Žymos archyvas: Vaclovas Bagdonavičius

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (4)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Po metų švęsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga didžiai jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. „Aušrinės“ bendradarbis Romanas Bytautas (0)

Ramūnas Bytautas | archyvinė nuotr.

Skiriama lietuvių filosofo, psichologo ir publicisto Romano Bytauto 130-osioms gimimo metinėms

„Ne tuo taku nuėjau. Mokslas reikalauja tiek prisiruošimo. Dailėje betarpiai galima apsireikšti. Visa siela buvau prie jos linkęs. Būčiau nuėjęs jos takais, būčiau jau save apreiškęs. O dabar…“ Taip gimnazijos ir studijų draugui bei svainiui Stasiui Šilingui rašė kaulų džiovos kamuojamas dvidešimt aštuonerių metų Romanas (Ramūnas) Bytautas. Tuose žodžiuose  – visa jauno mirties patale gulinčio žmogaus tragizmo esmė: ne mirties baimė, o liūdesys dėl to, kad  liko neišnaudotos dvasinės potencijos, kad nebus nudirbti užsimoti reikšmingieji darbai, kuriems taip atkakliai ruoštasi.

Jaunam mirti XX a. pradžios lietuviui inteligentui buvo ne naujiena – gyvenimo kelią jau buvo baigę P. Vaičaitis, P. Višinskis, J. Biliūnas, E. Steponaitis, Z. Gėlė, J. Gurauskis, Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Rasos ugnių prasmė (7)

Krivis Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Prieš porą metų mus palikusiam bičiuliui Kriviui Jonui Trinkūnui, šias ugnis užkūrusiam, atminti

Mūsiškei šeštąjį dešimtmetį įpusėjusių kartai Rasos laužų liepsnos nušvito brandžiais jaunystės metais, t.y. tada, kai pradėjome savarankišką veiklą, kai ėmė įsitvirtinti nebe iliuziniai, o daugiau ar mažiau realybe grįsti vertybių ir idealų orientyrai, kai ryškėjo jau ne kieno nors primesta, o pačių atrandama gyvenimo ir būsimų darbų prasmė. Nušvito pačiu laiku, nes vos ne kiekvienam tos liepsnos lėmė šių vertybių, idealų bei prasmės pobūdį. O ir pats Rasos laužų plykstelėjimo istorinis laikas buvo šiuo tuo ypatingas. 1967-ieji. Jau vėsta chruščiovinio atšilimo sudrungnintas oras. Skaityti toliau

Lietuvos intelektualų atviras laiškas: Apie „atvertas akis“ į kūrėjo vaidmenį okupuotoje Lietuvoje (19)

Justinas MarcinkevičiusPastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo kritikų, kuriems nekritiškai sekant pačia naiviausia („popsine“) kosmopolitizmo mada, „atsiveria akys“ ir jie pasiryžta „pasakyti tiesą“.

O toji tiesa, pasirodo, reiškia pastangas susidoroti su tarpukario Lietuvoje dominavusiais tautiškumo „mitais“ ir su tais sovietinių laikų meno kūrėjais, kurie sugebėjo ne tik išgyventi Lietuvoje, bet ir palikti visuotinai žinomus veikalus, stiprinusius žmonių dvasines galias ir išgyvenimo viltis, ugdžiusius pasitikėjimą tautos gyvybingumu, padėjusius Lietuvos žmonėms išsaugoti pagarbą gimtajam kraštui, istorijai ir jos iškiliausioms asmenybėms bei atlaikyti nuolat užgriūvančias represijas. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Romualdas Ozolas ir visuomeniniai kultūriniai judėjimai (9)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pranešimas, skaitytas gegužės 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje Romualdui Ozolui atminti.

Romualdo Ozolo kelias į didžiąją politiką ėjo per kultūrinę veiklą, per visuomeninius kultūrinius judėjimus, iš kurių faktiškai ir susikūrė Nepriklausomybės nešėjas Sąjūdis. Daugelis į Sąjūdį įsitraukusių, netgi elitine jo dalimi tapusių žmonių, nors ir būdami visuomeniškai kiek aktyvesni tuo, kad drąsiau išreikšdavo savo kritinį nusiteikimą buvusios santvarkos atžvilgiu, anksčiau nebuvo tiesiogiai dalyvavę kokiame organizuotame visuomeniniame veikime. Tačiau nemaža sąjūdininkų dalis turėjo vienokią ar kitokią nekonjunktūrinės visuomeninės veiklos, Skaityti toliau

Atropoteosofų konferencijoje svarstyta – kam reikalingas sąmoningumas? (2)

teosofijos-konferencija-rengeju-nuotr-K100

Vasario pradžioje Vilniuje, „Šarūno“ viešbutyje, buvo surengta pirmoji antropoteosofijos konferencija „Sąmoningumo reikšmė dabartiniame laikotarpyje. Kam reikalingas sąmoningumas?“.

Šios konferencijos sumanytoja ir antropoteosofinės pasaulėžiūros puoselėtoja Audronė Ilgevičienė prieš septynerius metus pradėjo leisti antropoteosofinių knygų seriją, o 2010 m. pasaulį išvydo knygos „Antropoteosofija. Žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis“ I tomas. Jame teigiama, kad antropoteosofija –„tai ne nauja tikėjimo kryptis, o pasaulėžiūra tų, kurių mąstymas platesnis nei tų sielų, kurios sugeba aprėpti tik vieną ar du tikėjimo aspektus“. Šiandien šia pasaulėžiūra besivadovaujančių yra visoje Lietuvoje, veikia antropoteosofų klubas, įkurta interneto svetainė. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir Jonas Basanavičius (3)

dr. Vacys Bagdonavičius | lrv.lt nuotr.

Vydūno ir J.Basanavičiaus ryšius yra apibūdinęs žinomas rašytojas ir žurnalistas, vienas ryškiausių biografijos žanro atstovų lietuvių literatūroje Aleksandras Merkelis (1907-1994). Jo plunksnai priklauso monografijos apie Vaižgantą, V.Kudirką, Antaną Smetoną.

Apie Vydūno ir J.Basanavičiaus ryšius A.Merkelis rašė 1938 m. kovo 19 d. „Lietuvos aide“ paskelbtame straipsnyje „Vydūno santykiai su Basanavičiumi“. Šį straipsnį autorius po karo dar kartą publikavo JAV einančiame dienraštyje „Draugas“. Skaityti toliau

Valstybinė J.Basanavičiaus premija paskirta Vaclovui Bagdonavičiui (2)

Vacys Bagdonavicius

Lietuvos Vyriausybė lapkričio 12 d. nutarė 2014 m. Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją skirti Vaclovui Bagdonavičiui už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą. Premija laureatui bus įteikiama lapkričio 20 d. 15 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje.

Filosofas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas, humanitarinių mokslų daktaras Vaclovas Bagdonavičius Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis (1)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Taip jau buvo lemta, kad didžiam XX amžiaus Prūsijos lietuviui Vydūnui teko dėti bene paskutinius lietuvių raštijos šiame krašte taškus. Pradžią jai savo katekizmo prastais žodiais lietuvinkump ir žemačiump 1547 metais davė Martynas Mažvydas, o XVIII a. į pasaulinio lygio aukštumas savo „Metais iškėlė Kristijonas Donelaitis. Paradoksalu:  nors  pirmąją lietuvišką ne tik šio krašto, bet ir visų lietuvių knygą  – minėtąjį katekizmą ( ne kopiją, o Karaliaučiuje spausdintą originalą) galime net pavartyti, užsukę į  Vilniaus universiteto biblioteką,  nors „Metai“ šiandien  milijoniniais tiražais įvairiomis pasaulio kalbomis  pasklidę po didžiąją planetos dalį,  tačiau bene paskutinioji užnemunės Rytprūsiuose, Tižėje, atspausdinta lietuviškoji knyga, kurios autorius –  Vydūnas, atrodo dingusi amžiams. Skaityti toliau

Kviečia renginys „Kristijonas Donelaitis ir Vydūnas“ (0)

Vyduno_draugija_knyga_2014Kovo 13 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekos salėje (Kaštonų g. 7) Vydūno draugija ir Lietuvos medicinos biblioteka kviečia į renginį „Kristijonas Donelaitis ir Vydūnas“.

„Šiemet sukanka 55 metai, kai 1948 metais Kassel-Mattenberge buvo išleista Vydūno studija „Gyvenimas Prūsų Lietuvoje apie 1770 m., kaip jį vaizdavo Kristijonas Donelaitis“. Kadangi šis leidinys jau seniai yra tapęs bibliografine retenybe, todėl ir buvo sumanyta pažvelgti į jį bei prisiminti, kokias mintis apie K.Donelaičio kūrybą išsako Vydūnas“, – sako Vydūno draugijos garbės pirmininkas, Dr. Vaclovas Bagdonavičius. Skaityti toliau

Galimi nesisteminiai kandidatai į Lietuvos Prezidento pareigas susirungs TV laidoje (tiesioginė transliacija, video) (68)

Nesisteminiai kandidatai į Prezidento pareigas | Alkas.lt nuotr.

Vasario 17 dieną 20 val. įvyks keturių galimų nesisteminių kandidatų į Lietuvos Prezidento pareigas TV pokalbis (debatai) „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“. Kandidatai aptars vienybės, referendumo, demokratijos ir kitus klausimus. Vyks tiesioginė transliacija, kurios metu bus galima užduoti klausimus ir balsuoti Feisbuko paskyroje „Žmonių Kandidatas – Vienybė Težydi“.

Iki Lietuvos prezidento rinkimų likus trims mėnesiams išaiškėjo galimi kandidatai, kurie eurofederalizacijos fone klausia, ar Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas pamatinis valstybės principas „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ dar tebeveikia? Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. 25 metai Vydūno idejų šviesoje (II) (1)

Vacys Bagdonavičius | asmeninė nuotr.

Pirmiausia Vydūno draugija stengiasi, kad Vydūno palikimas taptų visiems prieinamas. Tų pastangų rezultatas labai akivaizdus: dabartine rašyba išleista keturi Vydūno filosofijos raštų tomai, atskiromis knygomis  traktatai „Sąmonė“, „Sveikata, jaunumas grožė. Gimdymo slėpiniai“, rinktinė rusų kalba „Я верю в святое таинство“, publicistikos ir eseistikos dvitomis „ Žvilgis į gyvenimo gelmes,“ „Pasikalbėjimai apie sveikatą“, rinkinys jaunimui „Kaip tapti saulėtu žmogumi“, dramų rinktinė „Amžina Ugnis“, draminių pasakų vaikams rinkinys „Sigutė“, garsiosios istoriosofinės knygos „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ vertimas iš vokiečių kalbos. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. 25 metai Vydūno idejų šviesoje (I) (3)

Vacys Bagdonavičius | asmeninė nuotr.

Nors mūsų nepriklausomybės atstatymo laikrodis tiksi nuo 1990 m. Kovo 11- osios, tačiau laisvai būčiai tauta akivaizdžiai regima forma pabudo 1988-ųjų kovą, Lietuvai švenčiant Vydūno 120-ąsias gimimo metines. Tą sukaktį šventė ne tuometinė valstybė ir jos institucijos, o pati tauta, joje besikuriančios visuomeninės organizacijos, savos iniciatyvos ėmęsi, nors ir po padu laikyti, kultūros ir švietimo židiniai, tokie kaip kultūros namai, bendrojo lavinimo bei aukštosios mokyklos, teatrai, bibliotekos, „Žinija“, radijas, televizija, spauda. Tuometinis plačiai skambėjęs Vydūno prisiminimas buvo pradžia veržlios dvasinio laisvėjimo bangos, panašios į tą, kurią dar prieš gerą šimtmetį regėdamas Maironis pasakė: „Nebeužtvenksi upės bėgimo“. Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Kultūra kaip būtiškoji duotybė žmogui (3)

Vaclovas Bagdonavičius

2007 m. balandžio 13 d. LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kartu su Kultūros ministerija, Lietuvos kulūros fondu, Kultūros, filosofijos ir meno institutu, Vydūno, Lietuvos Rericho bei „Ethos“ draugujomis Kultūros dienos proga Seime surengė  konferenciją  – XII Etikos forumą „Ar taps kultūra prioritetu valstybės gyvenime.“ Iš to, kaip šiandien formuojama nauja Kultūros ministerijos vadovybė, susidaro įspūdis, kad kol kas naujajai Lietuvos valdžiai labai toli iki supratimo, jog kultūra turėtų būti prioritetu valstybės gyvenime. Kultūra jai atrodo kaip pats pigiausias pinigas, labiausiai apgailėtina užkrosnio pelenė. Konferencijoje skaitytas dr. V.Bagdonavičiaus pranešimas, kurį pateikiame, bent turėtų priminti, kad kultūros vaidmuo yra toli gražu ne toks, kokį regėjo naujoji Lietuvos vyriausybė, beieškodama Kultūros ministro, Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Keisti kryptį (1)

dr. Vacys Bagdonavičius | Asmeninė nuotr.

Galime vardinti daugybę negatyvių mūsų gyvenimo reiškinių, galime didžiai sielotis dėl  didžiulių praradimų, neįstengus tų reiškinių įveikti. Beje, ir sielojamės, tačiau ne daug kas nuo to tepasikeičia. Kažin ir ateityje ar bus esmingesnių pokyčių. Vienų blogybių padarytos žaizdos užsitrauks, pasimirš, bet rasis kitos blogybės, versis kitos žaizdos arba metų metais pūliuos tos pačios. Kad pasiektume ryškesnių pasikeitimų, pirmiausia reikėtų pažvelgti į esmines visų negerumų priežastis ir bent pradėti stengtis jas šalinti. Norėčiau atkreipti dėmesį bent į vieną iš tų priežasčių. Skaityti toliau