Žymos archyvas: tyrimai

Paskelbtas etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų konkursas (0)

K. Keišos nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) paskelbė 2017 metų mokslinių tyrimų „Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų 2016–2022 metų programos“ konkursą.   

Programa patvirtinta EKGT  2015 m.   lapkričio   10 d.  nutarimu   Nr. TN-5. Programos tikslas – sukaupti duomenis apie etninės kultūros tęstinumo ir kaitos Lietuvoje bei lietuvių bendruomenėse užsienyje tendencijas, nagrinėti etninės kultūros raidos problematiką ir jos sąveiką su etninės kultūros valstybinės globos tikslais, užtikrinti tyrimų rezultatų sklaidą ir prieinamumą visuomenei. Tyrimas turėtų turėti praktinę reikšmę Lietuvos etninės kultūros puoselėjimui. Skaityti toliau

Tyrimas atskleidė, kaip mokytojai žada sudominti šiuolaikinį mokinį (0)

mokiniai.technologijos_mokslolietuva.lt

Skaitmeninės technologijos skinasi kelią į mokyklas ir gali atverti daugiau galimybių tiek mokiniams, tiek mokytojams, rodo 2016 m. rudenį bendrovės „Samsung“ vykdyta mokytojų apklausa Vokietijoje. Apklausoje, kurioje dalyvavo 606 šios šalies mokytojai, buvo siekiama išsiaiškinti, ką pedagogai mano apie naujųjų technologijų, o ypač virtualiosios realybės, taikymą ugdyme. Anot jų, šiandien inovacijos yra bene pagrindinis kelias į pažangą ir teigiamus pokyčius mokyklose. Kaip šias tendencijas vertina Lietuvos švietimo ekspertai? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: tik paukščių stebėjimas leidžia suprasti, kodėl nyksta kai kurios jų rūšys (video) (0)

Paukščiu ziedavimas.siustuvai_mokslosriuba.lt

Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais.

Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug. Tik nuolatos vykdydami stebėjimus, sekdami šiuos padangių karalius mokslininkai turi galimybę tirti, analizuoti paukščių gyvenimo būdą, mitybą, Skaityti toliau

Lietuviai ir lenkai siekia išsaugoti plačiažnyplių vėžių populiaciją (1)

Lietuvoje lankosi lenku zuvivaisos specialistai_zum.lt

Lietuviai ir lenkai siekia bendromis jėgomis sustiprinti plačiažnyplių vėžių populiaciją savo šalyse. Į Žuvininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atvykę žuvininkystės specialistai iš Poznanės (Lenkija) aptarė šios nykstančios vėžių rūšies išsaugojimo galimybes.

Pastaruoju metu šiai Berno konvencijos saugomai vėžių rūšiai situacija ypač nepalanki – tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje plačiažnypliai vėžiai (Astacus astacus (L) sparčiai nyksta. Skaityti toliau

Tyrimas: kuo lietuviai didžiuojasi labiausiai? (3)

Gedimino pilies bokšas | Pixabay.com nuotr.

Kuo labiausiai didžiuojasi lietuviai? Ir apskritai – ar Lietuvoje gyvena patriotiški žmonės? Kuo lietuviškas patriotizmas išsiskiria pasaulio ir Baltijos šalių kontekste?

Šveicarai labiausiai didžiuojasi mokslo, norvegai – ekonominiais pasiekimais. Airiai – savo menu ir literatūra, amerikiečiai – kariuomene. O lietuviai?

Kas yra patriotizmas?

Sąvokų apibrėžimas yra svarbus užsiėmimas, ir mokslininkams neblogai sekasi išaiškinti, Skaityti toliau

Gedimino kalno šlaitai jau ir geologų akiratyje (0)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Siekiant išsaugoti yrančius Gedimino kalno šlaitus, šiuo metu tęsiami jų stabilumo ir deformacijų stebėjimo darbai. Juose dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai.

Dabar svarbiausias uždavinys rūpinantis Gedimino kalno šlaitų apsauga, kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, – jų inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai. Tik remiantis tokių tyrimų duomenimis galima įvertinti šlaitų stabilumą ir numatyti tinkamas priemones jiems išsaugoti. Geologai planuoja jau kitą mėnesį apibendrinti šiuos duomenis ir pateikti rekomendacijas. Skaityti toliau

Po 10 metų pertraukos archeologai grįžo į Lieporių gyvenvietę (0)

I-XIV a. zemaiciu atkurti rubai D.Steponavicienes_antiqua arch..FB foto

Vasario 15 dieną, 16 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale (Arsenalo g. 3, Vilnius) vyks pirmasis M. Gimbutienės skaitymo vakaras.

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į 2017 metų prof. Marijos Gimbutienės skaitymus. Šalies archeologai jų metu pristatys naujausius pranešimus apie mokslo istoriją, piliakalnių ir senovės gyvenviečių tyrimus, religijos paminklų paieškas, eksperimentinę archeologiją. Pirmąjį vakarą bus apžvelgiamos dvi temos – dar neskelbti Lieporių archeologinės gyvenvietės tyrimai ir žemaičių genties I-IX a. aprangos atkūrimą. Skaityti toliau

Pirmasis branduolinis sprogimas gali padėti patikrinti vieną iš Mėnulio susidarymo teorijų (0)

Supermėnulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daugiau nei 70 metų senumo radioaktyvūs stiklo lydiniai, susidarę po pirmojo žmonijos istorijoje branduolinės bombos išbandymo, gali padėti patikrinti vieną iš teorijų, kaip prieš 4,5 milijardo metų galėjo susiformuoti Žemės palydovas Mėnulis.

Kalifornijos San Diego okeanografijos instituto (JAV) mokslininkai išnagrinėjo žalsvos spalvos stiklo lydinių, vadinamų trinititais, cheminę sudėtį. Trinititų pavadinimas atsirado pagal plutonio atominės bombos „Trinity“, susprogdintos 1945 metų liepos mėnesį, Skaityti toliau

Miško kuro naudojimo plėtra: pažanga ar grėsmė gamtai? (0)

apsnigusios malkos_alkas.lt nuotr

Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje vis labiau skatinama naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, įskaitant miško kurą: miško kirtimo atliekas (viršūnes, šakas), menkavertę medieną ir malkas. Jau dabar Lietuvoje deginant miško kurą pagaminama daugiau kaip pusė šilumos energijos, o šį kurą naudojančių katilinių sparčiai daugėja. Ar siekdami spręsti klimato kaitos problemas, didinti valstybės energetinę nepriklausomybę ir naudodami daugiau miško kuro, nestatome į pavojų gamtos?

Kaip teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Kęstutis Armolaitis, globaliai sausumos ekosistemose, Skaityti toliau

Lietuvos mokslo taryba mini 25-metį (0)

lietuvos-mokslu-akademija_vu-lt

Gruodžio 19 d. 15 val. Lietuvos mokslo tarybos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) Lietuvos mokslo taryba renkasi į paskutinį 2016 metų plenarinį posėdį, kuris yra skiriamas Lietuvos mokslo tarybos 25-mečiui.

Lietuvos mokslo tarybos visų kadencijų narius, jos veikloje dalyvavusius ir dalyvaujančius mokslininkus bei specialistus pasveikins Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis.

Posėdyje pasisakys Tarybos VIII kadencijos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža, Tarybos VI–VII kadencijų pirmininkas prof. Eugenijus Butkus, VI kadencijos narė, istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė, Tarybos VI kadencijos patarėjas dr. Jonas Puodžius. Bus apžvelgta Tarybos veikla nuo įkūrimo iki šių dienų, vaidmuo plėtojant mokslinių tyrimų politiką ir dalyvaujant mokslo politikos įgyvendinime. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė? (28)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš žurnale „Liaudies Kultūra“ 2004, p. 15–26 skelbto straipsnio.

Etniniai lietuviai, XIX a. gyvenę paribyje su slavais, demografiniu gyvybingumu buvo lygiaverčiai slavams, tad lietuvių mažėjimo čia priežastis nebuvo susijusi su natūralaus prieaugio jų bendruomenėje smukimu, o su palaipsniu kitos kalbos (gudų, lenkų) perėmimu, kitos savimonės įgijimu.

Šiuo metu nesiginčijama dėl Mažosios Lietuvos lietuvių (vadinamų lietuvininkais arba mažlietuviais) bendruomenės žūties veiksnių ir priežasčių. Socialiniu ir kultūriniu požiūriu modernesnėje Prūsijos, vėliau Vokietijos, valstybėje tapusi negausia ir nekonkurencinga diaspora, Skaityti toliau

Šimtakojų antplūdžiai į gyventojų namus – nežinios uždanga praskleista (1)

simtakojai_am-lt

Į masinius geltonjuosčių šimtakojų antplūdžius patiriančių Lindiniškių kaimo (Avižienių sen., Vilniaus r.) gyventojų pagalbos šauksmą pirmoji atsiliepusi Aplinkos ministerija ėmėsi žygių problemai spręsti. Sudarytos darbo grupės iniciatyva buvo atlikti moksliniai tyrimai šių gyvių plitimo priežastims ir pagrindiniams židiniams nustatyti. Po pusmečio tiriamojo darbo mokslininkai pasiūlė būdus, kaip užkirsti kelią jiems plisti ir mažinti jų gausą. Tyrimams lėšų – 6,8 tūkst. eurų – skyrė Vilniaus r. savivaldybė. Skaityti toliau

Laikas pradėti auginti kanapes – jų pluoštui priklauso automobilių ateitis (video) (3)

Kanapes | zum.lt nuotr.

Aplinkosauginiai reikalavimai ateityje tik griežtės. Neabejotinai, automobilių gamintojai turės prisitaikyti – diegti naujas ekologiškas jėgaines, mažinti mašinų svorį,  gerinti aerodinamiką ir taip toliau. Šias pamokas automobilių pramonė jau mokosi, tačiau jau dabar vis daugiau dėmesio skiriama automobilinių atliekų problemoms, nes daug plastikinių dalių gamtoje nesuyra kelis šimtus metų. Visgi, po truputį atrandamas sprendimas – kanapių pluošto kompozitai.

Kanapių plastikas yra labai tvirta, bet lengva medžiaga. Skaityti toliau

Slenkantis Gedimino kalnas dar ne blogiausia: pilies sienas jau ardo įtrūkimai (9)

slenkantis-gedimino-kalno-slaitas_d-medelienes-nuotr3

Gedimino kalno nuošliaužos neramina vilniečius. Žmonės vis garsiau svarsto, kas gi nutiko Vilniaus miesto simboliui. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, kokios yra Gedimino kalno nuošliaužių susidarymo priežastys, ar pavyks kalną išsaugoti ir kokių priemonių imasi mokslininkai.

Grynas.lt pasidomėjo, kas labiausiai gąsdina sostinės gyventojus, kalbant apie Gedimino kalno būklę. Žmonės vieningai tvirtina bijantys visai netekti Gedimino kalno, Skaityti toliau

VU studentai JAV gins prestižinio sintetinės biologijos konkurso auksą (0)

igem-komanda

Vilniaus universiteto (VU) studentų komanda spalio 27 d. Bostone (JAV) prasidedančiame prestižiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ (angl. International Genetically Engineered Machine competition) pristatys savo sukurtą žarnyno bakterijų programavimo metodą. Antrą kartą Lietuvai atstovaujanti komanda tikisi, jog jų sukurta metodika palengvins įgimta liga – fenilketunorija (PKU) – sergančių vaikų gyvenimą.

Pernai „iGEM“ konkurse pirmą kartą dalyvavusi VU studentų komanda pelnė aukso medalius už projektą „ColiClock“, Skaityti toliau

Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai drauge tiria žmogaus smegenis (1)

??????????????????????

Mokslininkai iš Lietuvos drauge su kolegomis iš Šveicarijos Lozanos ir Fribūro universiteto pastarojo Smegenovaizdos mokslinių tyrimų laboratorijoje vykdo bendrus darbus, susijusius su įvairiais smegenų pažeidimais, jų įtaka pacientų funkcionavimui, kalbos ypatumams, dvikalbystei, aukštesnėms pažintinėms funkcijoms.

Aukšto lygio šveicarų sveikatos apsauga ir gera gydymo praktika yra žinoma visame pasaulyje. Šie pasiekimai susiję su mokslinių tyrimų vykdymu klinikiniais tikslais.  „Viena iš įdomesnių mokslo sričių,

Skaityti toliau

Nubausti didieji prekybos centrai klaidinę pirkėjus (0)

ekonomika.lt nuotr.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) MAXIMA LT, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Prisma LT“ bei UAB „Norfos mažmena“ skyrė baudas už vykdomą nesąžiningą komercinę veiklą prekybos centruose. Tyrimai pradėti pagal pirkėjų pateiktus skundus įtarus, jog prekybos centrai pateikia žmonėms klaidinančias žinias apie prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas.

Pirkėjai pateiktuose skunduose nurodė, jog prekybos centruose pateikiamos prekių kainos neatitinka kasos kvite nurodomų kainų, skelbiamos nuolaidos, kurios kasoje nėra pritaikomos, o kartais prekės kaina su nuolaida yra didesnė už kainą be nuolaidos. Skaityti toliau

Atrask ką nors naujo: „Tyrėjų nakties“ renginiai LEU (0)

Tyrėjų naktis | Rengėjų nuotr.

Kasmet, paskutinį rugsėjo penktadienį, vykstanti „Tyrėjų naktis“ sukviečia gausybę mokslo entuziastų į daugiau nei 250 nemokamų ir nepakartojamų renginių visoje Lietuvoje. Šiemet, rugsėjo 30 d., pabendrauti su mokslininkais ir jų darbo aplinkoje pajusti atradimo džiaugsmą bus galima ir Lietuvos edukologijos universitete (LEU).

LEU parengė interaktyvių veiklų, paskaitų, demonstracijų ir ekskursijų. Dalyviai turės galimybę daugiau sužinoti apie įvairias medžiagas,

Skaityti toliau

Kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms (0)

termometras_sam.lt

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, lėtinės neinfekcinės ligos yra aktuali visuomenės sveikatos problema, o jų prevencija – vienas svarbiausių sveikatos apsaugos prioritetų. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2015 m. kraujotakos sistemos ligos bei piktybiniai navikai sudarė didžiausią visų mirties priežasčių dalį. Vertinant visuomenės sveikatai aktualių lėtinių neinfekcinių ligų dinamiką, nustatyta, kad sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu, odos piktybinėmis ligomis bei su jomis susijęs mirtingumas per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai padidėjo. Skaityti toliau

Europiečiai per mažai išmano apie tai, kas vyksta Europoje (0)

Europos Parlamentas_ktu.lt

„Procesai, vykstantys Europos Sąjungoje (ES) kiekvieną dieną, tiesiogiai ar netiesiogiai paliečia mus visus“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Europos instituto lektorė dr. Jurgita Barynienė. Pasak jos, nors ES lygmenyje priimami sprendimai keičia mūsų visų gyvenimą, europiečiai per mažai apie juos žino ir nepakankamai jais domisi.

Iškalbingas to pavyzdys – praėjus vos kelioms valandoms po „Brexit“ Jungtinės Karalystės gyventojai masiškai atakavo „Google“ klausdami, kas yra Europos Sąjunga.

J. Barynienė primena ir kitą svarbų įvykį – liepos 12 d. priimtą ES ir JAV duomenų apsaugos susitarimą, vadinamąjį „privatumo skydą“,

Skaityti toliau

A. Veryga. Ar liberalių pažiūrų fanatikams yra ko baimintis „blaivybės fanatikų“ siautėjimo? (12)

Aurelijus Veryga | K. Dambrauskienės nuotr.

Panašu, kad vis labiau didesnį pagreitį įgaunančios visuomenės palaikomos alkoholio kontrolės iniciatyvos ir siekis Lietuvą pagaliau padaryti civilizuota, o ne laukinio alkoholio magnatų kapitalizmo kamuojama šalimi neprasprūdo pro ausis liberalams. Ir labai simboliška, kad alkoholio pramonės pozicijų stoja ginti negeriantys, ar tuo besigiriantys jų atstovai. Štai liberalų atstovas Romas Sadauskas savo straipsnyje apie „blaivybės fanatikų siautėjimą“ pirmiausia primena, kad jis šiame amžiuje alkoholio jau nevartojo. Toks labai tradicinis triukas, kurį labai dažnai naudoja tabako gamybos įmonių vadovai, vis primenantys, Skaityti toliau

Kinijoje prisimintas Harbino lietuvių bendruomenės paveldas (0)

Lietuvių piliečių draugijos Harbine valdyba. URministerijos nuotr.

Lietuvos ir Kinijos istorikai Lietuvos ambasados Kinijoje surengtame seminare birželio 28 dieną diskutavo apie tarpukario lietuvių bendruomenės Harbine ištakas, jos veiklą puoselėjant likimo į Kiniją nublokštų žmonių tautiškumą ir jos reikšmę Harbino istorinei raidai. 
Harbine tarpukariu veikė stipri lietuvių bendruomenė (įvairiais duomenimis iki 2000 asmenų), buvo įsteigtas konsulatas. Didelį vaidmenį Harbino ekonominiame ir kultūriniame gyvenime vaidino litvakai. Skaityti toliau

Dzūkai šiemet pailsės nuo kraujasiurbių upinių mašalų antplūdžio (0)

parazitai vabalai_am.lt

Pietryčių Lietuva šiemet pailsės, Gamtos tyrimų centro prognozėmis, nuo kraujasiurbių upinių mašalų antplūdžio. Praėjusį savaitgalį šio centro mokslininkai čia aptiko jau tik pavienių mašalų.

Užkirsti kelią jų antplūdžiui pavyko panaudojus biologinį preparatą „VectoBac 12AS“. Jam pirkti Aplinkos ministerija skyrė 70 tūkst. eurų, o dar 30 tūkst. eurų – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono savivaldybės. 6,5 tūkst. litrų šio preparato pagal mokslininkų rekomendacijas gegužės 18 d., kai kraujasiurbių upinių mašalų lervos buvo pakankamai Skaityti toliau

A. Veryga. „Tyrimas“ atskleidė kodėl geriama? Alkoholio pramonė atsisakys neveikiančios reklamos? (1)

Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

Ar geriate, nes matote alkoholio reklamą? Ir, o stebukle, tik 3 proc. nurodo, kad alkoholį vartojo, nes pamatė patrauklią alkoholio reklamą, skelbia „tyrimas“. Tiesa tyrėjai dar įvardina ir 0,2 procento, kuriuos sieja su spontanišku alkoholio vartojimu po reklamos.

O dabar nuo pradžių. Mano paminėtas skelbtas straipsnis neturi autoriaus…  Neturi ir užsakymo numerio… Teigiama, kad tyrimą atliko „Spinter tyrimai“.O kas tyrimo užsakovas ir mokėtojas? Žodžiu susigaudykite patys, kas ir kodėl staiga sugalvojo per vieną „reprezentatyvią“ apklausą išsiaiškinti kodėl mes tiek geriame. Kaippaprasta. Apklausi žmones ir sužinai, kad reklama beveik neturi įtakos vartojimui, kad Skaityti toliau

A. Veryga. Azartinių lošimų pramonė „galanda dantis“ (0)

Aurelijus Veryga | asmeninė nuotr.

Esu rašęs, kad Lietuva tikras stebuklų kraštas, kuris sprendžia ne savo,  bet verslo grupių užsakomas problemas.  Vienas iš naujesnių pavyzdžių dirbtinis spaudimas valstybės institucijoms perskaičiuoti alkoholio vartojimo statistiką, verslui tvirtinant, kad problema ne pardavimai, o neteisinga vartojimo apskaita. Pastangos nusipelnysiančios kokio nors atlygio?.

Neabejoju, kad kažko panašaus greitai sulauksim ir iš lošimų pramonės. Panašu, tabako pramonės verslo plėtros subtilybes perėmusi alkoholio pramonė nėra vienintelė greitai besimokanti.  Dar vienu visuomenės skausmu tampa azartinių lošimų pramonės apetitas ir tikslai. Deja vu. Skaityti toliau

Akademikai, ekonomistai ir verslas Lietuvos aukštajame moksle labiausiai pasigenda kokybės (1)

studentai1.smm.lt

Lietuvos aukštojo mokslo politika ir plėtotė susiduria su vis daugiau iššūkių: diplomų pasiūla labai išaugusi, Lietuva turi vieną didžiausių studentų skaičių pasaulyje, tačiau nė vienas Lietuvos universitetas nepatenka į 500 geriausių sąrašą, neišvengiamai įsibėgėja aukštųjų mokyklų jungimosi procesas. Akademikai, ekonomistai ir verslo atstovai ieško geriausio recepto, kaip Lietuvos aukštasis mokslas galėtų tapti tarptautiškesnis ir konkurencingesnis.

„Sėkmingas universitetas turi būti tarptautiškas, tarpdisciplininis, efektyvus, pritraukti talentus, bendradarbiaujantis su verslu. Tačiau Lietuvoje bendra situacija ir universitetinė terpė nėra gera.

Skaityti toliau

KTU sociologas: Aktyvus dalyvavimas apklausose – netiesioginė, tačiau apčiuopiama nauda gyventojams (0)

ktu.lt nuotr.

Viešos gyventojų apklausos dažnam piliečiui atrodo tuščias laiko ir pinigų gaišimas – kokia iš jų nauda? Tačiau, Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologo dr. Vaido Morkevičiaus teigimu, apklausos žmonėms gali atnešti daug netiesioginės, tačiau apčiuopiamos naudos.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) Viešosios politikos ir administravimo instituto vyr. mokslo darbuotojo pastebėjimu, nors pagal dalyvavimą Lietuvos statistikos departamento (LSD) atliekamose viešosios nuomonės apklausose neišsiskiriame iš kitų Vakarų valstybių

Skaityti toliau

Pristatyta metodinių leidinių serija apie kultūros paveldo priežiūrą (0)

paveldos leidiniu pristatymas_lrkm.lt

Kultūros paveldas ir jo problematika – daugeliui tolima ir sunkiai suprantama sritis. Siekiant šį atstumą mažinti, šį pavasarį išleista metodinių leidinių serija, kviečianti naujai pažvelgti į savo gyvenamąją aplinką ir geriau suprasti jos vertę. Juose patraukliai pateikiama praktinio pobūdžio informacija ir patarimai apie medinių namų priežiūrą, gaisrų prevenciją ir kultūros paveldo tyrimus.

Pokyčius skatinantys leidiniai

Naujai išleista metodinių leidinių serija oficialiai pristatyta gegužės 5 dieną, Kultūros ministerijoje. Į spaudos pusryčius susirinkusiems žurnalistams ir kitiems suinteresuotiems asmenims leidinių autoriai Skaityti toliau

GMO tebekelia baimę (0)

gmo_zum.lt

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – aktuali tema, kuria diskutuojama ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto direktorius dr. Gintaras Brazauskas ragina apie tai kuo daugiau ir atviriau kalbėti bei ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus.

Išreiškė nepasitenkinimą

LAMMC Žemdirbystės institute vykusi konferencija „Genetiškai modifikuoti organizmai. Kodėl?“ prasidėjo protesto akcija, kurios dalyviai klausė, kodėl Žemės ūkio ministerija, Skaityti toliau

Biologijos prof. A. Paulauskas: Lietuvoje šiuo metu esti 18-a tipų erkių platinamų Laimo ligos sukėlėjų (0)

erke_bite.joniskelis.lm.lt

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) profesorius Algimantas Paulauskas daugiau kaip penkiolika metų aktyviai tyrinėja parazitus ir jų pernešamas ligas tiek gyvūnams, tiek ir žmonėms. Šiais metais, A. Paulausko atlikti tyrimai buvo įvertinti vardine Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Pranciškaus Šivickio premija. Vardinė Lietuvos mokslų akademijos P. Šivickio premija yra skiriama kas ketveri metai Lietuvos mokslininkams už reikšmingus eksperimentinius darbus biologijos srityje. Prof. A. Paulauskui premija skirta už darbų ciklą „Parazitų ir jų šeimininkų genetinės įvairovės tyrimai“. Skaityti toliau