Žymos archyvas: Trys karaliai

J. Vaiškūnas. Sausio 6-oji – diena, kai +++ skelbia šviesos sugrįžimą (2)

Šienpjoviai | Alkas.lt koliažas.

Sausio 6-osios vakare, virš iš tamsos ir šalčių nukaltos Kalėdinės tvirtovės patekėjusios 3 ryškios vakaro žvaigždės skelbs dieviškosios šviesos sugrįžtuves. Šią dieną Saulė jau teka ir leidžiasi gaidžio žingsniu pasislinkusi į pietus. Diena pailgės beveik 15 minučių. 

Sausio 6 d. baigiasi Kalėdomis prasidėjęs laikotarpis, kuomet Saulė savo metiniame kelyje dangaus skliautu buvo tartum sustojusi, ir ilgiausių metų naktų trukmė nesikeitė lyg butų sustingusi. Šis didžiausios tamsos, vėlumos laikotarpis taip ir buvo vadinamas – Saulės „stovėjimo“ dienomis (plg. lot. solstitium, rus. solncestojanije) ir Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Dieną ir sėkmę matuosime gaidžio žingsniu (0)

Dieną ir sėkmę matuosime gaidžio žingsniu | Vejarode.com nuotr.

Didžiosioms metų šventėms uždarom vartus. Jau apsukom metų ratą, laukdami Šviesos atgimimo stebuklo. Pamiršom senų metų  skriaudas, išsižadėjom senų paklydimų. Atminty  pasiliko nepakartojama akimirka: ištartas švelnus žodis, ypatingas žvilgsnis, miela dovanėlė. Viliamės, jog  turtingesni tapom pažinimu, gerumu, vieni kitų atjauta.

Už durų pasiliko ir tamsiausia naktis,  ir trumpiausia diena.  Bet liko laukimas sugrįžtančios šviesos ir saulės.  Skaityti toliau

Skelbiamas kūrybiškiausio Lietuvos Kalėdų Senelio apdovanojimas (0)

Skelbiamas kūrybiškiausio Lietuvos Kalėdų Senelio apdovanojimas | rengėjų nuotr.

Artėjant šventėms, kasmet sulaukiame vis didesnio būrio Kalėdų senelių. Raudonskruosčius dovanų dalintojus vaikai sutinka gatvėje, darželiuose, mokykluose, parduotuvėse… Ilgainiui mažuosius darosi sunku ir benustebinti. Galbūt atėjo metas keistis?

Vilniuje įsikūrusi Teatro salos Meno taryba skelbia geriausio Kalėdų senelio varžytuves. „Mums trūksta vaizduotės žaismo, – teigia vienas iš šventės rengėjų Augustas Sireikis, – prieš pat šventes miestas pasipuošia, ima blizgėti, tačiau metai iš metų nesikeičiantis mūsų Senelis rodo kūrybinį sąstingį“. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Šviesos sugrįžimas (29)

Šienpjoviai (Orionas) | NASA-nuotr

Dvyliktoji diena po Kalėdų, t. y. sausio 6-toji mūsų krašte vadinama Krikštais arba Atarašais. Latviai ir lenkai išlaikė šios šventės pavadinimą – Žvaigždžių diena.

Ši šventė siejama su dienos pailgėjimu. Po žiemos Saulėgrįžos diena pailgėja jau 15 minučių! Atšventę Kalėdas, kaip didžiosios tamsos ir įkalintos Saulės metą, sausio 6 d. pažymime svarbią kosminę permainą – Saulės kelio per dangų pailgėjimą „gaidžio žingsniu“, nes Saulė dieną dangaus skliautu keliauja jau ilgesniu lanku.

Neturint laikrodžių pastebėti šį Saulės kelio pailgėjimą būdavo galima įsidėmint Saulės tekėjimo ir laidos krypčių padėtis prie rytų ir vakarų horizonto arba pagal žvaigždžių padėtį dangaus skliaute. Skaityti toliau

Trijų karalių dieną Vilniuje geriausiems liaudies menininkams bus įteikti „Aukso vainikai“ (1)

Trys karaliaiTradiciškai Trijų karalių dieną, sausio 6 d., 13 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyks jau dešimtosios respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laimėtojų paskelbimo ir vainikavimo iškilmės.

Konkursinių parodų ciklas, sumanytas ir pradėtas 2005 metais, turėjo ypatingą uždavinį – išsaugoti vertingiausius tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus šiandienos kultūroje, paskatinti visų dailės šakų kūrėjus dažniau ieškoti įkvėpimo senosiose tradicijose, drąsiai, savaip jas interpretuoti ir kurti. Šis sumanymas davė gražių vaisių – Lietuvoje netrūksta talentingų meistrų, metai po metų pristatančių įspūdingas savo kūrinių kolekcijas. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė? (66)

Atarašai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Įsigalint krikščionybei visur ir visuomet savitos senosios tautų tradicijos buvo pritempiamos prie žydų tautos ir krikščioniško mokymo įvaizdžių. Tai buvo padaryta ir su baltų bei kitų Europos tautų pasaulėžiūra. Mes baltai susidūrėme jau su vėlyvosios krikščionybės poveikiu – įsiurbusios į save iš dalies kai kurias Artimųjų rytų, keltų, germanų ir kitų indoeuropietiškų kultūrų tradicijas. Bandymas krikščioniškai perkoduoti vietos tradicijas ypač ženklus metinių kalendorinių švenčių simbolikoje. Likdamos iš esmės su gamtos virsmais ir žmogaus ūkine veikla susijusių gairių per gamtinį kodą simboliškai išreiškiančių ir žmogaus sielos poreikius rinkiniu Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Tiesiog nieko neatsitiko… (pirmadienio mintys) (6)

whatdoallthesebuttonsdo.com, Deno nuotr.

Kaip nepriminsi klasikinės rytietiškos pasakos ir miestiečius raminančio posakio: „v Bagdadie vsio spokoino“ („Bagdade visai ramu“; rusiškai jis skamba geriau). O Vilniuje? O Lietuvoje? Paskatintas Vytauto V.Landsbergio publicistinių štrichų viename portale, pabandžiau atkreipti dėmesį į keletą detalių, kurios toli gražu nenusako globalinių tendencijų ar pražūtingų tautinės savimonės pokyčių. Tiesiog nieko neatsitiko, ir „Vilniuje visai ramu“…

***

Per šventes atsiradęs fekalinės žiniasklaidos požymis – drabstymasis nešvarumais tarp Algio Ramanausko-Greitai ir Artūro Račo – atrodo, duos pradžią Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Su Žvaigždžių diena! (30)

Atarašai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kiekvienos kalendorinės šventės proga bažnyčia primityviai reklamuoja vulgarizuotas rytietiškas tradicijas, sudievindama svetimų tautų pranašus, ir ugdydama meilę svetimų kraštų žemei. Pradedantiems Naujuosius metus ir naują savo dvasinio gyvenimo kelio ratą mums, kaip ir kasmet, vėl siūlomi žydų Beatliejaus, jų mitinio didvyrio Jėzaus gimimo iš šventosios dvasios tvartelyje sakmė. Sausio 6 d. kasmet prikišamai reklamuojama pasaka apie tris Azijos karalius, atkeliavusius pasveikinti „mums visiems“ užgimusio žydų karaliaus…

Tiesa, šie mitai skirti įkvėpti ir pažadinti žmonių dvasingumą. Gebantis perprasti šiuos vaizdinius žmogus gali būti šių istorijų įkvėptas dvasiniam pažinimui… Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais (3)

Šienpjoviai (Orionas) | NASA-nuotr

Paprotys sieti senųjų metų pabaigą ir Naujųjų pradžią su žvaigždėmis ir žvaigždėtu dangumi – istoriškai susiklostęs reiškinys. Kalendorių sudarymas ir metų atskaita visuomet buvo žynių – žvaigždininkų (astrologų) pareiga. Pasitikdami Naujuosius kalendorinius metus – kaskart nesąmoningai sekame senąja tradicija – kreipdamiesi į žvaigždėtą dangų ir į žmones, kurie į jį žiūri.

Šiuolaikiniams pranašautojams astrologams ir magams tuomet žiniasklaida parodo didesnį dėmesį. Prisimenami ir visus metus užmiršti astronomai. Jų klausiama: „Kas mūsų laukia ateinančiais metais?“ Skaityti toliau

Trijų karalių šventė Kaune (1)

Sausio 6 d., 15.30 val. Kaune vyks Trijų karalių šventė.

Dvyliktoji diena po Kalėdų, t. y. sausio 6-oji nuo seno  švenčiama kaip Atarašų arba Krikštų šventė. Dar ikikrikščioniškoje Lietuvoje tą dieną namų durys ir kai kurie daiktai būdavo kreida ar anglimi žymimi („krikštijami“ ar „aprašomi“) trimis kryžiukais. Krikščionys šiai dienai suteikė savo prasmę susiedamui su šia diena mitą apie tai kaip gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė vadinamieji Trys karaliai: Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Skaityti toliau