Žymos archyvas: Valstybinės kalbos įstatymas

A. Zolubas. Vilniaus meras panūdo kurstyti tautinę nesantaiką? (41)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Vyriausybės atstovės prašymą pripažinti gatvių pavadinimų lenteles užsienio kalbomis Vilniaus mieste neteisėtomis. Teismui skundą pateikusi Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė teigė, kad nuo 2015-ųjų vidurio Vilniuje mero Remigijaus Šimašiaus pastangomis pakabintos devynios nelietuviškos lentelės prieštarauja įstatymui ir gali kurstyti nesantaiką.

Anot teisėjos Violetos Petkevičienės, „Teismas iš šių visų aplinkybių nustatė, kad tai nėra viešieji užrašai, kaip tai numatyta Valstybinės kalbos įstatyme. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad šiomis ginčo lentelėmis nesuteikti nauji gatvių pavadinimai“. Kas visuomenei akivaizdu, teismui pasirodė kitaip, net Valstybinės kalbos įstatymas praleistas tarsi nemačiom negirdom. Skaityti toliau

K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis (9)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Lietuvių kalba pripažinta valstybine 1922, 1928, 1938, 1988, 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijose ir įstatymuose. Pirmasis valstybinės kalbos įstatymo vykdytojas buvo Lietuvių kalbos institutas, pradėjęs kurtis 1930 m. (Lietuvių kalbos žodyno redakcija), 1939 m. (Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrius). Jo pagrindu 1941 m. Vilniuje įkurtas Lietuvių kalbos institutas – valstybinis lietuvių kalbos ir baltų kalbų tyrimo centras. Skirtingoms valstybinės kalbos sritims tvarkyti 1990 m. pagrįstai įkurta Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinės kalbos inspekcija.

Turbūt neabejojame, kad lietuvių kalba yra svarbiausias visos tautos ir valstybės turtas. Skaityti toliau

K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime (7)

Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

Iš pareigų nesitraukiantis Seimo vicepirmininkas J. Narkevičius balandžio 24 d. Seime rengia priešvalstybinį mitingą, pavadintą konferencija „Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas – iššūkis ir pasekmės abiturientui, mokytojui, mokyklai“. Mitingo tikslas – pažeisti Konstituciją, Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitus įstatymus, mokinių teises ir daryti spaudimą Švietimo ir mokslo ministerijai, Seimui, egzaminų komisijai dėl to, kad prieš Seimo rinkimus liktų kuo daugiau nuolaidų Lenkų rinkimų akcijos aktyvistams.

Konferencija šio renginio negalima vadinti dėl šių priežasčių: 1) lietuvių kalbos institucijų, organizacijų atstovų kalbos, diskusija šios „konferencijos“ programoje nenumatyta, švietimo tvarką „vertins“ tik V.T omaševskio partijos nariai, Skaityti toliau

D. Vaišnienė. Kalbos politikos dvidešimtmetis ir šiandienos nuostatos (2)

Daiva-Vaisniene-Alkas.lt-J.Vaiskuno-nuotr-K100

Pranešimas skaitytas 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“ .

Vienas pirmųjų žingsnių į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą buvo siekis grąžinti lietuvių kalbai deramą svarbą valstybės gyvenime. Per labai trumpą laiką atgimstančioje valstybėje sukurti teisiniai valstybinės kalbos politikos pagrindai, įsteigtos kalbos planavimu, tvarkyba ir priežiūra besirūpinančios institucijos. Kalba tapo ne tik mūsų kultūros, tapatybės, bet ir valstybingumo neatskiriama dalimi. Per dvidešimtmetį visuomenės samprata ir politinė nuostata, kokia lietuvių kalbos reikšmė valstybingumui ir pilietinei visuomenei, sparčiai kito. Skaityti toliau

B. Genzelis. Valstybinės kalbos įstatymas – Konstitucinės nuostatos įgyvendinimas (6)

Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas skaitytas 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“ .

Kalba yra raiškiausias tautos egzistencijos požymis, kultūros   reiškėja. Istorinė situacija apsprendžia jos vartojimo galimybes. Kai tauta funkcionuoja normaliose sąlygose, gimtoji kalba, viešojo gyvenimo (ryšių) ir valstybinė kalba yra ta pati. Jei valstybinė kalba yra gimtoji, ji stiprina tautinę savimonę, o jei valstybinė kalba yra kitos tautos kalba, Skaityti toliau

D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai (4)

P1160601a-K100

Pranešimas skaitytas 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“ .

Gerbiamieji, šiandien jaudinuosi beveik taip pat, kaip ir tada, kai šioje salėje stebėjau visą šiandien minimo įstatymo priėmimo eigą.

Tikriausiai jau beveik neįsivaizduojamas tuometis politinis ir sociokultūrinis valstybinės kalbos kontekstas ir iki minimumo susiaurėjusios lietuvių kalbos funkcijos viešajame gyvenime. Prisiminkime: to meto duomenimis, Vilniuje buvo telikusi tik viena gamykla, raštvedybą tvarkiusi lietuviškai. „Įmonė net neturi rašomosios mašinėlės lietuvių kalba“ Skaityti toliau

V. Stundys. Seime kelią skinasi antikonstitucinis Tautinių mažumų įstatymas (19)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Valdančioji koalicija, artėjant Seimo sesijos pabaigai, galvotrūkčiais skuba.

Dalindamiesi įtakos zonomis, karštligiškai godžiai keičia Seimui atskaitingų įstaigų teisinį reglamentavimą, visur bruka savo globojamus žmones.

Pasigardžiavimui lieka Rolando Pakso apkaltos pasekmių, Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės, Tautinių mažumų įstatymo klausimai – didžios koalicijos mažųjų interesas. Panašu, kad vieni kitiems jie tiesiog labai reikalingi, kad svajonės taptų realybe. Žinoma, čia svarbus socialdemokratų veiksnys – jų laikysena. Tik gaila, kad į juos mažieji šluostosi kojas… Ir šluostysis, jei nepabus šių atsakomybė už valstybę, ne už valdžios galią. Skaityti toliau

V.Keršanskas. Naujasis Tautinių mažumų įstatymas – kuriame naują Kosovą? (40)

Vytautas Keršanskas | lrs.lt nuotr.

Šių metų pavasarį pasirodęs Tautinių mažumų įstatymo projektas sukėlė nemažai aistrų ne tik tarp politikų bei piliečių, tačiau ir tarp pačių tautinių bendruomenių Lietuvoje. Kultūros ministras Šarūnas Birutis tada projekto nepasirašė ir grąžino taisyti. Tačiau pataisytas įstatymo projektas grįžta į viešuosius debatus, todėl verta atidžiau pažvelgti, ar buvo padaryti esminiai pakeitimai ir jei taip, ką jie žada.

Tos pačios bėdos

Pavasarį pateiktas projektas papiktino mažąsias Lietuvos tautines mažumas, nes įstatyme numatytos Skaityti toliau

Teisingumo ministras dėl asmenvardžių rašybos kreipėsi į Konstitucinį teismą (2)

Lietuvos Respublikos Konstitucija | D.Vasiliauskienės nuotr., diena.lt

Liepos 12 d. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose.

Kreipimesi primenama, kad šiuo metu asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose reguliuoja 1991 m. sausio 31 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, o asmenvardžių rašybos, pasak ministro, oficialiuose dokumentuose esą apskritai nereglamentuoja joks teisės aktas. Skaityti toliau

V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės? (48)

Alkas.lt nuotr.

Laikas spaudžia Lietuvą. Iki liepos 1 dienos – pirmininkavimo ES tarybai pradžios – ir Seimo pavasario sesijos pabaigos pasižadėta priimti visą paketą LLRA atstovų siūlomų mažumų teises užtikrinančių įstatymo projektų. Kad pirmininkaujanti Lietuva prieš visą Europą neapsijuoktų.

Apie šiuos valstybinės kalbos statusui grasančius projektus su aiškiu nerimu jau užsiminė ir prezidentė savo metiniame pranešime: „valdančiosios koalicijos susitarimų įkaite jau tampa lietuvių kalba“. Kas kelia nerimą šalies vadovei ir dešimtis tūkstančių parašų jai įteikusiems Lietuvos piliečiams? Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Atviras laiškas Kolegai (pirmadienio mintys) (13)

Alkas.lt nuotr.

Nors vasara visaip stengiasi įtraukti į savo verpetą ir gundyti teikiamais malonumais, grįžęs į miestą negaliu atsiplėšti nuo lietuviškos spaudos ir interneto. Galų gale to reikalauja žurnalistinė prigimtis. Paprastai rytą prie kavos nusiperku „Lietuvos rytą“ – vis dėl to jame daugiausiai informacijos, o ir įvairesnių temų gali pasisemti. Kartais kai kas nustebina.

***

Šiaip jau su „Lietuvos rytu“ – buvusiu solidžiausiu Lietuvos dienraščiu – buvau susijęs beveik 12 metų: kiekvieną pirmadienį jame rašiau užsienio įvykių komentarus. Skaityti toliau

A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta (15)

Bažnyčios g. ar ul. Koścełna?

Ji prasidėjo beveik su nepriklausomybės paskelbimu, kai iš žinia-sklaidos dingo kalbos skyreliai ir kalbos valandėlės. Iš pradžių atrodė, kad tai dar ne išdavystė, o tik kai kurių žmonių nesupratimas to, ką jie daro.

Rimtas išdavystės žingsnis – sumanymas svetimus vardus ir pavardes rašyti originalo kalba. Ir čia jau ne be įtakos iš šalies, nes kodėl latviai dėl svetimų vardų ir pavardžių rašymo turėjo eiti į teismą? Jie teisme laimėjo: gražiai nusistatė sritis, kur būtina rašyti originalo kalba, o kur reikia rašyti taip, kaip tariama. Skaityti toliau

J.Razma: Ūkio ministrė pareiškė panieką lietuvių kalbai ir susijusiems įstatymams (7)

Jurgis Razma | Feisbuko nuotr.

Gegužės 3 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, „prašydama Vyriausybės pripažinti netekusiu galios ankstesnės Vyriausybės priimtą nutarimą, bando paskleisti grėsmę tarp verslo įmonių – esą nuo šių metų gegužės 1 d., steigiant naujas įmones ir registruojant tinkamus pavadinimus, joms bus sudaryta didelių kliūčių, ypač orientuojantis į užsienio rinkas“.

„2012 m. gruodžio 5 d. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės priimtame nutarime Nr. 1452 įtvirtinama nuostata, Skaityti toliau

K.Garšva. Siūlymas atiduoti Kultūros ministeriją nekultūringai partijai – spjūvis kultūrai (6)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Naujieji valdovai nebenori „tarnauti žmogui“  ir Kultūros ministeriją žada atiduoti tradicinei Lietuvos kultūrai priešiškai partijai, kurios net pavadinimas konfrontuoja su Lietuvos žemių vientisumu. Ta partija lenkiškai vadinasi ne Lietuvos (w Litwie) lenkų rinkimų akcija, o Lenkų rinkimų akcija Lietuvoje (na Litwie). Ta partija naikina seniausias indoeuropiečių šnektas ir net nenori žinoti, kaip kalbėjo jų protėviai.

Politinės partijos jau yra padarę  žalos valstybei, kviesdamos į koalicijas Lenkų rinkimų akciją Lietuvoje (LRAL), leisdamos jai kuruoti švietimo, kultūros, užsienio reikalų, finansų ir kitus reikalus. Toliau tai negali būti daroma: Skaityti toliau

A. Lapinskas. „The Economist“ brandina Lietuvos ir Lenkijos nesantaikos obuolius (8)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

2012 m. kovo 10 d.  žurnalas „The Economist“ išspausdino straipsnį „Bad Blood“ („Nesantaika“).  Paantraštė patikslina apie kokią nesantaiką kalbama: „Lenkijos-Lietuvos ryšiai yra labai seni, bet  darosi vis labiau dygesni“. Vadinasi, Europa, o gal ir visas pasaulis pradėjo nerimauti dėl kažkada netgi vienoje valstybėje – Abiejų Tautų Respublikoje – gyvenusių tautų santykių. Beje, toji Respublika, lietuviškai –  Žečpospolita kartais, dažniausiai, lenkų spaudoje pavadinama  idėjine ir institucine Europos Sąjungos užuomazga. Deja, mūsų šalių bendrabūvis tapo tikrai ne europietiškas.

Straipsnyje rašoma: „Gluminančiai blogi ir jau tampantys visai pavojingi. Štai taip stebėtojams atrodo Lenkijos-Lietuvos santykiai.  Skaityti toliau