Žymos archyvas: Valdas Rutkūnas

V. Rutkūnas. Mintys po straipsnio „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“ (32)

Stanislavas Stavickis (Stano) dešinėje | Asmeninė nuotr.

Atsakymas į straipsnį „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“.

Perskaitę dainininko Stano mintis apie tai, kaip mūsų tautiečiai emigrantai nesijaučia laukiami tėvynėje ir išgirdę jo pateiktą pasiūlymą Prezidentei – parodyti daugiau dėmesio lietuviams, aplankant jų bendruomenes užsienyje – daugelis neliko abejingais ir džiaugėsi: „Šaunuolis Stano! Būtina reikalauti mūsų rinktos valdžios dėmesio tautai!“

Tačiau dar svarbiau priminti mūsų senolių išmintį: „Nieko nesitikėk iš valdžios – pasikliauk savo protu ir rankomis.“ Visą savo gyvenimą ir gerbūvį susikūrę savo rankomis,  Skaityti toliau

Kelmo šokių naktis atvėrė duris pavasariui (0)

Kelmo sokiai1_rengeju nuotr

Kaip ir kiekvienais metais būriai Pabaltijo liaudies šokių mėgėjų sugužėjo į Kelmo krašto sostinę Kelmę. Tam, kad galutinai atsikratytų žiemos sąstingio ir šokių siautuliu išjudintų visas gyvybines jėgas. Svarbiausia: kad akyse įžiebtų pavasarinį žibėjimą, nušviečiantį visų metų kelius į meilę tarp žmonių, tarpusavio sutarimą ir darną.

Įsisukusios poros, besišypsantys veidai kūrė laimingo pasaulio vaizdinį, kuris sulig kiekvienu šokiu vis giliau įsitvirtino pasąmonėje. Liaudies šokių naktys- tai galingiausias neurolingvistinio programavimo įrankis, pasąmonėje įtvirtinantis nuostatą, kad žmogus yra sutvertas laimingam gyvenimui, Skaityti toliau

Perkūno šventė Akmenėje (nuotraukos) (0)

O. Balodžio ir M. Laukio nuotr.

Sausio 29 d. baltų pasaulėžiūros bendruomenė Akmenės Romuva, bei Akmenės krašto muziejus surengė Perkūno šventę. Į renginį susirinko gausus būrys akmeniškių ir svečių iš kitur atšvęsti Perkūno dieną. Šventinį vakarą vedė ir visus  ateinantiems metams įkvėpė Lietuvių tautiškumo ir laimės mokytojas, vaidila Valdas Rutkūnas.

Perkūno dienos šventė prasidėjo nuo trumpos vaizdinės medžiagos peržiūros. Šį  filmuką sudarė ištraukos iš praėjusių Lietuviškų renginių: Rasos šventės, Mildos Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Mes esame baltai – ar gali būti kas geriau? (68)

Valdas Rutkūnas | asmeninė nuotr.

Įprasminti save kaip tautos narį visuomet buvo, yra ir bus svarbu. Nes svarbu žinoti, su kuo gali susišnekėti, suprasti vienas kitą, turėti vienodas vertybes bei požiūrį į pasaulį. Taip atrandi draugus, bendražygius, atpažįsti bendras šaknis, Tėvynę. Pasigilinęs surandi ir bendrus protėvius, tai kas žmones jungia, teikia saugumo, bendros gyvasties ir laimės jausmą. Apsidairius plačiau, svarbu tampa ir gelminė bendrystė tarp tautų. Tauta atpažįstama pagal bendrus papročius, kūniškas ir dvasines savybes, tačiau labiausiai pagal kalbą.

XIX amžiuje susikūrę kalbotyros mokslai, įgalino kalbininkus susitarti, kaip vadinti giminingas tautas. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video) (10)

Trecioji Krivule Naisiuose_rengeju nuotr

Baigiantis metams nuo seno dera apmąstyti nuveiktus darbus ir numatyti naujus, o prasidėjus naujiems Saulės metams prisiminti įsipareigojimus ir pradėti juos įgyvendinti. Taigi, prisiminkime ir susitelkime ties svarbaus baltų susibūrimo –krivūlės priesakais.

Baltų kraštų žmonės savo susirinkimuose – krivūlėse  spręsdavo svarbiausius bendruomenių, genčių, tautų  klausimus. Baltiškos pasaulėžiūros žmonės nutarė atgaivinti šį paprotį ir 2011 metais Lietuvoje, Kurtuvėnuose įvyko pirmoji baltų krivūlė, kurią sušaukė Lietuvos Romuva. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuvių nacionalinis charakteris ir alkoholis (80)

rutkunas-asmen-nuotr

Po antro pasaulinio karo subombarduota, kapituliavusi, palaužta Japonija, šalis, turinti labai menkus požeminius naudinguosius išteklius, nuolat niokojama žemės drebėjimų ir talžoma cunamio bangų, regis, buvo pasmerkta visiškam žlugimui ar geresniu atveju ilgam merdėjimui. Tačiau įvyko stebuklas – Japonija per stebėtinai trumpą laiką – du dešimtmečius, tapo klestinčia šalimi, antrąja ekonomika pasaulyje. Tai įvyko todėl, kad japonai atliko išsamų savo nacionalinio charakterio tyrimą – iškapstė gelmines japonų savybes, ir sugalvojo, kaip jas pakreipti tautos ir šalies suklestėjimui.

O koks mūsų lietuvių nacionalinis charakteris? Kuo mes garsėjame? Statistika rodo, kad pasaulyje pirmaujančias vietas užimame savižudybėmis ir išgertu alkoholio kiekiu. Skaityti toliau

Žolinės šventėje Naisiuose buvo linkima brandos (nuotraukos) (0)

V. Šalavėjaus nuotr.

Lietuvių kalendorinės šventės išsidėsto pagal metų laikus ir yra siejamos su sezonine žemdirbių veikla. Buities, kasdienio darbo įprasminimo akcentai yra šventės, sietinos su įvairiomis apeigomis. Rugpjūčio 15-ąją švenčiama Žolinė – derliaus šventė – apipinta papročiais bei tradicijomis. Senovės baltų apeigos šią dieną būdavo skiriamos deivei gimdytojai Ladai: jai atitekdavo naujai subrendusio derliaus aukos. Skaityti toliau

Didžioji Rasos šventė Naisiuose (nuotraukos) (0)

rasos-svente-naisiuose-karbauskis-2015-v.salavejaus-nuotr

Besisukantis Rėdos ratas, sietinas su nuolatine gamtos ir būties galių kaita, ką tik pasiekė brandą (arba kupą), tai yra metą, kai augmenija jau sukaupusi didžiausias gyvybines galias. Būtent birželio pabaigoje švenčiama centrinė Rėdos rato šventė Rasa, kurios sinonimu yra tapusi Kupolė, Kupolinės. Šios (kaip ir kitų švenčių) apeigos mūsų protėviams buvo natūrali gyvybės ir amžinojo vyksmo darna.

Bėgantys šimtmečiai keitė lietuvių papročius, tradicijas, tikėjimą, tačiau natūralūs gamtos ir žmogaus virsmai nėra taip paprastai pakeičiami, gal tik mažiau pastebimi ar suvokiami. Senųjų tradicijų tąsa, noras jas išsaugoti byloja apie gilią jų prasmę, Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Teatgaivina Rasa Lietuvą! (10)

rasos -daraskevicius1

Japonai turi sakurų žydėjimo metą. Ima dvi savaites atostogų ir keliauja įkandin vyšnaičių žydėjimo iš pietų į šiaurę tam, kad pasidžiaugtų rožiniais žiedeliais, kad gamtos grožio ir darnos galios įkvėptų juos ir suteiktų jėgų išgyventi visų metų nelengvą kasdienybę.

Lietuviai, tarsi Europos japonai, taip pat turi ypatingą ryšį su gamtos galiomis. Japonai išsaugojo gamtatikybę – šintoizmą, lietuviai – ilgiausiai Europoje savo prigimtinę pasaulėžiūrą. Gal ir lietuviai turi ypatingą metų laiką?

Prieš pusantro šimtmečio gyveno garsus žemaičių dievų ir šventnamių meistras, pastatęs žymiąją Vaiguvos varpinę, Motiejus Butvila. Skaityti toliau

Pavasario lygiadienio šventė Naisiuose (nuotraukos) (0)

DSC_0460

Kovo 21 d. Naisiuose buvo švenčiama pavasario lygė – atskaitos taškas gamtoje, kai saulė teka tiksliai rytuose, kai diena susilygina su naktimi ir po truputį ima ilgėti, kai tamsa užleidžia vietą šviesai… Šios dienos rytas prasidėjo lietumi, pūtė žvarbokas vėjas, vėliau radosi ir šlapdriba, gal todėl prisiminti senąsias baltų tradicijas ir pasidžiaugti atbundančia gamta susirinko tik patys drąsiausi.

Renginys prasidėjo Naisių kultūros rūmuose, kur tautodailininkai Rasa ir Gintaras Daukšos mokė vašku marginti kiaušinius, nes margučiai reikalingi pavasario lygės ritualuose. Skaityti toliau

Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos) (48)

Trinkuniene3

Lapkričio 23 d. Vilniuje įvyko Baltų religinės bendrijos Lietuvos Romuva Didžioji  Krivulė. Iš visų Lietuvos kraštu susirinkę Romuvų atstovai – vaidilos aptarė tolesnes veiklos kryptis ir išrinko naują Lietuvos Romuvos vadovą – Krivę Iniją Trinkūniene.

Svarbių sprendimų priimti susirinkusius romuvius pasveikino garbingi Krivulės svečiai – buvęs Seimo narys, tautininkas Gintaras Songaila ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Svarbiausia Krivulės užduotis buvo išrinkti naująjį Lietuvos Romuvos vadovą – Krivį. Į šias pareigas buvo iškelti du kandidatai – Kelmės romuvos vaidila Valdas Rutkūnas ir Vilniaus Skaityti toliau

V. Mikailionis. Romuviai ir Dievturiai susitiko Puokainių girioje (nuotraukos) (22)

romuviai-ir-dievturiai-r.pakerio-nuotr

Trečiąjį spalio mėnesio savaitgalį Lietuvos romuviai iš Vilniaus, Kauno, Žemaitijos traukė į šiaurę pas savo dvasios brolius ir seseris latvių dievturius, kurie sukvietė į jau tapusį gražia tradicija susitikimą. Ši bendra Baltų Krivulė buvo jau ketvirtoji, o Latvijoje antroji. Lygiai tiek pat kartų apie tikėjimo potyrius ir naujus dvasinio pobūdžio atradimus kalbėtasi ir Lietuvoje.

Kiekviena bendra Krivulė skiriama kuriai nors svarbiausiai temai. Šį kartą pasiūlyta pasigilinti į tai, ką mes vadiname baltų dvasia. Skaityti toliau

M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją (20)

ramuvos-stovykla-2013-v-daraskeviciaus-nuotr-K100

Lietuvos jaunimo ramuva (LJR) rengia įvairias stovyklas, skatina jaunimą pažinti baltų kultūrą per bendrą veiklą. Daugelį veiklų įkvėpusi ir sukūrusi vaidilė Miglė Valaitienė pasakoja apie savo patirtį bendruomenėje, bendruomenės ateitį, viziją ir ateities planus.

Pradėkim nuo klausimo, kas yra Romuva ir kuo tai skiriasi nuo Lietuvos jaunimo ramuvos?

Teorinis skirtumas gal ir yra. Sovietmečiu, kai religinių bendruomenių veikla buvo ribojama, susikūrė VU kraštotyrininkų ramuva, Skaityti toliau

Lietuvos Romuva spręs kas bus naujasis Lietuvos Krivis (27)

Romuvos nuotr.

Spalio 19 d., švęsdamas Krivio dieną, Lietuvos Romuvos Vaidilų Ratas išplatino pareiškimą skelbiantį, kad Vilniuje, lapkričio 23 d. bus surengta Didžioji Lietuvos Romuvos Krivūlė, kurioje susitikę visų Lietuvos romuvų atstovai aptars tolesnę Lietuvos Romuvos veiklą ir spręs naujojo Lietuvos Romuvos vadovo – Krivio rinkimo klausimą.

Jau dešimtmetį žmonės puoselėjantys senąjį baltų tikėjimą kasmet spalio 19 d. švenčia – Krivio dieną. Šią dieną prieš dvylika metų į Lietuvos Romuvos Krivius buvo įšvestas Jonas Trinkūnas – Jaunius. Pagerbdami jo šviesų atminimą, Lietuvos Romuvos vaidilos, Skaityti toliau

Lietuva subūrė Europos etninių religijų žmones (nuotraukos) (4)

Spaudos konferencija. Iš kairės į dešinę: Vlasis Rasijas (Vlassis Rassias, Graikija), Andrasas Korbanas (Andras Corban, JAV), Inija Trinkūnienė, Algirdas Patackas, Jonas Vaiškūnas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Liepos 8-11 dienomis Lietuvoje vyko Europos etninių religijų atstovų suvažiavimas. Etninėmis religijomis vadinamos senosios tautinės religijos, kurios dvasią stiprino europiečių protėviams anksčiau, kurių dvasią mes visi išsaugojom savo pasąmonės ir širdies kertelėse. Ir dabar, kai pasaulis peržiūri vertybes, grįžta prie stabilių šaknų, savaime suprantamas ir sugrįžimas prie dvasinių šaknų.  Todėl visur vis labiau stiprėja šakninių vertybių suvokimas, etninės religijos atgimsta. 1998 metais Vilniuje buvo įsteigtas Europos etninių religijų kongresas, jo suvažiavimai vyksta kas  dveji metai vis kitoje Europos šalyje, šiemet kongresas sugrįžo į Lietuvą. Suvažiavo etninių religijų atstovai iš Skaityti toliau

Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video) (26)

Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Paskutinį balandžio savaitgalį Kulionių kaime, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje jau aštuonioliktą kartą buvo atšvęsta pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė. Daugiau nei pusė tūkstančio senojo baltų tikėjimo puoselėtojų mūsų protėvių papročiu dvi dienas šventė didįjį gyvybės atsigavimo vyksmą.

Pirmąją šventės dieną visi tvarkė šventimo vietos aplinką, pirmąja pavasario žaluma puošdami šventės šventinius Jorės vartus, šventvietės stulpus ir aukurus. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui (49)

Valdas Rutkūnas | alkas.lt nuotr.

„Kas man iš to, kad esu lietuvis?“ – šį klausimą neišvengiamai užduodame kiekvienas sau. Ar tautiškumas iš viso šiuolaikiškas bruožas?  O gal tautiškume galima rasti sprendimus mums rūpimiems uždaviniams?

Pasaulio tautos tūkstantmečius ieškojo savo vietos Žemėje, kariavo, pakliūdavo į vergovę ir vėl išsivaduodavo. Tautų gyvenamos vietos pagrindu kūrėsi valstybės, kai kurios iš jų pavergdamos kitas tapdavo imperijomis, kurių galios amžinybe niekas neabejodavo, tačiau po tam tikro laiko visos imperijos subyra. Netikėtai nesapnuotai tautos tampa laisvos, ant imperijos griuvėsių sukuria savo nepriklausomą gyvenimą. Todėl, kad tautos gyvybiškesnės už imperijas. Skaityti toliau

Grabnyčios, Perkūno diena ir vaško žvakelė (8)

Liejamos žvakės | vstt.lt nuotr.

Šios dienos pavadinimas yra kildintinas iš gudiško žodžio gromnica, pažodžiui tai būtų – perkūninė. Senieji šios dienos lietuvių ir kitų Europos tautų papročiai taip pat patvirtina šios dienos ryšį su Perkūnu.

Žmonės šią dieną vadina Gramnyčiomis arba Grabnyčiomis. Dažnas dabar galvoja, kad tai kažkokiu būdu turi sietis su žodžiu grabas, tai yra karstas. Tačiau tai klaidinga garsinė sąsaja, nes šią dieną jokių reikalų su karstais niekas neturi ir niekada neturėjo, nebent tik kam mirus.

Tądien šventinama namų ugnis, aukojamos aukos dievaičiui Perkūnui, kad saugotų nuo gaisrų, ligų, piktos akies. Šventinamos ir graudulinės (nuo žodžio – griaudėti – t.y.  Perkūno) žvakės. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą (6)

Inija ir Jonas Trinkūnai

Sausio 20 dienos rytą, viduržiemio šalčiui sukausčius upes,  Lietuvos sostinėje nustojo plakusi Lietuvos Romuvos Krivio Jauniaus Jono Trinkūno širdis. Krūptelėjo Lietuva, nes Protėvių taku pasuko visų lietuvių didžiausias lietuviškumo Mokytojas ir Dvasinis Vadovas. Kad ir kokios būtų sąsajos su tauta, kokia pasaulėžiūra ir įsitikinimai,  kiekvieno lietuvio šaknys yra tos pačios ir visi esame tautos broliai ir seserys. Todėl saugu ir gera buvo jausti, kad yra didis Žmogus, kaip tūkstantmetis ąžuolas saugantis tautos šaknis ir galintis savo šakų pavėsyje duoti atgaivą kiekvienam, ieškančiam savo esybės.

Ką Jonas Trinkūnas davė Lietuvai? Kodėl jo nuopelnai yra išskirtiniai ir tokie reikšmingi kiekvienam lietuviui? Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams (16)

Lietuviškos Kalėdos Londone | organizatorių nuotr.

„Kaip pasiklosi – taip išmiegosi“ – lietuvių patarlė, kurios išmintis dar svarbesnė mums, negu prieš tūkstantį metų. Todėl, kad nepalyginamai daugiau esame veikiami aplinkos, reklamos, vartotojiškos kultūros įtakos. Norint nepasiklysti, reikia tvirto pagrindo, stipraus stuburo ir didelių pastangų. Tam nuolat tenka peržiūrėti vertybes, patikrinti gyvenimo kelią, stiprinti ryšį su bendražygiais. Geriausias būdas teigiamų nuostatų, stiprinančių jėgų sukaupimui yra šventės. Šventiniame vyksme pamirštami rūpesčiai, atsipalaiduojama ir pasąmonėje ilgam įsitvirtina vaizdiniai bei nuostatos, darantys poveikį mūsų mintims, veiksmams, santykiams mūsų kasdieniniame gyvenime. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas? (39)

Elnias su Saule raguose | G.Giedraitienės pieš.

Kalėdos žymi Saulės sugrįžimą į mūsų pasaulį, kai dienų trumpėjimą pakeičia ilgai lauktas šviesėjimas. Kaip ir prieš daugelį tūkstantį metų mūsų išgyvenimas Žemėje tebelieka priklausomas nuo metų laikų kaitos, Saulės ir jos nuolatinio sugrįžimo pas mus. Pagal Saulės kelionę pradedami skaičiuoti Nauji Metai, maitintojėlė Žemelė irgi ilsisi ir brandina savo vaisius mums kartu su Saulele. Žmogaus gyvenimo, praėjusių metų įvertinimo ir naujų metų lūkesčiai neatsiejami nuo Saulės metų pradžios per Kalėdas. Dėl to šios šventės svarba įrėžta ir mūsų pasąmonėje. Kaip gamta atgimsta su Saulės sugrįžimu, taip ir žmonės turi galimybę permąstyti savo gyvenimo kelią ir svarbiausias vertybes, pasisemti gyvybinių jėgų ir ryžto kurti laimingesnį gyvenimą. Skaityti toliau

Kaune, Neries ir Nemuno santakoje bus primintas prievartinis Žemaitijos krikštas (239)

Lapkričio 17 d., 16 val. Kauno baltų bendruomenė Kauno Santakos Romuva kviečia ateiti į šventvietę prie Ugnies aukuro įkurto Kaune, Neries ir Nemuno santakoje. Kauno santakos romuvos narys Benas Jankausjas pasakos apie 1413 m. prievartinį Žemaitijos krikštą.

Nemuno ir Neries santakos Aukuro telkiami žmonės jau treti metai ketvirtadieniais 18 val. kuria santakos aukuro Amžinąją Ugnį.

„Šiemet sukanka 600 metų, kai paskutiniame nekrikštytame Europos krašte Žemaitijoje oficialiai įvesta krikščionybė. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Kas tave šaukia? Žalio vario! (19)

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Daraškevičiaus nuotr.

Per amžių glūdumas lietuviai išsaugojo įstabią Vėlinių dainą-žaidimą, kurio pirmas posmas skamba ypatingais žodžiais:

Kas tave šaukia?
Žalio vario!

Kituose posmeliuose, vis kartojant „Žalio vario!“, išdainuojamas ilgesys ir kviečiama palaipsniui praeiti pro vėlių vartelius. Skaityti toliau

Tautininkų sąskrydyje sudegė Lietuvą apnikusių negerovių simboliai (nuotraukos, video) (73)

Tautininkų sąjungos sąskrydis - 2013

2013 m. rugpjūčio 17-18 d. Svobiškėlyje prie Alantos (Molėtų raj.) įvyko Tautininkų sąjungos (TS) sąskrydis. Renginį atidaręs Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila kalbėjo, kad tai pirmasis toks visos Lietuvos tautininkų sąskrydis, vykstantis ypatingoje vietoje, šalia stiprybę simbolizuojančio mitologinio Valiulio akmens su senoviniais ženklais.

Tautininkus sveikino jų politiniai partneriai iš Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“. Skaityti toliau

Tautininkai Molėtų rajone vyksiančiame sąskrydyje sudegins Lietuvos negeroves (24)

Tautininkų sąskrydis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio mėn. 17-18 dienomis netoli Molėtų raj. netoli Alantos esančiame Svobiškėlio kaime vyks Tautininkų sąjungos (TS) sąskrydis.

Sąskrydyje laukiama apie 200 Tautininkų sąjungos narių su šeimomis, tautininkus sveikins svečiai iš kitų partijų ir visuomeninių organizacijų.

Sąskrydyje bus surengtos diskusijos apie Lietuvos ateitį Europos sąjungoje, Baltijos šalių nacionalistų glaudesnio bendradarbiavimo perspektyvas, baltiškas tradicijas ir tautišką mąstymą bei gyvenimo būdą. Skaityti toliau

Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video) (73)

Alkas.lt, R.Pakerio nuotr.

Liepos 12-14 dienomis Kražiuose vyko III Baltų Krivūlė, šaukiama Lietuvos Romuvos. Trečiaisiais metais  krivūlė atvedė gelminės savasties žadintojus į naują pakopą – plačiai atsivėrė durys bendradarbiavimui ir jungimuisi. Baltišką pasaulėžiūros svarba pradedama  įvertinti plačiuose visuomenės sluoksniuose.

Krivūlė sušaukta ypatinga proga ir svarbioje vietoje. Sukanka 600 metų, kai paskutiniame nekrikštytame Europos krašte Žemaitijoje oficialiai įvesta krikščionybė. Sykiu  tai yra data, kai baltiška dvasia buvo oficialiai pradėta naikinti, tačiau  kartu pradėta ir laiko atskaita, kai Žemaitijos žmonės perėjo į dvasinį pogrindį ir sunkiomis sąlygomis saugojo prigimtinę pasaulėžiūrą, Skaityti toliau

Žemaičių vienybės dieną Lietuvos Romuva Kražiuose sušauks Baltų Krivūlę (112)

Žemaičių vienybės dieną Kražiuose įvyks Baltų Krivūlė | Alkas.lt nuotr.

Liepos 12-14 dienomis Kražiuose Lietuvos Romuva surengs trečiąją Baltų Krivūlę. Pasak Krivulės rengėjų Kražiai vienas didžiausių Žemaitijos ir visų baltų žemių dvasinių centrų. Čia yra didžiausias Lietuvos alkakalnis – Medžiokalnis.  Žemaitija ilgiausiai Europoje išlaikė dvasinę nepriklausomybę ir prigimtinės batiškos kultūros tąsą.

Pagerbdami Žemaitiją stipriname save

„Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus“ – byloja liaudies patarlė, skatinanti lietuvius įveikti visus sunkumus. Žemaitija buvo ir yra ypatingas Lietuvos kraštas, kuriam teko išskirtinė dalia. Skaityti toliau

Kelmės Romuva kviečia Rasos šventę švęsti ant Graužikų kalno (video) (6)

V.Rutkūno nuotr.

Birželio 21 d. Kelmės Romuva kaip ir kasmet kviečia visus neabejingus lietuviškiems papročiams  Rasos šventę švęsti ant nuostabaus Graužikų kalno (Kelmės r., 8 km į vakarus nuo Kelmės Vaiguvos-Užvenčio kryptimi, šalia Graužikų kaimo).

Šventės rengėjai džiaugiasi, kad šiemet Rasos šventė bus švenčiama išskirtiniu laiku – per astronominę Saulėgrįžą. Tai pati didžiausia metų šventė, kai visa gamta yra aukščiausiame taške, kupina sveikatos, vanduo atjaunina mus, o Saulė teikia daugiausiai jėgos. Praleisti trumpiausią naktį gražiausioje vietoje, su širdinga draugija, šventėje, apipintoje lietuviškais papročiais – kas gali būti nuostabiau? Šventės rengėjai kviečia rinktis nuo pietų ir ruoštis šventei kartu. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Žingsnis tarp naikinimosi ir klestėjimo (9)

Valdas Rutkūnas

Vytauto Šapranausko žūtis sukrėtė Lietuvą. Žmonės veržėsi sužinoti, kodėl ir kaip mylimas aktorius pasirinko išėjimą. „Užlūžo“ informaciniai portalai, pasipylė straipsniai ir televizijos laidos, skirti scenos meistro atminčiai. Nenorėčiau įkyriai kartotis, tačiau kaip vieną dieną gimęs su Vytautu ir dėl šio likimo sutapimo nejučia domėjęsis aktoriaus gyvenimo posūkiais, jaučiu ypatingą pareigą parašyti šias eilutes. Parašyti ne suminint velionio nuopelnus, bet prabilti apie gilumines aktoriaus gyvenimo ir mirties sąsajas su Lietuva ir jos žmonėmis.

Nebuvo Vytautas Šapranauskas nei garsus politikas, nei turtingas verslininkas, Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save? (49)

Naujausias bendrovės „Gallup“ tyrimas, apklausus 148-ių didžiausių pasaulio šalių gyventojus parodė, kad lietuviai pagal laimės jausmą yra aštunti nuo galo. Tai jokia naujiena, nes seniai pirmaujame ir pagal kitus rodiklius, pvz., savižudybes, emigraciją, rodančius, kad tauta sparčiai nyksta.

Kita vertus, jei kalbėsime apie žmonijos raidą, klimato kaitos padarinius – žmogui gyventi Lietuva yra viena geriausių vietų.  Pagal sąlygas plėtoti verslą, vystytis ekonomikai, taip pat ir pagal pinigines pajamas taip pat esame daug labiau pasaulio valstybių priekyje negu gale. Skaityti toliau