Žymos archyvas: valstybė

K. Paulikė. Piliečių dalyvavimas sprendimų priėmime: misija įmanoma? (4)

Kristina Paulike.fotoV.Mačienė

Lietuvos Respublikos Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos pirmasis tikslas – užtikrinti viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinti visuomenę aktyviai juose dalyvauti. Tačiau dauguma viešojo valdymo institucijų (tiek valstybės politikai, tiek valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir kt. subjektai) jau šešti metai šio tikslo sau nekelia, o piliečiai bei nevyriausybinis sektorius nelabai žino, kaip  viešojo valdymo procesuose dalyvauti. Nors gausybė teisės aktų bei programų užtikrina visuomenei galimybę dalyvauti sprendimų priėmime, tačiau visuomenė negali aktyviai ja pasinaudoti dėl įvairių priežasčių: valdžios institucijų uždarumo, pilietinės atsakomybės, lyderystės kompetencijų, žinių ir informacijos stokos. Minėtoje programoje, be kita ko, konstatuojama, kad viešojo valdymo institucijos nesiima sisteminio visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose stebėjimo ir jo veiksmingumo vertinimo. Tad kokia situacija yra dabar, praėjus 4 metams? Ar ledai pajudėjo dalyvaujamosios demokratijos link? Skaityti toliau

Pasaulio lietuvių bendruomenė jungiasi prie iniciatyvos „Už saugią Lietuvą“ (6)

Pasaulio lietuviu bendruomene pas prezidente_lrp.lt

Liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos nariais. Tai lietuvius visame pasaulyje vienijanti nepolitinė visuomeninė organizacija, kurią 1949 m. Lietuvių charta įsteigė Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas.

Susitikimas surengtas minint Bendruomenių metus. Šalies vadovė pabrėžė stiprių pasaulio lietuvių bendruomenių vaidmenį ne tik išlaikant tvirtą ryšį su Tėvynę, bet ir padedant spręsti skaudžias socialines problemas.

Prezidentė pakvietė išeivijos bendruomenes aktyviai įsitraukti į savo inicijuotą kampaniją „Už saugią Lietuvą“, Skaityti toliau

Užsieniečių įdarbinimas atitiks valstybės ir verslo interesus (0)

antspaudas_ukmin.lt

Liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį su siūlymais tobulinti šią įstatymo nuostatą.

Šis įstatymas atitinka verslo poreikius ir šiuolaikinės globalios ekonomikos sąlygas, atveria naujų galimybių Lietuvoje kurti inovatyvų verslą, palengvina aukštos kvalifikacijos darbuotojų užsieniečių, kurių trūksta šalies verslui, įdarbinimą, nustato palankesnes sąlygas Lietuvoje įsidarbinti investuotojams, įmonių vadovams ir studentams. Skaityti toliau

Valstybės dienos proga Prezidentė apdovanojo Lietuvą garsinančius žmones (1)

Valstybes dienos apdovanojimai_lrp.lt

Liepos 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-osios – Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.

Pasak Prezidentės, šiandien daug mąstome ir kalbame apie savo valstybę – stiprėjančią, gražėjančią ir saugesnę. Tada, kai netrūksta principų, pareigos ir atsakomybės jausmo, sulaukiame rezultatų, kurie pranoksta visus lūkesčius, įkvepia ir pakylėja. Skaityti toliau

O. Strikulienė. Valstybei dabar svarbiausia – nenunykti dvasiškai (2)

Valstybei dabar svarbiausia – nenunykti dvasiškai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Valstybės diena privalo būti kasmet minima bent dėl vienos priežasties. Kad nepamirštume, jog valstybę turime. Kad kažkada ant mūsų karaliaus Mindaugo galvos buvo uždėta karūna. Kad valstybė į mus slinko per istorines miglas. Ir kartais mes ją miglose pamesdavome.

Žvejys ir be Tarptautinės žvejo dienos nepamiršta esąs žvejys. Nors ir jam kai kurios gaudomos žuvys nutrūksta, vis vien užsispyręs budi su meškere. O mūsų valstybė, kaip ta gaudoma žuvelė, ne kartą jau buvo dingusi ir vėl išnirusi. Būtina sau kaskart tai priminti. Kai ant jos užsirūstiname. Skaityti toliau

„Verslo balsas“: Ko valdžia nežino apie ekonomiką? (audio, video) (0)

Audrys Antanaitis, Danukas Arlauskas ir Juozas Zykus | alkas.lt nuotr.

Gyvename taikos metą. Valstybė , piliečiai, verslas, kultūra – visi juda, kruta.

Bet – norėtųsi krutėti kitaip. Norėtųsi gyventi aktyviai ir balsuoti ne kojomis, o rankomis…

Tačiau ko tam reikia? Apie tai ir diskutuoja Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas ir „Vilniaus metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus. Skaityti toliau

Visuomenininkai ragina vetuoti naująjį Darbo kodeksą (0)

Darbo kodeksasPraėjusią savaitę Seime priimtą naująjį Darbo kodeksą visuomenininkai ragina vetuoti ir grąžinti Seimui tobulinti jį iš esmės. Viešą pareiškimą išplatinusio visuomeninio judėjimo Vilniaus Forumas iniciatyvinės grupės narių tvirtinimu, tik tokiu būdu būtų užkirstas dar sykį pakartoti daugumos piliečių teisėtų interesų ignoravimo klaidą, kuri ateityje gali būti vertinama ir kaip nusikaltimas prieš Lietuvą – jos piliečius ir šalies ateitį.

„Darbo santykių ir sąlygų reforma Lietuvoje yra reikalinga ir turi būti įgyvendinta. Tačiau ji turi būti grindžiama solidarumo, sąžiningumo, visų socialinių ir profesinių grupių lygiateisės partnerystės ir ekonominio, socialinio bei politinio teisingumo ir iš jo kylančios įstatymo rengėjų atsakomybės Tautai Skaityti toliau

Tautininkai kviečia į pašnekesį „Tautinė valstybė. Kuriame ar griauname?“ (4)

dr. Audrius Rudys | penki.lt nuotr.

Birželio m. 17 d. 18 val. Kauno miesto savivaldybės Mažojoje salėje (Laisvės al. 96) vyks viešas pašnekesys skirtas okupacijos, trėmimų pradžios, 1941-ųjų metų birželio sukilimo sukakties paminėjimui „Tautinė valstybė. Kuriame ar griauname?“

Ši pašnekesį rengia Tautininkų Sąjungos (TS) Kauno skyriaus nariai. Pašnekesyje dalyvaus TS pirmininkas signataras, ekonomistas dr. Audrius Rudys, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė.
Skaityti toliau

P. Gylys. LRT – aklas, kurčias, nebylys. Kai reikia… (14)

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Gaučo nuotr.

Dažnokai iš savo pažįstamų ir nepažįstamų rėmėjų sulaukiu priekaišto – kodėl taip retai pasirodau televizijoje ir kalbu radijo laidose? Tie mano pažįstami ir nepažįstami simpatikai galvoja, kad jei užsimanai nueiti į kokią televizijos laidą, tarkim pas Edmundą Jakilaitį, tai ir nueini. Tačiau tikrovė yra kitokia. Ne politikas pasirenka radijo ar TV laidą, o laidos vedėjas renkasi politikus. Ir tai yra dideliu laipsniu teisinga. Tokia tvarka yra žiniasklaidos laisvės dalis. Žurnalistai, be abejo, turi teisę rinktis savo pašnekovus, laidų dalyvius, žmones, kurie duoda interviu. Su sąlyga, kad pasirinkimas nėra korupcinis. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: R. Žepkaitė. Rytų Lietuvos užgrobimas ir naikinimas XX a. (4)

Regina Zepkaite_alytausgidas.lt

Regina Žepkaitė. Lietuvių rytinių etninių žemių valstybinės priklausomybės problemos istorijos vingiuose (Lydos krašto lietuviai, I, p. 92–101). Ištraukos:

Žvelgdami į XIII a., t. y. į Lietuvos valstybės kūrimosi laikus, matome, kad Mindaugo laikų valstybės branduolys kūrėsi etninėse lietuvių žemėse, kurios rytuose siekė Breslaują, Pastovis, Krėvą, apėmė Ašmeną, Lydą, siekė ir Gardiną. Kad šiose žemėse dar XVI a. viduryje gyveno lietuviai, jau įrodyta archeologijos ir onomastikos duomenimis, lietuvių, baltarusių, rusų bei lenkų istorikų ir kalbininkų (Z. Zinkevičiaus, A. Vidugirio, E. Klimčiuko, P. Kušnerio, M. Grinblato, H. Turskos, J. Ochmanskio ir kt.) tyrinėjimais. Skaityti toliau

Minėsime Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines (programa) (4)

K. Grinius | asmeninė nuotr.

Gegužės 11 d., trečiadienį, Seimo rūmuose minėsime Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo, I-III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines.
11 val. Parlamento galerijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė atvers nuotraukų ir dokumentų parodą „Demokratijos keliu: Kaziui Griniui – 150“. Skaityti toliau

Plečiama atvirosios prieigos duomenų bazė „Lituanistika“ (0)

Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos mokslo taryba pasirašė finansavimo sutartį su Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) vykdyti projektą „Duomenų bazės „Lituanistika“ plėtra“ ir tęsti 10 metų vykdomus darbus – atvirosios prieigos duomenų bazėje kaupti naujausius tyrimų rezultatus apie Lietuvos valstybę, visuomenę, tautos ir kalbos praeitį bei dabartį, juos aprašyti, analizuoti ir skleisti. Projektą numatoma vykdyti trejus metus, jo vertė – 1,3 mln. eurų.

„Per dešimtmetį duomenų bazė „Lituanistika“ tapo sklandžiai funkcionuojanti atvirosios prieigos lituanistikos tyrimų rezultatų ir sklaidos infrastruktūra, atliekančia vis didesnį Skaityti toliau

Seime vyks Kultūros dienos 10-mečiui paminėti skirti renginiai (programa) (0)

Seimas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Balandžio 15 d., penktadienį, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pritarus komiteto nario prof. Vytauto Juozapaičio iniciatyvai, Seimo rūmuose bus minimas Kultūros dienos 10-metis. Renginiai organizuojami kartu su Kultūros ministerija, Krašto apsaugos ministerija, nevyriausybinėmis organizacijomis.

10 val. įvyks Taikos vėliavos pakėlimo iškilmės Nepriklausomybės aikštėje,

11 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) organizuojama tarptautinė konferencija „Ar kultūra tampa prioritetu valstybės gyvenime“. Skaityti toliau

Visuomenė sujudo dėl dvejus metus vilkinamo Konstitucijos įstatymo pakeitimo (0)

seima_seimos.org

Balandžio 6 d. penkiolika visuomeninių organizacijų pateikė Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei peticiją su tūkstančiais parašų dėl dvejus metus vilkinamo LR Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto. Kopija skirta ir LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir jo pirmininkui Juliui Sabatauskui.

„Šio įstatymo svarstymas Seime užsitęsė nepateisinamai ilgai ir trunka jau daugiau nei dvejus metus. Manome, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, neįtraukdamas projekto svarstymo į darbotvarkę, sąmoningai vilkina sprendimo priėmimą, o tai trukdo savo poziciją išreikšti likusiems Seimo nariams, kurie negali dėl projekto balsuoti plenariniame posėdyje“, – savo poziciją išsakė Laisvos visuomenės instituto vadovė, teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Skaityti toliau

D. Stancikas. Nenutildama šauk (75)

Dalius Stancikas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Graudi realybė – lietuvių tauta nyksta akyse. Lietuva, kaip Tautos buveinė, tvirtėja, bet jos esmė, turinys byra ir nyksta.
Skaudu. Atlaikę šimtametes okupacijas, išsaugoję uždraustą žodį, išstovėję žiauriausiose geopolitinėse pervartose, požemių bunkeriuose, tremtyse ir lageriuose, anot poeto – šitiek trinti, klumpam svajonės išsipildyme, neatsigręždami bėgam nuo jos. Negi atlaikėme žemesnių civilizacijų priespaudą tik tam, kad ištirptume aukštesnėse?
Dar graudžiau, kad nedrįstam net pamatyti savo saulėlydžio. Antrą dešimtmetį Skaityti toliau

E. Nekrošius: Mūsų kaltė tik ta, kad esame (24)

Eimuntas Nekrošius_Stasio Zumbio nuotr.

„Argi mes patys priimame sprendimus?“, – paklaustas apie Lietuvos būklę, liūdnai šypteli vienas garsiausių teatro režisierių nūdienos Europoje – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiojo kryžiaus kavalierius Eimuntas Nekrošius, – „Tedarome tai, ką mums padiktuoja Europa. Juk nuolat esame gąsdinami: „Jeigu jūs nebūsite su mumis – pražūsit“. Beje, mums ir sovietai tą patį sakydavo“…

– Šviesaus atminimo režisierė Dalia Tamulevičiūtė mėgdavo sakyti: „Jeigu mes tai rodome scenoje, vadinasi jums, mieli žiūrovai, to reikia“. Kitaip tariant, režisieriaus misiją ji suvokė tarsi pedagogo, atsakingo už dvasinį Tautos ugdymą. Skaityti toliau

R. Baškienė. Ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji lobistai! (2)

Uz blaivia_facebook.com

Lietuvai niekaip neišbrendant iš nelemto rato „ Kodėl tu biednas? Todėl, kad geriu. Kodėl tu geri? Todėl, kad biednas“, radosi iniciatyva „Už blaivią“, siekianti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Jos sumanytojai pasišovė surinkti per du mėnesius 50 000 parašų ir padėti ant stalo savo preferencijose pasimetusiems mūsų seimūnams ir vyriausybei. Nusibodo kalbėti apie tuos nelemtus 15,4 litro gryno alkoholio, kuriuos išgeria sulaukę 15 metų ir vyresni piliečiai, įskaitant nėščias moteris, ligonius, abstinentus ir senelius, nusibodo girtuoklių sukeltos autoavarijos, žudynės, nesibaigiančios alkoholinės psichozės ir jų padariniai.

Kiekvienam, turinčiam bent kiek sąžinės ir išminties, jau seniai tapo aišku, kad turime bėdą, kurią reikia spręsti mokslu pagrįstomis priemonėmis. Skaityti toliau

Metų valstybės kūrėju išrinktas energetikos ministras Rokas Masiulis (2)

Rokas Masiulis_enmin.lt

Kovo 11-osios proga Vilniaus universiteto politologų bendruomenė paskelbė labiausiai Lietuvos valstybei 2015 metais nusipelniusį asmenį. Juo „už proveržį Lietuvos energetinės nepriklausomybės kelyje“ tapo LR energetikos ministras Rokas Masiulis. Apdovanojimas kasmet teikiamas siekiant pagerbti labiausiai Lietuvos valstybei ir visuomenei nusipelniusius asmenis, paskatinti visuomenę domėtis politika, valstybės ir viešaisiais reikalais.

„Laiku baigtos tiesti elektros jungtys į Lenkiją ir Švediją, anksčiau nei planuota nutiestas dujotiekis Klaipėda-Kuršėnai, leidžiantis pilnai panaudoti SGD terminalo pajėgumus, kuriama regioninė Baltijos šalių dujų rinka, įsibėgėjusi prekyba biokuro biržoje – šie energetikos srityje atlikti darbai yra itin svarbūs mūsų valstybės saugumui bei laisvei ir žymi proveržį, Skaityti toliau

Valstybės pažinimo centras – pažinti ir kurti Lietuvą (0)

Valstybes pazinimo centro atidarymas_lrp.lt

Kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Prezidentūros teritorijoje įsikūrusį Valstybės pažinimo centrą.

Prezidentės teigimu, Kovo 11-osios išvakarėse duris atveriantis Valstybės pažinimo centras – tai dovana visai Lietuvai, skirta ir artėjančiam šalies Nepriklausomybės 100-mečiui. Pasak valstybės vadovės, šiame centre susitinka du Lietuvai reikšmingiausi XX amžiaus įvykiai – Kovo 11-oji ir Vasario 16-oji.

Daugiau kaip 2 metus kurtas muziejus tapo moderniausia pilietiškumo galerija ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame regione. Skaityti toliau

V. Stundys. Kas vagia iš mūsų Kovo 11-ąją (15)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daugelis esame matę filmą ar skaitę istoriją apie tai, kaip atsiskyrėlis Grinčas vogė Kalėdas. Išvogė dovanėles, tikėdamas, kad taip išvengs kalėdinio triukšmo, kurio jis nepakentė. Tik suklydo – žmonės vis tiek šventė Kalėdas. Ir Grinčas suprato, kad Kalėdos yra kažkas daugiau nei tik dovanos. Taip supaprastintai apie svarbų dalyką – apie esmę ir prasmę. Tik kuo čia dėta Kovo 11-oji?

Kovo 11-oji – valstybės atgimimo šventė, mūsų lūkesčiai ir viltys gyventi laisvoje, demokratinėje valstybėje – savo namuose. Gyventi oriai ir išdidžiai. Žmonės ir tauta tik savo valstybėje išsiskleidžia, Skaityti toliau

Spaudos rėmimo fondo prioritetas – valstybės imuniteto stiprinimas (0)

Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondasVasario 11 d. kultūros ministras Šarūnas Birutis susitiko su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktoriumi Gintaru Songaila. Susitikime aptartos fondo darbo gairės ir prioritetai.

„Kalbant apie valstybės investicijas, būtina išskirti pilietiškumo skatinimą, visuomenės kultūrinę edukaciją, žiniasklaidos raštingumo didinimą, paveldo pažinimą ir atsakingą naudojimą, Skaityti toliau

Akmenys galiūnai (0)

Barstyčių (Puokės) akmuo | vstt.lt nuotr.

Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja gamtinis turizmas. Nepaprastas paslaptis saugo paprasčiausi lauko akmenys… Pasiskaitykite žurnalistės Irmos Dubovičienės straipsnį apie Lietuvos akmenis, publikuotą laikraštyje „Ūkininko patarėjas”.

„Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė, kai svetimais kraštais domimasi labiau nei savuoju“, – rašė Vladislavas Sirokomlė, XIX a. lietuvių ir lenkų poetas bei prozininkas.Vilniuje ir Vilniaus rajone paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį (1852-1862) praleidęs Skaityti toliau

M. Kundrotas. Demokratijos problemos ir jų sprendimas (43)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atstovaujamoji demokratija išsigimė. Dabartinę jos būklę tenka nusakyti trimis žodžiais: demagogija, oligarchija, plutokratija.

Idant galėtum įgyvendinti savo tikslus, kokie jie bebūtų, privalai būti išrinktas. Idant būtum išrinktas, turi pataikauti žemiausiems minios skoniams. Maža to – privalai meluoti. Įsivaizduokime politiką, sakantį: jei mus išrinksite, kurį laiką bus labai sunku. Reikės pertvarkyti visą teisinę ir socialinę sistemą, o tai brangiai kainuos. Jei išrinksite mus antrą ir trečią kartą, po keliolikos metų galbūt išvysite pirmąsias teigiamas pasekmes. Kas už tokį balsuos? Skaityti toliau

Dar galima paremti šiemet pradedamą statyti „Pasaulio lietuvių vienybės Karūną“ (10)

Pasaulio lietuvių vienybės karūna | lietosfondas.lt nuotr.

2018 metų vasario 16 dieną bus minimas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 100-metis. Šia proga „Lietos“ labdaros fondas sumanė sukurti monumentalų paminklinį simbolį –„Pasaulio Lietuvių vienybės karūna“, kuris išreištų pasaulio lietuvių vienybę ir susitelkimą Lietuvos – savo protėvių žemės labui.

Jau šeštus metus skulptoriui Gediminui Radzevičiui neduoda ramybės mintis suburti Lietuvą ir be valstybės lėšų pastatyti momumentą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Su projektą garsinančiais koncertais jis jau apvažiavo daug Lietuvos miestų ir miestelių. Dabar laukia jų paramos. Skaityti toliau

G. Navaitis. Kas perša Lietuvai „nepavykusios valstybės“ įvaizdį? (7)

gediminas-navaitis-alkas-vaiskuno

Pati puikiai suvokiu, kaip vykdoma Rusijos propaganda, ir tikiu, kad esu jai atspari. Tačiau nemaža dalis giminių, jaunų ir vyresnio amžiaus žmonių, regis, galėtų galvą guldyti už Rusiją. Jie tiki viskuo, ką rodo rusiški kanalai. Kodėl propaganda tokia paveiki? – klausia Rugilė iš Kauno r.

Atsako Mykolo Romerio universiteto prof. Gediminas Navaitis.

Vis dažniau kalbame apie priešišką mūsų valstybei propagandą, apie informacinį karą. Todėl ir klausiama: „Kas tai? Kaip visa valstybė ir kiekvienas žmogus turėtų jam Skaityti toliau

R. Cibas. Klestėjimas ir nykimas (2)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

Labai gražu ir sveikintina, kad yra noras vienytis, kad dedamos tam pastangos. Bet vien norų neužteks, būtinos tam sąlygos. O jas, bent jau pamatines, galime įžvelgti gamtoje. Joje ir pačiuose mumyse vyksta du procesai:

1. Augimas, klestėjimas, žydėjimas,
2. Nykimas ir pražūtis.

Galima dar išskirti tarpinę brendimo ar brandos fazę, bet tai nekeičia esmės. Tos esmės, kad šitam scenarijui paklūsta visos trys šio pasaulio karalystės (mineralų, augalų ir gyvūnų). Net akmenys ir kalnai būna jauni ir seni, o ką jau kalbėti apie augalus, gyvūnus ar žmones. Kas gimsta – tas ir miršta… Skaityti toliau

T. Bakučionis. Į 2016-iuosius įžengus. Ar kada nors gyvensime geriau? (1)

Tomas Bakučionis | asmeninė nuotr.

Kadaise, gilų sovietmetį buvo populiarios ištisos politinių ir pusiau politinių anekdotų serijos – tikroji liaudies kūryba. Kalbėta, kad juos kurdavo kaip taisyklė žydų kilmės Maskvos inteligentai ir tai buvo bene vienintelis mažiausiai pavojingas būdas išlikti dvasinėje rezistencijoje prieš nežmonišką ir idiotišką sovietinę sistemą. Buvo populiari tokia serija, kurios kiekvienas anekdotas prasidėdavo „Armėnijos radijo klausiame: ….“ Kodėl būtent Armėnijos, gal istorikai žinotų? Tad ir paklausė kartą Armėnijos radijo tuometinė liaudis keletą fundamentalių klausimų: „kada gyvensime geriau ir ar bus trečiasis pasaulinis karas?“Į ką Armėnijos radijas atsakė – geriau mes jau gyvenome, trečiojo pasaulinio karo nebus, tačiau mes jau gyvename pokarinį laikotarpį. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kada išmoksime valstybės valdymo meno? (audio, video) (0)

Audrys Antanaitis ir Renaldas Gudauskas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Per Nepriklausomybės metus prikūrėme begalę valstybės valdymo programų. Dažniausiai jos atsidurdavo stalčiuose, o tik viena kita buvo bandoma įgyvendinti. Taip ir kūrėme valstybę iš šipulių ir po šipulį – visus dvidešimt penkerius metus?

Tik ar galėjo ką nors padaryti geriau? Ir iš kokių klaidų mes pasimokėme?

Audrys Antanaitis kalbasi su Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorium prof. Renaldu Gudausku. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Kodėl mus lengva apgaudinėti net dėl šeimos ir valstybės sąvokų? (5)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataro Zigmo Vaišvilos pranešimas Seime 2015 lapkričio 30 d. vykusioje konferencijoje „Šeima ir valstybė“.

Susirinkome tie, kurie neturime vienas kitą įtikinėti dėl šių sąvokų.

Gerb. kunigas Vitalius Mockus (Lietuvos stačiatikių bažnyčios kancleris) atkreipė dėmesį į tai, kad daliai visuomenės gali tekti apsispręsti, ar vykdyti atitinkamus įstatymus. Gerb. Rolandas Paksas klausia, ar Lietuvos tėvai dar yra pajėgūs atsispirti valstybei? Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (24)

Durbės mūšio minėjimas | kam.lt A. Pliadžio nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau