Žymos archyvas: ugdymas
„Aktualus interviu“: L. Degėsis apie žinias ir saviugdą (video) (0)
Ne žinių kimšimas, o saviugda. Kalbamės su edukologijos specialistu, filosofu ir rašytoju Liutauru Degėsiu.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau
Mokinių krūvis ir namų darbų kiekis turi mažėti, sako ministrė (0)

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tęsia susitikimus su švietimo bendruomenės atstovais dėl mokslo metų trukmės. Švietimo ir mokslo ministerijoje J. Petrauskienė susitiko su Lietuvos tėvų forumo atstovais.
Ministrė pabrėžė, kad pagrindinis tikslas švietime – geresni mokinių pasiekimai ir palanki emocinė aplinka mokyklose. Mokslo dienų skaičiaus didinimas – ik vienas iš daugelio numatytų žingsnių gerinant švietimo kokybę. Skaityti toliau
Rytmečio skaitymuose skaitys Nepriklausomybės Akto signatarai (0)
Kovo 6–10 dienomis, artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kas rytą svečiuosis Nepriklausomybės Akto signatarai.
Jauniesiems bibliotekos lankytojams jie skaitys savo kūrinius arba vaikystėje įsiminusias knygas:
- kovo 6 d. su vaikais susitiks Česlovas Juršėnas;
- kovo 7 d. – Nijolė Oželytė;
- kovo 8 d. – Vidmantė Jasukaitytė;
- kovo 9 d. – Kazys Saja;
- kovo 10 d. – Egidijus Bičkauskas. Skaityti toliau
G. Navaitis. Atgyvenęs ugdymas – visuomenė be ateities (7)
Šiandien, vasario 14 d., Šv. Valentino dieną, dažniau vadinama meilės diena, Seimas rinksis į neeilinę sesiją spręsti neeilinį klausimą – tobulins meilę vaikams ir jų teisių apsaugą. Vėliau priartės eilinė sesija, kurioje vėl bus rūpinamasi vaikais ir jaunimu, reformuojama ugdymo ir švietimo sistema.
Šios reformos prasidėjo dar neatkūrus Valstybės, tačiau vis dar ginčijamasi apie mokinius su terbelėmis ir išsilavinusių žmonių ar juos lavinančių universitetų perteklių. Diskutavus tiek metų gal jau būtų galima paklausti: „Koks lietuviško ugdymo tikslas?“ Skaityti toliau
I. Dapšauskė. Kaip užauginti sveiką ir kūrybingą vaiką gamtoje? (video, nuotraukos) (0)
Tikriausiai visi tėvai stengiasi, kad jų vaikai nesirgtų, būtų laimingi, tačiau padėtis tokia, kad ypač mažamečių vaikų tėvai dažnai turi rūpesčių dėl vaikų sezoninių ligų, tėvams sutrikdomas darbo grafikas.
Visi epidemiologai sutinka, kad virusai labiausiai telkiasi uždaroje aplinkoje, o lauke tikimybė pasigauti kokį užkratą ženkliai mažėja. Vaikų sveikata priklauso pirmiausia nuo dvasinės ir psichinės atmosferos artimoje (šeimoje, ugdymo įstaigoje) aplinkoje. Kaip ir suaugusiems, taip pat ir vaikams labai svarbi sveika mityba, fizinis aktyvumas ir grynas oras. Skaityti toliau
Mokslo metų pabaigoje mokyklos dalyvaus Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime (0)
Šiemet, prieš baigdami mokslo metus, bendrojo ugdymo mokyklų antrokai, ketvirtokai, šeštokai ir aštuntokai galės dalyvauti Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime, – tai padės įsivertinti žinias ir gebėjimus, laiku suteikti mokymosi pagalbą mokiniams, kokybiškiau ugdyti. Mokiniai galės pasitikrinti savo rašymo, skaitymo ir matematikos gebėjimus, ketvirtokai – ir pasaulio pažinimo, o aštuntokai – gamtos ir socialinių mokslų. Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas organizuojamas švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei patvirtinus Skaityti toliau
Su informatikos pradmenimis ketinama supažindinti jau ir priešmokyklinukus (0)
Atsižvelgiant į vis tobulėjančias technologijas ir išaugusį informatikos išmanymo poreikį, rengiamasi keisti informatikos ugdymo programą mokyklose. Su informatikos pradmenimis numatoma supažindinti jau priešmokyklinukus ir pradinukus jiems priimtina žaidimo forma, o 9–10 klasėse informatikos mokymas turėtų atsinaujinti iš esmės. Įgyvendinti šiuos pokyčius planuojama iki 2020 m., tinkamai tam pasirengus.
Mokant mokinius bus akcentuojamas kūrybiškumas: jie ne tik mokysis, kaip naudotis Skaityti toliau
Bus sukurta metodika, padedanti atpažinti ir ugdyti gabius vaikus (0)
Mokytojams, savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų ar mokyklų psichologams bus parengti patarimai ir patikima metodika, kaip ankstyvame amžiuje atpažinti ir ugdyti gabius vaikus. Jiems taip pat vyks kvalifikacijos tobulinimo renginiai, kuriuos ves teoretikai ir praktikai iš Lietuvos bei užsienio. Tokią galimybę suteikia naujas ES remiamas projektas „Mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir jų ugdymo kokybės plėtra“. Skaityti toliau
Mokykloms bus perkamos naujos mokymo priemonės, atnaujinamos stovyklos ir socializacijos centrai (0)
Bendrojo ugdymo mokyklos bus aprūpintos naujomis mokymo priemonėmis, skirtomis gamtos ir technologinių mokslų mokymui, taip pat specialiųjų poreikių vaikų ugdymui. Pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį bus atnaujinamos valstybinės vaikų vasaros edukacinės stovyklos, modernizuojami vaikų socializacijos centrai.
Visa tai numatyta švietimo ir mokslo ministrės patvirtintame 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės „Švietimo prieinamumo didinimas“ projektų finansavimo apraše. Projektų veikloms numatyta skirti beveik 19 mln. eurų. Skaityti toliau
N. Mačiulis. 5 priežastys, kodėl jaunuoliai nedirba ir neieško darbo (13)
Lietuvoje nedirba ir neieško darbo du iš trijų jaunuolių, kuriems nuo 15 iki 24 metų. Tai yra dvigubai daugiau nei pažangiausiose pasaulio valstybėse. Tokiam jaunimo neaktyvumui yra mažiausiai penkios priežastys, kurias būtų nesunku pašalinti.
Pastaraisiais metais ne kartą teko girdėti diskusijas ir susirūpinimą dėl jaunimo nedarbo lygio. Tačiau šios problemos Lietuvoje nėra ir nebuvo. Europos statistikos agentūros „Eurostat” duomenimis, šiuo metu tik 6,6 proc. 15-24 metų amžiaus jaunuolių negali susirasti darbo. Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis yra gerokai mažesnis nei ES vidurkis. Deja, mes turime kitą nemažiau opią jaunimo problemą. Skaityti toliau
Lietuvoje visą savaitę besilankanti Mongolijos delegacija domisi ikimokykliniu ugdymu (0)
Lietuvoje visą savaitę lankysis viešnios iš Mongolijos: Ariunčimeg Dovčin (Ariunchimeg Dovchin), Mongolijos švietimo aljanso („Mogolian Education Alliance“) tarptautinio projekto „Step by Step“ koordinatorė, Bulgan Batčulun (Bulgan Batchuluun), Mongolijos valstybinio universiteto prorektorė, lopšelių-darželių direktorės Bajarsaikhan Džamba (Bayarsaikhan Jamba) ir Altanazija Adija (Altanzaya Adiya), mokyklos vadovė Munkhtsatsral Terbiš (Munkhtsatsral Terbish) ir Batkhu Kuk (Batkhuu Khukh), Mongolijos švietimo aljanso mentorė ir trenerė.
Švietimo eksperčių iš Mongolijos vizito tikslas – susipažinti su mūsų švietimo sistema ir tarptautinio „Step by Step“ projekto (Lietuvoje jis vadinamas „Gera pradžia“) diegimo Lietuvoje patirtimi. Skaityti toliau
Lietuvos bibliotekose – aplinkosauginė akcija „Atsakingas skaitytojas“ (0)
Lankaisi bibliotekoje? Prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo kviečiamas ir tu!
Spalio mėnesį net 75 gamtai neabejingos Lietuvos bibliotekos jungiasi prie aplinkosauginės iniciatyvos: „Atsakingas skaitytojas. „Mąstau. Rūšiuoju. Gyvuoju!“ bibliotekose“. Akcijos metu bibliotekų lankytojai raginami aktyviai rūšiuoti baterijas bei mobiliuosius telefonus ir juos išmesti į bibliotekose pastatytas Skaityti toliau
J. Ladygienė. Lauko pedagogika – ugdymo kryptis, auginanti vaiką mokyklai ir gyvenimui (video) (0)
Pradžia – pusė darbo
Kiekvienas mokytojas, kuriam rūpi jo mokiniai, užduoda sau vieną patį svarbiausią klausimą: kodėl? Kodėl vieni mano mokiniai patiria sėkmę, o kitiems vis kažkas pakiša koją. Ir kiekvienas mokytojas, su kuriuo kalbėjausi, prašydama išsakyti nuomonę šiuo klausimu, atsakydavo siedamas šią „sėkmę“ su asmeninėmis savybėmis.
Žinoma, įgimti gabumai niekur nedingsta: vieni jautresni žodžiui, kiti skaičiui, treti grafikui, tačiau yra ir bendrų savybių, kurias demonstruojantys vaikai pasiekia aukštų Skaityti toliau
Patvirtintas Etninės kultūros plėtros 2015–2018 metų veiksmų planas (0)
Kultūros ministro 2015 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ĮV-500 patvirtintas Etninės kultūros plėtros 2015–2018 metų veiksmų planas.
Dokumente nustatyti prioritetiniai 2015–2018 m. laikotarpio tikslai: siekti nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo bei etninės kultūros tradicijų tęstinumo, Lietuvos etnografinių regionų istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimo, didinti jų svarbą. Skaityti toliau
A. Sinicė. Valstybę atkūrėme, atkurkime ir Tautos savimonę (22)
Šiuolaikiniame, labai skubančiame ir agresyviame gyvenime, dauguma jaučia nerimą – nepateisintus lūkesčius nukreiptus į mus, sukeltus kitų žmonių. Nerimas kyla iš nežinojimo kodėl ir kam gyveni, vienaip ar kitaip elgiesi, nors aplinka atrodo aprūpina viskuo, tik mokėk paimti, taigi, žmogus nesupranta, kodėl blogai jaučiasi ir kodėl patenkinus medžiaginius poreikius vis lieka nelaimingas.
Taip jau buvo, kad sovietiniame režime mūsų šaknys buvo kapojamos – brukama kitos tautos kultūra, tuo pačiu menkinamos prigimtinės žmogaus vertybės, tautybė ir Skaityti toliau
Parengtos Švietimo įstatymo pataisos dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo (0)
Švietimo ir mokslo ministerija teikia derinimui Švietimo įstatymo projekto pataisas dėl privalomojo priešmokyklinio ugdymo įvedimo.
Planuojama, kad nuo 2015 metų rugsėjo priešmokyklinis ugdymas būtų privalomas visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 m. Šiuo metu priešmokyklines grupes jau lanko daugiau kaip 95 procentų šešiamečių. Skaityti toliau
„Blogas oras“ nepatogus ne vaikams, o suaugusiems (1)
Apie buvimo lauke naudą žino visi. Nereikia mokslinių tyrimų, kad pajustume teigiamą gryno oro ir gamtos poveikį mūsų kūnui ir jausmams. Vaikai ne išimtis. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur taip sureikšminami pasiekimai, informacijos gausa ir naujausios technologijos, vaikai patiria daugiau streso, nerimo, vienišumo jausmo. Didėjanti įvairiausių ugdymo įstaigų pasiūla rodo, kad tėvai mielai investuoja į savo atžalas ir džiaugiasi, nes savo vaikystėse tokių galimybių neturėdavo. Tačiau ar tikrai naudingas tik tas laikas, kurį vaikas praleidžia mokyklėlėse ar žaidimų aikštelėse, suaugusiems organizuojant ir prižiūrint vaiko veiklą? Skaityti toliau
Vyks konferenciją apie kultūrinio ugdymo būtinybę ir galimybes (0)
Gruodžio 8 d. Vilniuje, Lietuvos edukologijos universiteto Centrinių rūmų Aktų salėje (Studentų g. 39, Vilnius) vyks konferenciją „Kultūrinio ugdymo būtinybė ir galimybės: aktualios jungtys“.
Šią konferencija rengia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos edukologijos universitetas, VšĮ „Ateities visuomenės institutas“ ir asociacija „Meno formos“.
Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos edukologijos universiteto rektorius prof. habil. dr. Algirdas Gaižutis, Skaityti toliau
Vaikai nuo mažens nemokomi būti lietuviais (0)
Kartais atrodo, kad mūsų valstybėje stinga aiškios etninės kultūros ugdymo sistemos, apimančios žmogų nuo gimimo. Į ikimokyklines įstaigas veržiasi vaikams iš prigimties svetimos ir juos bauginančios šventės. Tokios kaip Helovinas. Kad būtų patrauklesnės, jos įvelkamos į įsibrovėlio moliūgo drabužį. Kokią įtaką daro tokia ir panaši nuo mažų dienų formuojama kultūra, kalbėjomės su Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstove Rasa Žemaite.
J. Dapšauskas. Burgio istorija. Kiek švietimo sistemoje yra gąsdinančios tamsos? (12)
Dažnai lankausi mokyklose su priklausomybių prevencijos ir sveiko, laisvo, sėkmingo bei laimingo gyvenimo vizijos formavimo programa, per savaitę susidaro kelių tūkstančių vyresnių klasių moksleivių auditorija.
Tačiau išsakyti mintis apie mokyklų, mokytojų, mokinių situaciją pirmiausia įpareigoja KTU ilgamečio direktoriaus Bronislovo Burgio istorija. Tai tam tikro vertybinio kelio krizės istorija. Krizė reiškia ir galimybę, apsisprendimą. Kokiu keliu mes pasuksime, eisime? Ar bendrai prisiimtų taisyklių laužimo, dar didesnio chaoso, psichinės nesveikatos, patyčių mokyklose ar darnos, stiprių vertybių link? Skaityti toliau
Kitoks norvegų požiūris į ugdymą – nauja patirtis mums (6)
Įgyvendinant projektą „Kūrybinės partnerystės“, Vilniaus regiono mokytojos drauge su kolegėmis iš kitų Lietuvos miestų turėjo galimybę stažuotis Norvegijoje. Apie įspūdžius ir įžvalgas su Gražina Gudoniene iš Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos, Renata Repeikiene iš Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos ir Žydre Garliene iš Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos kalbasi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Profesinių kompetencijų tobulinimosi instituto( PKTI) projektų koordinatorė Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė.
– Kodėl pasirinkote stažuotę būtent Norvegijoje? Juk buvo kitų galimybių. Skaityti toliau
Aukštelkės mokykla sieks demokratinės mokyklos statuso (2)
Ar galite įsivaizduoti mokyklą, kurioje visi klausimai sprendžiami atvirose diskusijose? Mokyklą, kurioje siekiama visus moksleivius įtraukti į mokyklos gyvenimą, grindžiamą bendradarbiavimo ir abipusės pagarbos žmogui principais? Tokiais klausimais šiuos mokslo metus pradės Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos bendruomenė.
„Šiais metais kartą per mėnesį rinksimės kartu ir balsuodami spręsime pačius įvairiausius kasdienio gyvenimo klausimus: kokiomis taisyklėmis vadovautis, kokių renginių norime, kaip įrengti savo aplinką“, – teigia Aukštelkės mokyklos tarybos pirmininkė Vida Šarauskienė. Skaityti toliau
Lauko pedagogika sprendžia darželių klausimą, ugdo sveikus vaikus (0)
Lietuvos didžiųjų miestų tėveliams nerandant savo vaikams darželiuose vietos, lauko pedagogikos atstovai siūlo originalią išeitį: kurti vaikų priežiūros grupes, o tam pasirodo labiausiai reikia ne didelių patalpų, o gryno oro, lauko, miško ir kitų paprastų dalykų.
Praėjusią savaitę Vilniuje vyko lauko pedagogikos mokytojos ir praktikės iš Jungtinės Karalystės Džuljetos Robertson (Juliet Robertson) intensyvūs seminarai susidomėjusiems šia veikla praktikams ir tėveliams. Dž. Robertson – mokymo konsultantė iš Škotijos, Skaityti toliau
J. Panka. Ar vilniečių vaikai vergaus laisvosios rinkos dėsniams? (4)
Būtų juokinga, jei nebūtų graudu… Tokios mintys ateina skaitant dviejų galimų kandidatų į Vilniaus merus pradėtas rinkimines kovas. Kovotojai, liberalas Remigijus Šimašius ir socialdemokratas Gintautas Paluckas, surėmė ietis dėl paprasto, bet Vilniaus miestui gana skaudaus dalyko – vaikų darželių.
Ponas Remigijus Šimašius savo straipsnyje „Darželių klausimas: logikos, o ne pinigų reikalas“ teikia liberalams būdingą pasiūlymą – įvesti tam tikrą darželinuko krepšelį, kuris leistų tėvams pasirinkti ar savo atžalą leisti į privatų, ar į valstybinį darželį. Keista, kad ponas Remigijus negirdi aimanų ir keiksmažodžių, Skaityti toliau
A. Krivickaitė: Visada pavydėjau mokytojams, kad jie – mokytojai (1)
Būsima pradinių klasių mokytoja Audronė Krivickaitė šiuo metu studijuoja Portugalijoje pagal Erasmus mainų programą. Ji tvirtina, kad savo svajonių specialybę atrado dar mokykloje ir visada pavydėjo mokytojams, kad jie – mokytojai. „Norėjau ir aš stovėti prie lentos“. Audronės pasirinkimui įtaką padarė ir mama, kuri yra pradinių klasių mokytoja. „Kai matau, kaip ji elgiasi su mokiniais, dar labiau noriu dirbti kuo greičiau. Ji – mano pavyzdys“, – sako antrakursė. Skaityti toliau
Per mažai dėmesio kritinio mąstymo ugdymuisi (2)
Padėti ugdytis kūrybingai ir kritiškai mąstančiai asmenybei – vienas svarbiausių mokyklų uždavinių. Deja, humanitariniuose ir socialiniuose moksluose vis dar dominuoja mechaninis, nerefleksyvus žinių įsiminimas ir atkartojimas.
„Mokyklose per mažai dėmesio skiriama jauno žmogaus kritinio mąstymo ugdymuisi. Pedagogų pagrindinis tikslas – kuo geriau paruošti Skaityti toliau
Psichologė Eglė Mirončikienė: „Vietoj vaiko gerovės – didelė veidmainystė“ (5)
Po to, kai nerimo bangą visuomenėje sukėlusių Seimo narių Rimantės Šalaševičiūtės ir Onos Valiukevičiūtės Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos nukeliavo į stalčių, imtasi rengti naują įstatymo projektą. Ir štai jis pasiekė Seimą. Savo nuomone šia tema dalijasi psichologė Eglė Mirončikienė.
Kaip manote, kodėl apskritai iškilo būtinybė rengti naują vaiko teises saugantį įstatymą, ar senasis nepakankamai juos gina?
Šiuo metu galiojantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas draudžia vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Skaityti toliau
Bus išsaugomos ir nedidelės mokyklos (0)
Mažėjant mokinių skaičiui bus stengiamasi neuždaryti mokyklų, o jas pritaikyti įvairesnėms vietos bendruomenių reikmėms. Siūloma mažinti reikiamą mokinių skaičių vyresnėse klasėse, leisti mokykloms jungti po dvi nebūtinai gretimas klases. Tai numato Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo projektas. Jis buvo pristatytas socialiniams partneriams, taip pat Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams.
„Neskubėsime uždaryti mokyklų. Atvirkščiai, stengsimės jas išlaikyti, juo labiau kad dažnai mokyklos yra vieninteliai kultūros židiniai kaimo vietovėse, – sako švietimo ir mokslo ministras Skaityti toliau