Žymos archyvas: tuteišai

A. Zolubas. Apžavėtiesiems antikonstitucinio flirto (45)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės. Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Ir viskas prasideda nuo flirto. Ir, jei flirtas neperkrautas melu, neretai pasiseka surasti tikrą meilę.

Vienatvę išgyvena ne tik tūli vienišiai, bet ir politinėje erdvėje partijos nesurinkusios pakankamai rinkėjų balsų, todėl nesudarę koalicijų, Seimas ir Vyriausybė, negebantys visaverčiai bendrauti su kaimyninėmis šalimis. Ir siekdami pabėgti nuo vienatvės, pajusti meilės šilumą, imasi šie dariniai tarpfrakcinio, tarppartinio Skaityti toliau

Vieną iš Vilniaus r. savivaldybės gatvių pavadinta lietuvius žudžiusios karinės grupuotės dalyvio vardu (15)

Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst (Maria Rekść) | wikipedia.org nuotr.

Kovo 31 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba vienai Pūstalaukio kaimo gatvei suteikė lenkų rašytojo lenkų rašytojo ir lenkų „Armija Krajova“ dalyvio  Tadeušo Konvickio (Tadeusz Konwicki) vardą.

Už tokį siūlymą balsavo 20 tarybos narių, Trys nariai buvo prieš, dar trys susilaikė.

Nei sprendimo projekte, nei aiškinamajame rašte, aprašant minėtą asmenį, nėra paminėta, kad jis 1944-5 m. dalyvavo „Armija Krajova“ veikloje taip pat nepažymima kuo jis yra nusipelnęs Lietuvai.  

„Kaip žinoma Armija Krajova buvo negailestingai lietuvius Pietryčių Lietuvoje naikinusi Skaityti toliau

G. Karosas. Pietryčių Lietuvos restauracija (31)

Gintaras Karosas | Asmeninė nuotr.

Pietryčių Lietuvos raida po Nepriklausomybės atgavimo kelia daug klausimų. Apie Lietuvos etnines žemes ir valstybingumo lopšį diskutuojant neretai tenka išgirsti, neva tai – lenkiškas kraštas. Ar taip yra iš tiesų? Net nesigilinant į mokslinius tyrimus (tarp jų ir ruso VladimiroToporovo – kad nebūtume apkaltinti šališkumu), kurie nekvestionuoja pietryčių Lietuvos lietuviškumo, neapleidžia jausmas, kad ne viskas šioje vietoje yra gerai, tiksliau – prolenkiškos krašto interpretacijos yra neteisingos ir kenksmingos Lietuvai.

Dar prieš keletą metų, renkant krašto istorijos žinias ir bendraujant su vietiniais Vilniaus rajono žmonėmis, ne vienas vietinis gyventojas, dabar vadinamas „lenku“, atvirai Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai (15)

vincas-martinkenas_mab-lt

V. Martinkėnas, V. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai, Vilnius, 1990, 25 p. Ištraukos.

1940 metais, kai dirbau Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Lietuvos švietimo ministerija pavedė man parašyti lenkiškai brošiūrą apie Vilniaus krašto gyventojų, nebemokančių lietuviškai, kilmę. Tų pačių metų birželio mėnesį brošiūra buvo išspausdinta Vilniaus spaustuvėje „Ruch“. Bet prasidėjus birželio 15 d. įvykiams, visas jos tiražas žuvo. 49 metams prabėgus, toji brošiūra, galima sakyti, neprarado savo aktualumo. Čia pateikiamas lietuviškas jos variantas. Skaityti toliau

A. Butkus. Pastabos dėl TS–LKD Tautinių bendrijų programos (22)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Į šiuos rinkimus konservatoriai ir krikdemai eina su sveika pretenzija, pavadinta „Naujas planas Lietuvai“ – tokiu pavadinimu išleista jų rinkimų programa, tilpusi į geros knygos formatą. Toje knygoje išskirta ir tautinių bendrijų programos dalis, kurią partietis Andrius  Kubilius paskelbė „Delfio“ svetainėje.

Programa iš esmės gera tuo, kad pagaliau atsigręžta į visais požiūriais apleistus Vilniaus ir Šalčininkų rajonus. Programoje pagrįstai priekaištaujama, kad šiedu rajonai buvo palikti be dėmesio, o jų Skaityti toliau

Lietuvos diplomato R. Kačinsko atsakymas Lenkijai: Vilnius pasirengęs ginti Varšuvą (9)

Vilnius yra pasirengęs ginti Varšuvą – tokią žinią Lenkijos spaudoje antradienį, rugsėjo 27 dieną, paskelbė Lietuvos diplomatija po Lenkijos užsienio reikalų ministro politinio kabineto direktoriaus, buvusio gynybos ministro Jano Paryso pastabų, esą dėl tautinių mažumų problemų Lenkijos karius sunku įtikinti rūpintis Baltijos šalių saugumu. Jo teigimu, lenkų padėtis Baltarusijoje yra geresnė nei Lietuvoje, todėl būtų sunku įtikinti lenkų karis ginti Lietuvą agresijos atveju.

Šias pastabas Lietuvos diplomatai pavadino įžeidžiančiomis, jas sukritikavo ir Lenkijos spauda, o kai kurie žurnalistai paragino atsiprašyti lietuvių. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Mero R. Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė (39)

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

„Demokratinės“ Lietuvos „laisvoji“ žiniasklaida… paskelbti šio straipsnio nesutiko. 

Įvadas

Kaip pranešė žiniasklaida, š. m. rugsėjo 4 d. Vilniaus meras Remigijus Šimašius Varšuvos ir Rusų gatvėse atidengė gatvės pavadinimo lenteles lenkų ir rusų kalbomis. Lentelės Varšuvos gatvėje atidengimą lydėjo protestas. Lentelė Rusų gatvėje po kelių valandų buvo užtepta dažais. Jos suniokojimą R. Šimašius iškart pasmerkė ir savo feisbuko paskyroje parašė apie savo paties gėdos jausmą: Skaityti toliau

A. Lapinskas. J.Giedroyco premijos laimėtojas siūlo kelią į santarvę (10)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Lietuvos intelektualų įsteigtas „Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas“  už J. Giedroyco tradicijų puoselėjimą Lietuvos ir Lenkijos santykiuose 2016 metais apdovanojo buvusį Lenkijos ambasadorių Vilniuje Janą Vidackį (Jan Wdacki). Taip pat apdovanota ilgametė Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgožata Kasner (Malgorzata Kasner) ir Radvilos Juodojo palikuonis Motiejus Radzivilas (Maciej Radziwill), prisidėjęs prie Lietuvos ir Lenkijos ryšių stiprinimo.

Kodėl J.Vidackis? Matyt, dėl to, apie ką dar 2012 metais rašiau straipsnyje „J. Vidackio mintys – kelias į santarvę“. Jame teigiau, kad jis „vienas iš nedaugelio žinomų Lenkijos Skaityti toliau

Tomaševskininkai kratosi sąsajų su Kremliumi: DELFI redakciją skundžia VRK (2)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Rugsėjo 8 d. pagarsėjusio kovotojo už tariamai Lietuvoje diskriminuojamus lenkus Valdemaro Tomaševskio bendražygiai raštu pavadintu „Dėl delfi.lt nesantaikos kurstymo ir angažavimosi į rinkimų politinę kampaniją pažeidžiant LR įstatymus“ kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl portale www.delfi.lt tą pačią dieną pasirodžiusio Vaido Saldžiūno straipsnio „Nemalonumai V. Tomaševskiui: jo partijos ryšiai su Kremliumi peržengia ribas“.

Kreipimesi pasirašiusi „Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga“ prašo VRK „nedelsiant imtis atitinkamų priemonių, pasitelkti kitas institucijas ir Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą? (7)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

„Ne be mūsų kaltės tiek daug mūsų tautiečių Vilniaus krašte yra Rusijos medijų įtakoje. Kiek daug? Daug, tikrai per daug. Nėra tyrimų šia tema, bet mano pažįstamų Vilniaus lenkų vertinimu tai jau kelia nerimą, kuo toliau, tuo labiau. Dar prieš metus girdėjau iš jų, kad 60 proc. Lietuvos lenkų žinias gauna iš Rusijos televizijų, remiančių Putino politiką. Dabar jau kalba apie 90 procentų“.

Taip rašo savo straipsnyje „Lenkija pralaimėjo kovą su Rusija posovietiniuose Rytuose“
žinomas lenkų publicistas Ježis Haščinskis (Jerzy Haszczyński) laikraštyje „Rzeczpospolita“. Jo laimei, o gal nelaimei tokie tyrimai jau atsirado. Rytų Europos studijų Skaityti toliau

L. Linkevičius Lietuvoje norėtų matyti daugiau Lenkijos (15)

Linas Linkevičius atsiprašo lenkų tautos už Lietuvos Seimo sprendimus | Alkas.lt nuotrauka

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kovo 10 dieną Vilniuje susitiko su pirmą kartą rengiamo Lietuvos ir Lenkijos žiniasklaidos priemonių vadovų ir vyriausiųjų redaktorių susitikimo dalyviais.

Pasak L. Linkevičiaus, tai, kad pastaraisiais metais dvišalių santykių komunikacinis laukas susitraukė – netoleruotina situacija ir ji turi būti bendromis pastangomis keičiama.

„Siekiame statyti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo tiltus, neneigiame, kad vis dar turime nepadarytų namų darbų ir pernelyg dažnai įkaliname save stereotipuose“, – sakė Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto tautinės sudėties raida XIX–XX a. (13)

Petras Gaučas | voruta.lt nuotr.

Ištraukos iš: Petras Gaučas. Dieveniškių apylinkių ir jų kaimyninių sričių gyventojų etnolingvistinės sudėties raida XIX ir XX a. istorinių (kartografinių, statistinių, literatūrinių) šaltinių šviesoje (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 176–207.) Paryškinimai redakcijos.

Šiandieniniai Dieveniškių apylinkių lietuvių kalbos likučiai, gerokai nutolę nuo lietuvių kalbos arealo (Varėnos rajono), – netolimoje praeityje buvusio vientiso lietuvių kalbos ploto liekana. Istoriniai šaltiniai rodo, jog iki XIX a. antrosios pusės vidurio Dieveniškių apylinkės siejosi su ištisiniu lietuvių kalbos arealu. XIX a. antrojoje pusėje baltarusių kalbai išplitus Nočios–Eišiškių–Pabradės apylinkėse, Skaityti toliau

A. Piročkinas. Nuo bravūros iki arogancijos vienas žingsnelis. Atsakymas A.Smetonai (21)

Lietuvos piliečio pasas? | Alkas.lt koliažas

Šių metų lapkričio pradžioje DELFI svetainėje pasirodė doc. Dr. Antano Smetonos, VU Filologijos fakulteto dekano, rašinys „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“.

Jam akstiną davė autoriaus skausmingas jaudinimasis dėl tuščių ginčų svetimvardžių rašybos lietuvių kalboje klausimu: „… nuolat randasi visokios iniciatyvos, talkos, peticijos, mitingai [=visokių iniciatyvų, talkų, peticijų, mitingų. – A.P.], kurie, užuot leidę ramiai dirbti specialistams, dažniausiai siekia nuvesti klystkeliais ar konkrečių veikėjų interesų keliais. Jei naujosios „Talkos“ iniciatyvos tebūtų grupelės suokalbininkų reikalas – tiek to. Skaityti toliau

E. Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali (25)

eugenijus-jovaisa-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr2

Jau daugybę metų Lietuvoje tai stipriau, tai silpniau sklando tariama problema dėl asmenvardžių rašymo. Manau, ši problema iškilo maždaug prieš septynerius metus, o šios Seimo kadencijos metu itin stipriai įsisiūbavo siekiant priimti Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo pasiūlytą Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektą. Šiuo projektu pasiūlyta to norintiems Lietuvos piliečiams leisti asmenvardžius savo asmens dokumentuose rašyti ne valstybine, o kita norima kalba.

Lietuvos visuomenė negali likti abejinga. Kaip labai aiškiai pasakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalba neturi tapti derybų objektu. Turėtų būti savaime aišku: jeigu Skaityti toliau

V. Sinica: Asmenvardžių rašyba nėra opiausia Lietuvos lenkų problema (13)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Lietuvos viešojoje erdvėje ir toliau vyksta diskusijos apie tai, ar leisti kitataučiams piliečiams rašyti savo asmenvardžius kita kalba, o, jei leisti, tai kaip ir kur. Dauguma piliečių sutinka, kad sprendimas būtinas, nes besitęsiantys ginčai skaldo ir poliarizuoja visuomenę. Tačiau nesutariama dėl sprendimo būdų.

Štai susibūręs judėjimas „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo, kad kitataučių asmenvardžiai ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis būtų rašomi ne pirmajame, o antrajame paso puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Apie šio siūlymo argumentus kalbėjomės su vienu iš „Talkos“ iniciatorių, politologu Vytautu Sinica. Skaityti toliau

Pastebėtas paslaptingas V.Tomaševskio susitikimas su Kremliui pavaldžia televizija (video) (9)

Tomaševskis

Kaip praneša zw.lt, spalio 15 dieną susitiko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas Valdemaras Tomoševskis ir televizijos „Piervyj Baltiskij“ vykdomasis direktorius Antonas Bilinovas.

Susitikime buvo iš viso 5 asmenys, tarp kurių ir Vilniaus tarybos narė Romualda Poševeckaja. Ji anksčiau yra dirbusi „Pervyj Baltiskij“ kanale.

Po susitikimo niekas norėjau pakomentuoti, koks buvo šio susitikimo tikslas. V. Tomaševskis tik sakė, kad susitikimas buvo socialinio pobūdžio. Į klausimą, Kas jį sieją su  „Pervyj Baltiskij“ kanalu, jis atsakė, kad „daug kas“. Skaityti toliau

A. Zolubas. Žvilgsnis į eilinį „smaugiamų“ neva tautinių mažumų mitingą (7)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Birželio 1 d. prie Vyriausybės susirinkę apie 700 žmonių minia reikalavo nenaikinti vidurinių mokyklų, bent jau tų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis – lenkų ir rusų.

Žinoma, kad kai kurios mokyklos uždarinėjamos arba jungiamos su kitomis dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus. Tačiau čia kyla klausimas, kodėl akcentuojamas žmogaus teisių (ŽT) pažeidimas, kodėl akcentuojamos rusų ir lenkų mokyklos. Jei būtų reikalaujama nenaikinti čigonų ar karaimų tautinių mažumų (TM) mokyklų, kurių Lietuvoje net nėra, dėmesį reikėtų atkreipti. Bet iš kur kyla tokie reikalavimai? Skaityti toliau

A. Butkus. Savi ir „kitataučiai“ Lietuvos piliečiai (34)

Sawukynas-alkas.lt-koliazas

Du Seimo nariai – Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė – nutarė pakeisti savo turėtą profesinę kvalifikaciją ir tapti lietuvių onomastikos specialistais. Pradėjo jie nuo asmenvardžių rašybos įstatymo projekto. Anot jo autorių, iš Lietuvos piliečio asmenvardžio rašybos turi būti aišku, ar žmogus yra lietuvis, ar kitatautis. Kitataučius Lietuvos piliečius siūloma ženklinti kitokia, nelietuviška jų asmenvardžių rašyba.

Šio projekto vienas aktyviausių propaguotojų žiniasklaidoje yra istoriko išsilavinimą turintis LRT žurnalistas Virginijus Savukynas, irgi sumanęs tapti kalbininku ir per nacionalinį transliuotoją be kuklumo krislelio aiškinti visuomenei, įskaitant ir Skaityti toliau

Č. Iškauskas. J. Pilsudskio širdies kapas: ar verta prie jo nusilenkti? (7)

J. Pilsudskis su Aleksandra ir vaikais | wikimedia.org nuotr.

Vilnijos žemė pagimdžiusi ir priglaudusi daug žymių nelietuviškos arba pusiau lietuviškos prigimties žmonių. Vieni jų paliko Lietuvos valstybę ir tautą šlovinančių pėdsakų, kiti – abejotiną ir ginčytiną atminimą, treti gi – na, geriau jų vardo neminėti…

Taip, Lietuvos vardą garsino arba teršė daugybė veikėjų. Pavyzdžiui, pagrįstai didžiuojamės Lietuvos lenku, tauriu bajoru ir teisės mokslininku Mykolu Riomeriu, pabrėžusiu savo lenkišką kilmę, bet sakiusiu, jog „savo Tėvyne laikiau Lietuvą“; lenkų ir lietuvių architektu ir skulptoriumi Antanu Vivulskiu (lenk. Antoni Wiwulski), tarnavusiu abiem tautoms, nors panorusiu,

Skaityti toliau

Prieš srovę plaukianti lenkė politikė: Ukraina – tema, kurios čia geriau neliesti (4)

julija-mackevic-delfi.lt-t.vinicko-nuotr

Padėtis Šalčininkų rajone tikrai menkai skiriasi nuo paplitusių stereotipų – teigiamai atsiliepti apie provakarietišką Ukrainos valdžią čia nerekomenduotina, o vietos jaunimui pavyzdinis lyderis yra… Vladimiras Putinas.

Tokias mintis interviu DELFI išdėstė Julija Mackevič – Šalčininkuose gimusi ir užaugusi jaunosios kartos politikė, į didžiąją politiką susiruošusi po Liberalų sąjūdžio vėliava. Į rajono tarybą išrinkta politikė teigia, kad žmonės Šalčininkuose gyvena „geto sąlygomis“, o jeigu vietos bendruomenės integravimui ir toliau bus skiriamas varganas dėmesys, tai gali baigtis labai liūdnai.

Skaityti toliau

Lenkams nepavyko pakeisti Švietimo įstatymo (0)

smm.lt, A. Žuko nuotr.

Seimas dar kartą atmetė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA)  priklausančių Seimo narių bandymą pakeisti Švietimo įstatymą – buvo atmestos net tris šio įstatymo pataisas.

Nepatenkintas balsavimo rezultatais Jaroslavas Narkevičius Seimo nariams rėžė: „Manau, kad šioje geopolitinėje situacijoje tai labai pavojingas veiksmas“, todėl esą nenuostabu, kad kartais apie Lietuvą kalbama „nelabai gerai“.  Tačiau išgirdo atsakymą, jog dabartinis Švietimo įstatymas neprieštarauja jokioms teisės normoms. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (VI) (2)

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA, ketvirtas dalis ČIA, penkya dailis ČIA.

Agresijos naujoji forma – „autonomija“ …

Tarp lenkų ir sulenkėjusiųjų yra nemažai dar šovinistų, kurie kaip ir jų protėviai ir tėvai, J. Pilsudskio ir Armija Krajova bei bolševikų palikuonys, vis negali susitaikyti su nepriklausoma Lietuva, nedrįsta pripažinti, kad ir Vilniaus kraštas – tai ne lenkų etninis kraštas, o lietuvių ir, kad agresyvusis lenkų dievukas J.Pilsudskis ir jo gaujos tarpukario metais buvo tą kraštą okupavusios ir aneksavusios, ir, kad bet koks siekimas jį paversti lenkišku Skaityti toliau

J. Žitkauskas: Rytų Lietuva primena Donecko sritį Ukrainoje (6)

Juozas Žitkauskas | respublika.lt nuotr.

„Tuteišių rajonai“, „lenkynas“, „liūdnoji Lietuva“, „nutautėjęs kraštas“… Esame susigalvoję gausybę vertinančių, jausmingų, šmaikščių, netgi įžeidžiamų pavadinimų rytų Lietuvai apibūdinti. Tačiau, pasak jau dvi dešimtis metų lietuvišką kultūrą po rytų Lietuvą skleidžiančio nūdienos „knygnešio“ Juozo Žitkausko, dažnas mūsų iš tikrųjų ne tik neturime jokio supratimo apie tikrovę, kurioje tų kraštų žmonės gyvena, bet net ir nesiruošiame į jų problemas gilintis, tarsi šie kraštai būtų ne visai savi… Tarsi – ne visai Lietuva. Skaityti toliau

P. Kruopis. Kaip Vilnių atgavome ir kaip jį išsaugosime? (9)

Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

1939-ųjų metų spalio 28 diena – iš tiesų, yra viena svarbiausių mūsų valstybės datų. Toji diena, kai ilgai Lenkijos ir Rusijos imperijos okupacijose buvęs kraštas sugrįžo savo teisėtam šeimininkui – lietuvių tautai. Vilnius nėra tik istorinė sostinė. Vilnius lietuviams yra būtis, esmė. Lietuva be Vilniaus kaip karalius be karūnos.

Visa svarbiausia mūsų tautos istorija sukasi aplink Vilnių: iš šių apylinkių kilo pirmasis mūsų karalius Mindaugas ir būtent šios žemės tapo senosios Lietuvos valstybės pamatais; Vilniuje Gediminas pastatė pilį Skaityti toliau

Vėl siekiama įteisinti dvikalbystę buvusioje Lenkijos okupuotoje Lietuvos dalyje (7)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Rugsėjo 11 d. nacionalistinių Lietuvos lenkų rinkių akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso  grupuočių nariai Seime vėl įregistravo naują Tautinių mažumų įstatymo projeką (XIIP-2242), kuriuo toliau siekia ne tik įteisinti dvikalbystę, bet ir siūlo valstybę įpareigoti finansiškai remti tautines mažumas.

Pagal šį projektą savivaldybėse, kuriose tautinė mažuma, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai save priskiriantys asmenys turėtų teisę kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir žodžiu gauti atsakymą ta pačia kalba. Skaityti toliau

Už dvikalbes lenteles vėl skirta bauda aukštam valdininkui iš LLRA grupuotės (3)

Josifas Rybakas | wikipedia.org nuotr.

Rugsėjo 3 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas Šalčininkų rajono administracijos direktoriui nacionalistinės politinės grupuotės Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) veikėjui Josifui Rybakui skyrė 1 880 litų baudą už tai, kad šis nevykdo teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių lenteles Šalčininkų rajone.

Antstolės Terezos Gerasimovič skundą teismas patenkino tik iš dalies. Už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną antstolė reikalavo priteisti iš įstatymų nesilaikančio ir teismo sprendimo nevykdančio valdininko iki 1 000 litų už kiekvieną nevykdymo dieną. Tačiau teismas paskyrė tik 20 litų bauda už dieną. Skaityti toliau

Užduotis prokurorams: dėl ko atimtas vaikas (3)

Šalčininkų rajone senolė globojamą proanūkį užrašiusi į lietuvių mokyklą sulaukė vietos valdininkų ultimatumo: arba vaikas eis į lenkišką mokyklą, arba atimsime globos teisę | Eltos asociatyvi nuotr.

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas habilituotas daktaras Kazimieras Garšva kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, ragindamas įvertinti, kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) įkvėpti vietos politikieriai Šalčininkų rajone kovoja su lietuvybe versdami vesti vaikus į lenkų mokyklas net šito nenorinčius gyventojus. Mokslininkui kantrybė trūko nesulaukus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos pagalbos. Rajono valdininkai tai vadina elementaria mokinių krepšelių problema.

„Vilnijos“ draugija, ginanti lietuvybę tankiai lenkų gyvenamame krašte, sulaukė 85 metų Dieveniškių gyventojos Irinos Sventoslavskajos pagalbos šauksmo. Skaityti toliau

J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais (6)

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos.

Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti nuostata  – įsteigti lenkų nacionalines apylinkes, pripažįstant lietuvių valstybinę kalbą ir lygias teises rusų ir lenkų kalbomis. Taigi viena iš priežasčių, skatinusių skelbti lenkų nacionalines teritorines apylinkes ir rajono pavaldumo miestus buvo Aukščiausiosios Tarybos priimtas sprendimas suteikti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą Skaityti toliau

P. Urbšys. Kodėl lietuvis turi mažiau galių negu Lietuvos lenkas? (4)

Povilas Urbšys | asmeninė nuotr.

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie Tautinių mažumų įstatymą.

Gal nuskambės paradoksaliai: iš principo nesvarbu, koks jis bus, svarbu tai, kad priėmus įstatymą tokiu pavadinimu Lietuvoje gyvenančių kitų tautybių atstovų statusas pasikeistų iš esmės, – mat pagal tarptautinę teisę tautinių mažumų gyvenama teritorija siejama su jai priklausančiomis etninėmis žemėmis.

Lietuvos lenkai, kalbėdami apie būtinybę priimti Tautinių mažumų įstatymą, apeliuoja į lietuvius, gyvenančius Lenkijos teritorijoje. Ir dvikalbiai užrašai, kuriuos galime pamatyti Punsko krašte, Skaityti toliau

A. Rudys. Dėl teritorinio vientisumo išsaugojimo. Procesai, kurie vyksta (5)

Audrius Rudys | respublika.lt nuotr.

Atėjo laikas apžvelgti procesus, kurie dėl Lietuvos valdžios veiksmų bei neveikimo ir Lenkijos valdžios bei visuomenės pastangų vyksta rytų Lietuvoje. Šie procesai gali turėti tragiškų Lietuvos valstybei pasekmių.

Lenkų Lietuvoje rinkimų akcija (LLRA) yra iš esmės vienintelė Vilniaus ir Šalčininkų rajonų valdytoja ir turi didelę įtaką dar keliose savivaldybėse. Tai leidžia jai per kadrų politiką užtikrinti, kad ikimokyklinėse ir bendrojo lavinimo įstaigose vyrautų jaunimo ugdymas ne valstybinio patriotizmo, o lenkiškojo nacionalizmo dvasia. Ne kartą „Vilnijos“ aktyvistai yra fiksavę atvejus, kai Skaityti toliau

Reklama

Init


 

Dusodininkai

 

ethnic art.lt
Baltų šalelė