Šiuolaikinam žolininkui pieva yra jo didžiausia aistra, kuria gali domėtis, tyrinėti ir kaskart stebėtis, kaip viename lauke gali augti skirtingi augalai, pasitarnaujantys žmogui ar net jam kenkiantys. Artėjant Žolinėms puiki proga perskaityti interviu su šiuolaikiniu žolininku Pauliumi Kripaičiu Skaityti toliau
Žymos archyvas: vaistiniai augalai
Skubėkime apsirūpinti vaistažolėmis (0)
„Kokius vaistinius augalus reikia rinkti birželį?“ – klausia Svetlana V. Iš Kelmės.
Atsako gydytoja, žolininkė Zofija Tikuišienė.
Iki Joninių turėtume paskubėti apsirūpinti gamtos dovanojamais vaistiniais žolynais, nes būtent birželį augalai turi daugiausia naudingųjų savybių. Prieš pradėdami juos rinkti, pakalbėkite su gamta, augalais, tai veikia kaip meditacija, Skaityti toliau
Eugenijos Šimkūnaitės palikimas (0)
Nepaprastai tvirto ir savito charakterio, kandi, tačiau itin geros širdies, labai dosni ir tikra savo darbo profesionalė. Tokia buvo habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė, kurios atminimas iki šiol gyvas, nors Žiniuone žmonių vadintos mokslininkės tarp mūsų nebėra jau 19 metų.
Iš gimtųjų Tauragnų – į mokslo aukštumas
Visą savo gyvenimą E. Šimkūnaitė, kuriai kovo 11 d. būtų sukakę 95-eri, paskyrė vaistiniams augalams tyrinėti. Jie būsimąją mokslininkę lydėjo nuo pat vaikystės. Pažinti augalus ir atskleisti jų paslaptis Tauragnų apylinkėse augusi mergaitė mokėsi iš kaimo senolių. Tai E. Šimkūnaitę pastūmėjo tapti farmacininke ir savo gyvenimą paskirti pačių įvairiausių gydomųjų žolynų tyrimams. Skaityti toliau
Iki Rasos šventės (joninių) – geriausias laikas rinkti vaistažoles (0)
Ankstyvaisiais viduramžiais mokslininkas, mąstytojas ir gydytojas Avicena yra pasakęs, kad gydyti galima trimis priemonėmis: žodžiu, žole ir peiliu. Ilgametė liaudies patirtis ir stebėjimai bei daugelį amžių vykdyti tyrimai įvairių pasaulio šalių laboratorijose padėjo atskleisti gydomąsias augalų savybes.
Pastaraisiais metais susidomėjimas vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų auginimu ir jų žaliavos vartojimu bei savigyda padidėjo. Vis dažniau vaistinė augalinė žaliava naudojama farmacijos,
Ką daryti, kad gydantis nuo vėžio nereikėtų gerti šlapimo ar žibalo? (2)
Kuo mažiau žmogus žino apie savo ligą, tuo mažesnės jo galimybės pasveikti, todėl medikai visada ragina ligonius domėtis savo diagnoze, dalyvauti gydymo procese, klausti visko, kas jiems rūpi. Sergant tokiomis sunkiomis ligomis, kaip vėžys, nereikėtų pamiršti ir augalų gydomųjų savybių, pasidomėti galimybėmis radikalų gydymą derinti su augalų terapija (fitoterapija). Pasak fitoterapeuto Juozo Ruolios, reikia įsidėmėti, kad ligą įveikti padeda ne atskiros augalo savybės, o veikliųjų medžiagų visuma, tačiau kaip ir kokiais kiekiais gerti vaistažoles, kada jas keisti – tai patyrusio gydytojo, vaistininko, medicinos biologo, fitoterapeuto kompetencija. Skaityti toliau
E. Šimkūnaitės palikimas: Nėr negydančių žolynų, bet razumno iš durno nepadarys ir jie (0)
Nepaprastai tvirto ir savito charakterio, kandi, tačiau itin geros širdies, labai dosni ir tikra savo darbo profesionalė.
Tokia buvo habilituota biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė, kurios atminimas iki šiol gyvas, nors Žiniuone žmonių vadintos mokslininkės tarp mūsų nebėra jau 19 metų.
Iš gimtųjų Tauragnų – į mokslo aukštumas
Visą savo gyvenimą E. Šimkūnaitė, jai kovo 11 d. būtų suėję 95-eri, paskyrė vaistiniams augalams tyrinėti.
Vaistažolių užkalbėtoja: „Visos ligos pagydomos“ (2)
Turbūt nelengva atsakyti į klausimą, kiek žmonių domisi vaistažolių teikiama nauda. Vieni rytais mėtų arbatėlės su citrina pageria, kiti ant duonos česnako užsispaudžia manydami, kad tai apsaugos nuo ligų, o treti įvairiais metų laikais laigo po miškus ir pievas rinkdami tai, ką geriausio duoda gamta.
Kas, jei ne žolininkai gali geriausiai papasakoti apie vaistinius augalus ir augalėlius, apie kurių naudą mes, paprasti mirtingieji, kartais nė nebūname girdėję: jei kamuoja galvos skausmas, išgeriame vieną kitą tabletę ir apsimetame, kad sveika, kad padės, kad gerai taip, o ir pasijudinti niekur toliau nereikia – nebent iki artimiausios vaistinės.
Patiekalai su Kauno Botanikos sode išaugintais prieskoniais bus ragaujami mugėje „Pakalnutės uoga“ (programa) (0)
Tris dienas – rugsėjo 5 – 7 d. – VDU Kauno botanikos sode vyksiančioje mugėje lankytojai kviečiami pasigrožėti jurginų, kardelių, bonsai ir suisaki parodomis, paklausyti įdomių ir itin naudingų seminarų apie vienmetes gėles, uoginius augalus, apynių veisles, kambarinių gėlių auginimą bei priežiūrą, rožių priežiūros darbus rudenį, bonsai auginimą, priežiūrą bei formavimą.
Patiekalai su šviežiais botanikos sode išaugintais prieskoniais, alus iš čia pat augintų apynių, rudens gėrybių ir sodinukų mugė, vertingi pasakojimai apie augalus bei jų savybes – visa tai ir dar daugiau lauks lankytojų, užsukusių į Skaityti toliau
Žolelių galia Aukštaitijos nacionaliniame parke (0)
Birželio 14 d. Aukštaitijos nacionalinis parkas kviečia į pamoką „Žolelių galia“. Bus mokoma pažinti vaistinius augalus, sužinoti kokiomis žolelėmis kokius negalavimus galima gydyti.
Artėjant vienai gražiausių vasarvidžio švenčių – Rasoms, vasaros laukai ir pievos išsiskleidžia margaspalviais gėlių žiedais, sukaupdamos žolelėse visą žemės duodamą gyvastį ir dovanodama ją visiems, kas tik netingi prie tų žolynų pasilenkti…
Senoliai sako, kad iki Rasų surinktos žolelės trigubai priduoda sveikatos, o Rasų naktį nuskintos išvis stebuklingų galių turi. Tik ne visi mes tas sveikatos žoleles pažįstam ir jų stebuklingas galias išmanom. Skaityti toliau
Vienkiemyje gyvenantis H. Gudavičius savitą gyvenimo filosofiją dėsto knygoje (2)
Gamtininko ir publicisto Henriko Gudavičiaus dienoraščio mintys, tekstai, laviruojantys tarp esė ir novelės žanro, sugulė į naują knygą „Gamtmeldžio sodas“ (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Jau daugiau nei dvidešimt metų vienkiemyje už Liškiavos, Dzūkijos nacionaliniame parke, gyvenantis gamtininkas turbūt daugeliui kelia nuostabą – Vilniuje gyvenęs ir dirbęs žurnalistu, viską metė ir išvažiavo gyventi į Dzūkiją, be mobilaus ryšio telefono, televizoriaus, kompiuterio… Naujoje knygoje ir skleidžiasi, kokia kasdienybe, kokiomis mintimis, filosofija gyvena toks atsiskyrėlis, „gamtmeldis“. Skaityti toliau