Žymos archyvas: valstybė

D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“ (46)

Dainius Razauskas | Asmeninė nuotr.

Žmonių veiksmai ir poelgiai priklauso nuo minčių. Juos lemia mintys. Dar griežčiau: veiksmai ir poelgiai tiesiog yra įsikūnijusios ar įkūnytos mintys. O jei kas to nesupranta, tai tik dėl to, kad išvis nemato, nepastebi savo minčių, o gal net ir savo veiksmų – vien tik padarinius ir tik tada, kai jie jau užgula visu svoriu.

Tačiau mintys nebūna pavienės, atskiros – mintys gyvena sūkuriais, arba spiečiais. Štai įsisuko vienoks minčių sūkurys, apniko vienoks minčių spiečius, štai kitoks. Skaityti toliau

V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi? (17)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Demokratijai veikti reikia daugelio dalykų. Tarp jų – kad žmonės balsuotų. Banalu, bet tokia kiekvieno demokratinio proceso pradžia. Jei neveikia ši stadija, neveikia niekas. Žmonės gi balsuoja tikėdami keliais dalykais. Tarp jų ir bent dviem demokratijos pažadais. Pirma, kad jų kaip piliečių valia kažką reiškia, kad esantys valdžioje vadovausis savo supratimu apie tai, kas gera šalies piliečiams ir ko tikisi šalies piliečiai, o ne tuo, ko nori kurios kitos pasaulio sostinės ar organizacijos. Tai suverenumo pažadas, piliečių valdžios iliuzija. Skaityti toliau

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: kur paimti pinigų laimei nupirkti? (III) (17)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtus straipsnius XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I)“ ir „XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas  globalistas? (II)“

Pagrindinė jų mintis – žmonės norėtų būti laiminti. Laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, kur gauti išteklių finansuoti laimingesnės visuomenės projektą. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Pasaulis Lietuvai pražus, kai Lietuvos pasaulyje nebus (11)

Skęsta | L.V. medelio nuotr.

Pirma tezė. Apie dvigubą pilietybę prikalbėti kalnai žodžių ir išlietos jūros jausmų.

Ponai, o kodėl tik apie dvigubą pilietybę? Kodėl jau kelis dešimtmečius Globalios Lietuvos aktyvistai tik jos ir reikalauja? Juk kalba turi būti erdvesnė, rimtesnė. Reikia atidengti visas kortas, ponai, nes jūs juk norite daugiau. Nebe už kalnų metas, kai pasauliniam jaučiui teks kibti už ragų ir turėti kišenėje nebe du, o tris, keturis ir daugiau pasų. Kaip loterijos bilietų. Arba kaip daugpatystę liudijantį sąrašą. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę (1)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Gedimino kalno irimas nėra vien geologinis procesas, nesusijęs su dabartine Lietuvos būkle. Tie patręšę kuoleliai, laikantys paskutinę atramą, be kurios veikiausiai sugriūtų didžiausias istorinis paminklas Lietuvoje, simbolizuoja atsakingo, įpareigojančio požiūrio į istoriją likučius. Galima tarti, jog Gedimino kalnas atstoja Lietuvos istoriją, o Gedimino pilies bokštas – dabartinę Lietuvą. Jei kalnas irs toliau, grius ir bokštas – kitaip tariant, jei irs mūsų istorija, jei irs rūpestingas požiūris į ją, iš paskos grius ir mūsų valstybė. Skaityti toliau

Patvirtintas XVII Vyriausybės programos įgyvendinimo planas (1)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 13 d. XVII Vyriausybė patvirtinto programos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame numatyti valstybei būtini pokyčiai.

„Vieni svarbiausių darbų, kurie artimiausiu metu planuojami padaryti yra mokesčių sistemos optimizavimas, visų mokestinių  lengvatų peržiūra ir vertinimas, viešojo sektoriaus pertvarkos pradžia, kurioje numatytas valstybinių įmonių depolitizavimas ir valdymo skaidrinimas, taip pat – švietimo kokybės gerinimas,

Skaityti toliau

V. Stundys. Kovo 11-oji: mūsų laimėjimai ir realybės paradoksai (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kovo 11-oji žymi antrosios XX amžiuje mūsų Respublikos pradžią, valstybės nepriklausomybės atkūrimą. Tuometis Prancūzijos prezidentas F. Miteranas 1990 metų Lietuvos Kovo 11-ąją įvertino taip: „Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas- diktatūra. Pasigailėjimo verti žmonės.“ Štai taip.

Visiškai panašiai XVIII amžiaus pabaigoje garsusis prancūzų švietėjas Volteras sveikino Rusijos imperatorės Jekaterinos II pastangas „sutvarkyti, modernizuoti“ atsilikusį lietuvių ir lenkų kraštą, pritardamas jo okupacijai. Skaityti toliau

J. Šalkauskas. Liberalizmas: pasaulėžiūros krizė Lietuvoje (2)

Julius Šalkauskas | Propatria.lt nuotr.

Straipsnis pirmąsyk paskelbtas 2006 m. ir skirtas Stasio Šalkauskio gimimo 120 metų sukakčiai. Julius Šalkauskas, Prasmės beieškant: Straipsnių rinkinys, Vilnius, 2016, p. 156–174.Ištraukos.

Įvadas

Mūsų visuomenę, tautą ir valstybę yra ištikusi didelė moralinė krizė, kurią atspindi net oficiali statistika. Tai stabdo įvairiopą visuomenės, tautos ir valstybės pažangą. Skaityti toliau

D. Šepetytė. Statomas ne tik Vytis. Kai kas daugiau (21)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

Vyčio paminklo idėja gimė ne tarp intelektualų. Ji nėra ir vadinamojo elitinio paviršėlio vaisius. Galima sakyti, ji gimė liaudies ar tautos (kaip tamstoms labiau patinka) gelmėse, nors tarp jos šalininkų yra ir intelektualų, ir inteligentų. Žinomų ir nežinomų šviesuolių, paprastų ir Lietuvai nusipelniusių žmonių.

Šita iniciatyva pasklido pernai pavasarį kartu su principu, kad valstybės simbolis Vytis Lukiškių aikštėje turėtų iškilti už verslo ir visuomenės sutelktas lėšas. Tam tikslui buvo įkurtas Vyčio paramos fondas. Keliolika visuomeninių organizacijų, tarp kurių – Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos nepriklausomybės gynėjų Sausio 13-osios brolija, entuaziastingai palaikė šį sumanymą -– juk tai galėtų būti bene gražiausias, tautą vienijantis sujudimas valstybės atkūrimo šimtmečiui, Skaityti toliau

V. Sinica. Lietuva neturi problemų (7)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Ne pirmus metus stebint žiniasklaidą ir didžiausius skandalus atrodo, kad Lietuva neturi problemų. Jų nėra, nes didžiausios Lietuvos problemos, labiausiai prikaustančios visuomenės dėmesį, yra politikų kelionės, mylimieji, pirkiniai ir turtas. Visa tai neretai sutaurinama ir įprasminama buitinio pobūdžio įstorijoms suteikus tikrą ar tariamą korupcinį atspalvį. Esą kažkas nedeklaruota, supainiota, neteisėta. Vienu ar kitu atveju taip ir būna. Etikos komisija tada skiria įspėjimą ir paprašo politikus patikslinti deklaraciją. Prasižengimai tad tėra tokio lygio – verti tik įspėjimo. Tačiau skandalai iš jų – nacionaliniai.  

Štai sausį visa Lietuva kalbėjo apie vienos politine prasme visiškai neįdomios moters Skaityti toliau

Verslui reikia geresnės kokybės elektros energijos (0)

nuotrauka

Energetikai turėtų užtikrinti geresnės kokybės elektros energijos tiekimą, sparčiau spęsti klausimus, susijusius su suskystintų dujų terminalo galimybių efektyvesniu išnaudojimu. Pasak verslininkų, efektyviausias būdas būtų šį terminalą paversti regioniniu projektu.  Šiuos bei kitus su energetika susijusius klausimus verslininkai aptarė su naujuoju Energetikos ministerijos vadovu Žygimantu Vaičiūnu.

„Verslo įmonėms itin aktualia problema tampa elektros energijos pertrūkiai. Verslininkai nori, kad elektros energijos tiekėjai užtikrintų aukščiausią tiekiamos elektros energijos Skaityti toliau

Vasario 13-oji – Pasaulinė radijo diena (0)

 Pixabay.com nuotr.

Vasario 14 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato galerijoje, Šv. Jono g. 11, Vilniuje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas kartu su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu surengs dviejų dalių paskaitą-diskusiją: „Propaganda ir priešiškos informacinės operacijos Lietuvoje“ ir „Istorija – informacinio karo įrankis. Galimos falsifikacijos pasekmės valstybingumui“.

Šiais metais jau šeštąjį kartą minėsime Pasaulinę radijo dieną. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (II) (video) (12)

Kristina Sabaliauskaitė ir Budulis | alkas.lt koliažas

Straipsnio pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Autoriaus pageidavimu skelbiame pilną, be kupiūrų, straipsnio versiją

Rašytojos mintys apie „budulius“ ir euroskeptikus

Greta „nacionalizmo“ kitas esminis terminas, kurį rašytoja pasitelkia, pristatydama savo mintis apie Lietuvos pasidalijimą, yra „budulis“. Apie „budulius“ autorė kalba neslėpdama paniekos ir pasibjaurėjimo: Skaityti toliau

Siekiama, kad mokslui skiriamos lėšos, būtų aiškiau susietos su pasiekimais (0)

Valstybės mokėjimas už mokslą, bus aiškiau susietas su rezultatais | rengėjų nuotr.

Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojų profesinių sąjungų atstovai susitikę su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene ir viceministru Giedriumi Viliūnu aptarė valstybės mokslo darbams skiriamų lėšų skyrimo tvarką. Siekiama, kad valstybės lėšų paskirstymas ir panaudojimas mokslo įstaigoms, labiau priklausytų nuo mokslo pasiekimų.

„Visų mūsų siekis bendras – stiprinti aukštojo mokslo kokybę. Turi būti užtikrintas tolygus Skaityti toliau

Paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 94–osios metinės (nuotraukos) (0)

Paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 94–osios metinės | Aringo Švedo nuotr.

Sausio 15 d. minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 94–ąsias metines ir pagerbiant žuvusiuosius Klaipėdos skulptūrų parke Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė: „Nuo senų laikų mūsų tautos likimas susijęs su jūra. Prie Baltijos jūros gyvenusios aisčių gentys mokėjo statyti laivus, naudoti juos prekybai ir karybai. Klaipėdos krašto prijungimas buvo labai reikšmingas mūsų atsikuriančiai valstybei, jos ekonomikai“.

Naujai įkurtos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3–osios rinktinės 309 lengvosios pėstininkų kuopos  vadui tą dieną  iškilmingai įteikta kuopos vėliavėlė – tai  kuopos atpažinimo ženklas. Skaityti toliau

Sudaryti 2017 m. šaukimo sąrašai, jie bus paskelbti kitą savaitę (video) (0)

sauktiniu-sarasai_kam-lt

Sausio 4 d. Krašto apsaugos ministerijoje sudaryti 2017 metų šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai. Į juos įtraukta apie 25 tūkst. karo prievolininkų. Tarnybą Lietuvos kariuomenės daliniuose bus pakviesti atlikti 3537 jaunuoliai.

Planuojama, kad 2017 m. sąrašai ir nurodymai šauktiniams bus paskelbti KAM interneto svetainėje kitos savaitės pradžioje. Skaityti toliau

D. Stancikas. Pareiga (6)

Dalius Stancikas su žmona Aurelija | asmeninė nuotr.

Kai tik prabyli apie emigracijos (valstybės nykimo) stabdymą, paprastai išgirsti pašaipūnišką atsaką: „Ką, siūlai sienas uždaryti? Pasaulis neišvengiamai globalėja ir nieko čia jau nebesustabdysi.“

Skamba lyg kapituliacija.

„Lietuvos jaunimas labiau Europos nei savos valstybės piliečiai“, – varpais muša Lietuvos jaunimo organizacijos. „Nesąmonė, – atsikerta liberalai. – Kam priešinat Lietuvą ir Europą? Juk tai vienas ir tas pats.“ 

Skamba taip, lyg jau nebeturėtume valstybės. Skaityti toliau

Nuo sausio 1 d. didės mažiausiai uždirbančių mokytojų algos (0)

pamoka-mokiniai_smm-lt-a-zuko

Švietimo ir mokslo ministerija per tris ateinančių metų mėnesius parengs naują – etatinio – mokytojų darbo apmokėjimo modelį. Atlyginimą mokytojams numatoma skaičiuoti nebe pagal kintantį pamokų skaičių, bet už visus su ugdymo procesu susijusius darbus.

„Tai mokytojams suteiks daugiau stabilumo ir saugumo. Mokytojams nebereiks prieš rugsėjį jaudintis dėl kiekvienos valandos – gaus ar ne. Etatą sudarys tam tikras kontaktinių valandų (pamokų) skaičius ir aiškiai įvardyti kiti darbai. Skaityti toliau

G. Karosas. Kultūra: vienadienės akcijos ar tvarios išliekamosios vertės kūrimas? (1)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Kultūros srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos ar pavieniai asmenys, vykdydami visuomenei naudingą tęstinio pobūdžio veiklą – užsibrėžtą misiją, kuria visai valstybei svarbius objektus, vertingus muziejinius rinkinius ir pan. Kaip žinia, nevyriausybinės organizacijos, kuri yra kiekvienos demokratijos pagrindas, esminis bruožas yra būti nepriklausoma ir tvarkytis savarankiškai, nedalyvaujant valstybės institucijoms. Taip užtikrinamas organizacijų ar asmenų (iniciatorių, steigėjų, dalyvių) savarankiškumas, galima kelti ambicingus tikslus ir optimaliai naudoti prienamus resursus. Skaityti toliau

Seimas pritarė XVII Vyriausybės programai (video, nuotraukos) (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas posėdyje pritarė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pateiktai septynioliktosios Vyriausybės programai, kurią parengė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos koalicija. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-174) balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 40 Seimo narių. Seimui posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritarus jos programai, naujai paskirti ministrai prisiekė ir pradėjo eiti pareigas. Naujoji Vyriausybė gavusi įgaliojimus veikti privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones savo programai įgyvendinti.

Skaityti toliau

Dvi kadencijas Seime dirbusi A.Stancikienė šįsyk nė nekandidatavo: Mečiau Seimą (0)

Aurelijas Stancikienė | respublika.lt nuotr.

Daug kam atrodo, kad Seimo nario kėdė – puikiausia karjeros viršūnė. Darbo vieta, kurioje mokama už pravaikštas, atostogas ir ekskursijas. Net užrašų knygelei ir pieštukui pridedama prie atlyginimo. Dėl pavydėtinos pozicijos, galios, populiarumo ir privilegijų visuomenėje šiuo metu kaunasi dešimtys politikų, visais būdais bandantys pralįsti pro nedidelį Seimo narių skaičiaus plyšelį. Po rinkimų posėdžių salėje jų tilps tik 141. Tačiau kol vieni kurpia rinkimų planus, kiti savo noru atsisako mandato. Dvi kadencijas Seime dirbusi Aurelija Stancikienė sako tiesiai, kad šiemet nekandidatuoja, nes keldama daugumai nepalankias, nors visuomenei naudingas, idėjas Seime lieka neišgirsta. Skaityti toliau

V. Bernotas. Kodėl neįmanoma europiečių tauta? (15)

Europiečiai | europa.eu nuotr.

Pastaruoju metu nenutyla kalbos apie Europos ateitį ir galimus jos scenarijus. Migrantų krizė, teroristiniai išpuoliai, galiausiai ir šių įvykių paskatintas „Brexitas“ verčia vis iš naujo apmąstyti drąsų, bet kartu ir ydų kupiną Europos Sąjungos projektą. Visgi, kad ir kokios bėdos kamuotų ES, Lietuvoje apie jas kalbėti vis dar sudėtinga dėl itin aukštų Sąjungos palaikymo reitingų – žmonės linkę pasitikėti tiek pačiu projektu, tiek jį įkūnijančiomis institucijomis. Kita, iš pirmo žvilgsnio su pirmąja niekuo nesusijusi problema, skatinanti minties paralyžių, yra atsainus požiūris į politinę teoriją, kurioje itin svarbią vietą užima ir XX a. lietuvių mąstytojai. Todėl šiuo straipsniu bus mėginama prisiminti vieną iškiliausių Skaityti toliau

Valstybė užtikrina teisinę pagalbą pensinio amžiaus žmonėms (0)

senoles-zodziai-lietuvai-stopkadras

Spalio 1 d. – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Mūsų valstybė užtikrina nemokamą teisinę pagalbą pagyvenusiems žmonėms.

Pagalba prisiteisiant išlaikymą iš užsienyje gyvenančių artimųjų, įvairiausių dokumentų, susijusių su turto atidalinimu ir įteisinimu tvarkymas, dokumentų sutvarkymo senaties terminų atnaujinimo problemų sprendimas, pensijų perskaičiavimas – tai tik keletas atvejų, dėl kurių pagyvenę žmonės dažniausiai kreipiasi pagalbos į Valstybės garantuojamos Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kas tie „mes“, kuriems „nesiseka valdyti savo valstybės“? (17)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš kurį laiką filosofas Krescencijus Stoškus paskelbė savo pamąstymus apie dabartinę Lietuvos valstybės ir jos visuomenės būseną, kurie įtaigoja nelinksmą išvadą – nykstame, menkėjame, tad valstybėje nieko nekeičiant sunku tikėtis tokią raidos kryptį imsiant ir pasikeisiant.

Filosofo pastebėjimai taiklūs, tačiau jau nesyk nurodyti ir aprašyti. Lietuvos bėdos jau tapo tarsi tokiomis akivaizdybėmis, kad apie jas tiesiog nebenorima kalbėti. Juolab priartėjus rinkimams, kurie įvairių orientacijų bei patirties politikus akina piešti rožinį Lietuvos vaizdinį, pagražintą laimės indekso matavimais ir kitokiais ekonominiais „veržlumo“ rodikliais, kuriuos jie dar Skaityti toliau

Valdančiųjų aklumas tautą užkrėtė abejingumu (4)

Gediminas Kairys. Kazimiero Linkevičiaus nuotr.

1991 metų sausį, kai atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę traiškė rusų kariuomenės tankai, Gediminas Kairys ėjo sargybą su šautuvu ant Aukščiausiosios Tarybos stogo. Netrukus aplinkybės buvusį kaunietį nuvedė į Ameriką, o po daugiau nei dvidešimties metų jis sugrįžo ir įsikūrė Birštone. Nuo tol jo ginklas esąs teisingas žodis, atviras nuomonės sakymas ir tikėjimas tuo, ką sako. „Abejingas žmogus – miręs žmogus. Aš dar nenoriu mirti“, – teigia daugeliui akcijomis už Lietuvą, jos simbolius, lietuvybę žinomas vyras. Savo poziciją jis daugiau rėžia Amerikos lietuvių spaudoje, bet jo atvirų laiškų yra sulaukęs ne vienas aukštas mūsų politikas. Skaityti toliau

A. Zolubas. Iš gyvensenos šalinti kas netikra – tik mūsų galiose (4)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Netikrumu vadinama tikros žinios stoka, abejonė. Daug netikrumų pasaulyje ir, deja, jų daugėja: netikri pinigai, netikri, genetiškai modifikuoti augalai ir gyvūnai, netikri maisto produktai, jau bandoma sukurpti kloną – netikrą žmogų. Amžinosiomis ar bendražmogiškosiomis vertybėmis negrindžiama gyvensena tampa netikra, todėl nuo jos bėga ar savu noru daugelis iš gyvenimo pasitraukia. Netikros valstybės, nes pamatai netikri, netikras valdymas, nes netikras valstybės reikalų tvarkymas – politika. Netikra politika, nes netikros, ne ideologijų, o interesų pagrindu kuriamos partijos. Netikri rinkimai, todėl netikros valdžios. Trumpai tariant, mūsų tikrovė – su netikrumais.

Netikra nepriklausomybė

Ar Lietuva, paskelbdama savo nepriklausomybę, tikrai ją atgavo? Žiūrint į naują žemėlapį, matant sienas su pasienio postais ir muitinėmis, pasaulio valstybių teisišką pripažinimą, Skaityti toliau

Veiklios bendruomenės – Lietuvos stiprybės šaltinis (0)

bendruomeniu svente_lrp.lt

Rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Vilniuje vykstančią tarptautinę vietos bendruomenių mugę. Šventė, kurioje dalyvauja 200 bendruomenių, šiemet tikisi sulaukti daugiau kaip 10 tūkst. lankytojų iš visos Europos.

„Savo kasdiene veikla Jūs kuriate saugesnę Lietuvą. Kiekvienas, įtrauktas ir įsitraukęs į bendruomenės veiklą, – geriausia prevencija nuo atskirties, smurto ir susvetimėjimo. Savo pavyzdžiu esate įkvėpimas daugeliui“, – kreipdamasi į vietos bendruomenių narius sakė Prezidentė.

Skaityti toliau

Š. Liekis. Ar Lietuvos aukštojo mokslo politika yra antikonstitucinė ir skatina emigraciją? (1)

VDU.studentai.mokslas_vdu.lt

Aukštasis mokslas yra esminė grandis, užtikrinanti šalies ekonominį, socialinį ir kultūrinį konkurencingumą bei darnią visuomenės raidą. Bene pagrindinis valstybės progresyvumo požymis yra aukštojo mokslo prieinamumas. Neatsitiktinai Hillary Clinton demokratų rinkiminėje kampanijoje įrašė nemokamą mokslą valstijų koledžuose ir universitetuose šeimoms, kurių pajamos nesiekia 125 000 JAV dolerių per metus.

Lietuvos Konstitucijoje įrašyta: aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Skaityti toliau

Dešimtosios Vytauto Pociūno žūties metinės bus paminėtos Simono Daukanto aikštėje (1)

Pulkininkas Vytautas Pociūnas. lzinios.lt nuotr.

Rugpjūčio 23 dieną, antradienį, 12 valandą, S. Daukanto aikštėje Vilniuje Piliečių Santalka bei M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas kviečia paminėti dešimtąsias pulkininko Vytauto Pociūno žūties metines.

Vytautas Pociūnas (1957-2006) – Lietuvos savanoris, Parlamento gynėjas, Valstybės saugumo departamento pulkininkas, diplomatas, eidamas pareigas žuvo Breste, buvusioje Lietuvos Brastoje, Baltarusijoje. Skaityti toliau

Ežerai grąžinami valstybei (2)

Svento ezeras Ignalinos raj1

Specialiųjų tyrimu tarnyba (STT) atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) reagavo į STT iniciatyvą ir pastabas dėl galimų neskaidrių veiksmų atkuriant nuosavybės teises į vandens telkinius bei ėmėsi priemonių dėl ežerų privatizavimo procedūrų sustabdymo. Šiuo metu yra priimta 15 valstybei palankių teismo sprendimų.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo ir Vandens įstatymuose nustatyta, kad nuosavybė negali būti atkurta į valstybinės reikšmės statusą turinčius vandens telkinius, taip pat ir į tuos, kurie iki 1940 m. priklausė valstybei. Skaityti toliau