Žymos archyvas: valdžia

Vykdoma inteligentijos viešo laiško informacinė blokada (video) (5)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalbaLietuvos žurnalistų sąjungos interneto svetainė paskelbė profesoriaus Vytauto Radžvilo ir politologo Vytauto Sinicos laiškus su pamąstymais apie didžiųjų šalies žiniasklaidos priemonių informacinę blokadą, kurios jos ėmėsi prieš inteligentijos išreikštą poziciją valstybinės kalbos klausimu. Daugiau nei 150 žinomų Lietuvos žmonių šią savaitę pasirašė ir paskelbė viešą laišką, kuriame reiškiama parama piliečių iniciatyvai „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Kviečiame susipažinti su šiais laiškais, o tie kas neskaitė – ir su inteligentijos viešu laišku Lietuvos piliečiams. Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Apie teismus ir sveiką protą (17)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienas pagrindinių demokratinės teisinės valstybės atpažinimo ženklų – valdžių padalijimo principas, kurio laikytis privalu kiekvienam su valstybės valdymo sąranga susijusiam piliečiui, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų. Atrodytų, politologijos pradžiamokslyje išmokta savaime suprantama aksioma neturėtų kelti niekam abejonių, juolab, kad šie atskyrimo principai yra aiškiai ir suprantamai išdėstyti pagrindiniame šalies įstatyme, kuriuo grįsta visa teisėkūra.

Įstatymus leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios – tai trys demokratijos ramsčiai, užtikrinantys mūsų ramybę, saugumą, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ar Sąjūdžio idealai nebuvo parduoti?  (6)

Sąjūdis1988 metų pavasarį tapo akivaizdu, kad žmonės apie pokyčius kalba vis drąsiau ir daugiau. Net pačioje Maskvoje žmonės kalbėjo, rašė apie demokratiją, apie viešumą daugiau nei Lietuvoje. Tuo metu jau buvo prasidėjęs tam tikras bruzdesys, užgimęs ne vienas judėjimas. Mes su bendraminčiais, daugiausiai Lietuvos mokslų akademijos darbuotojais, buvome įkūrę pirmąjį ekologijos klubą Lietuvoje „Žemyna“. Tačiau labai greitai supratome, kad vieni nelabai ką nuveiksime… Juk vos tik paliesdavai kokį nors politinį klausimą, sulaukdavai reakcijos… Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Apie ideologijų prigimtį ir žalą (51)

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Kas iš esmės, pamatiniu būdu jungia dvi ideologijas, neva visiškai skirtingas ir priešiškas – komunizmą ir genderizmą​? Atviras ir programinis, manifestinis atsiskyrimas nuo Dievo ir religijos, jo neigimas ir viso socialinio gyvenimo grindimas kitais, „žmogiškais“ pagrindais. Kiek mūsų istorinė atmintis pajėgi aprėpti, tūkstančiai pasaulio religijų, didelių ir mažų, buvo žmogaus būties pamatas. Toks jis buvo ir išliks, nes to reikalauja pati žmogaus prigimtis, įėmusi dieviškąją kibirkštį ir gėrio pradą. Aiškiai reflektuodamas tąjį pradą žmogus atsiskyrė nuo likusios mažiau sąmoningos gamtos. Skaityti toliau

J. Mažintas. Aš tikrai myliu Lietuvą, ar mylit ją jūs? (8)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Labai dažnai  viešųjų ryšių priemonės transliuoja šią populiarią M. Mikutavičiaus dainą.  Praėjus dainos sukeltam jausmo efektui, norom nenorom susimąstau –  kokią Lietuvą  myliu aš, kiek tų „Lietuvų“ yra skirtingų tautiečių sąmonėje. Pabandykime trumpai įvardinti tas skirtingas, o gal kai kuo ir panašias „Lietuvas“, kurios galėtų būti  skirtingų tautiečių  sąmonėje, tarkime:

  • emigrantų, dėl nepritekliaus ir nuolatinio pažeminimo palikusių tėvynę;
  • emigrantų,  norinčių užsienyje atrasti Eldoradą ir grįžti Lietuvą; Skaityti toliau

Valdžia nori referendumo – bus (7)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kai referendumai organizuojami piliečių valia, politikai jiems kaišo pagalius. Kai referendumus jie inicijuoja patys, net įstatymus siūlo keisti, kad balsavimas įvyktų. Grupė Seimo narių pateikė Referendumo įstatymo pataisą, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės būtų laikomas įvykusiu.

31 Seimo narys įregistravo Referendumo įstatymo pataisą, kuria būtų sumažinta rinkėjų skaičiaus riba, reikalinga, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu. Pagal dabar galiojantį įstatymą, norint įteisinti pakeitimus, apie kuriuos kalbama Konstitucijos pirmajame skirsnyje „Lietuvos valstybė“, Skaityti toliau

D. Stancikas. Dvilypė Lietuva (5)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Pažvelgus į Lietuvos nueitą 25 metų kelią po Kovo 11-osios, aiškiai matyti, kad galima parašyti du diametraliai priešingus straipsnius.

Pirmąjį – šventinį, patosinį – geriausiai nusakytų šie Ukrainos nacionalinio televizijos kanalo žinių vedėjos komplimentai: „Lietuva – ideali šalis, matome, kaip jūs labai pasikeitėte, kiek jūs nuėjote į priekį, dėl narysčių ES ir NATO jūs jaučiatės stabiliai, turite demokratiškus įstatymus. Mes taip pat to labai norėtume…“

Taigi, kažkam esame siekiamybių kraštas, nužygiavęs tikrai skausmingą kelią ir, ačiū Dievui, jau pamiršęs, kaip po Dainuojančios revoliucijos, Skaityti toliau

K. Stoškus. Apie tylą, sąžinės budinimą ir kultūrą, kuri padeda viską užmiršti (9)

krescencijus-stoskus-j.vaiskunas-alkas.lt

Nežinau, kas šiandien yra pavojingiau: mieganti tautos sąžinė ar kultūra, kuri jau mus išmokė greit viską užmiršti. O gal šių skirtingų dalykų sutapimas? Juk sąžinės budėjimui reikalinga atmintis. O ji šiandien sudaro daug problemų. Bent jau žymiai daugiau negu sugebame šiandien įsivaizduoti.

Pirma, vis didesnė atminties dalis dabar funkcionuoja anapus žmogaus, t.y. kompiuteriuose, vadinamuosiuose išmaniuosiuose telefonuose ir kituose įrenginiuose. Pirmiausia ten persikėlė ilgalaikė, o dabar išplaukia ir operatyvinė atmintis. Kuo daugiau jos ten sukaupiama ir kuo labiau ja pasitikima, tuo mažiau jos budi priimant tuos kasdienius sprendimus, Skaityti toliau

A. Mockevičius. Kodėl Lietuva naudoja Rusijos valdžios metodus: svarbiausia – pigus alkoholis, o visa kita – kaip nors (2)

Arminas Mockevičius | asmeninė nuotr.

Iš Sovietų sąjungos režimo Rusija paveldėjo ne tik teritoriją, struktūras, mąstymą, bet ir alkoholio vartojimo politiką.

Kurie mūsų politikai veikiausiai perėmė „bėdų sprendimo būdą“ iš Sovietų Sąjungos – jie nuolat kalba apie tai, kad reikia mažinti alkoholio akcizus, leisti alkoholio reklamą, leisti prekiauti alkoholiu degalinėse.

Putinas bandė blaivinti Rusiją

Krizių valdymas Rusijoje išliko irgi gana primityvus ir nuspėjamas, pasitvirtinęs dar šių metų pradžioje – buvo pakartota patikrinta Sovietų sąjungos taktika – nutarta sumažinti alkoholio kainą. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Apie politiką kaip melavimo meną (8)

Alkas.lt koliažas

Pirmą tokio pavadinimo knygos tomą autorius (visuomenei gerai žinomas kaip filosofijos, istorijos, psichologijos ir antropologijos dr., dr., dr.) jau visiškai parengė spaudai. Kiti du tomai bus spausdinami artimiausiu metu. Tiesą sakant, trilogijos pavadinimas kiek ilgesnis: „Politika kaip melavimo menas, ir politikos melagių klasifikacija“. Be lietuvių tekstai pateikiami dar dviem kalbomis todėl skaitytojų ratas galimai bus ganėtinai platus (naudodamasis proga, autorius dėkoja „Google“ vertimo programos kūrėjams; pavadinimas anglų kalba – „Politics as the art of lying and liars classification policy“; rusų kalba „Политика как искусство лжи и лжецов классификации политики“, ir viena Azijos kalba – „Yolg’on san’ati kabi Siyosat va yolg’onchilardir tasnifi siyosati“). Skaityti toliau

R. Cibas. Sistema (4)

Romas_Cibas_asmenine-nuotr

Visame kame yra tam tikra tvarka. Kur be nukreiptumėm žvilgsnį, į mineralų pasaulį, augalų ar gyvūnijos, visur rasime tam tikrą racionaliai veikiančią sistemą. Bet nieko nėra amžino, viskas kinta, „nėra nieko pastovesnio už laikinumą“. Ar jau taip seniai klestėjo dinozaurai? Kaip tada atrodė mūsų planeta? Turbūt neatpažintumėm, net kontinentai buvo kitokie… O kaip pasikeitė augalai? Kiek jų išnyko, neprisitaikę prie pakitusių sąlygų, kiek atsirado naujų? Milžiniškų paparčių dabar galime rasti tik pėdsakus (atspaudus) kur nors akmens anglyje. Sekvojų dar yra, yra dar daug dalykų, labai daug, kurie gali mums žmonėms priminti apie laikinumą. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Istorijos nežinojmas baudžia (22)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Po to, kai šiomis dienomis Mečys Laurinkus augančiai kartai paskelbė „atradimą”, kad Sąjūdis esą siekė ne tik Nepriklausomybės, bet ir laukinio kapitalizmo, būsiu tiesmukas: „Kolega, atsiprašau! Ar bent kiek savigargos ir gėdos jausmo pats dar turi?” Todėl pradžiai tiesmukai priminsiu ir pačiam gerai pažįstamo mano kolegos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nario Marcelijaus Martinačio įžvalgas. Tikiuosi, padės prašviesinti ir pačiam istorinę atmintį.

Prieš dvejus metus amžinam poilsiui iškeliavęs poetas dar 1991 m. pranašiškai pastebėjo, jog tuometinė Lietuvos vadovybė atsakinga už visuomenės skaidymą, „priešų“ gamybą: Tarsi pradėta lenktyniauti, kas užvaldys žmonių baimę, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Prieštaringos koalicijos arba idėja kaip instrumentas (30)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr,

Savivaldybių rinkimuose narstomos kandidatų asmenybės, rečiau – ideologijos, bet kai kurie dalykai praslenka pro žurnalistų ir analitikų akis. Ukrainos įvykių kontekste daug kalbama apie Kremliaus „koloradus“ Lietuvoje, bet pražiopsotas įdomus faktas. Lenkų rinkimų akcija, seniai bendradarbiaujanti su Rusų aljansu, kurio sąrašus kartkartėmis papuošia KGB-istai, galiausiai pritraukė ir Algirdo Paleckio vadovaujamą Socialistinį liaudies frontą.

Dabar jau drąsiai galima sakyti, jog sovietinei praeičiai ir dabartiniam Kremliaus režimui simpatizuojančios politinės jėgos galutinai susivienijo. Nebestebintų, jei po kiek laiko čia įsilietų „sarmatinio“ ir „matricinio“ tipo „koloradai“, skelbiantys lietuvišką patriotizmą, bet nukreipiantys jį antivakarietiška, antiamerikietiška Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Vilniaus viešoji erdvė – turi būti morali ir Lietuviška! (18)

Linas-Zasimavicius-asmenine-nuotr2

Prasidėjus agitacinei 2015-ųjų metų Savivaldybės rinkimų kovai viešosiose erdvėse, kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, galima pastebėti įvairiausių partijų revoliucinių šūkių: nuo Vilniaus išvedimo iš krizės iki eismo spūsčių panaikinimo. Iš esmės šūkiai nesikeičia, prieš kiekvienus rinkimus lieka tokie patys. Tos pačios politinės jėgos, besikeisdamos miesto Taryboje, nesusidoroja su miesto problemomis, tačiau prieš kiekvienus rinkimus žada, kad problemas išspręs, jeigu tik bus išrinkti. Šių politinių partijų laimei, žmonės jomis tiki. Todėl padėtis Vilniaus mieste ir nesikeičia.

Tautininkų Sąjunga – viena kandidatuojančių politinių jėgų į Vilniaus miesto Skaityti toliau

N. Aukštaitytė-Puteikienė. Vilties daigai partijų kirmėlyne (13)

nika-puteikiene-asmenine-nuotr

Artėjantys savivaldos rinkimai gali tapti nauja Sąjūdžio banga Lietuvoje. Per visą Lietuvą susibūrė 58 visuomeniniai komitetai, kurie kels savo kandidatus į merus ir tarybas.

Valdžia – ne nuo Dievo

Tai rodo, kad Lietuvoje yra mažų mažiausiai apie 3 tūkstančius piliečių, kuriems dar nesugebėta apmuilinti akių, kurie vis dar puikiai supranta, kad valdžia – ne nuo Dievo, o nuo žmonių, kad ją galima ir būtina keisti. Dar daugiau – kad galima drąsiai ir patiems dalyvauti skirstant bendrąjį gėrį t.y. – politikoje. Toks noras Lietuvoje yra beveik šventvagiškas, nes yra sukurtas, žinia, Skaityti toliau

P. Urbšys. Valdžia bijo tų, kurie nebijo jos (11)

Povilas Urbšys | asmeninė nuotr.

Neramina tai, kad dabartinę įtampą, kylančią su Rusija, valdžios struktūros išnaudoja tam, kad būtų sustiprinta galimybė dar labiau kontroliuoti žmogaus privatų gyvenimą.

Kad valdžia bijo tų, kurie nebijo jos, teko įsitikinti ne kartą. Todėl prisidengus išorinėmis grėsmėmis priimami įstatymai, kurie leistų sekti visus valdžiai nelojalius piliečius. Tą Valstybės saugumo departamentas ne kartą yra teigęs ir savo ataskaitose, kuriose ir patriotai, išdrįsę kritikuoti valdžią, yra vadinami Maskvos agentais – ką dar galima daryti su jais, jei ne sekti?..

Skaityti toliau

P. Gylys. Nevyriausybininkai ir šalies užvaldymo technologijos (9)

Povilas Gylys | Asmeninė nuotr.

Paklausk žmogaus iš gatvės, kas yra politika, valstybė ir jis pasimes. Jei žmogus baigęs universitetą, jis bandys raustis atmintyje ieškodamas akademinių apibrėžimų. Ne visi ras. Nors tai, viena vertus, kasdien vartojami, o kita vertus, esminiai terminai. Taigi, eilinis pilietis sunkiai orientuojasi esminėse viešojo gyvenimo sąvokose. Iš dalies dėl to, jog į jas per mažai dėmesio kreipia viešosios nuomonės formuotojai – politologai, žiniasklaida ir t.t.

Tačiau yra ir kitas, pas mus dar prasčiau suvokiamas visuomeninio gyvenimo faktas – tai, kad politikos technologai, politinių režimų keitimo (political regime change) technologai yra sukūrę ištisą arsenalą priemonių, kurias naudojant galima įvaldyti visuomeninius procesus. Visuomeninės diskusijos agendos formavimas, visuomenės dėmesio fokusavimas į vienus reiškinius ir jos dėmesio nukreipimas nuo „nesvarbių“, iš tikrųjų siekiant valdyti viešąją nuomonę, yra pasaulyje neblogai įvaldytas politinių technologijų instrumentas. Skaityti toliau

D. Trečiakauskas. Ar iš tiesų valdžia nori išgirsti Tautos balsą? (5)

Darius Trečiakauskas | LSDPS nuotr.

Palaikau mokytojus, gydytojus, policininkus, slaugytojus, bibliotekininkus, teatralus ir visus kitus viešojo sektoriaus darbo bitinėlius ir bitutes, jų teisėtus reikalavimus ir jų pasirenkamas priemones reikalavimams įgyvendinti.

Ne veltui mūsų liaudies išmintis sako: kurčiam nesakyk, o aklam nerodyk, vis tiek negirdės ir nematys. Tad jeigu musu valdžiažmogiai iš tiesų yra tiek „apsiriję, apakę ir apkurtę“, kad nebenori girdėti ir matyti tikros padėties, turbūt tikrai tuomet lieka tik vienas būdas pažadinti užmigusius ant laurų – „vėzdas į kuprą“, šiuo atveju – streikas. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Kam reikalinga prarūkyta, nugirdyta Lietuva? (10)

Ramūnas karbauskis | lvzs.lt nuotr.

Kilus karui Ukrainoje, mūsų politikai vis dažniau ieško vidaus ir išorės priešų. Jų reikia ne valstybės saugumui sustiprinti, o pateisinti savo negebėjimą sustabdyti emigraciją, pagerinti žmonių gyvenimą, sumažinti socialinę atskirtį. Mūsų šalies vadovai pasirinko dar Rusijos carų sugalvotą būdą palaikyti rimtį šalyje ir tuo pačiu papildyti valstybės iždą. Mes pasaulio lyderiai pagal išgeriamo alkoholio kiekį, pagal rūkančių vaikų, moterų, vyrų skaičių. Valdžia trina rankomis – akcizo už parduotą alkoholį ir rūkalus surenkama tikrai daug. Skaityti toliau

A. Daugirdas. Valdžia toliau imituoja rūpestį kariuomene (7)

seimas-kariai-j-vaiskuno-montazas

Šiuo metu klausimas, mano nuomone, turėtų pirmiausia skambėti taip: „Ar viską padarėme, kad Lietuvos nepriklausomybė būtų apginta?“ Jau po šio klausimo galima būtų išskirti dvi kryptis: ką padarė Lietuvos piliečiai ir ką padarė Lietuvos „valdžia“?

Lietuvos piliečiai padarė nepakankamai prisidėdami prie Lietuvos gynybinių pajėgumų vystymo. Net 1990–2000 m., kai tik buvo kuriamos ginkluotosios pajėgos, galėjome stebėti masinį išsisukinėjimą nuo privalomosios karinės tarnybos Skaityti toliau

V. Balkus. Ar galėtume išgyventi be šviesoforų? (2)

Vitalijus Balkus | feisbuko nuotr.

Ar galite įsivaizduoti, kad jūsų mieste vieną dieną ims ir išnyks visi šviesoforai? Ir ne tik šviesoforai, bet ir kelių ženklinimas. Bet ne šiaip išnyks, o bus panaikinti visų miestiečių patogumui ir … saugumui.

Spėju, vaizduotė jau piešia niūrų paveikslą, kuriame miesto gatvės nusėtos sudaužytais automobiliais, tarp kurių zuja greitosios pagalbos mašinos, renkančios sužeistuosius ir žuvusius. Tik štai viskas toli gražu atrodys kitaip ir, kad tuo įsitikinti tereikia nuvykti į Drachteno miestą. Šis Alytaus dydžio Olandijos miestas atsisakė ir šviesoforų ir kelių ženklinimo. „O siaubė!“, sušuks dažnas lietuvis. Skaityti toliau

D. Paukštė. Krokodilo ašaros dėl profsąjungų (0)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Ar pas mus yra profsąjungos? Tai, kas yra – tik profsąjungų parodija. Ir jų nebus tol, kol darbuotojai bus avinai be ragų, kurie kartais tyliai pamekena, bet nesibado. Todėl mūsų atlyginimai ES uodegoje, kainos ES viršūnėje, socialinė atskirtis ES viena didžiausių ir niekas nesikeičia, nejuda į geresnę pusę. Valdininkų greit bus daugiau nei dirbančiųjų, veisiasi kaip tarakonai. Kol žmonės nenustos bijoti ir nestreikuos, neišeis į gatves su savo reikalavimais, tol čia niekas nepasikeis. Ir toliau bus vaidinama butaforinė demokratija – saugi valdžios elito ir šėšėlinių šalies valdovų – milijonierių ir milijardierių užuovėja“. (Iš komentarų internete). Skaityti toliau

R. Cibas. Kas mes lietuviai? (23)

kuriamerespublika.lt nuotr.

Tik pabaigą laidos „yra – kaip yra“ pavyko nugriebti… Kalbėjo žmogus telefonu, kad lietuviai tarptautiniame leksikone vadinami „labasais“ (nuo žodžio – labas). Esą lotyniškai tai reiškia vergą… „Jūs geri žmonės, bet Lietuvoje niekada nebus maidano“… „ Jūs galite tik kentėt, nes esate vergai“…

Visaip tokius žodžius galima vertinti, bet jie užkabina, verčia susimąstyti…

Organizmas

Žmogaus ar gyvūno organizmas, didelis ar mažas – turi abipusę nervų sistemą. Skaityti toliau

D. Paukštė. Ar galima biurokratinėmis priemonėmis suvaldyti emigraciją? (17)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Manau, kad ne tik galima, bet tik tokiais metodais ir reikia veikti. Aišku, tai nereiškia, kad reikia užverti sienas ir nieko neišleisti iš valstybės. Tuomet turėsime tokią pat prievartą, kokia yra dabar, kuomet žmonės dėl nepakeliamų sąlygų Lietuvoje tiesiog yra išvaromi – priverčiami emigruoti. Su laisva žmogaus valia tokia emigracija neturi nieko bendro.

Tai ką tada tvarkyti biurokratiniais metodais? Bandysiu išvardinti bent pagrindines sritis. Demokratijos plėtra (daugiau teisių suteikti žmonėms spręsti esmines valstybės problemas, gydyti politinę sistemą), teisingumas (panaikinti Skaityti toliau

P. Urbšys. Baltijos kelias – mūsų teisėjas (0)

Baltijos kelias | V. Daraškevičiaus nuotr.

1989 metais rugpjūčio 23 dieną per Estiją, Latviją ir Lietuvą nusidriekė 700 kilometrų žmonių grandinė, pastebėta net iš kosmoso aukštybių. Du milijonai žmonių nuščiuvusiems Maskvos Kremliaus bonzams ir sočiajai Europai metė laisvės ir tiesos iššūkį – sujaukė pasaulio galingųjų palaimintą mūsų vergovės atnaujinimo planą, vadintą skambiu „perestrojkos“ vardu.

Įspūdingiausia tai, jog į Baltijos kelią išėję žmonės per vieną dieną tapo laisvais piliečiais, nors pačios valstybės dar neegzistavo. Tuo metu dar funkcionavo „neklystančios“ Komunistų partijos Skaityti toliau

R. Vainiks. Ar patalpos kuriose mirė Lietuvos atgimimo patriarchas dr. Jonas Basanavičius bus paverstos baru? (5)

 „1927 02 16 čia mirė Lietuvos Atgimimo Patriarchas dr. Jonas Basanavičius“ | KPD nuotr.

Yra situacijų, kai akimirksniu tampa aišku: iškilmingos priesaikos, gražūs žodžiai tėra tam tikra duoklė kažkada galingai idėjai. Ta idėja, išjudinusi Tautą valstybės sukūrimui, dar gyva, dar spinduliuoja, viešai niekas lyg ir nedrįsta jos paneigti, tačiau po tam tikrų veiksmų pamatai, kad ji jau nebepalaikoma. Kad kabinetuose – aukščiausiu lygmeniu jos jau atsisakyta. Kad visi minėjimai, skirti pagerbti valstybę kūrusias asmenybes tėra priverstinė duoklė. Nemaloni pareiga prieš dar tebesančius ištikimus idėjos šalininkus. Kurie lyg sąžinės prievaizdai pastebi visus neatitikimus tarp to, kas skelbiama ir to, kas daroma. Ir kol bus gyvas bent vienas sąžinės prievaizdas, valdžia niekada negalės ramiai gyventi. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Lietuva: tik vardas metraščiuose? (84)

Vytautas Radžvilas

Net keista, kiek daug dėmesio žiniasklaidoje, o ir privačiuose pašnekesiuose skiriame smulkmenoms, užuot kalbėję apie tikrai svarbius dalykus. Juk, blaiviai pagalvojus, visų valdžių kabinetuose vykstančių intrigų vingiai ir užkulisiai yra niekniekis, palyginti su kruopščiausiai slepiama didžiausia valstybės vieša ir visiems žinoma paslaptimi. Toji paslaptis – seniai nujaučiamas ir vis dėlto sukrečiantis savo mastu tautos išsivaikščiojimas po platųjį pasaulį. Didžiausi Europos Sąjungoje emigracijos mastai yra iškalbingas visuomenės ir valstybės būklės Skaityti toliau

J. Jasaitis. Po „referendūūmo“ (skiriama, aišku, ne V.Landsbergiui) (27)

Apšaudytas ir apvogtas automobilis, reklamavęs referendumą | referendumo rengėjų nuotr.

Referendumo rezultatai kiekvienam socialinių mokslų atstovui – labai iškalbingi. Didžioji gyventojų dalis nebesidomi tuo, kas vyksta valstybėje ir jiems net nebesvarbu pareikšti savo nuomonę. Akivaizdu, kad jie nebesijaučia esantys piliečiais. Jie nusivylę ir nebetiki, kad valdžia norėtų juos išgirsti.

Įdomūs ir kai kurie komentatorių pasisakymai. Net svetimųjų seniai nupirkta „gandasklaida“ dėl tokių rezultatų nedžiūgauja, išskyrus kokį nors „užkalnį“. Jei valdžioje dar kas nors turi nors kruopelytę proto, tai puikiai suvokia, kad bet kokio pavojaus akivaizdoje šie „gyventojai“ valstybės nebegintų. Skaityti toliau

D. Stancikas. Nelaimėta pergalė (48)

„Už teisę į referendumą!“ | Alkas.lt koliažas

Pirmasis per visą Lietuvos istoriją rengtas ne valdžios referendumas neįvyko, ir tą nesunkiai buvo galima numatyti nuo pat pradžių.

Ir dėl to, kad valdžia jį sąmoningai atskyrė nuo prieš mėnesį vykusių prezidento ir Europarlamento rinkimų, ir todėl, kad jį nustūmė į vasarą – atostogų metą, ir kad sąmoningai boikotavo – nereklamavo, kad organizatoriai savo tiesoms įrodyti neturėjo milijonų, kuriais rinkimų kampanijose naudojasi didžiosios partijos, jų nepalaiko nė viena didžioji žiniasklaidos priemonė, kad organizatoriai buvo pavieniai piliečiai, Skaityti toliau

Tautininkai: Dabartinė politinė santvarka Lietuvoje nebeturi nieko bendro su demokratine respublika (23)

TS nuotr.

„Dabartinė politinė santvarka Lietuvoje nebeturi nieko bendro su Konstitucijos deklaruojama demokratine respublika. Tai – politinė oligarchija, siauros grupelės valdžia, renkama diktatūra, kurioje piliečiams paliekamas tik rinkėjų vaidmuo“, – rašoma liepos 1 d. išplatintame Tautininkų sąjungos (TS) pareiškime „Dėl 2014-06-29 d. referendumo“.

Vertindami dėl labai mažo rinkėjų aktyvumo neįvykusį referendumą dėl Konstitucijos 9 bei 147 straipsniu pakeitimų tautininkai, aktyviai dalyvavę referendumo iniciatyvoje, apgailestauja, kad nepavyko pasiekti pergalės. Skaityti toliau