanavičiaus taip įkyriai purtomasi, tarsi menamą Vilniaus savivaldybės „liberalizmą“ būtų užpuolusios blusos. Tarsi patriarchas mūsų valdžiai būtų koks gėdingas svetimkūnis. Tik nedrįsta to atvirai Skaityti toliau

Muziejai kviečia gyventojus viešinti valstybės kūrimą liudijančias nuotraukas ir kitus dokumentus (2)

Broniaus Poškaus batų parduotuvė Šiauliuose. „Aušros“ muziejaus nuotr.

Lietuvos muziejai kviečia šalies gyventojus, kolekcininkus, institucijas ir organizacijas atverti savo archyvus su dokumentiniu paveldu, liudijančiu Lietuvos valstybės kūrimą ir stiprinimą nuo XIX a. pab. iki 2016 metų, sudaryti galimybę muziejams jį suskaitmeninti (nufotografuoti, nuskenuoti, aprašyti, įtraukti į duomenų bazes) ir paviešinti. Skaityti toliau

„Paveldėti“ savo ateitį kvies Europos paveldo dienos (nuotraukos) (0)

Europos paveldo dienų plakatas | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 18–20 dienomis visoje Lietuvoje 22-ąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (EPD). Šių metų tema „Paveldėkime savo ateitį“ ketina „prakalbinti“ Lietuvos valstybingumą atspindinčius kultūros paveldo objektus.

„Artėdami link Lietuvos valstybės Nepriklausomybės šimtmečio, Europos paveldo dienų metu šiemet nagrinėsime įvairių laikotarpių Lietuvos Skaityti toliau

Vykdoma inteligentijos viešo laiško informacinė blokada (video) (5)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalbaLietuvos žurnalistų sąjungos interneto svetainė paskelbė profesoriaus Vytauto Radžvilo ir politologo Vytauto Sinicos laiškus su pamąstymais apie didžiųjų šalies žiniasklaidos priemonių informacinę blokadą, kurios jos ėmėsi prieš inteligentijos išreikštą poziciją valstybinės kalbos klausimu. Daugiau nei 150 žinomų Lietuvos žmonių šią savaitę pasirašė ir paskelbė viešą laišką, kuriame reiškiama parama piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Kviečiame susipažinti su šiais laiškais, o tie kas neskaitė – ir su inteligentijos viešu laišku Lietuvos piliečiams. Skaityti toliau

Konferencijoje bus aptartos Lietuvos valstybingumo istorinio paveldo apsaugos problemos (tiesioginė transliacija) (4)

Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 8 d., pirmadienį, Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija „Lietuvos valstybingumo istorinio paveldo puoselėjimas įamžinant valstybės kūrėjų ir gynėjų atminimą“, skirta artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Pradžia – 10.30 val.

Renginį rengia Lietuvos kultūros politikos institutas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pritarimu.

Konferencijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Renginyje ketinama aptarti Lietuvos valstybingumo istorinio paveldo, esančio Lietuvos miestuose ir rajonuose, taip pat su Lietuvos istorija susijusio paveldo, Skaityti toliau

Lietuva stiprina kovą su dezinformacija (0)

Vilniaus televizijos bokštasLietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtą Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Prezidentės iniciatyva parengtos pataisos leis imtis efektyvių priemonių informaciniame kare užtikrinant šalies nacionalinį saugumą ir įtvirtins didesnę Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) atsakomybę kovojant su draudžiamos informacijos skleidėjais. Skaityti toliau

Kiek dar turime drąsos ir narsos? (4)

vyties-veliava-ir-piliakalnis-alkas.lt-nuotr

Vasario 16-ają minime Valstybės dieną – savo valstybės gimtadienį. 1918 m. gimusios Lietuvos jaunystė telpa į grėsmingą žodį „tarpukaris“, mūsų valstybės gyvavimą įrėmino du pasauliniai karai, o brutaliai nutraukė 40 metų trukusi sovietų okupacija. 1990 m. kovą ji atgimė per stebuklą. Tačiau Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Audrius Butkevičius tą stebuklą vadina narsa. Gana tos narsos turėjo ir sąjūdiečiai, ir Vasario 16-osios akto signatarai, išdrįsę ne tik paskelbti, bet ir sukurti I pasaulinio karo nuniokotos Lietuvos valstybingumą. O mūsų valdžia? O mes patys – kiek turime tos protėvių narsos, juolab kad pats laikas to klausti: šiandien valstybės gimtadienio aplinka kaip niekad

Skaityti toliau

V. Sinica. Mūsų gėdinga rezistencija ir garbinga istorikų misija (18)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Likus savaitei iki Kruvinų žemių (Vidurio Rytų Europos) dalybas pradėjusio Molotovo-Ribentropo pakto metinių ir pradėjus rodyti nuostabią dokumentinę juostą „Nematomas frontas“ pasigirdo nemažai džiugių balsų, skelbiančių, jog mūsų visuomenė bręsta, pilietiškumas auga, o meilė valstybei tampa jaunosios kartos norma. Norėtųsi tikėti, bet optimizmas perdėtas ir remiasi ypač virtualių socialinių tinklų kuriama iliuzija, jog aplinkiniai yra į tave panašūs. Nors sukritikuoti dėl formuluočių, niekur nedingsta raudonuoti verčiantys apklausų rezultatai, parodę, kad Lietuvos piliečiams svarbiau ekonominė gerovė nei valstybės nepriklausomybė. Skaityti toliau

V. Girininkienė. Pamiršti eilėraščiai V.Kudirkai ir P.Vaičaičiui (0)

Martyno Kuktos spaustuvėje M. Dovoinos-Sil­vestravičiaus išleistas atvirukas. Apie 1908 m.  | Iš V.Girininkienės asmen. archyvo

Vinco Kudirkos ir Prano Vaičaičio biografijos, atrodo, gerai žinomos, ką čia naujo besurasi ir bepasakysi. Visi dokumentai yra jau kieno nors matyti, tvarkyti, tačiau tyrinėtojų dėl įvairių priežasčių nepastebėti. Ne visada juose esama naujų biografinių faktų, tačiau jie papildo kultūros istoriją, sukelia minčių, paskatina tirti. Juk visoje žmonijos istorijoje nėra taškų: viena karta gal ir mano juos sudėjusi, tačiau kita karta nubraukia, ir vėl viskas prasideda iš naujo… Gamtos istorijoje taškų nėra, gali paveikti ar net nukreipti nedidelio upelio tėkmę, o didžiosios upės kaip plaukė taip ir plauks sava vaga. Gamta tampa jungtimi, jei kraštovaizdį suvoksime, pasak Rasos Čepaitienės, kaip kalbą, kurioje užkoduotos ekonominės, socialinės ir kultūrinės sąvokos1. Tą kalbą suvokė visi… Skaityti toliau

Nacionalinio diktanto dalyviai gina kalbą ir valstybę (0)

president.lt nuotr.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus.

Iškilmėse apdovanoti 15 konkurso finalininkų iš visos Lietuvos, taip pat pasveikintos aktyviausiai konkurse dalyvavusios klasės. Renginio dalyviai, prisijundami prie Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo, skaitė lietuvių grožinės literatūros pradininko kūrybą.

„Nacionalinio diktanto dalyviai gina mūsų kalbą ir kiekvieną raidę išgyvena širdimi. Skaityti toliau

V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva (15)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Moderni tautinė valstybė

Lietuva yra moderni tautinė valstybė. Valstybė, sukurta ir atkurta niekieno kito, o nacionalistų, remiantis tautiniu idealu ir visuotinai pripažinta tautų apsisprendimo teise. Nėra kito principo, legitimuojančio Lietuvą, pagrindžiančio mūsų valstybės teisę būti pasaulio žemėlapyje. Nėra vien asmens apsisprendimo teisės, priešingai, šią ir visas kitas jo teises užtikrina ir saugo tautos steigiama valstybė.

Lietuva yra moderni valstybė ir tai rodo ne kokią Lietuvos ūkio ir mąstymo pažangą, o būtent minėtą tautinio suverenumo principą. Skaityti toliau

Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Lietuvа parduodama. Ginamės referendumu (tiesioginė transliacija, video) (112)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Sausio 28 d. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Lietuvа parduodama. Ginamės referendumu“.

Signataras aptarė šių metų sausio 23 d. Seimo ratifikuotą sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimą, priimtus įstatymus dėl Lietuvos banko ir valstybės kontrolės įstatymų pakeitimų, kurių pagrindu Lietuva praranda esminį valstybingumo faktorių – savo valiutą – litą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (II): Tautiškumas ir valstybingumas (13)

Tautinis jaunimas | V.Strikaitytės nuotr.

2. Tautiškumas ir valstybingumas

Tautininkystė teigia ne tik tautą. Ji teigia tautinę valstybę. Čia galima tam tikra įtampa – tarp tautos ir valstybės, tarp jų idealų, modelių ir prioritetų.

Vladas Pūtvis-Putvinskis teigė, jog valstybė visada buvo ir bus įvairių tautų bendrabutis. Entonis Smitas (Anthony Smith) skiria tautą-valstybę ir tautinę valstybę. Tauta-valstybė šiandien galima tik totalitarinėmis sąlygomis – apie tokią valstybę tam tikru tarpsniu svajojo žymiausias lietuvių filosofas Antanas Maceina. Antanas Smetona ir smetoniniai tautininkai šiuo klausimu taip pat laikėsi vidurio kelio: Skaityti toliau

Liepos 6-ąjai – Valstybės dienai paminėti skiriami renginiai visuose miestuose (programa) (3)

Karalius MindaugasLiepos 6-oji – Lietuvos valstybės įkūrėjo kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventė – Valstybės diena. 1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.

Liepos 6-osios (šeštadienio vakarą) 21 val. visi vilniečiai  Vinco Kudirkos aikštėje (arba namuose) prisijungs prie šios unikalios tradicijos – kartu su visa Lietuva ir po visą pasaulį pasklidusiais lietuviais užtrauks „Tautišką giesmę. Organizatoriai prašo perduoti žinią  vieni kitiems, būtinai pasikviesti artimuosius ir kaimynus. Juk taip svarbu ir išdidu išgyventi vienybės jausmą – Vardan tos Lietuvos! Skaityti toliau

A.Butkus. Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė? (20)

Alvydas Butkus | asmeninė nuotr.

Dviejų asimetriškų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – santykiai vertinami labai nevienodai. Mat Lenkija partnerystę su Lietuva įsivaizduoja kaip savo interesų besąlygišką įgyvendinimą Lietuvoje. Dalis Lietuvos politikų Lenkijos ultimatumus, deja, traktuoja kaip teisėtus, o Lenkijos priekaištus priima per smurtautojo nuskriaustos moters savivoką: „gal aš tikrai kalta?“ Šiuo nepagrįstu kaltės jausmu tie politikai stengiasi užkrėsti ir visuomenę, teisindami nuolaidų Lenkijai būtinybę ar mainydami jas, pasak Vinco Kudirkos, „į trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą“.

Iš visų kaimynių tik Latvija draugystei su Lietuva nekelia jokių išankstinių sąlygų, reikalavimų ar ultimatumų. Skaityti toliau

Š.Navickis. Laiškas (25)

Šarūnas Navickis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Senokai berašiau, juo labiau ką nors parašyto viešinau. Galima sakyti, nepraleidau progos patylėti. Ir vėl nepraleisiu, o šis rašinėlis tebus laiškas tiems geriems žmonėms, kurie mane prisimena – ir man primena – kad tai, ką esu rašęs anksčiau, jie skaitė.

Lietuvoje nėra prasmės, kuri galėtų tapti bendruoju vardikliu. Nėra turinio, kuris galėtų būti bendras. Yra pavienių padorių žmonių, vienas kitas dvasios milžinas (nebūtinai vyras), tačiau vienijančios idėjos – ne. Neatsitiktinumas tai. Manau, kad tai ilgamečio ir kryptingo tautos savimonės naikinimo pasekmė. Naikintojai turėtų džiūgauti – kaip gerai pasisekė. Skaityti toliau

E. Drungytė. Patriotizmas – didžiausia grėsmė (10)

Policija  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 95-ųjų metinių eitynėse | Alkas.lt, R.Garuolio nuotr.

2013 m. vasario 16 d. apie 13 va. 30 min. Kauno Ramybės parke gausus būrys jaunimo pradėjo ruoštis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 95-ųjų metinių eitynėms. Į pirmąsias gretas rikiavosi Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos merginos ir vaikinai. Buvo dalijamasi plakatais, vėliavomis, mėginama sustatyti darnią koloną. Pasirengimą ir vis prisijungiančius žmones akylai stebėjo policija. Tiesą sakant, pradžioje atrodė, kad policijos daugiau, nei eisenos dalyvių. Tokios gausios pajėgos Kaune, Vasario 16-osios dieną, labiau priminė grįžimą į 1972-uosius, kai susidegino Romas Kalanta. Policininkai sudarė sieną iš abiejų kolonos pusių, gatvėje rikiavosi tarnybiniai džipai, kuriuose darbavosi viską filmuojantys ir pro garsiakalbį pareigas aiškinantys pareigūnai. Skaityti toliau

B.Genzelis. Ištikimo Bičiulio netekus (13)

Skiriama šviesiam prof. Arnoro Hanibalsono (1934-2012) atminimui

Pasiekė liūdna žinia iš Islandijos: Naujųjų metų išvakarėse – 2012 m.gruodžio 28 d. mirė Lietuvos Garbės generalinis konsulas  Islandijoje, Reikjaviko  universiteto profesorius, ištikimiausias Lietuvos bičiulis Arnoras Hanibalsonas (Arnor Hannibalsson). Analizuodami  Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą, turim prisiminti kokį vaidmenį mūsų istorijoje suvaidino broliai Hanibalsonai.

Vienas dalykas – kai įvykiai srovena įprastine vaga ir kitas – kai esama įvairiausių kliuvinių.  Kol valstybė nepripažinta, negalimi jokie politiniai, ekonominiai kontaktai su išoriniu pasauliu, Skaityti toliau

Tautininkai: Veikla Europos federalistų sąjungoje nesuderinama su priesaika Lietuvos Respublikai (28)

Vasario 3 d. Seime susirinkę ultaliberaliai nusiteikę politikai ir kiti veikėjai įkūrė Europos federalistų sąjungą Lietuvoje (EFSL), kuri skelbiasi sieksianti sukurti federacinę Europos valstybę.

EFSL priimtoje rezoliucijoje raginama skubiai imtis konkrečių veiksmų gilinant Europos integracijos procesą, palaikoma ES vadovų rengiama sutartis dėl finansinio stabilumo, bei pasisakoma už Europos centrinio banko stiprinimą, vieningos rinkos išbaigimą, apribojimų darbo jėgos judėjimui bei paslaugų tiekimui galutinį panaikinimą. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Latvija praranda suverenitetą, o mes? (1)

Nepriklausomybė, suverenitetas, savarankiškumas… Šiuos žodžius tarsi užkeikimus kartojame kelis dešimtmečius – kartais didžiuodamiesi, kad baigėsi rožinės euforijos metas, kartais nuogąstaudami, kad jie neišreiškia mūsų valstybės brandos, o dažnai ir keiksnodami bei veidmainiškai ilgėdamiesi sovietinių pigios „šlapiankos“ laikų.

Visuomenė marga, nuomonių įvairovė taip pat reiškia demokratiją, ir ta proporcijų tarp „juoda-balta“ kaita rodo, be kita ko, ir pavojingus pokyčius nepriklausomos valstybės raidoje. Skaityti toliau

Švedų režisierius Jonas Ohmanas: Ilgainiui Lietuvos kaip valstybės gali nebelikt (22)

Jonas Ohmanas | xxiamzius.lt nuotr.

Su Švedijos režisieriumi Jonu Ohmanu kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Ne su visomis Švedijos režisieriaus Jono Ohmano mintimis sutinku. Kai kada mūsų požiūriai gana kardinaliai skiriasi, pavyzdžiui, kai kalbama apie pokarį, žydšaudžius ar dešiniųjų ekstemistų keliamus pavojus.

Tačiau interviu su Jonu Ohmanu – visuomet įdomūs. Todėl, kad švedas, Lietuvoje gyvenantis jau ne vienerius metus, visuomet kalba atvirai, be užuolankų. Ir, beje, visuomet pasako daug karčios tiesos, kurią ignoruoti būtų kvaila ir primityvu. Juk žvilgsnis iš šalies vargu ar kam nors kada nors pakenkė. Skaityti toliau