Žymos archyvas: tyrinėjimai
Istorikė N. Strakauskaitė kviečia prisiminti „Užmirštąjį Rėzą“ (0)
Vasario 7 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Užmirštasis Rėza“ ir Prūsijos lietuvių etninės tradicijos prezentacijos XIX – XX a. sandūroje“.
Liudviko Rėzos išleisto pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio (1825 m.) pažadintas interesas lietuvininkų etninei tradicijai neblėso per visą XIX amžių, tačiau Rytų Prūsijos kultūros veikėjai rašę apie Prūsijos Lietuvos (Mažosios Lietuvos) Skaityti toliau
Vyks vieša paskaita apie Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimus (0)
Sausio 18 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), įvyks akademiko prof. habil. dr. Vlado Žulkaus vieša paskaita „Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimai“.
Jau 15 metų Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) archeologai nuosekliai tyrinėja jūros dugną, ieškodami ten nuskendusių laivų ir užlietų pakrančių. Tyrimuose naudojami KU laivai ir šiuolaikiniai dugno žvalgymo prietaisai. Archeologus domina medinių burlaivių, bet Skaityti toliau
Penkiems užsienio lietuviams bus įteiktos jubiliejinės mokslo premijos (0)
Gruodžio 1 d. 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyks jubiliejinės 10-osios mokslo premijų užsienio lietuviams teikimo iškilmės. Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet skiriamos penkios premijos.
2016 m. užsienio lietuviams skiriamomis mokslo premijomis bus apdovanoti Jungtinėje Karalystėje gyvenantis lazerių specialistas Rimvydas Juškaitis, Čekijoje dirbantis lituanistas Vaidas Šeferis, mokslininkė odontologė Jolanta Aleksejūnienė iš Kanados, literatūrologas iš JAV Bronius Vaškelis bei šiuo metu Australijoje dirbantis puslaidininkių fizikas Almantas Pivrikas. Skaityti toliau
Baltijos gintaro meno centras kviečia į V. Vaitkevičiaus paskaitą „Baltų šventviečių atodangos“ (0)
Spalio 19 d. (trečiadienį), 17 val. Baltijos gintaro meno centre vyks paskaita „Baltų šventviečių atodangos“. Joje archeologas Vykintas Vaitkevičius, tyrinėjantis senąsias Lietuvos šventvietes, pasidalins sukaupta patirtimi, praskleis baltų šventviečių paslapties skraistę.
Baltijos gintaro meno centras rengia ir kviečia į šią nemokamą paskaitą bei paskaitas kitomis temomis tam, kad visuomenė galėtų plėsti savo žinių akiratį įvairiose kultūrinėse srityse. Skaityti toliau
N.Kitkauskas – poetas, tapęs Lietuvos istorijos pamatų tyrinėtoju (3)
„Vaikystėje jaučiau potraukį poezijai, tačiau mama, matyt, norėjo, kad tapčiau kunigu, apie tai sužinojau jau vėliau, – pradeda savo pasakojimą Napaliu artimųjų vadinamas Napoleonas Kitkauskas, – rašiau eiles ir net ėmiau pats „leisti“ simboliškus laikraščius, suklijuodamas juos iš senų iškarpų. Prasidėjus karui, prie vokiečių, baigiau II ir III gimnazijos klases. Atėjus sovietams, tęsiau mokslus Utenos gimnazijoje. Mėgau labai skaityti, tačiau ir pats bandžiau kažką kurti. Priklausiau mokyklos literatų būreliui. Kai klausiau pamokose mokytoją pasakojant apie Kristijoną Donelaitį ir Tolminkiemį, nepagalvojau, kad ateityje teks atstatyti bažnyčią, kurioje buvo palaidotas garsusis lietuvių Homeras. Pamenu, mano eilėraštis „Nesustok, plunksnele!“ buvo įdėtas į gimnazijos sienlaikraštį.“ Skaityti toliau
Paslaptingų inkų terasų kilmės mokslininkai paaiškinti negali (0)
Mokslininkai ne vienerius metus tyrinėja paslaptingas terasas, kurias prieš šimtus metų pastatė inkų civilizacija. Jų sumanumas ir organizuotumas, regis, pranoktų net šių laikų mokslininkus.
Inkų civilizacija Peru aukštumose klestėjo maždaug XIII amžiuje. Paskutinė jų tvirtovė ispanų buvo užkariauta 1572 metais.
Šios civilizacijos palikimas – terasos stūkso Morėjaus mieste, maždaug 50 km į šiaurės vakarus nuo Kusko. Skaityti toliau
Pažaislio vienuolynui bus įteikta unikalios kamaldulių vienuolių knygos apie Lietuva kopija (0)
Balandžio 6 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su Vilniuje viešinčiu Gruzijos užsienio reikalų ministru Michailu Džanelidze (მიხეილ ჯანელიძე) lankysis Pažaislio vienuolyne. Ministrai susitiks su Šv. Kazimiero seserimis, kurioms įteiks 18 a. Pažaislio kamaldulių vienuolių kapitulos knygos kopiją.
Ši knyga – retas ir vertingas šaltinis tiek akademinei bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei vykdant Pažaislio vienuolyno tyrinėjimus.Jos originalas buvo atrastas Lietuvos istorikų Gruzijos rankraščių institute, kur ir šiuo Skaityti toliau
Nacionaliniame muziejuje vyks XIII Marijos Gimbutienės skaitymai (programa) (0)

Kovo 16 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė skaitys pranešimą Stepių geoglifai.
Tryliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai.
Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą. Skaityti toliau
Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks XIII M. Gimbutienės skaitymai (1)
Kovo 2 d. 17 val. tryliktą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, rengiami žymiausiai lietuvių archeologei, daugelio knygų ir straipsnių autorei prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994) dedikuoti skaitymai. Prof. Marijos Gimbutienės skaitymai apima platų temų ratą: simbolinių reikšmių paieškas, gamtinės aplinkos, senovės gyvenviečių ir ūkio tyrimus, archeologijos mokslo sklaidą.
Skaitymuose bus plačiai aptariami naujausi visoje Europoje žinomo akmens amžiaus gyvenviečių komplekso Šventojoje tyrinėjimai.
Pasitelkę naują tyrimų įrangą, naudodami šiuolaikinius metodus, archeologai Gytis ir Skaityti toliau
2015 metų M. Mažvydo premija paskirta Mikui Vaicekauskui (0)
Martyno Mažvydo premija už nuopelnus valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui 2015 metais paskirta dr. Mikui Vaicekauskui už darbus, susijusius su Kristijono Donelaičio palikimo tyrimais ir šaltinių publikavimu.
Mikas Vaicekauskas – humanitarinių mokslų daktaras, literatūros istorikas, tekstologas, redaktorius. Dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI), Tekstologijos skyriuje ir ,,Naujojo Židinio–Aidų“ redakcijoje. Skaityti toliau
D. Urbanavičienė: Europa seniai galėjo mokytis iš Lietuvos (1)
Šiandien, Jono Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, valstybinė jo vardo premija bus teikiama etnomuzikologei, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkei, Muzikos ir teatro akademijos docentei Daliai Urbanavičienei. Už reikšmingą visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje, tradicinių šokių tyrinėjimą, puoselėjimą ir sklaidą.
– J.Basanavičiaus premijos prestižas dar 2003 metais kėlė nerimą šviesaus atminimo Marcelijui Martinaičiui: jau tada ji buvo sumenkusi kone iki Kultūros ministerijos lygmens, teikiama nebe prezidentūroje ir nebe Vasario 16-ąją. Jūsų vadovaujama Etninės kultūros globos taryba prieš porą metų buvo pateikusi Vyriausybei nacionalinės J.Basanavičiaus premijos projektą. Kodėl viskas po senovei? Skaityti toliau
Kam reikalingos akustinės bangos, kurių negirdime? (0)
Mus nuolat pasiekia įvairiausi garsai, kitaip tariant, iš skirtingų šaltinių sklindančios akustinės bangos. Nors girdime garsus, kurių bangų ilgiai skiriasi net tūkstantį kartų, tačiau, iš tikrųjų, tai tik nedidelė garsų jūros dalis. Žemiau mūsų girdimų garsų ribos yra infragarsas, kurio dažnis mažesnis nei 20 Hz, aukščiau – ultragarsas, kurio dažnis viršija 20 tūkst. Hz.
Garsus, kurių negirdime, kuria ne tik gamta, bet ir žmogus. Tokie garsai efektyviai naudojami įvairiose srityse. Ultragarso bangos pasitelkiamos vertinant pramonės gaminių kokybę ir nustatant jų defektus Skaityti toliau
17 piliakalnių atradėjo D.Stončiaus aptiktas Stašėnų piliakalnis ─ jau Kultūros vertybių registre (0)
Kultūros vertybių registrą papildė naujas archeologinio paveldo objektas ─ Stašėnų piliakalnis Jonavos rajone, Dumsių seniūnijoje. Apie šį piliakalnį Kultūros paveldo centro archeologams pranešė Lietuvos archeologijos draugija, gavusi žinią iš Stašėnų piliakalnį suradusio biologo dr. Dariaus Stončiaus.
„Darius Stončius per paskutinįjį dešimtmetį Lietuvoje yra suradęs daug naujų piliakalnių ir senųjų gyvenviečių ežerų salose. Stašėnų piliakalnis yra vienas iš naujausių jo atradimų.
V. Žulkus išrinktas į UNESCO Pasaulio povandeninio paveldo apsaugos komitetą (1)
Atstovauti Lietuvai UNESCO Povandeninio paveldo apsaugos konvencijos Moksliniame ir techniniame komitete trečiajai kadencijai išrinktas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius, hab.dr. Vladas Žulkus. Naujų komiteto narių rinkimai vyko balandžio 29 d. UNESCO būstinėje Paryžiuje per UNESCO Povandeninio paveldo apsaugos konvencijos valstybių narių susitikimą.
„Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos koordinuoja tarptautinės Povandeninio paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje. Skaityti toliau
Istorinėje Prezidentūroje vyks Kauno miesto istorijos metraščio 14-ojo tomo sutiktuvės (0)
Šių metų gruodžio 11 d. 17 val. miesto gyventojai ir akademinė bendruomenė kviečiami į naujausio Kauno istorijos metraščio sutiktuves Istorinėje Prezidentūroje. 14-ame Kauno istorijos tyrinėjimų tome istorikai ir muziejininkai pristato įvairių laikotarpių (XVI–XX a.) Kauno moterų visuomeninę, kultūrinę bei politinę veiklą. Renginyje dalyvaus Kauno istorijos metraščio redakcinės kolegijos pirmininkas prof. dr. Zigmantas Kiaupa, redakcinės kolegijos nariai ir straipsnių autoriai. Muzikinę programą atliks VDU Muzikos akademijos studentai.
Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas leidžia Kauno istorijos metraštį nuo 1998 m.
Kauno istorijos metraščio redakcinės kolegijos pirmininkas Zigmantas Kiaupa yra vienas labiausiai nusipelniusių Kauno miesto istorijos tyrinėtojų. Skaityti toliau
Įkurta Algirdo Patacko vardo taupyklė lietuvių dvasinei kultūrai tyrinėti (16)
Vasario 16-osios išvakarėse lietuvių kultūros puoselėtojų grupė paskelbė įkūrusi „Algirdo Patacko vardo taupyklę lietuvių dvasinei kultūrai tyrinėti“.
Šį sumanymą ėmėsi įgyvendinti vieni iš pirmųjų ir aktyviausių Kauno Sąjūdžio sekmadieninės lietuvių kultūros mokyklos, įkurtos dar 1988 m., darbuotojų leidę leidinį „Vydija“, vėliau redagavę jo internetinį atitikmenį www.vydija.lt – Rasa ir Jūris Ambraziejai kartu su bendraminčiais: etnologu Aleksandru Žarskumi ir Seimo nario A. Patacko padėjėju, atsargos majoru Jonu Zajančkausku. Skaityti toliau
J.Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse bus įteikiama Valstybinė premija architektams Martynui ir Marijai Purvinams (0)
Lapkričio 22 d. 15 val., J. Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionaliniame muziejuje bus teikiama 2013 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Martynui Purvinui ir Marijai Purvinienei už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą. M. Purvino ir M. Purvinienės darbai yra itin reikšmingi Mažosios Lietuvos etnokultūros tradicijos tęstinumui.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime Vilkaviškio rajone. J. Basanavičius nuolat domėjosi Lietuvos praeitimi, tradicijomis, lietuvių kalba ir literatūra. Skaityti toliau
Vilniuje atidengta atminimo lenta iškiliai mokslininkei Meilei Lukšienei (2)
Balandžio 25 d. Vilniuje, A. Mickevičiaus gatvėje 19, atidengta atminimo lenta žymiai mokslininkei ir nepriklausomos Lietuvos mokyklos kūrėjai Meilei Lukšienei. Ceremonijoje dalyvavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak švietimo ir mokslo ministro prof. Dainiaus Pavalkio, daktarė Meilė Lukšienė – unikalus pavyzdys, kaip žmogus, formaliai neužėmęs aukštų postų, gali lemti šalies pokyčių eigą. „Subūrusi švietimo reformos kūrėjų grupę, Meilė Lukšienė savo autoritetu, asmeninėmis įžvalgomis ir kruopščiu kasdieniu darbu kūrė atgimusios nepriklausomos valstybės kertinį akmenį – švietimą. Skaityti toliau
Napaleono Kitkausko knygos „Vilniaus pilys: istorija, statyba, architektūra“ sutiktuvės (6)
Balandžio 25 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečiame į vieno žymiausių Lietuvos architektų restauratorių Napaleono Kitkausko knygos „Vilniaus pilys: istorija, statyba, architektūra“ sutiktuves. Autorius Vilniaus pilių tyrinėjimams skyrė daugiau kaip penkiasdešimt metų. Visa sukaupta medžiaga apibendrinama ir įvertinama naujausiame veikale, kurį išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
Renginyje dalyvaus knygos autorius, Lietuvos karo akademijos docentas dr. Romas Batūra, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Vytautas Levandauskas.
Renginyje bus galima įsigyti knygų leidėjo kaina.
Akimirkos iš Napaleono Kitkausko knygos „Vilniaus pilys: istorija, statyba, architektūra“ sutiktuvių Vilniaus rotušėje.
VU Orientalistikos centro 20-metis: paskaita apie Azijos studijas ir tyrimus (0)
Kovo 5 d., antradienį, 17.00 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centro doc. dr. Valdas Jaskūnas skaitys paskaitą „Kas yra Azijos studijos ir tyrimai?“.
Klausimas, kas yra Azijos studijos, nėra tik teorinis. Jis verčia kritiškai pažvelgti į šiuolaikinėje humanistikoje ir socialiniuose moksluose įsitvirtinusias neeuropinių kultūrų pažinimo prielaidas ir pragmatiką.
Paskaitoje V. Jaskūnas, remdamasis Azijos studijų patirtimi, įvertins regionistikai adresuojamą kritiką, o taip pat pamėgins atsakyti į poleminius klausimus, kodėl Lietuvoje tolimas Azijos Skaityti toliau
Laiškai iš praeities: Mindaugą menanti pilis Liubčioje (1)
Dabar tai – Liubčia pavadintas miestelis Naugarduko (Gudija) apylinkėse. Piliavietėje yra išlikęs tvirtovės bokštas, galingas įvažiuojamųjų vartų su bokšteliu statinys ir keli istorizmo stiliaus dviaukščiai pastatai. Šiuo metu lėtai atstatinėjami pilies kuorai – gal vienus pabaigus nesugrius ir kiti statiniai? Aišku viena – jokiomis sąlygomis nesikeis nuostabus vaizdas į Nemuno vingį, miškus, kuriuose, kaip pasakojama padavimuose, medžiojo karalius Mindaugas.
Istorikas Teodoras Narbutas studijoje „Lietuvių tautos istorija“ (T. 4, Wilno: A. Marcinowski, 1838, p. 508–510) rašė apie ankstyvąją valstybės istorijos dalį, be kita ko, paminėdamas ir Liubčią bei jos valdytojus: „Kai Lenkijoje buvo pradėtas kurti Dominikonų ordinas, palaimintasis Vitas, trokšdamas dvasiškai apaštalaudamas padėti tamsumoje, tai yra stabmeldystėje skendinčioms tautoms, prisidėjo prie šventojo Jackaus: apsivilko vienuolio abitą ir tapo jo mokiniu ir apaštališko žygio bičiuliu. Skaityti toliau
Ne žingsniais matuotas gyvenimo kelias (0)
Gerai būtų, kad galėtum palikti tą kultūrinį klodą, kurį sukaupei per gyvenimą. Tada kitas tobulėtų negaišdamas laiko, juk žmogaus amžius trumpas. Gal ir teisybė, kad buvimą žemėje įprasmina darbas, kūryba, be jų būtų baisiai nyku ir tuščia*. Taip rašė Akvilė Mikėnaitė (1912–2001), dėstytoja, muziejininkė, visą gyvenimą paaukojusi liaudies meno tyrinėjimui ir puoselėjimui. Šitie žodžiai nuskambėjo ir Vilniaus paveikslų galerijoje gegužės 30 dieną atidarant jos gimimo šimtmečiui skirtą parodą.
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys sakė, kad A. Mikėnaitė beveik tuščioje vietoje sukūrė Liaudies meno skyrių: Skaityti toliau