Žymos archyvas: urbanistika

A. Samalavičius. Nepakeliama „architektūrinių kalvų“ lengvybė (10)

vilniaus-panorama-a-samalaviciaus-nuotrt

Tiek greitkeliai, tiek dangoraižių statyba rodo puikius techninius darbų organizavimo ir praktinio planavimo gebėjimus kartu su paralyžiuojančia socialinės kompetencijos ir kultūrinio raštingumo stoka. /Levis Mumfordas (Lewi Mumford)/

Vilniaus miestovaizdis, dar visai neseniai garsėjęs nepaprastai subtiliu gamtos ir architektūros formų santykiu, nepriekaištinga šių dviejų elementų pusiausvyra, įspūdingomis sostinės ir aplinkinių vietovių panoramomis, pastaraisiais dešimtmečiais pakito iš esmės. Gebėjęs išsaugoti savastį per visas praėjusio amžiaus istorines kolizijas, vos per ketvirtį amžiaus jis įgavo daugybę atgrasių, niūrių bruožų. Skaityti toliau

Kultūros istorijos vakaras „Ar Vilniaus gynybinė siena amžiams nubrėžė ribą tarp miesto ir priemiesčių?“ (0)

kulturos istorijos vakarai_lnm.ltLietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą. Sausio 21 d. 17 val. muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, vyks architektės dr. Dalios Dijokienės paskaita „Ar Vilniaus gynybinė siena amžiams nubrėžė ribą tarp miesto ir priemiesčių?“

Paskaitoje nagrinėjami Vilniaus istorinių priemiesčių kilmės, raidos ir vertybių ypatumai. Istorinių priemiesčių atsiradimas yra sietinas su miesto atsiradimu. Tiriama Vilniaus teritorija – tai 1939–1940 m. miesto administracinės ribos. Skaityti toliau

V.Petrušonis. Urbanistinė renovacija ir kultūriniai archetipai (0)

kpd.lt nuotr.

Savo paskaitų cikle „Kas yra mąstymas?“ (1951 – 1952 m.), išleistame atskira knyga (Was Heisst Denken?) Martinas Heideggeris dešimtis kartų paminėjo Frydricho Nyčės žodžius „Dykuma plečiasi…“ F. Nyčė turėjo omenyje žmonių susmulkėjimą, negebėjimą susivokti istorijoje, mokslo nekontroliuojamumą.

Šį Nyčės pasakymą Heideggeris sieja su „ekologine“ problematika (kalbant šiandienos žargonu). Jei iki atominės bombos sprogimo žmonija buvo „pasmerkta“ gyventi amžinai, tai dabar iškilo rimta problema, susijusi su žmonijos išlikimu. Skaityti toliau

Ateities perspektyva – žalioji urbanistika (1)

Architektai, statybinių medžiagų gamintojai ir kiti statybos sektoriaus atstovai gręžiasi į gamtą ir ieško būdų, kaip taupyti energiją. Europoje išdygsta vis daugiau ekologiškų statinių – gyvenamųjų namų, biurų, kurie tausoja aplinką, taupo energiją. Pasaulyje plintančios žaliosios urbanistikos tendencijos ryškėja ir Lietuvoje. Šalyje vis daugiau dėmesio skiriama vadinamiesiems pasyviems namams, kurie naudoja kelis kartus mažiau energijos, ir aktyviems namams, kurie patys apsirūpina visa reikalinga energija. Skaityti toliau

Europos ateitis priklauso nuo miestų prisitaikymo klimato kaitai (0)

efoto.lt | Tado nuotr.

Maždaug trys ketvirtadaliai europiečių gyvena miestuose. Dauguma išteklių, reikalingų žmonių gerovei taip pat sukuriama miestuose, tačiau urbanistinės erdvės ypatingai jautrios klimato kaitai. Pagal Europos aplinkos agentūros ataskaitą – „Miestų prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje“ – Europa turėtų pasinaudoti galimybe miestuose gerinti gyvenimo kokybę kartu prisitaikant prie klimato kaitos. Ataskaitoje įspėjama, kad uždelsus veiksmus vėliau šios pastangos kainuos žymiai brangiau. Skaityti toliau

Algimanto Miškinio miesteliai (0)

Plungė iki didžiojo miesto gaisro 1931 m. 1929.V.15

Šių metų vasario 2-ąją profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, architektūros istorikas, urbanistikos, kultūros paveldo tyrinėtojas ir kolekcininkas Algimantas Miškinis Lietuvos nacionaliniam muziejui ir kartu savo šaliai įteikė neeilinę dovaną – apie 23 000 vienetų mažosios lituanistinės ikonografijos (miestų ir miestelių fotografijos bei atvirukai, istorinių įvykių ir vietų vaizdai) ir senųjų kalendorių rinkinį, apimantį XIX–XX a. vidurio laikotarpį. Ta proga buvo atidaryta paroda (rengėja – muziejaus ikonografė Dalia Keršytė). Gimęs 1929 m. Kaune, A. Miškinis 1954 m. baigė Kauno politechnikos institutą, dirbo įvairiose mokslo ir švietimo institucijose, parašė 26 monografijas Skaityti toliau

Kuršių nerijos tradicinė architektūra – netradicinio leidinio pristatymas Neringoje (0)

Kuršių nerija. Pervalka2012 m. sausio 28 d. šeštadienį 11.30 val., Neringos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida) vyks studijos „Kuršių nerijos tradicinė architektūra“ pristatymas. Leidinyje pateiktos rekomendacijos pastatų savininkams ir statytojams.

Tai išskirtinis leidinys elektroniniame formate, kuriame pateikiama išsami Kuršių nerijos gyvenviečių urbanistinės struktūros bei pastatų architektūros analizė. Aprašomi urbanistinės gyvenviečių struktūros ir pastatų architektūros pokyčiai. Pateikiamos rekomendacijos atskiroms gyvenviečių zonoms, architektūrinio ir meninio dekoro elementų pritaikymas renovuojant, rekonstruojant bei statant naujus pastatus. Skaityti toliau

D.Razauskas. „Profesionali“ nemeilė (14)

Dainius RazauskasNoriu grįžti prie skaudulių, kurie šiaip jau niekuomet nesiliaus, neužsimirš, kol Vilniuje liks bent vienas jautrios, gyvos širdies žmogus. Nes jie skauda. Tai brangaus, mylimo mūsų miesto, mūsų Tėvynės sostinės sistemingas naikinimas, prasidėjęs pokary (o gal dar XVIII a.?) ir itin paūmėjęs pastaraisiais dešimtmečiais.

Ta dingstimi noriu ne tik pats kalbėti, bet ir priminti kitų, mūsų kultūros didžiūnų, nesenstančias (deja!) mintis. Pirmiausia – poeto Marcelijaus Martinaičio („Vilniau, kaime mano…“, Kelionė, 2008, Nr. IV/4): Skaityti toliau