Lietuvos visuomenė negali likti abejinga. Kaip labai aiškiai pasakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalba neturi tapti derybų objektu. Turėtų būti savaime aišku: jeigu Skaityti toliau
Žymos archyvas: tuteišiai
A. Zolubas. Apžavėtiesiems antikonstitucinio flirto (45)
2017 04 10 10:59
Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės. Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Ir viskas prasideda nuo flirto. Ir, jei flirtas neperkrautas melu, neretai pasiseka surasti tikrą meilę.
Vienatvę išgyvena ne tik tūli vienišiai, bet ir politinėje erdvėje partijos nesurinkusios pakankamai rinkėjų balsų, todėl nesudarę koalicijų, Seimas ir Vyriausybė, negebantys visaverčiai bendrauti su kaimyninėmis šalimis. Ir siekdami pabėgti nuo vienatvės, pajusti meilės šilumą, imasi šie dariniai tarpfrakcinio, tarppartinio Skaityti toliau
Vieną iš Vilniaus r. savivaldybės gatvių pavadinta lietuvius žudžiusios karinės grupuotės dalyvio vardu (15)
2017 04 02 17:00
Kovo 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba vienai Pūstalaukio kaimo gatvei suteikė lenkų rašytojo lenkų rašytojo ir lenkų „Armija Krajova“ dalyvio Tadeušo Konvickio (Tadeusz Konwicki) vardą.
Už tokį siūlymą balsavo 20 tarybos narių, Trys nariai buvo prieš, dar trys susilaikė.
Nei sprendimo projekte, nei aiškinamajame rašte, aprašant minėtą asmenį, nėra paminėta, kad jis 1944-5 m. dalyvavo „Armija Krajova“ veikloje taip pat nepažymima kuo jis yra nusipelnęs Lietuvai.
„Kaip žinoma Armija Krajova buvo negailestingai lietuvius Pietryčių Lietuvoje naikinusi Skaityti toliau
G. Karosas. Pietryčių Lietuvos restauracija (31)
2017 03 06 20:22
Pietryčių Lietuvos raida po Nepriklausomybės atgavimo kelia daug klausimų. Apie Lietuvos etnines žemes ir valstybingumo lopšį diskutuojant neretai tenka išgirsti, neva tai – lenkiškas kraštas. Ar taip yra iš tiesų? Net nesigilinant į mokslinius tyrimus (tarp jų ir ruso VladimiroToporovo – kad nebūtume apkaltinti šališkumu), kurie nekvestionuoja pietryčių Lietuvos lietuviškumo, neapleidžia jausmas, kad ne viskas šioje vietoje yra gerai, tiksliau – prolenkiškos krašto interpretacijos yra neteisingos ir kenksmingos Lietuvai.
Dar prieš keletą metų, renkant krašto istorijos žinias ir bendraujant su vietiniais Vilniaus rajono žmonėmis, ne vienas vietinis gyventojas, dabar vadinamas „lenku“, atvirai Skaityti toliau
Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai (15)
2016 12 19 22:57
V. Martinkėnas, V. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai, Vilnius, 1990, 25 p. Ištraukos.
1940 metais, kai dirbau Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Lietuvos švietimo ministerija pavedė man parašyti lenkiškai brošiūrą apie Vilniaus krašto gyventojų, nebemokančių lietuviškai, kilmę. Tų pačių metų birželio mėnesį brošiūra buvo išspausdinta Vilniaus spaustuvėje „Ruch“. Bet prasidėjus birželio 15 d. įvykiams, visas jos tiražas žuvo. 49 metams prabėgus, toji brošiūra, galima sakyti, neprarado savo aktualumo. Čia pateikiamas lietuviškas jos variantas. Skaityti toliau
Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Lydos krašto etnolingvistinė praeitis (1)
2016 11 05 09:00
Juozas Mazelaitis. Įdomesni faktai iš mano gyvenimo. Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 499–517. Ištraukos.
Gimiau 1907 metais, pagal seną kalendorių spalio 14, o pagal naują – spalio 27 dieną, Benekainėlių kaime, Lydos rajone. Pagal dabartinį suskirstymą – Baltarusijoje. Mano tėvai – iš to paties Benekainėlių kaimo. Tėvas Vladas Mozolis, Mykolo sūnus, gimė 1882 metais, motina Kristina Rutkauskaitė, Motiejaus duktė, – 1883 metais. Skaityti toliau
A. Butkus. Pastabos dėl TS–LKD Tautinių bendrijų programos (22)
2016 09 27 20:30
Į šiuos rinkimus konservatoriai ir krikdemai eina su sveika pretenzija, pavadinta „Naujas planas Lietuvai“ – tokiu pavadinimu išleista jų rinkimų programa, tilpusi į geros knygos formatą. Toje knygoje išskirta ir tautinių bendrijų programos dalis, kurią partietis Andrius Kubilius paskelbė „Delfio“ svetainėje.
Programa iš esmės gera tuo, kad pagaliau atsigręžta į visais požiūriais apleistus Vilniaus ir Šalčininkų rajonus. Programoje pagrįstai priekaištaujama, kad šiedu rajonai buvo palikti be dėmesio, o jų Skaityti toliau
Lietuvos diplomato R. Kačinsko atsakymas Lenkijai: Vilnius pasirengęs ginti Varšuvą (9)
2016 09 27 18:27
Vilnius yra pasirengęs ginti Varšuvą – tokią žinią Lenkijos spaudoje antradienį, rugsėjo 27 dieną, paskelbė Lietuvos diplomatija po Lenkijos užsienio reikalų ministro politinio kabineto direktoriaus, buvusio gynybos ministro Jano Paryso pastabų, esą dėl tautinių mažumų problemų Lenkijos karius sunku įtikinti rūpintis Baltijos šalių saugumu. Jo teigimu, lenkų padėtis Baltarusijoje yra geresnė nei Lietuvoje, todėl būtų sunku įtikinti lenkų karis ginti Lietuvą agresijos atveju.
Šias pastabas Lietuvos diplomatai pavadino įžeidžiančiomis, jas sukritikavo ir Lenkijos spauda, o kai kurie žurnalistai paragino atsiprašyti lietuvių. Skaityti toliau
L. Šopauskas. Mero R. Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė (39)
2016 09 12 08:00
„Demokratinės“ Lietuvos „laisvoji“ žiniasklaida… paskelbti šio straipsnio nesutiko.
Įvadas
Kaip pranešė žiniasklaida, š. m. rugsėjo 4 d. Vilniaus meras Remigijus Šimašius Varšuvos ir Rusų gatvėse atidengė gatvės pavadinimo lenteles lenkų ir rusų kalbomis. Lentelės Varšuvos gatvėje atidengimą lydėjo protestas. Lentelė Rusų gatvėje po kelių valandų buvo užtepta dažais. Jos suniokojimą R. Šimašius iškart pasmerkė ir savo feisbuko paskyroje parašė apie savo paties gėdos jausmą: Skaityti toliau
A. Lapinskas. J.Giedroyco premijos laimėtojas siūlo kelią į santarvę (10)
2016 09 10 10:20
Lietuvos intelektualų įsteigtas „Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas“ už J. Giedroyco tradicijų puoselėjimą Lietuvos ir Lenkijos santykiuose 2016 metais apdovanojo buvusį Lenkijos ambasadorių Vilniuje Janą Vidackį (Jan Wdacki). Taip pat apdovanota ilgametė Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgožata Kasner (Malgorzata Kasner) ir Radvilos Juodojo palikuonis Motiejus Radzivilas (Maciej Radziwill), prisidėjęs prie Lietuvos ir Lenkijos ryšių stiprinimo.
Kodėl J.Vidackis? Matyt, dėl to, apie ką dar 2012 metais rašiau straipsnyje „J. Vidackio mintys – kelias į santarvę“. Jame teigiau, kad jis „vienas iš nedaugelio žinomų Lenkijos Skaityti toliau
Tomaševskininkai kratosi sąsajų su Kremliumi: DELFI redakciją skundžia VRK (2)
2016 09 09 08:56
Rugsėjo 8 d. pagarsėjusio kovotojo už tariamai Lietuvoje diskriminuojamus lenkus Valdemaro Tomaševskio bendražygiai raštu pavadintu „Dėl delfi.lt nesantaikos kurstymo ir angažavimosi į rinkimų politinę kampaniją pažeidžiant LR įstatymus“ kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl portale www.delfi.lt tą pačią dieną pasirodžiusio Vaido Saldžiūno straipsnio „Nemalonumai V. Tomaševskiui: jo partijos ryšiai su Kremliumi peržengia ribas“.
Kreipimesi pasirašiusi „Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga“ prašo VRK „nedelsiant imtis atitinkamų priemonių, pasitelkti kitas institucijas ir Skaityti toliau
A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą? (7)
2016 08 18 16:18
„Ne be mūsų kaltės tiek daug mūsų tautiečių Vilniaus krašte yra Rusijos medijų įtakoje. Kiek daug? Daug, tikrai per daug. Nėra tyrimų šia tema, bet mano pažįstamų Vilniaus lenkų vertinimu tai jau kelia nerimą, kuo toliau, tuo labiau. Dar prieš metus girdėjau iš jų, kad 60 proc. Lietuvos lenkų žinias gauna iš Rusijos televizijų, remiančių Putino politiką. Dabar jau kalba apie 90 procentų“.
Taip rašo savo straipsnyje „Lenkija pralaimėjo kovą su Rusija posovietiniuose Rytuose“
žinomas lenkų publicistas Ježis Haščinskis (Jerzy Haszczyński) laikraštyje „Rzeczpospolita“. Jo laimei, o gal nelaimei tokie tyrimai jau atsirado. Rytų Europos studijų Skaityti toliau
L. Linkevičius Lietuvoje norėtų matyti daugiau Lenkijos (15)
2016 03 12 12:00
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kovo 10 dieną Vilniuje susitiko su pirmą kartą rengiamo Lietuvos ir Lenkijos žiniasklaidos priemonių vadovų ir vyriausiųjų redaktorių susitikimo dalyviais.
Pasak L. Linkevičiaus, tai, kad pastaraisiais metais dvišalių santykių komunikacinis laukas susitraukė – netoleruotina situacija ir ji turi būti bendromis pastangomis keičiama.
„Siekiame statyti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo tiltus, neneigiame, kad vis dar turime nepadarytų namų darbų ir pernelyg dažnai įkaliname save stereotipuose“, – sakė Skaityti toliau
Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto tautinės sudėties raida XIX–XX a. (13)
2016 03 04 08:33
Ištraukos iš: Petras Gaučas. Dieveniškių apylinkių ir jų kaimyninių sričių gyventojų etnolingvistinės sudėties raida XIX ir XX a. istorinių (kartografinių, statistinių, literatūrinių) šaltinių šviesoje (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 176–207.) Paryškinimai redakcijos.
Šiandieniniai Dieveniškių apylinkių lietuvių kalbos likučiai, gerokai nutolę nuo lietuvių kalbos arealo (Varėnos rajono), – netolimoje praeityje buvusio vientiso lietuvių kalbos ploto liekana. Istoriniai šaltiniai rodo, jog iki XIX a. antrosios pusės vidurio Dieveniškių apylinkės siejosi su ištisiniu lietuvių kalbos arealu. XIX a. antrojoje pusėje baltarusių kalbai išplitus Nočios–Eišiškių–Pabradės apylinkėse, Skaityti toliau
A. Piročkinas. Nuo bravūros iki arogancijos vienas žingsnelis. Atsakymas A.Smetonai (21)
2015 11 13 20:15
Šių metų lapkričio pradžioje DELFI svetainėje pasirodė doc. Dr. Antano Smetonos, VU Filologijos fakulteto dekano, rašinys „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“.
Jam akstiną davė autoriaus skausmingas jaudinimasis dėl tuščių ginčų svetimvardžių rašybos lietuvių kalboje klausimu: „… nuolat randasi visokios iniciatyvos, talkos, peticijos, mitingai [=visokių iniciatyvų, talkų, peticijų, mitingų. – A.P.], kurie, užuot leidę ramiai dirbti specialistams, dažniausiai siekia nuvesti klystkeliais ar konkrečių veikėjų interesų keliais. Jei naujosios „Talkos“ iniciatyvos tebūtų grupelės suokalbininkų reikalas – tiek to. Skaityti toliau
E. Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali (25)
2015 10 22 12:07
Jau daugybę metų Lietuvoje tai stipriau, tai silpniau sklando tariama problema dėl asmenvardžių rašymo. Manau, ši problema iškilo maždaug prieš septynerius metus, o šios Seimo kadencijos metu itin stipriai įsisiūbavo siekiant priimti Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo pasiūlytą Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektą. Šiuo projektu pasiūlyta to norintiems Lietuvos piliečiams leisti asmenvardžius savo asmens dokumentuose rašyti ne valstybine, o kita norima kalba.
V. Sinica: Asmenvardžių rašyba nėra opiausia Lietuvos lenkų problema (13)
2015 10 20 09:44
Lietuvos viešojoje erdvėje ir toliau vyksta diskusijos apie tai, ar leisti kitataučiams piliečiams rašyti savo asmenvardžius kita kalba, o, jei leisti, tai kaip ir kur. Dauguma piliečių sutinka, kad sprendimas būtinas, nes besitęsiantys ginčai skaldo ir poliarizuoja visuomenę. Tačiau nesutariama dėl sprendimo būdų.
Štai susibūręs judėjimas „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo, kad kitataučių asmenvardžiai ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis būtų rašomi ne pirmajame, o antrajame paso puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Apie šio siūlymo argumentus kalbėjomės su vienu iš „Talkos“ iniciatorių, politologu Vytautu Sinica. Skaityti toliau
Pastebėtas paslaptingas V.Tomaševskio susitikimas su Kremliui pavaldžia televizija (video) (9)
2015 10 16 10:14
Kaip praneša zw.lt, spalio 15 dieną susitiko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas Valdemaras Tomoševskis ir televizijos „Piervyj Baltiskij“ vykdomasis direktorius Antonas Bilinovas.
Susitikime buvo iš viso 5 asmenys, tarp kurių ir Vilniaus tarybos narė Romualda Poševeckaja. Ji anksčiau yra dirbusi „Pervyj Baltiskij“ kanale.
Po susitikimo niekas norėjau pakomentuoti, koks buvo šio susitikimo tikslas. V. Tomaševskis tik sakė, kad susitikimas buvo socialinio pobūdžio. Į klausimą, Kas jį sieją su „Pervyj Baltiskij“ kanalu, jis atsakė, kad „daug kas“. Skaityti toliau
K. Čeponis. Ar milijonai imigrantų iš Azijos ir Afrikos nusiaubs Europą ir Lietuvą? (30)
2015 10 08 14:03
Būtent toks klausimas dabar jaudina nemažą dalį Lietuvos piliečių.
O aiškių ir konkrečių atsakymų mūsų valdžioje šiuo metu sėdintys aukštieji valdininkai nepateikia – arba jų nežino, arba „politkorektiškai“ vengia atvirai pasakyti Lietuvos visuomenei žiaurią tiesą, kuri gali sukelti nepakeliamą siaubą lietuviams ir visiems kitiems dabartiniams Lietuvos Valstybės gyventojams…
Todėl visų pirma būtina nuosekliai išvardinti tuos, šiuo metu jau visiškai akivaizdžius (išmanantiems šias problemas žmonėms), pavojus, kurie paskandins Lietuvą bei Europą, į Skaityti toliau
A. Zolubas. Žvilgsnis į eilinį „smaugiamų“ neva tautinių mažumų mitingą (7)
2015 06 07 15:30
Birželio 1 d. prie Vyriausybės susirinkę apie 700 žmonių minia reikalavo nenaikinti vidurinių mokyklų, bent jau tų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis – lenkų ir rusų.
Žinoma, kad kai kurios mokyklos uždarinėjamos arba jungiamos su kitomis dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus. Tačiau čia kyla klausimas, kodėl akcentuojamas žmogaus teisių (ŽT) pažeidimas, kodėl akcentuojamos rusų ir lenkų mokyklos. Jei būtų reikalaujama nenaikinti čigonų ar karaimų tautinių mažumų (TM) mokyklų, kurių Lietuvoje net nėra, dėmesį reikėtų atkreipti. Bet iš kur kyla tokie reikalavimai? Skaityti toliau
A. Butkus. Savi ir „kitataučiai“ Lietuvos piliečiai (34)
2015 05 21 23:17
Du Seimo nariai – Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė – nutarė pakeisti savo turėtą profesinę kvalifikaciją ir tapti lietuvių onomastikos specialistais. Pradėjo jie nuo asmenvardžių rašybos įstatymo projekto. Anot jo autorių, iš Lietuvos piliečio asmenvardžio rašybos turi būti aišku, ar žmogus yra lietuvis, ar kitatautis. Kitataučius Lietuvos piliečius siūloma ženklinti kitokia, nelietuviška jų asmenvardžių rašyba.
Šio projekto vienas aktyviausių propaguotojų žiniasklaidoje yra istoriko išsilavinimą turintis LRT žurnalistas Virginijus Savukynas, irgi sumanęs tapti kalbininku ir per nacionalinį transliuotoją be kuklumo krislelio aiškinti visuomenei, įskaitant ir Skaityti toliau
Č. Iškauskas. J. Pilsudskio širdies kapas: ar verta prie jo nusilenkti? (7)
2015 05 17 12:15
Vilnijos žemė pagimdžiusi ir priglaudusi daug žymių nelietuviškos arba pusiau lietuviškos prigimties žmonių. Vieni jų paliko Lietuvos valstybę ir tautą šlovinančių pėdsakų, kiti – abejotiną ir ginčytiną atminimą, treti gi – na, geriau jų vardo neminėti…
Taip, Lietuvos vardą garsino arba teršė daugybė veikėjų. Pavyzdžiui, pagrįstai didžiuojamės Lietuvos lenku, tauriu bajoru ir teisės mokslininku Mykolu Riomeriu, pabrėžusiu savo lenkišką kilmę, bet sakiusiu, jog „savo Tėvyne laikiau Lietuvą“; lenkų ir lietuvių architektu ir skulptoriumi Antanu Vivulskiu (lenk. Antoni Wiwulski), tarnavusiu abiem tautoms, nors panorusiu,
Prieš srovę plaukianti lenkė politikė: Ukraina – tema, kurios čia geriau neliesti (4)
2015 04 30 17:15
Padėtis Šalčininkų rajone tikrai menkai skiriasi nuo paplitusių stereotipų – teigiamai atsiliepti apie provakarietišką Ukrainos valdžią čia nerekomenduotina, o vietos jaunimui pavyzdinis lyderis yra… Vladimiras Putinas.
Tokias mintis interviu DELFI išdėstė Julija Mackevič – Šalčininkuose gimusi ir užaugusi jaunosios kartos politikė, į didžiąją politiką susiruošusi po Liberalų sąjūdžio vėliava. Į rajono tarybą išrinkta politikė teigia, kad žmonės Šalčininkuose gyvena „geto sąlygomis“, o jeigu vietos bendruomenės integravimui ir toliau bus skiriamas varganas dėmesys, tai gali baigtis labai liūdnai.
Scialdemokratų partija balsuos už pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis (33)
2015 04 29 17:32
Didžiausios valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, Premjeras Algirdas Butkevičius duodamas interviu lenkų radijo stočiai pasižadėjo, kad socialdemokratai balsuos už tai, kad kai kurių Lietuvos piliečių pavardės Lietuvos piliečių pasuose ir kituose oficialiuose dokumentuose būtų rašomos būtų rašomos ne valstybine kalba.
„Galiu pasakyti, kad prieš dvi dienas mūsų partijos valdyboje buvo priimtas sprendimas, kad vėl teiksime šitą įstatymo projektą Seimui, ir šitas teikimas turėtų įvykti gegužės mėnesį, ir tegu pamato, kurie politikai pritaria, kurie nepritaria“, – interviu radijui „Znad Wilii“ sakė Premjeras. Skaityti toliau
Lenkams nepavyko pakeisti Švietimo įstatymo (0)
2015 04 08 08:15
Seimas dar kartą atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) priklausančių Seimo narių bandymą pakeisti Švietimo įstatymą – buvo atmestos net tris šio įstatymo pataisas.
Nepatenkintas balsavimo rezultatais Jaroslavas Narkevičius Seimo nariams rėžė: „Manau, kad šioje geopolitinėje situacijoje tai labai pavojingas veiksmas“, todėl esą nenuostabu, kad kartais apie Lietuvą kalbama „nelabai gerai“. Tačiau išgirdo atsakymą, jog dabartinis Švietimo įstatymas neprieštarauja jokioms teisės normoms. Skaityti toliau
A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (VI) (2)
2015 04 05 09:00
Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA, ketvirtas dalis ČIA, penkya dailis ČIA.
Agresijos naujoji forma – „autonomija“ …
Tarp lenkų ir sulenkėjusiųjų yra nemažai dar šovinistų, kurie kaip ir jų protėviai ir tėvai, J. Pilsudskio ir Armija Krajova bei bolševikų palikuonys, vis negali susitaikyti su nepriklausoma Lietuva, nedrįsta pripažinti, kad ir Vilniaus kraštas – tai ne lenkų etninis kraštas, o lietuvių ir, kad agresyvusis lenkų dievukas J.Pilsudskis ir jo gaujos tarpukario metais buvo tą kraštą okupavusios ir aneksavusios, ir, kad bet koks siekimas jį paversti lenkišku Skaityti toliau
J. Žitkauskas: Rytų Lietuva primena Donecko sritį Ukrainoje (6)
2014 11 25 08:20
„Tuteišių rajonai“, „lenkynas“, „liūdnoji Lietuva“, „nutautėjęs kraštas“… Esame susigalvoję gausybę vertinančių, jausmingų, šmaikščių, netgi įžeidžiamų pavadinimų rytų Lietuvai apibūdinti. Tačiau, pasak jau dvi dešimtis metų lietuvišką kultūrą po rytų Lietuvą skleidžiančio nūdienos „knygnešio“ Juozo Žitkausko, dažnas mūsų iš tikrųjų ne tik neturime jokio supratimo apie tikrovę, kurioje tų kraštų žmonės gyvena, bet net ir nesiruošiame į jų problemas gilintis, tarsi šie kraštai būtų ne visai savi… Tarsi – ne visai Lietuva. Skaityti toliau
Vėl siekiama įteisinti dvikalbystę buvusioje Lenkijos okupuotoje Lietuvos dalyje (7)
2014 09 14 09:45
Rugsėjo 11 d. nacionalistinių Lietuvos lenkų rinkių akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso grupuočių nariai Seime vėl įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projeką (XIIP-2242), kuriuo toliau siekia ne tik įteisinti dvikalbystę, bet ir siūlo valstybę įpareigoti finansiškai remti tautines mažumas.
Pagal šį projektą savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai save priskiriantys asmenys turėtų teisę kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir žodžiu gauti atsakymą ta pačia kalba. Skaityti toliau
Už dvikalbes lenteles vėl skirta bauda aukštam valdininkui iš LLRA grupuotės (3)
2014 09 04 14:30
Rugsėjo 3 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas Šalčininkų rajono administracijos direktoriui nacionalistinės politinės grupuotės Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) veikėjui Josifui Rybakui skyrė 1 880 litų baudą už tai, kad šis nevykdo teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių lenteles Šalčininkų rajone.
Antstolės Terezos Gerasimovič skundą teismas patenkino tik iš dalies. Už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną antstolė reikalavo priteisti iš įstatymų nesilaikančio ir teismo sprendimo nevykdančio valdininko iki 1 000 litų už kiekvieną nevykdymo dieną. Tačiau teismas paskyrė tik 20 litų bauda už dieną. Skaityti toliau
Užduotis prokurorams: dėl ko atimtas vaikas (3)
2014 07 20 11:00
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas habilituotas daktaras Kazimieras Garšva kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, ragindamas įvertinti, kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) įkvėpti vietos politikieriai Šalčininkų rajone kovoja su lietuvybe versdami vesti vaikus į lenkų mokyklas net šito nenorinčius gyventojus. Mokslininkui kantrybė trūko nesulaukus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos pagalbos. Rajono valdininkai tai vadina elementaria mokinių krepšelių problema.
„Vilnijos“ draugija, ginanti lietuvybę tankiai lenkų gyvenamame krašte, sulaukė 85 metų Dieveniškių gyventojos Irinos Sventoslavskajos pagalbos šauksmo. Skaityti toliau
J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais (6)
2014 07 18 10:33
1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos.
Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti nuostata – įsteigti lenkų nacionalines apylinkes, pripažįstant lietuvių valstybinę kalbą ir lygias teises rusų ir lenkų kalbomis. Taigi viena iš priežasčių, skatinusių skelbti lenkų nacionalines teritorines apylinkes ir rajono pavaldumo miestus buvo Aukščiausiosios Tarybos priimtas sprendimas suteikti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą Skaityti toliau
