Žymos archyvas: ukrainiečiai

Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Pabaltijo ukrainiečių asociacija nepritaria filmo „Voluinė“ įtraukimui į Kino pavasario programą (video) (2)

Ukrainos istorikas dr. Volodimiras Vjatrovičius | Asmeninė nuotr.

Kovo 25 d., 15 val., naujienų agentūros ELTA spaudos konferencijų salėje (Gedimino pr. 21/2, Vilnius) vyks spaudos konferencija „Kino menas ir istorinė tiesa“, į kurią kviečia Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Pabaltijo ukrainiečių asociacija (Klaipėda). Spaudos konferencijos svečias – Ukrainos tautinės atminties instituto direktorius, istorikas, dr. Volodimiras Vjatrovičus (В’ятрович Володимир Михайлович).

Šių metų „Kino pavasaryje“ pristatomas liūdnai pagarsėjęs lenkų režisieriaus Voicecho Smažovskio 2016 m. sukurtas vaidybinis filmas „Voluinė“ (Voicechas Smažovskis (Woiciech Smarzowski), „Wolyn“) sulaukė jau ne vieno viešo įvertinimo. Skaityti toliau

Laisvės gynėjai iš Ukrainos: Ukraina dėkinga Lietuvai už išskirtinę draugystę ir paramą (0)

Laisvės gynėjai iš Ukrainos | urm.lt nuotr.

Sausio 11 dieną Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Vilniuje susitikęs su 1991 m. sausį Lietuvos Seimą gynusiais Ukrainos savanoriais Jevhenu Dykyjumi ir Jurijumi Katriču pabrėžė, kad Lietuva prisimena Ukrainos žmonių, prieš 26-erius metus petys į petį su lietuviais kovojusių prieš ginkluotą agresiją Vilniuje, solidarumą ir tvirtai remia savo laisvę ir nepriklausomybę ginančią Ukrainą.

Ukrainos atstovai pažymėjo, kad Lietuvos žmonių kova už laisvę 1991-aisiais įkvepia ukrainiečius, šiuo metu ginančius savo šalies nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą nuo karinės agresijos. Skaityti toliau

R. Navickas. Neadekvatus savęs ir kitų vertinimas – neįveikiama Lenkijos elito tradicija (8)

Blogeris ZeppelinusGera ta kaimyninė šalis Lenkija ir žmonės ten gyvena neblogi. Tik štai kai kurios nuostatos jų elito galvose niekaip nėra išgyvendinamos.

Pagrindinė jų elito problema yra ta, kad nesugebama daugmaž objektyviai suprasti savo tautos ir valstybės vietos šiame pasaulyje ir konkrečiame jo regione. Būtent šis negebėjimas praeityje ne kartą ir ne du yra tapęs Lenkijos valstybės žlugimo priežastimi.

Paskutinį kartą tai nutiko 1939 m., kuomet į naujos Vidurio Europos imperijos vaidmenį beįsijaučiantys lenkai gavo žiaurią pamoką nuo nacistinės Vokietijos Reicho.

Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentė susitiko su mokiniais iš Luhansko (0)

Lietuvos Prezidentė susitiko su mokiniais iš Luhansko | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Birželio 13 d. Vilniuje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Luhansko srities ukrainiečių mokiniais. Devyniolika Ukrainos moksleivių į Lietuvą atvyko savaitei pagal vystomojo bendradarbiavimo projektą „Parama nuo konflikto nukentėjusiems Rytų Ukrainos regionams švietimo srityje: Kelyje į pokyčius“.

Šio projekto tikslas – padėti nuo karo Rytų Ukrainoje nukentėjusioms šeimoms. Ugdyti jaunųjų ukrainiečių lyderystės, pasitikėjimo savimi, kritinio mąstymo, socialinius įgūdžius. Supažindinti juos su galimybėmis, kurias atveria demokratinė sistema ir europietiškos Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nedaug trūko, kad Krymas būtų mūsų (0)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuviai buvo netoli to, kad jų kariuomenė įžengtų ir užimtų Krymą. Tiesa, tokia galimybė buvo prieš gerus šešis šimtmečius, kai LDK buvo ypač stipri, ir Algirdo pulkai sumušė ir išstūmė totorių ordas iš beveik visos dabartinės Ukrainos teritorijos. Nedaug trūko, kad būtų parklupdytas ir visas Krymo chanatas.

Tai buvo neeilinė LDK pergalė prie vadinamųjų Mėlynųjų Vandenų arba Syniuchos – vidurio Ukrainoje esančios upės, kairiojo Pietinio Bugo, savo ruožtu įtekančio į Juodosios jūros užutekį, intako. Konkrečios mūšių vietos istorikai nenustatė, bet manoma, kad jie vyko Skaityti toliau

M. Zasčiurinskas. Ar netaps Lietuva Baltarusijos provincija? (11)

M.Zasciurinskas_wikipedija.org

Ko gero pirmas kartas, kai džiaugiuosi, kad Lietuva tokia atsilikusi.
Nuvažiavo valdininkai į Graikiją pabėgėlių atsirinkti. Ir nustatytą priimamųjų kvotą vykdyti, ir gerą širdį parodyti. Su vienais kalba – jų giminaičiai jau Olandijoje, Vokietijoje, tad pagal Jungtinių Tautų konvencijas ir direktyvas dėl šeimų susijungimo, važiuos pas artimuosius. Kiti Lietuvos net negirdėjo ir toliau girdėti nenori.

Bando šnekinti Graikijos migracijos ir prieglobsčio departamento žmonės (ten departamento nesirengia naikinti), o pabėgėliai nesileidžia į kalbas. Darytina išvada, kad vis tiktai žino apie Lietuvą pakankamai, kad gražiuoju nesutinka. Įdomi detalė. Kaip skelbia žiniasklaida, mūsų viceministras su komanda ieško vienos, tik vienos! pabėgėlių šeimos. Ir – nulis rezultato. Skaityti toliau

J. Fišteinas. Su idioto šypsena (2)

Migrantai | youtube.com stopkadras

Socialiniuose tinkluose plinta „Laisvės radijo“ („Radio svoboda“) tarptautinio apžvalgininko Jefimo Fišteino kalbos tekstinis variantas rusų kalba. Rubrika vadinasi „Autoriaus teisė“, tai reiškia, kad autoriaus nuomonė nebūtinai atspindi redakcijos požiūrį. Nepaisant, kad laida nuskambėjo rugsėjo pabaigoje, ji leidžia tą triukšmingą reikalą pamatyti kitaip, ypač „kitaip“, nei ją pateikia humanistai kitų sąskaita. (Linas V. Medelis, vertėjas)

Tikriausiai anksčiau niekas nesupriešino gerų žmonių taip nesutaikomai ir atšiauriai kaip pabėgėlių banga, dabar užgriuvusi Europą. Skaityti toliau

Apie vertingus ir nevertingus žmones: gal ne tais pabėgėliais rūpinamės? (6)

62.ua nuotr.

Dabar skaitome ir matome daug graudžių vaizdų su migrantais. Valstybinės ir šiaip oficialesnės žiniasklaidos priemonės piešia labai graudų vaizdą – minios žmonių, atplaukusių iš tolimų kraštų ieško saugios užuovėjos ramioje ir saugioje Europoje.

Šimtai tūkstančių žmonių vargsta sausakimšose salose, perpildytose stovyklose. Visi tie žmonės – bėgantys nuo karo Sirijoje, Eritrėjoje, Somalyje… Ir per visas televizijas ir spaudą bei radiją mes girdime raginimus – mūsų, kaip krikščionių, pareiga priimti tuos bėdžius, priglausti, pamaitinti, aprūpinti pragyvenimo šaltiniu, nes mes esame jiems skolingi už praeities skriaudas, kurias padarė imperialistinės Europos Skaityti toliau

S. Spurga. Ukraina (1)

youtube.com nuotr.

Adomas Mickevičius kažkada skelbė, kad Lenkija esanti Europos tautų Kristus. Sunkų kryžių, ar bent jo aštrią nuolaužą, dabar tenka nešti Ukrainai. Jos kraujas srūva už visą Europą. Jei Ukraina laimės, pasaulio istorija klostysis pagal vieną scenarijų, jei pralaimės – pagal kitą. Šis „drugelio sparno mostelėjimas“ sukels į vieną ar į kitą pusę pučiančius politinius vėjus, viesulus, taifūnus, cunamius. Vienos teritorijos bus apsemtos, o kitos iškils it aukšti kalnai.

Taip padėtį matome mes – tačiau tai nerūpi pačiai Ukrainai. Šalis žūtbūtinai kaunasi ne už tolimus ateities tikslus, o visų pirma su pačia savimi, ir realūs koviniai veiksmai tėra nedidelė šios kovos dalis.

Skaityti toliau

G. Šapoka. Šv. Aleksandro Nevskio soboro sunaikinimas Varšuvoje (video) (18)

Warszawa_Alexandro-Nevsky_sobor_1910-e_02_dic.academic.ru_nuotr

Ukrainos įvykių fone labai dažnai Lietuvos politikai dairosi į artimiausius kaimynus ir stebi veiksmus. Mums artimiausia vakarietiška valstybė yra Lenkija, ne visada atitinka mūsų lūkesčius. Pastaraisiais metais mūsų valstybiniuose santykiuose nesimato jokio pozityvaus progreso. Kai kurie politikai jau linkę nusileisti tautinių mažumų klausimais, kiti svarsto ar tai nebus lietuvių tautos interesų išdavystė. Neseniai buvo paskelbtas Andriaus Kubiliaus straipsnis „Ir aš myliu Lenkiją“, kuriame jis pakvietė atsisakyti nuo Narbuto ir prieškarinių istorikų laikų išlikusios naujųjų laikų Abiejų Tautų Respublikos istorijos supratimo, kai po Liublino unijos viskas buvo blogai ir ieškoti „savo“ Lietuvos istorijos supratimo po Liublino unijos. Skaityti toliau

Maidano idealus Ukrainos žmonės gina ir šiandien (video) (3)

prezidente Maidano minejime_lrp.lt

Vasario 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atvyko į Ukrainos sostinę Kijevą, kur su kitais Europos šalių vadovais dalyvavo Maidano metinių minėjimo renginiuose. Kijevo centre vadovai Orumo eitynėmis pagerbė žuvusiųjų Maidano protestuose atminimą.

„Maidano idealai ir šiandien gyvi Ukrainos žmonių širdyse. Jie ir toliau gina savo Tėvynę ir savo teisę patiems spręsti jos likimą. Lietuva palaiko Ukrainos žmones ir jų pasirinkimą“, – sakė Prezidentė.

Pasak Prezidentės, demokratinė bendruomenė negali palikti Ukrainos žmonių vienų, nes jie šiandien kovoja ne tik už savo valstybę, bet ir už vakarietiškas vertybes, taiką ir saugumą Europoje. Skaityti toliau

Lietuvoje mokysis penkiolika vaikų iš Rytų Ukrainos (0)

Ukrainos vaikai.urm.lt

Lietuvoje šiuos mokslo metus gyvens ir mokysis 15 vaikų, nukentėjusių per prieš Ukrainą vykdytą agresiją Donecko ir Luhansko srityse, juos lydės du mokytojai. Pirmieji septyni 14-os metų paaugliai spalio 29 dieną atvyko į Lietuvą, iki rugsėjo 1-osios jie gyvens ir mokysis Vilniaus lietuvių namuose.

„Džiaugiamės, kad Lietuva gali prisidėti padėdama vaikams, nukentėjusiems nuo karinių veiksmų Ukrainos rytuose ir tikimės, kad ši ir kitos panašios Lietuvos iniciatyvos Skaityti toliau

Lietuvoje – turistų iš Ukrainos proveržis (0)

youtube.com nuotr.

Spalio 3 d. jau dirbančių su Lietuva ir dar neužmezgusių ryšių Ukrainos kelionių agentūrų atstovai Kijeve dalyvaus Valstybinio turizmo departamento (toliau – VTD) ir Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje rengiamame Lietuvos turizmo galimybių pristatymo renginyje.

„Karšti pasiūlymai į Lietuvą“: „Naujųjų Metų nuotykiai Baltijos šalyse“, „Kalėdinis ekspresas“, „Naujųjų Metų turas“. Tokiais proginiais pasiūlymais į Lietuvą vilioja Ukrainos kelionių agentūros greta įprastų populiarių ekskursijų savaitgaliui tokių kaip „Vilniaus sapnai ir legendos“, „Pasimatymas su Vilniumi“, „Pasiruošt, dėmesio, … Baltija!“, Skaityti toliau

A. Aplebaum. Karas Europoje nėra tik isterikų idėja (9)

 Ane Aplebaum (Anne Applebaum) | wikipedia.org nuotr.

Vėl ir vėl, viso mano gyvenimo metu, man buvo rodomos nuotraukos iš 1939 metų Lenkijos vasaros: vaikai, žaidžiantys saulės šviesoje, madingos moterys Krokuvos gatvėse. Teko matyti ir vestuvių, vykusių 1939 metų birželį, nuotrauką, jos vyko mano dabartinio namo sode. Kadangi žinome, kas įvyko po to, visus žmones tuose nuotraukose lengva pradėti smerkti. 1939 metų rugsėjis atnešė invaziją tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų. Okupaciją, chaosą, destrukciją, genocidą. Dauguma žmonių, dalyvavę tose vestuvėse, greitai buvo nužudyti arba ištremti. Nei vienas iš jų nesugrįžo namo. Skaityti toliau

T. Baranauskas. LDK nebėra, bet Ukrainos saugumas lemia Lietuvos saugumą (42)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kai pernai Lietuvos Seimas paskelbė 2014-uosius Oršos mūšio metais, niekas dar nė neįtarė, kaip šie metai aktualizuosis realybėje. Tačiau dramatiški įvykiai Ukrainoje ir prasidėjusi Rusijos agresija skaudžiai priminė, kad Oršos mūšis nėra vien tik data istorijos kalendoriuje – Oršos mūšio epocha tęsiasi ir šiandien. Tik įvertinę visą šį laikotarpį, galime suprasti šių dienų konflikto ištakas.

Prieš 500 metų, 1514 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė pasiekė svarbią pergalę prieš dar jaunos, bet ekspansyvios valstybės – Rusijos, arba Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, – kariuomenę. Skaityti toliau

Lietuvoje ukrainiečiai semiasi žinių naujos visuomenės kūrimui (0)

Vytauto didziojo universitetas_logoUkrainą krečiant neramumams ir tvyrant nežiniai dėl valstybės ateities, šalies studentų akys krypsta ne tik į Vakarus, bet ir kiek šiauriau, į netoliese esančią Lietuvą. Čia jaunimas vis dažniau atvyksta norėdamas patobulinti anglų kalbos žinias, profesinius įgūdžius, paragauti kitokios kultūros.

Kaune šią vasarą apsilankė septyni jaunuoliai iš Ukrainos – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) kalbų kursuose CLUE dalyvavo moksleiviai ir studentai iš užsienio, norintys pasigilinti anglų kalbos žinias ir jaustis tvirčiau dėl savo ateities. Lietuvoje jie tvirtino radę aukštos kokybės švietimo sąlygas, kurios vėliau turėtų atverti platesnes karjeros galimybes. Skaityti toliau

A. Patackas. Niekada jie netaps broliais… arba kaip gimsta tauta (video) (53)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Liepos 27 dieną, garsi Ukrainos poetė Anastasija Dmytruk kartu Romanu Koliada, grupės „TaRuta“ klavišininku, bei kanadiečiu Maiki Maiklu (Mickey Michael) dalyvaus paramos Ukrainai koncerte, kuris įvyks po šv. Mišių ir ekumeninių pamaldų Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčioje Vilniuje. Ta proga skelbiame signataro Algirdo Patacko rašinį apie A. Dimitruk ir Ukrainos išsilaisvinimą nuo Rusijos.

Jaunutė ukrainiečių poetė Anastasija Dmitruk parašė eilėraštį, kuris akies mirksniu pasklido tarp visų rusiškai suprantančių interneto skaitytojų. Kas atsitiko, kad pradedanti poetė, iki šiol rašiusi Skaityti toliau

L. Nastopka. Šis tas apie Ukrainą (0)

Taras Ševčenko.Visų šventųjų bažnyčia Kijeve. Pečersk lavra.

Liudomiras Nastopka (1903–1985), būdamas vyresnių klasių gimnazistas, smalsiai stebėjo audringus XX a. pradžios įvykius – I-ąjį pasaulinį karą, dvi revoliucijas – Kijeve, kur tuo metu gyveno drauge su gausia savo tėvų šeima. 1919–1920 m. visi šeimos nariai grįžo į Lietuvą. Čia L. Nastopka baigė Panevėžio gimnaziją, vėliau studijavo Vienos universitete Filosofijos fakultete. Buvo pedagogas, daug metų dėstė matematiką ir fiziką įvairiose Lietuvos mokyklose, tačiau daugiausiai savo gyvenimo metų praleido Biržuose, kur buvo žinomas ir gerbiamas žmogus. Ten ir palaidotas evangelikų-reformatų kapinaitėse Rinkuškių kaime ant Širvenos ežero kranto. Skaityti toliau

J. Melnikas. Alternatyvioji Lietuva, arba Apie propagandos naudą (38)

Jaroslavas Melnikas | „Metų“ archyvo nuotr.

Protingas žmogus niekad pernelyg netikės realybe. Tam nereikia būti budistu – juk realybė sukuriama mūsų smegenyse. Ir šiandieninė Lietuva – tik fikcija. Gyvename ne realioje Lietuvoje. Kas yra realybė? Mes gyvename savo galvose sukurtoje Lietuvoje. Kieno – nepastebimai – sukurtoje?

Nenoriu gyventi pasmerktoje šalyje. Tai mane žemina. Juolab kad tas pasmerktumas – psichikos reiškinys. Tai žemina visus lietuvius. Noriu suprasti, kas lemia tą masišką bėgimą iš Lietuvos, kurio negalima paaiškinti jokiomis darbų paieškomis – žmonės, palikę savo vaikus, sutinka spaustis po šešis viename kambaryje Londono priemiesčiuose, ten kankinasi, Skaityti toliau

A. Sokurovas. Mes neatgailavome (17)

Aleksandras Sokurovas | wikimedia.org nuotr.

Mane stulbina Federacijos Tarybos vienybė tokiu neeiliniu, sakyčiau, netgi tragišku klausimu dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje. Buvau apstulbintas, kai niekas net nesuabejojo būtinybe įvesti kariuomenę į Ukrainos teritoriją.

Nė vienas mūsų senatorius nebandė kreiptis į prezidentą, niekam galvon neatėjo mintis, kad politinius klausimus – o tai būtent politinis klausimas – privalu spręsti politinėmis priemonėmis. Mums nėra žinoma, kokią informaciją Federacijos Taryba gavo apie situaciją Skaityti toliau

Visi piliečiai kviečiami į Kovo 11-osios eitynes – Laisvės žygį (nuotraukos, video) (14)

Kovo-11-osios eitynės 2013 m. | A. Sartanavičiaus nuotr., alkas.lt

Kovo 11 d., 16 val. Vilniaus Rotušės aikštėje prasidės tradicinės Kovo 11-osios eitynės – Laisvės žygis.

Siekdami, kad Kovo 11-osios eitynės taptų Nacionalinėmis Eitynėmis,  šiemet šiose eitynėse visus piliečius dalyvauti ragino: Tautinis jaunimas, rezistentai, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai, Nepriklausomybės signatarai, visuomenės, mokslo ir kultūros atstovai, įvairios Lietuvos pilietinės organizacijos.

Eitynių dalyviai Vilniaus Rotušės aikštėje kviečiami rinktis jau nuo 15 val. Skaityti toliau

R.Sinkevičius. Šis karas liečia ir mus (11)

SOČIŠiandien ore pasklido parako kvapas – fašistinė Rusija pradėjo atvirą karinę intervenciją Kryme. Tai daug arčiau už mums gana tolimas ir galbūt egzotiškai atrodančias Abchaziją ir Čečėniją.

Girdisi įvairūs pasvarstymai apie ateitį – nuo greito konflikto nuslopimo iki trečio pasaulinio karo. Ukrainoje ir už jos ribų pasiskirstoma nuomonėmis apie tai, kaip reikėtų elgtis. Vieni smerkia naują Ukrainos vyriausybę kaip neryžtingą ir reikalauja kuo greičiau įvesti nepaprastąją padėtį Kryme bei imtis atsakomųjų karinių priemonių, kurios ir taip pernelyg uždelstos. Kitų nuomones geriausiai apibendrintų buvusio Putino patarėjo Andrejaus Ilarionovo mintys. Jis ragina jokiu būdu nepasiduoti Rusijos provokacijoms ir išvengti jos kurstomo pilietinio karo. Skaityti toliau

Tautininkai kviečia protestuoti prieš Rusijos agresiją Ukrainoje prie Rusijos ambasados (5)

Rusijos ambasada | miestai.net nuotr.

Sekmadienį, kovo 2 d., 12 valandą, reaguodama į prasidėjusią Rusijos karinę invaziją Ukrainoje, Tautininkų sąjunga (TS)kviečia visus neabejingus piliečius rinktis į protesto akciją prie Rusijos ambasados Lietuvoje (Latvių g. 53, Vilnius). Akcijos tikslas – pasmerkti agresyvius Rusijos veiksmus ir išreikšti solidarumą su Ukraina.

Išvakarėse Tautininkų sąjunga išplatino pareiškimą, smerkiantį agresyvius ir tarptautinę teisę pažeidžiančius Rusijos veiksmus ir ragindama Lietuvos valdžią imtis atitinkamų priemonių aukščiausiu valstybiniu lygiu: Skaityti toliau

95-oji Maidano diena. V.Janukovyčiaus buvimo vieta nežinoma (0)

svaboda.org nuotr.

Buvusi valdančioji Ukrainos „Regionų partija“ atsižadėjo savo buvusio lyderio Viktoro  Janukovyčiaus.

Partijos išplatintame pranešime rašoma, kad „bet kokie bandymai paveikti situaciją, perkalbėti prezidentą, nebuvo išgirsti. Milijoninė partija faktiškai tapo vienos korumpuotos šeimos įkaitais“.

„Mes, Regionų partijos frakcija Ukrainos Aukščiausioje Radoje ir kiti partijos nariai, ryžtingai smerkiame nusikalstamus įsakymus, dėl kurių žuvo žmonės, tuščią iždą, didžiules skolas, visos ukrainiečių tautos gėdą prieš pasaulį, dėl kurių mūsų šalis atsidūrė ant bedugnės krašto Skaityti toliau

A.Smetona. Artinkimės su ukrainiečiais (7)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Nūnai mažųjų darbų metas. Pridurkime, ir didžiųjų vargų dienos. Dirbti ir vargti reikia labiausiai mums, lietuviams, dar nepadariusiems tų mažųjų darbų. Jie bus pamatas didiesiems.

Sunkiomis sąlygomis tenka mums dirbti: trukdo mūsų darbą kiti, trukdo jį ir mūsų pačių nesantarvė. Griebiesi mažojo darbo, abėcėlės, tai vienur tau neleidžia vyriausybė, kitur, kaip štai Lietuvos rytuose, sulenkėję dvarininkai ir bajorai. Dairaisi prietelių – jų savo krašte nerandi. Nutautusiems bajorams ir nutautusiems miestiečiams statyk kryželį. Šių užuojautos nebelaukiame, tik norime, kad jie bent nebekliudytų. Skaityti toliau

Sekmadienį į Vilniaus ir Kauno gatves išriedės Automaidano automobilių virtinė (7)

„Už demokratiją. Ukraina“

Šį sekmadienį, vasario 9 d. į dviejų didžiausių Lietuvos miestų gatves išrieda automobilių virtinės, pasipuošusios Ukrainos, Europos Sąjungos ir Lietuvos atributika. Tai – parodomoji akcija, skirta paremti Ukrainos protestuotojų kovą už laisvę ir demokratiją bei atkreipti visuomenės dėmesį į netolimoje šalyje vykstančius nerimą keliančius įvykius.

Akcija buvo inicijuota keturių Lietuvoje politinio prieglobsčio pasiprašiusių žurnalistų bei AutoMaidano aktyvistų iš Ukrainos, o iniciatyvą kuruoja ir organizuoja pilietinis judėjimas „Už demokratiją. Ukraina“. Skaityti toliau

Čikagoje ukrainiečių siekius ištrūkti iš Rusijos gniaužtų palaikė ir lietuviai (1)

Mitingas Čikagoje | L.Tautkuvienės nuotr.

Sekmadienį, gruodžio 15 d., Čikagos Ukrainiečių Kongreso komiteto Amerikoje (UCCA), Ilinojaus valstijos skyriaus kvietimu į mitingą Čikagoje solidarumui su Ukrainos Euromaidano siekiu integracijos į ES, žmogaus teisių pažeidimams Ukrainoje stabdyti,  susirinko per penkis šimtus žmonių.

Kviesdami tautiečius, ukrainiečiai nepamiršo ir jiems artimų, kaip patys sakė, „brolių ir seserų“ iš trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei Gruzijos. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio? (0)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Klausimas, žinoma, kiek pritemptas ir netikslus. Pirmiausia, Kijevo Maidanas yra svarbiausia Ukrainos aikštė, kur 2004 m. įsižiebė Oranžinės revoliucijos batalijos, pasibaigusios karingu neformaliu perėjimu iš pokomunistinės santvarkos į liberalią demokratinę sanklodą, kur po devynerių metų revoliucinių nuotaikų ratas apsisuko aplink savo ašį ir tvoskė dar didesniu karščiu prorusiškam valdžios elitui. Sąjūdis konkrečios Atgimimo vietos neturėjo, nes Sąjūdis buvo visa Lietuva.

Maidanas – turgaus aikštė

Taip, maidanas – ne ukrainiečių išradimas. Šis terminas greičiausiai kilo XIII a., kai Kijevo Rusia (beje, pagal vieną teoriją įkurta vikingų, Skaityti toliau

„Biplan“ dainomis sušildė Maidaną Kijeve (2)

„Biplan“ | organizatorių nuotr.

Lietuviškais „Ačiū! Ačiū!“ keliasdešimt tūkstančių žmonių vakar Kijevo Maidane nuo scenos lydėjo lietuvių grupę „Biplan“, surengusią palaikymo koncertą pagrindinėje Ukrainos aikštėje, kur jau kelias savaites vyksta protesto demonstracija prieš Ukrainos valdžios sprendimą nepasirašyti Europos Sąjungos asociacijos sutarties.
„Įvykius Ukrainoje stebime jau tris savaites. Negalėjome sėdėti tiesiog taip – norėjome čia atvykti, atvežti muzikos, pasidalinti pozityvumu, džiaugiamės, kad visa tai pavyko įgyvendinti“, Skaityti toliau

Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video) (8)

M.Jučo knygos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė“ viršelio dalis

Šį sekmadienį, gruodžio 15 d. 9.45 val. LRT Kultūros laidoje pradedamas rodyti 4 dalių ciklas „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“. Laidos vedėjas aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Ar mes, lietuviai, žinome, iš kur atėjome, kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? Kas buvo mūsų priešai ir kas yra kraujo giminės?

Tik nedaugelis žino, jog prieš du tūkstančius metų didžiulė Maskvos sritis kalbėjo… lietuviškai. Mūsų protėviai bendravo su finougrais ir neturėjo jokių santykių su slavais. Skaityti toliau