Žymos archyvas: vabzdžiai

Sujudo žolės degintojai: draudikai įspėja apie gaisrų riziką (0)

khmoradio.com nuotr.

Kiekvienais metais prasidėjus pavasarinių orų sausajam periodui lyg iš gausybės rago pasipila pernykštės žolės gaisrai. Paprastai jie kyla kai Lietuvos gyventojai imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose ar sodybose. Praėjusiais metais per tris pavasario mėnesius ugniagesiai 2459 kartus vyko gesinti degančios žolės ir ražienų.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, pernai gaisrų, kilusių dėl žolės deginimo, skaičius išaugo 47 proc., lyginant su 2015 metų rodikliais. Skaityti toliau

Atradimo džiaugsmai rūšių ralyje Labanoro girioje (0)

rusiu ralis Labanore_ekonaujienos.lt

Praėjusį savaitgalį į Labanoro girią susirinkę gamtos mylėtojai ir gamtos mokslų ekspertai iš visos Lietuvos ir net Latvijos dalyvavo Rūšių ralyje. Kas rūšių pažinimo vadovais, kas ilgamete darbo su retomis rūšimis patirtimi, o kas tiesiog didele meile gamtai ir noru pažinti ginkluotas traukė į ketvirtąjį Rūšių ralį. Šiemet pirmą kartą Rūšių ralis sutraukė tokį gausų dalyvių būrį. Dėl geriausio rūšių žinovo vardo rungėsi net 22 komandos, 88 dalyviai. Laimėjo komanda „Malus cruenta“, radusi ir atpažinusi 686 rūšis. Skaityti toliau

Krekenavos regioniniame parke žydi muskusinis ūksminas (0)

Muskusinis ūksminas | Krekenavos regioninio parko direkcijos nuotr.

Gegužės pradžioje ne dienomis, bet valandomis gausėja žalumos ir žydėjimo. Ryškūs žiedai ne tik džiugina akį, bet ir vilioja vabzdžius, vyksta abipusiai naudingi mainai – saldus nektaras paslėptas žieduose yra atlygis už žiedadulkių pernešimą. Labai įdomus augalas – muskusinis ūksminas, kuris žydi gegužės mėnesį.

Tačiau įdėmiau pasižvalgius miško žolynuose, galima pastebėti kai ką neįprasto. Skaityti toliau

Žagarės regioniniame parke įrengtas vabzdžių viešbutis (0)

Vabzdžių viešbutis | Žagarės regioninio parko direkcijos nuotr.

Vabzdžių namai arba viešbučiai ypač populiarūs užsienio šalyse ir yra įrengiami parkuose, botanikos soduose, kaip gamtosauginė ir edukacinė priemonė. Žagarės regioninio parko direkcijos darbuotojų pagamintam pirmajam vabzdžių viešbučiui parinkta vieta Vyšnių sode – jaukioje teritorijoje prie pat sienos su Latvija.

Jų tikslas – ne tik apsaugoti biologinę įvairovę, kuri sparčiai nyksta dėl žmogaus veiklos, bet ir padėti geriau susipažinti su vabzdžių gyvenimu, Skaityti toliau

Erkės jau kimba ne tik prie gyvūnų (0)

entomology.osu.edu nuotr.

Šylant orams ir dažnėjant pavasariniam lietui dažnėja atvejų, kai žmonėms įkanda erkės. Vaistininkai perspėja, kad susidomėjimas apsauga nuo vabzdžių išaugęs ir atokiose vietovėse, ir didžiuosiuose miestuose.

Vaistininkė Gaiva Seliutienė teigia, kad apsisaugojimo nuo erkių priemonių poreikį dažniausiai paskatina naminiai gyvūnai – žmonės pastebi, kad augintiniai „parsineša“ erkių ir patys susirūpina savo sveikata.

Skaityti toliau

Vorai žmonių bijo labiau (0)

pesticide.org nuotr.

Pasak prietarų, vorai lemia žmogaus sėkmę arba nesėkmę: patariama niekada nemušti voro, nes numuši savo laimę. Bet kaip elgtis tiems, kurie paniškai bijo šių  nariuotakojų? Daugeliui adrenalinas plūsteli į kraują vien išgirdus žodį „voras“. Ką jau kalbėti apie plonas jų kojeles, ropojančias nugara.

„Vorų fobija (arachnofobija) – itin dažnas ir kaip žmonija senas reiškinys. Daugeliui, ropojant vorui per kūną, kyla nemalonūs pojūčiai. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad vorai yra naudingi – jie mažina uodų, musių, tarakonų ir kitų kenksmingų vabzdžių populiaciją“, – tikina biologas Liutauras Grigaliūnas.

Skaityti toliau

GMO tebekelia baimę (0)

gmo_zum.lt

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – aktuali tema, kuria diskutuojama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto direktorius dr. Gintaras Brazauskas ragina apie tai kuo daugiau ir atviriau kalbėti bei ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus.

Išreiškė nepasitenkinimą

LAMMC Žemdirbystės institute vykusi konferencija „Genetiškai modifikuoti organizmai. Kodėl?“ prasidėjo protesto akcija, kurios dalyviai klausė, kodėl Žemės ūkio ministerija, Skaityti toliau

Vienas svarbiausių miškininkų rūpesčių – eglynų sveikata (0)

eglutes_forest.lt, technologijos.lt

Valstybinius miškus tvarkantiems miškininkams dabar bene labiausiai rūpi pusamžių, brandžių ir perbrendusių eglynų sveikata. Tokiuose eglynuose, pasak Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, antrąjį šių metų pusmetį prognozuojama sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis dėl gausėjančių žievėgraužių tipografų. Didžiausia rizika tuose medynuose, kur pernai laiku nebuvo sutvarkyti šių kenkėjų pirminiai židiniai, taip pat nuo vėtrų nukentėjusiuose miškuose, vyresnio amžiaus eglynuose. Skaityti toliau

Dzūkijos paukščio vardas atiteko margaspalviui kukučiui (2)

Kukutis_vstt.lt

Po visą birželio mėnesį trukusio balsavimo interneto svetainėje paaiškėjo, kokį savo mylimiausią, unikaliausią ir kraštui būdingiausią paukštį išsirinko dzūkai. Dzūkijos paukščio titulas atiteko vienam iš pačių gražiausių krašto paukščių – kukučiui.

„Dzūkijos saugomų teritorijų gamtininkai, kultūros paveldo specialistai balsavimui siūlė visą sąrašą paukščių rūšių, kurios lokaliai paplitę Dzūkijoje, čia dažniau sutinkamos, nei kituose regionuose. Tokių, kurie ypač susijusios su dzūkų tautosaka, Skaityti toliau

Lietuvoje aptiktas dar neregėtas mūsų krašte drugys (2)

Klevinė pamenė | E.Černevičiūtės nuotr.

Savaitgalį šiaurės Lietuvoje vykusiame „Visų rūšių ralyje 2015” aptikta Lietuvoje iki šiol neregėta drugių rūšis. Klevinė pamenė (Pammene regiana) aptikta Renavo dvaro parke, kur gausu platanalapių klevų, kurių sėklomis maitinasi šis drugys.

Trečią kartą vykusiame „Visų rūšių ralyje“ įsitikinta, kad tai – puiki proga ne tik pasigalynėti gamtos mokslų ekspertams ir entuziastams, bet ir prisidėti prie geresnio Lietuvos gamtos ištyrimo.

„Visų rūšių ralis“ – edukacinis gamtos pažinimo renginys, kurio metu gamtos žinovai ir

Skaityti toliau

Kaip namus paversti vabzdžiams nepasiekiama tvirtove? (0)

ccbh.net nuotr.

Dienoms ir vakarams šiltėjant, vis drąsiau ir plačiau praveriame langus, bet tokį gestą kaip kvietimą vidun priima ir musės, uodai, mašalai bei kiti vabzdžiai. Prevencinių priemonių, kaip apsisaugoti nuo nekviestų svečių, gausu: nuo natūralių kvapų iki tinklelių ar naujausiomis technologijomis paremtų įrenginių. Taigi, kokios priemonės veikia efektyviausiai, o kokios – tik reklaminis triukas?

Natūralu – ne visuomet veiksminga Skaityti toliau

Uodų elgesys stebina specialistus: to neturėtų būti (1)

Uodas_tbo.com

Dar nespėjus į šoną padėti storesnių paltų, jau atgijo uodai. Pamiške vaikščiojusi mergina sulaukė pirmųjų šiais metais vabzdžių atakų.

Grįžusi namo ji (Dovilė) pastebėjo, kad kojos stipriai sugeltos. Specialistai sako, kad šiemet uodai iš tiesų aktyvūs tapo anksčiau nei visada ir todėl pataria einant į lauką jau dabar apie juos pagalvoti. Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai pradeda kovą su žolės degintojais (0)

LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento nuotr.

Šylant orams tai vienur, tai kitur jau kyla pernykštės žolės gaisrai. Nors dar nėra palankių sąlygų, šiemet Lietuvos ugniagesiai jau 28 kartus skubėjo gesinti uždegtos žolės. Dėl degančios žolės milžiniškus nuostolius patyria gamta. Žūsta vabzdžiai, paukščiai ir gyvūnai, padidėja oro tarša. Neretai nukečia ar žūsta ir žmonės. Siekiant išvengti žolės gaisrų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai organizuoja patikrinimus. Jų tikslas išsiaiškinti ir nubausti padegėjus. Skaityti toliau

Žolės gaisrai – pavasarinis šalies skaudulys (0)

MINOLTA DIGITAL CAMERA

Nors žiema dar nesibaigė, tačiau Vakarų Lietuvoje, Nemuno žemupyje, jau rūko pirmieji šiemetiniai žolės gaisrai. Pasak gamtininkų, Pagėgių savivaldybės teritorijoje išdegusiose pievose neabejotinai žuvo pirmieji atvesti kiškučiai.

Degindami pernykštę augaliją, savo pievas ir laukus kasmet bando „tvarkyti“ gamtos netausojantys žmonės. Toks ją niokojantis „tvarkymo“ būdas yra prigijęs ne visoje šalyje – kai kuriuose regionuose istoriškai jis siejamas su apsileidusio ūkininko įvaizdžiu. Skaityti toliau

Patarimai, kaip išvengti nemalonaus susidūrimo su vabzdžiais (0)

Consciouslifenews.com nuotr.

Tikriausiai nerasime žmogaus, kuriam netektų susidurti su kandančiais ar geliančiais nariuotakojais: uodais, mašalais, bitėmis, širšėmis ir t. t. Kadangi yra daugybė vabzdžių, kurie kanda ar gelia, galima juos suskirstyti į dvi kategorijas: nuodingus (bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės ir kt.) ir nenuodingus (uodai, mašalai, musės, blakės, utėlės, blusos ir kt.). Nors po nenuodingų vabzdžių įkandimo kartais gali atsirasti įvairios odos sudirginimo reakcijos, tačiau tik nuodingų nariuotakojų geluonis gali sukelti tokias ryškias alergines reakcijas, kaip anafilaksinis šokas. Skaityti toliau

Vabzdžių įgėlimo ir įkandimo sukeltos pasekmės ir pirmoji pagalba (0)

Consciouslifenews.com nuotr.

Vasarą tikriausiai nerasime žmogaus, kuriam netektų susidurti su kandančiais ar geliančiais nariuotakojais: uodais, mašalais, bitėmis, širšėmis ir kt. Kadangi yra daugybė vabzdžių, kurie kanda ar gelia, sąlyginai galima juos suskirstyti į dvi kategorijas – nuodingus ir nenuodingus. Nuodingi geliantys ir kandantys vabzdžiai: bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės ir kt. Nenuodingi vabzdžiai: uodai, mašalai, musės, blakės, utėlės, blusos ir kt.

Koks skirtumas tarp įkandimo ir įgėlimo?

Skirtumą lemia įkandimo ar įgėlimo kilmė. Skaityti toliau

Gyventojai neatsigina širšių (1)

Flickriver.com nuotr.

„Valiau balkono langus, kai netikėtai išgirdau vis stiprėjantį dūzgimą ir išvydau iš palangės lendantį didžiulį spiečių širšių. Vėliau teprisimenu greitosios pagalbos sirenos garsus. Laimei, namuose turėjau adrenalino ir artimieji, greitai sureagavę, ėmėsi tinkamų veiksmų: suleido vaistus ir iškvietė greitąją pagalbą. Kitu atveju nė nenutuokiu, kuo visa tai būtų pasibaigę“, – pasakoja vos prieš savaitę nuo širšių nukentėjusi panevėžietė.

Ankstyvą širšių sezoną paskatino karštis Skaityti toliau

Panevėžio muziejuje pasirodė knyga apie gamtininką Valerijoną Straševičių (0)

Valerijonas Straševičius prie darbo stalo 1930-06-24 | V.Kovalevskio nuotr., PKM F 4023

Istorinių asmenybių gyvenimu ir jų nuveiktais darbais besidomintieji turėtų suklusti – Panevėžio kraštotyros muziejuje platinama knyga apie mokytoją, entomologą Valerijoną Straševičių.

Leidinyje „Valerijonas Straševičius (1885–1968) ir jo vabzdžių kolekcija“ aprašomas gamtininko gyvenimas ir darbinė veikla, pateikiamas surinktos vabzdžių kolekcijos sąrašas bei piešiniai. Knyga parengta gamtininkės Vidos Giedriminės iniciatyva, sudaryta ir išleista Povilo Ivinskio ir Jolantos Rimšaitės lėšomis.

Leidinyje atskleistas sudėtingas V. Straševičiaus gyvenimo kelias, Skaityti toliau

Kaip apsisaugoti nuo geliančių vabzdžių (0)

ccbh.net nuotr.

Buvimą gamtoje neretai apkartina įvairiausi vabzdžiai, uodai, akliai, bitės, vapsvos ir kt. Vabzdžių įgėlimas dažniausiai būna skausmingas, o dauginiai įgėlimai gali sukelti stiprią organizmo reakciją. Reakcija į įgėlimą gali būti dvejopa: normali ir alerginė. Įgėlimais vadinamos žaizdelės, pažeidžiančios minkštuosius audinius.

Priklausomai nuo žmogaus individualios reakcijos, jie gali būti pavojingi gyvybei ir net mirtini, jei laiku nesuteikiama pagalba, ypač jei žmogus patiria sunkią alerginę reakciją. Įgėlus vabzdžiui, visada reikia stebėti, ar nekyla alerginės reakcijos, kuri gali progresuoti iki anafilaksinio šoko. Skaityti toliau

Į Panevėžio kraštotyros muziejų suskrido pasaulio drugiai (0)

Ekspozicijos atidarymo akimirka | Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.

Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaryta nauja gamtos ekspozicija „Gamtos medija: stebėjimas, tyrinėjimas, išsaugojimas“. Ekspozicijos ašis – gamtininko Valerijono Straševičiaus (1985–1968) surinkta vabzdžių kolekcija – 6500 vienetų (1290 rūšių). V. Straševičiaus rinkinys – viena didžiausių pasaulio drugių, vabalų ir plėviasparnių kolekcijų Lietuvoje. Kai kurie egzemplioriai gamtoje labai reti ir saugomi, o kiti – ir visai išnykę.

Dar studijų metais susidomėjęs vabzdžiais, ypač drugiais ir vabalais, gamtininkas kolekciją pradėjo kaupti 1915 m. Skaityti toliau

Panevėžio muziejus kviečia į naująją gamtos parodą (0)

kvietimas atidarymoKovo 25 d. 17 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje įvyks atnaujintos parodos „Gamtos medija: stebėjimas, tyrinėjimas, išsaugojimas“ pristatymo vakaras.

Renginio dalyvių apsilankymas ekspozicijoje virs kelione po gamtos pasaulį. Jie pirmieji turės galimybę per keliolika minučių patirti visos paros – dienos ir nakties – apšvietimo atkartojimą, susietą su gamtos garsais. Valerijono Straševičiaus surinktą pasaulio vabzdžių kolekciją, kurią sudaro 6500 įspūdingų formų ir spalvų pavyzdžių iš visų žemynų, pristatys paslaptingasis kolekcininkas. Šokių grupės „eLKa dance“ šokėjos, vadovaujamos Lauritos Krikščiūnaitės, svečiams dovanos drugelių šokį. Skaityti toliau

Pernykštės žolės deginimas – nusikaltimas gamtai (0)

khmoradio.com nuotr.

Šiltėjant orams pradėjo siautėti žolės degintojai. Kiekvieną pavasarį šalyje, daugiausia Rytų Lietuvoje, tyčia padegama nemažai pernykštės nenušienautos žolės plotų. Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai miško gaisrai. Pernai ugniagesiai 2677 kartus vyko gesinti degančios žolės ir 147 kartus – ražienų.

Gamta patiria milžiniškų nuostolių. Degančiose pievose žūsta vabzdžiai ir kiti gyvūnai, čia perintys paukščiai. Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Degančiose pievose beveik kasmet žūsta žmonės. Per pastaruosius penkerius metus tokių gaisrų metu žuvo dešimt gyventojų. Skaityti toliau

Pasaka apie Žalgirio mūšį – lėlių teatro scenoje (0)

Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyjeKovo 1 d., šeštadienį, 12 val. Kauno valstybinis lėlių teatras pakvies į savo pirmąją šių metų ir paskutinę 56-o sezono premjerą teatro didžiojoje scenoje – muzikinį spektaklį pagal Liudviko Jakimavičiaus pasaką „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“.

Spektaklį kūrė režisierė Agnė Sunklodaitė, dailininkė Giedrė Brazytė, kompozitorius Deividas Gnedinas, jame vaidina ir lėles bei objektus valdo aktoriai Mindaugas Ancevičius, Mindaugas Černiauskas, Laima Rupšytė, Indrė Taločkaitė, Andrius Žiurauskas. Skaityti toliau

Panevėžio kraštotyros muziejuje – 6,5 tūkst. egzotiškų drugelių ir vabzdžių (0)

Vabzdžių piešiniai, aut. V. Straševičius.

Panevėžio kraštotyros muziejuje saugoma viena didžiausių šalyje egzotiškų drugelių ir vabzdžių paroda. Atnaujintą kolekcija bus galima išvysti jau po dviejų savaičių, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

Lankytojus pasitinka ne tik egzotiški drugeliai ir vabzdžiai, bet ir vieversio, pelėdos ar apuoko garsai.

Vieną didžiausių šalyje egzotinių drugelių kolekciją surinko Panevėžio lenkų gimnazijos mokytojas Valerijonas Straševičius. Iki 1941-ųjų rinktiems drugeliams išleista kelios dešimtys tūkstančių litų. Skaityti toliau

Lietuvoje aptikta nauja skruzdėlių rūšis (0)

respublika.lt nuotr.

Vertinant vienos iš Lietuvos kompanijų sanitarinę-higieninę būklę patalpoje buvo pastebėti smulkūs ropojantys vabzdžiai, panašūs į skruzdėles. Pasikonsultavus  su  Gamtos tyrimų centro entomologais,  paaiškėjo,  kad tai Lietuvoje naujai plintanti skruzdėlių rūšis, lot. Hypoponera punctatissima.

Panašios į juodas smulkias museles

Tai kosmopolitinė klajoklė, 2-3 mm ilgio tamsios spalvos, iš pirmo žvilgsnio primenanti juodas museles, kilusi iš tropinės Afrikos. Skaityti toliau

VDU Botanikos sode atidarys pirmąjį vabzdžių namą Lietuvoje (0)

VDU nuotr.

Rugpjūčio 30 d., penktadienį, 14 val. VDU Kauno botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6) bus atidarytas pirmasis Lietuvoje vabzdžių namas.

Vabzdžių namai arba viešbučiai (angl. k. insect hotel) daugelyje šalių yra įrengiami parkuose, botanikos soduose, privačiose valdose kaip gamtosauginė ir edukacinė priemonė. Tokių namelių tikslas – apsaugoti biologinę įvairovę, kuri sparčiai nyksta dėl žmogaus veiklos. Gamtoje nėra „naudingų“ ir „nenaudingų“ rūšių. Visi augalai, gyvūnai, grybai ir mikroorganizmai yra būtini nenutrūkstamam gyvybės ratui. Skaityti toliau

Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių (0)

biteVasaros malonumus neretai apkartina įkyrūs vabzdžiai, kandantys ar geliantys nariuotakojai: uodai, mašalai, bitės, širšės. Pavojingiausi yra vapsvų, širšių, kamanių ir bičių įgėlimai, nes gali sukelti stiprią alerginę reakciją – anafilaksinį šoką, kuris yra pavojingas gyvybei. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras primena elementarias, tačiau naudingas taisykles, kurios gali padėti kovoti su sparnuotaisiais įkyruoliais. Skaityti toliau

Šalia Palangos atidarytas milžiniškų vabzdžių parkas (5)

Netoli Palangos, HBH poilsio ir pramogų komplekse, atidarytas pažintinis pramoginis parkas „Vabzdžių slėnis“. Tai pirmasis toks parkas Lietuvoje, kuriame galite pamatyti tūkstančius kartų padidintus vabzdžius, susipažinti su jų savybėmis, gyvenimo būdu, pažiūrėti edukacinius filmus ar stebėti judančius jų maketus.

Nuostabiame gamtos kampelyje, po atviru dangumi įrengtas parkas nustebins net tik vaikučius, bet ir suaugusius. Parko lankytojai galės pirmieji Lietuvoje pamatyti bei iš arti apžiūrėti profesionaliai parengtas vabzdžių kolekcijas Skaityti toliau

Ką turėtume žinoti apie vabzdžius atbaidančias priemones, kurių sudėtyje yra DEET (0)

eFoto.lt | V.Sipavičiaus nuotr.

Vasarą miškuose, kaimo sodybose, poilsiaujant prie ežerų ar upių, žmones pradeda kamuoti įvairūs kraujasiurbiai vabzdžiai, erkės, todėl vis dažniau apsisaugoti nuo jų griebiamasi efektyviausių cheminių priemonių – vadinamų repelentais. Deja, šie preparatai ne tik atbaido vabzdžius, bet ir gali daryti neigiamą įtaką žmonių sveikatai. Viena iš sveikatai galimai pavojingų medžiagų, esančių daugelio repelentų sudėtyje, yra DEET (N,N-dietil-meta-toluamidas).  Skaityti toliau

Bitės įgėlimas gali baigtis mirtimi (0)

efoto.lt , G.Narkevičiaus nuotr.

Šiltuoju metų laiku ne vienas esame nukentėję nuo bičių, vapsvų ar širšių įgėlimo. Ką daryti ir kaip elgtis tokiu atveju?

Bitės įgėlimo vietoje palieka geluonį. Norint sumažinti organizmo reakcijos stiprumą į nuodus, būtina kuo skubiau pašalinti geluonį. Jo neištraukus, geluonis į žaizdą iš nuodų pūslelės išspaudžia 0,05–0,4 gramo nuodų.

Ištraukti geluoniui naudokite peilį, mokėjimo (ar kitokią) kortelę, plastiko plokštelę ir panašiai. Šias priemones reikia stipriai prispausti prie odos, šalia įstrigusio geluonies. Stipriai spausdami, gremžkite odos paviršių Skaityti toliau