Žymos archyvas: ugnis

Vasario 5-oji – Gabijos diena (audio, video) (1)

Vasario 5-oji – Gabijos diena | youtube.com nuotr.

Vasario 5 d. senosios baltų kultūros puoselėtojai visame pasaulyje mini Gabijos dieną. Deivė Gabija – dieviškųjų ugnies galių įkūnytoja. Ugnis visais laikais ir visose pasaulio religijose buvo ir yra vienu esmingiausiu dvasiniu įvaizdžiu.

„Tik Ugnis verčia išmanymą kreipti į dvasinę pusę. Iš to pasidarė lietuvių rimtas būdas, jų sveika skaisti dora, kurios paskutiniais spinduliais dar ir šiandien pasidžiaugti galime. Visas gyvenimas, visa sąmonė, buvo ir bus suvokiamos kaip Ugnis. Ugnis – tai šviesa ir gyvybė. Ugnį kurti – tai pasaulį kurti, gyvenimą“, – skalsiai ir esmingai ugnies reikšmingumą nusakė mūsų Tautos išminčius Vydūnas. Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje (audio) (1)

Šventa Ugnis | R.Pakerio nuotr.

Dvidešimt antroje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų dr. Daiva Vaitkevičienė pasakoja apie ugnies vaizdinį mitiniame baltų pasaulėvaizdyje.

„Galvojant apie dievybes, kurios susijusios su ugnimi, mes būtinai turime kalbėti ir apie Saulę, kuri yra Dangaus ugnis, ir apie žaibą, ir Aušrinę, bet ryškiausiai ugnis matosi Saulės, Perkūno ir Gabijos, šitų trijų dievybių, paveiksluose. (…) Ugnies ir vandens mitiniai deriniai – pirmiausia mane nustebino pats principas, kad mitinėje vaizduotėje yra linkstama derinti priešpriešas. Tai yra keistas dalykas, tarsiakibrokštas. (…) Manyčiau, kad tai atsiranda dėl Skaityti toliau

Romuva pagerbs protėvių vėles (0)

velines-dvarciskiuose-v-daraskeviciaus-nuotr3-K100

Spalio 29 d., šeštadienį, Vilniaus Romuva rengia Ilgių – Vėlinių minėjimą Dvarčiškiuose (Švenčionių raj. prie Sarių).

Romuva mini protėvius kiekvienais metais – atliekamos apeigos ant pilkapių – uždegamos žvakelės, giedamos senosios vėlinių giesmės. Šiais metais numatoma platesnė programa. Į Dvarčiškius kviečiama atvykti anksčiau – į talką, kuri prasidės nuo ryto, – bus tvarkoma aplinka, ruošiamasi kitų metų Romuvos stovyklai. Skaityti toliau

Deginti šakas galima ir laužui kūrenti, ir dešrelėms kepti (5)

ugnies-deginimas-srd-am-lt-nuotr-K100

Aplinkos ministerija primena, kad jau antras mėnuo – nuo rugpjūčio 1 d. – galioja naujos redakcijos Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šis dokumentas patikslina ligi tol galiojusius dar 1996 m. patvirtintus Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Jis papildytas kai kuriais naujais reikalavimais ir pasiųlymais, tarp jų ir apie laužų kūrenimą bei maisto gaminimo įrenginių (grilių, šašlykinių ir pan.) naudojimą gamtoje. Skaityti toliau

Naisiuose vasaros darbai baigti Žolinių apeigomis (nuotraukos) (0)

Žolinės Naisiuose | V. Šalavėjaus nuotr.

Rugpjūčio 15-osios rytas Naisiuose žadėjo gražią, šiltą ir saulėtą Žolinės šventę. Tačiau po pietų visus susirinkusius į Ugnies aikštę bei ant Alkos kalno išprausė lietus… O po jo – ir vėl saulėta. Senolių išmintis byloja, kad ruduo bus toks, kokia buvo ši diena.

Antrą kartą Naisiuose rengiamoje Žolinės šventėje buvo prisiminta tiek protėvių išmintis, tiek jų kurtos ir iš kartos į kartą perduodamos didžiųjų vasaros darbų pabaigą įprasminančios apeigos. Alkos kalno aukure liepsnojantį laužą apsupo susirinkusieji į derliaus brandumo šventę. Tradiciškai buvo pagerbta ugnis, dėkojama Žemynai už naująjį derlių, linkima brandos, darnos, sveikatos, skalsos… Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Ugnies vardas (4)

Šventa Ugnis | R.Pakerio nuotr.

Kitą kartą pondievs, stebuklus darydams, paklausęs vieno ūkininko:
– Kokį vardą tur ugnis?

Ūkininks:
– Nežinau.

Tai ponsdievs paėmęs šiaudų kūlį, uždėjęs ant trobos stogo ir uždegęs. Kūlys ant pusės sudegęs, ponsdievs pasakęs:
– Ciba!

Šiaudai ir užgesę. Ponsdievs nuėjo sau. Žmogus suprato, kuom vardu ugnis.

Antro dieno ūkininks, susiėjęs savo pačią, norėdams jai parodyti ugnies vardą, uždegęs šiaudų kūlį ir užmetęs ant stogo. Kūlys ant pusės sudegęs, ūkininks surikęs: Skaityti toliau

Nauja tvarka apibrėš, kaip gamtoje kurti ugnį (0)

ugnies-deginimas-srd-am-lt-nuotr-K100

Nuo š. m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja aplinkos ministro patvirtinti naujos redakcijos Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Šie reikalavimai didžiąją dalimi apima dar nuo 1996 metų panašaus pavadinimo teisės aktą – Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Atsižvelgiant į nuolat Aplinkos ministerijoje gaunamus gyventojų pranešimus ir pasiūlymus, šis teisės aktas papildytas kai naujais reikalavimais ir rekomendacijomis dėl laužų kūrenimo ir maisto gaminimo įrenginių (grilių, kepsninių ir kt.) naudojimo gamtoje.

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar dar žydi paparčiai? (14)

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kupolinės dienos – gyvybės vešėjimo metas

Nuo birželio 24 iki 29 d. trunkančiame šviesiausių naktų laikotarpyje vadinamame kupolinėmis dienomis, Saulei keliaujant pačią dangaus kupolo viršūne ir apgobiant Pasaulį didžiausiu šviesos galių srautu, visa gyvoji gamta suveši, o augalai tampa kupini ypatingų gydomųjų galių. Tai mena ir vienas iš senovinių Rasos šventės vardų – Kupolė, reiškiantis kupėjimą – vešlų augimą, virimą, bėgimą per kraštus, vešėjimą, kilimą. Šis vardas aptinkamas jau 1262 m. Ipatijaus metraštyje. Čia Rasos išvakarės vadinamos – koupal’. Skaityti toliau

Miškui pavojinga ir menkiausia kibirkštis (0)

miskas-vaiskuno-K100

Šiandien, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalies miškams jau yra padidėjęs gaisrų pavojus. Dauguma miškų yra trečios gaisringumo klasės (vidutinis pavojus), o kai kuriose Pietų ir Rytų Lietuvos vietose – ketvirtos klasės (didelis pavojus). Toks gaisringumas prognozuojamas ir rytoj.

„Tų urėdijų, kurių miškams dėl karštų ir sausų orų ėmė grėsti gaisrų pavojus, miškininkams jau tenka ir miegoti atsimerkus. Jų pastangomis ir pernai, ir šiemet pavyko išvengti didesnių nelaimių“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Miškams nuo gaisrų apsaugoti skirta šiuolaikinė priešgaisrinė sistema. Skaityti toliau

Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video) (44)

Akademikui Romualdui Grigui Jorėje buvo įteiktas Garbės Vaidilos ženklas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.

Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje.

„Jorės dienomis būtina būti gamtoje. Jorė – ne pramoga, ne spektaklis, kuriame susirinkę žiūrovai laukia reginių. Jorė – tai dieviškas laikas, kurį galime paversti didinga savo sielos Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią (1)

Alkas.lt nuotr.

Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.

Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be Skaityti toliau

Panevėžio romuva paminėjo Krivį Jaunių (nuotraukos) (3)

2016-01-23 13-16-39 - IMGL7232 -Panevezio romuviai mini Krivi

Sausio 23 dieną Panevėžio Romuva paminėjo antrąsias  Krivio  Jauniaus – Jono Trinkūno (1939–2014) mirties metines. Minėjimas vyko Panevėžio rajone Tarnagaloje prie Lizdeikos paminklo Vidmanto Kartano sodyboje, šiais metais pripažinta gražiausiu vienkiemiu Panevėžio rajone.

Susirinkusius svečius sutiko vaidilutės, pakvietusios visus į šventės vietą nusiprausti, apsivalyti vandeniu ir ugnimi sakydamos: „Sveikiname geru žodžiu, plauname gyvu vandeniu“.

Į Krivio Jauniaus pagerbimo apeigą atvyko Senovės baltų religinės bendrijos – Lietuvos romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, Skaityti toliau

I. Trinkūnienė. Mes einame protėvių pramintu keliu (video) (23)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Kriviui Jonui Trinkūnui – Jauniui (1939-2014) atminti

Tu pirmas pramynei takelį į protėvių ir dievų pasaulį. Takelį, kuris buvo beveik užžėlęs. Tas takelis buvo klaidus, juo einantiems reikėjo brautis per nesupratimo ir pasipriešinimo brūzgynus. Bet jis vis platėjo, tvirtėjo, plėtėsi, klaidūs takeliai įsiliejo į vieną platų kelią, ir juo jau dabar einame mes, gausi Romuvos bendruomenė.

Einame keliu, kuriuo ėjo mūsų protėviai, kalbamės su Dievais ir Deivėmis ta pačia kalba, kuria kalbėjo mūsų protėviai, giedame jiems tas pačias giesmes. Skaityti toliau

Gamtos seminaras kviečia pažinti naudingus augalus ir šaltuoju metu (dienotvarkė) (0)

Kauno reg. parkas_vstt.lt

Gruodžio 20 d. Kauno marių regioninio parko direkcija kviečia į lauko seminarą apie naudingus augalus.

Šaltuoju metų laiku Gamtoje viskas vyksta kitokiu ritmu. Kitaip kvepia miškas. Kitaip bendrauja paukščiai. Kitoks ir žygiavimo ritmas.

Prieš Žiemos saulėgrįžą, lydint Kauno regiono darbuotojams,  gamtos mylėtojai turės galimybę pasivaikščioti, pažinti, pabūti gamtoje ir prisiliesti prie žiemiškų vertybių, naudingų augalų. Skaityti toliau

Vilniuje ant Tauro kalno degs šiaudinės skulptūros protėviams atminti (4)

Ugnies skulptura_rengeju nuotr

Spalio 30 dieną 18 valandą Vilniuje ant Tauro kalno įvyks ugnies skulptūrų renginys iš ciklo „Vilniaus legendos“. Jis pašvęstas protėviams, šviesiems  mūsų gyvenimą kūrusiems mirusiesiems, nes didžiulės šiaudų skulptūros kuriamos Ilgių – Vėlinių metu.  Skulptūrų autoriai Rytas Jonas Belevičius ir Stasys Juraška.

Belevičius savo kūrinį skiria daktarui Jonui Basanavičiui, o Juraška sukūrė „Tvardauskio bokštą“, taip įprasmindamas nuostabiai gražią ir nostalgišką kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilę.

Ugnies skulptūrų reginį lydės muzika: dūdmaišiais gros Vytautas Linkevičius ir Gvidas Kovėra. Dainuos Vilniaus Kolegijos folkloro ansamblis „Želmuo“, vadovė  Dalia Vaicenavičienė.

Kultūros įvykio idėjos autorė Eglė Plioplienė. Renginį remia Lietuvos kultūros fondas.  Organizuoja VšĮ „Ugnis ir kaukė“.

Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos) (12)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt.

Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.

Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Skaityti toliau

Baltų vienybės diena buvo švenčiama ir Naisiuose (nuotraukos) (0)

Baltų vienybės dienos minėjimas 2015 | Rengėjų nuotr

Rugsėjo 22 d. Baltų vienybės dienos proga Naisiuose, ant Alkos kalno, vyko šventės minėjimas, kurio metu buvo surengti ne tik bendri laužai, bet ir dainos, žaidimai bei kt.

Vienybė, darna, tapatumas – tai tautos ir kiekvieno žmogaus gyvasties pagrindas. Vienybės idėja stiprino senąsias kultūras, suteikdama jėgų jų išlikimui. Ne išimtis ir senoji baltiškoji kultūra: darna jungė tiekgamtą su žmogumi, jo veikla, tiek skirtingas baltų tautas. Šiandien indoeuropiečių šeimoje girdime tik dvi baltų tautų kalbas – lietuvių ir latvių (žiemgalių, sėlių, skalvių, prūsų ir kitų Skaityti toliau

Dėl gaisrų pavojaus prašoma riboti lankymąsi miškuose (0)

misko-gaisras_keduredija.lt

Aplinkos ministerija kreipėsi į savivaldybes prašydama imtis visų reikalingų priemonių saugant miškus nuo gaisro. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos prie Aplinkos ministerijos prognozes rugpjūčio 18–19 d. šalies miškuose vyraus ketvirtos klasės miškų gaisringumas.

Generalinė miškų urėdija praneša, kad per praėjusią savaitę Lietuvos miškuose užfiksuota 15 gaisrų. Jų metu ugnis pažeidė 2,69 ha miško plotą. Skaičiuojama, kad nuo metų pradžios užregistruota apie 170 miško gaisrų, apėmusių beveik 53 ha plotą.

„Matydami, kad miškų gaisrų skaičius pastarąją savaitę išaugo ir meteorologai nepraneša lietaus, kreipėmės į savivaldybių vadovus prašydami užtikrinti maksimalią miškų apsaugą nuo gaisro ir, prireikus, apriboti žmonių lankymąsi juose. Skaityti toliau

R. Balkutė. Ugnies garbintojai Indijoje (0)

Jantra. R. Balkutės nuotrauka

Visų pasaulio tautų mitologijoje, pasaulėžiūroje ir kasdieniame žmonių gyvenime ugnis užėmė svarbią vietą. Ji buvo garbinama kaip vienas iš visatą sudarančių elementų. Per visą žmonijos istoriją labiausiai buvo paplitęs aukojimo ugniai ritualas. Šiuolaikinėje Indijoje (1) ugnis vis dar užima vieną svarbiausių vietų kasdieniame žmonių gyvenime: šventyklose, namuose, atliekant visuomenines ir šeimos apeigas.

Dievas Agnis

Senovės indai tikėjo, kad žmogaus gyvenimui daug įtakos turi dangaus šviesuliai, kosminė energija, dievų valdomos gamtos jėgos. Dievų malonė pelnoma tik aukomis, kurias aukojant giedamos tam tikros giesmės – himnai. Skaityti toliau

Vidurvasario šventė Vištytyje drauge su lietuviais iš Karaliaučiaus (0)

Vistytyje Rasos_rengeju nuotr

Birželio 23 dieną (antradienį) 18 val. Vištyčio regioninio parko direkcija kviečia visus į Vištytį (Vilkaviškio r.). Čia pačiame Lietuvos pakraštyje, netoli miestelio esančioje Šaltalankio giraitėje, klegės draugiški kaimynai. Visų laukia vidurvasario šventė – nepaprasta šviesiausios saulės, žemės, vandens, ir augalų žydėjimo diena ir paslaptinga naktis:nepatirti jausmai, stebuklo laukimo pilnatvė, nuoširdžios bičiulystės ar ramaus pabuvimo virpesys, toks kokį galime patirti tik susijungus ugniai,vandeniui, žolynams. Skaityti toliau

Joninių papročiai – Lietuvos liaudies buities muziejuje (0)

jonines_Vėl vidurvasaris, skaisti saulė, gaivūs lietūs baigia austi žaliąjį žemės rūbą, kaišytą įvairiaspalviais žiedais. Tuo laiku mirga pelkės, pamiškės ir kloniai. Kiekvienas ir kukliausias žiedelis spinduliuoja magiška galia. Vėl laukuose pasklinda kupoliaujantis jaunimas, iš žiedų buriantis sau ir savo artimui džiaugsmą, meilę, laimę… O Joninių vidurnaktį įsiliepsnoja laužai, sukasi apie juos rateliai, skamba dainos, miškuose žydi paparčiai… Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. „Andeinės“ galerija Dainavos girioje (2)

???????????????????????????????

Perskaičius Valdo Puko straipsnį „Senovės lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis“ (straipsnis sudomino, atskleidė įdomių faktų, apie Joną Gediminą-Beržanskį-Klausutį, nieko nebuvau girdėjusi) ir sukirbėjo mintis: noriu papasakoti apie daug kam žinomos dailininkės, ekslibrių, miniatiūrų kūrėjos Gražinos Didelytės tikėjimą, kuris reiškėsi ne tik kūriniais, bet ir gyvenimo būdu.

Dailininkės G. Didelytės (1938-2007) asmeniškai nepažinojau, apie ją plačiau išgirdau apsilankiusi Dainavos girios apsuptame Rudnelės kaime, susitelkusiame prie šaltinių upelio Skroblaus. Skaityti toliau

R. Balkutė. Indėno šokis ir daina Kūrėjui, Saulei, Vėjui, Dvasioms (nuotraukos) (2)

Indeno apeiga | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Iš konferencijos Indijoje užrašų

Tęsiu pasakojimą apie kultūrines apeigas ir religinius ritualus, kuriuos kiekvieną rytą atlikdavo Tarptautinės dvasinių vadovų konferencijos ir sueigos (International Conference and Gathering of Elders) dalyviai Maisoro mieste Ganapačio Sačičidanandos ašrame (Šri Ganapati Sachchidananda Ashram). Konferencijos dalyviai ne tik stebėjo, bet ir patys buvo tų apeigų dalyviai. Jie ne tik susipažino su įvairių tautų papročiais, šių apeigų metu visi pagerbė savuosius dievus, meldė laimės, meilės, sėkmės sau ir savo šeimoms, vienybės tautoms, visuotinės gerovės ir taikos Žemėje. Skaityti toliau

Žolės degintojai kelia grėsmę sau ir gamtai (0)

khmoradio.com nuotr.

Nors laukai dar nespėjo gerai pradžiūti, tačiau tirštų juodų dūmų debesys  jau kyla virš Lietuvos pievų. Šiemet iki kovo 16 d. ugniagesiams degančias pievas teko gesinti 595 kartus. Ugnis išdegino apie 1 054 hektarų žemės. Dažniausiai gaisrų atvirosiose teritorijose kyla pavasarį, kai gyventojai pradeda masiškai deginti pernykštę žolę. Per 2015 metus daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniaus apskrityje (164), tačiau ir kituose šalies regionuose žolės degintojų nestinga. Nuo padegtos žolės šalyje užsidega gyvenamieji namai ir kiti pastatai. Skaityti toliau

R. Balkutė. Kaip šiandien majai garbina Saulę – dangaus ir žemės ugnį (nuotraukos) (5)

Iš konferencijos Indijoje užrašų

Pietų Indijoje apie 146 km. į pietvakarius nuo Bangaloro valstijos sostinės, Chamundi kalvų papėdėje įsikūręs miestas – Maisoras (apie 900 000 gyventojų), kuriame 2015 sausio 31 – vasario 5 d.d. buvo surengta Tarptautinė dvasinių vadovų konferencija ir sueiga (International Conference and Gathering of Elders). Konferenciją rengė JAV veikiantis Tarptautinis kultūros tyrimų centras (International Center for Cultural Studies ICCS) ir Indijos Tautinė savanorių organizacija (Rashtriya Swayamsevak Sangh RSS). Į penktąją konferenciją susirinko daugiau nei 350 dalyvių iš 40 pasaulio šalių (Indijos, Nepalo, Vietnamo, Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Skaityti toliau

Žolės gaisrai – pavasarinis šalies skaudulys (0)

MINOLTA DIGITAL CAMERA

Nors žiema dar nesibaigė, tačiau Vakarų Lietuvoje, Nemuno žemupyje, jau rūko pirmieji šiemetiniai žolės gaisrai. Pasak gamtininkų, Pagėgių savivaldybės teritorijoje išdegusiose pievose neabejotinai žuvo pirmieji atvesti kiškučiai.

Degindami pernykštę augaliją, savo pievas ir laukus kasmet bando „tvarkyti“ gamtos netausojantys žmonės. Toks ją niokojantis „tvarkymo“ būdas yra prigijęs ne visoje šalyje – kai kuriuose regionuose istoriškai jis siejamas su apsileidusio ūkininko įvaizdžiu. Skaityti toliau

Vydūnas. Mūsų uždavinys (I) (24)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Lietuvių tautos sąmonė senovės tikyboj

Kalbėdami apie tautas, skiriame žmones pagal kraują ir kalbą. Visos žmonių ypatybės pasižymi vyriausiai krauju ir kalba. Ir nėra tai be pagrindo. Krauju ir kalba žmogus sumegztas su regimu gyvenimu. Vienok, norint žmogų pilnai suprasti, reikia dar giliau ir toliau žvelgti. Yra dar vienas dalykas, kuriuo žmogus skiriasi nuo žmogaus, o vyriausiai tautos nuo tautų. Apie jį reikia dar ir pamąstyti.

Kuomet žmogus tik pradeda apie save, apie savo asmenybę pamanyti, jis tarsi leidžiasi į gyvenimo gelmes. Nebeužtanka jam tad paviršutiniškų santykių. Jo dėmesys kreipiasi į gyvenimo priežastį. Žmogus nori giliausias savo esimo sąlygas ištirti. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Dievas ir Velnias kankina vienas kitą savo tvariniais (39)

kviecia-menuo-juodaragis-mjr

Tęsdami „Sekmadienio sakmių“ skiltį skelbiame keletą sakmių iš būsimos „Lietuvių išminties knygos“

Velnias sakęs Ponui Dievui: „Leisk man, kad aš padarysiu [tokius] vabalus, kad Tu, Pone Dieve, niekaip neatsiginsi“. Ponas Dievas jam leidęs. Velnias pridirbęs daugybę uodų ir užleidęs ant Pono Dievo. Ponas Dievas susikūręs ugnelę. Prie ugnelės per dūmus nė vienas velnio padarytas vabalas nelindęs. Paskui Ponas Dievas sakąs Velniui: „Dabar aš ant tavęs užleisiu savo padarytus vabalus, tu ar atsiginsi?“

Ponas Dievas užleidęs ant jo blusas, tai Velnias, kad ir ugnį kūrenęs, kad ir ką daręs, niekur netvėręs. Tai tik ant kuolelio atsitūpęs, susirietęs ledva ne ledva (vos ne vos) per naktį iškentęs. Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė laimes (1)

Deivė (E.Petraitienės darbas) | V. Daraškevičiaus nuotr.

Tęsdami „Sekmadienio sakmių“ skiltį skelbiame keletą sakmių iš būsimos „Lietuvių išminties knygos“

Buvo toks ūkinykas, jis turėjo savo brolį, išleistą toli in žentus. Ale sykį vasarą atvažiau tas brolis pas tą ūkinyką in svečius. Ten jiem bešnekant, užpuolė vakaras, jau jis turėjo nakvotie. Jam rengė pataisyt guolį klėtij, o jis sako:

– Šilta naktis, atsigulsu bile kur. O geriausia man bus – nuveisu in kluoną, an savo vežimo atsigulsu.

Ir teip padarė: nuvėjo, kluone an klojimo atsigulė an savo vežimo. Skaityti toliau

Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių (3)

velines-dvarciskiuose-v-daraskeviciaus-nuotr3-K100

Spalio 25 d. šeštadienį 18 val. Vilniaus Romuva kviečia į Dvarciškius (Švenčionių raj. prie Sarių) švęsti Ilgių – Vėlinių.

Lietuvos jaunimo Ramuva jau dešimtmetį per Vėlines pagerbia senuosius protėvius – mūsų valstybės kūrėjus – sukviesdama jaunimą ant Švenčionėlių pilkapių.

Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, didelį Universiteto žygeivių būrį atves žygeivių vadas Tadas Šidiškis, kuris buvo vienas iš žygeivių ir etnokultūrinio sąjūdžio įkūrėjų, sykiu su Jonu Trinkūnu Skaityti toliau