Žymos archyvas: tomaševskininkai

A. Zolubas. Miežio grūdo sindromas (3)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Rapolas iš kitų aludės lankytojų išsiskyrė tuo, kad joje lankydavosi dažniau nei kiti alaus mėgėjai ir alaus išgerdavo daugiau nei kiti. Dėl pastarosios priežasties Rapolą sugėrovai iš pradžių praminė Miežio grūdu, o vėliau – tiesiog Miežiu. Tas vardas, žinoma, prasismelkė iš aludės į viešumą, todėl tikrasis jo vardas buvo pamirštas. Maža kas gyvenime nutinka – daug žmonių turi pravardes. Tačiau Rapolą pravardė lemtingai paveikė: jis save iš tikrųjų pradėjo tapatinti su miežio grūdu, jame, moksliškai tariant, įsikūnijo miežio grūdo sindromas. Rapolui rodėsi, kad kaimyno gaidys taikosi jį sulesti, alaus bravorėlio savininkas bando jį į salyklą įterpti, o kaimynė – į verdamą kruopų košę įmesti. Rapolas saugiai jautėsi tik aludėje, todėl, ir aludės darbo laikui pasibaigus, sunku jį būdavo iš ten išprašyti. Matydami Rapolo akyse nuolatinį nerimą ir baimę, geradariai sugėrovai jį nuvedė pas psichiatrą. Skaityti toliau

Tomaševskininkai kratosi sąsajų su Kremliumi: DELFI redakciją skundžia VRK (2)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Rugsėjo 8 d. pagarsėjusio kovotojo už tariamai Lietuvoje diskriminuojamus lenkus Valdemaro Tomaševskio bendražygiai raštu pavadintu „Dėl delfi.lt nesantaikos kurstymo ir angažavimosi į rinkimų politinę kampaniją pažeidžiant LR įstatymus“ kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl portale www.delfi.lt tą pačią dieną pasirodžiusio Vaido Saldžiūno straipsnio „Nemalonumai V. Tomaševskiui: jo partijos ryšiai su Kremliumi peržengia ribas“.

Kreipimesi pasirašiusi „Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga“ prašo VRK „nedelsiant imtis atitinkamų priemonių, pasitelkti kitas institucijas ir Skaityti toliau

L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas? (20)

Prezidentė su Vilniaus krašto vaikais dažė margučius | youtube.com stop kadras

Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti  Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.

Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau,  Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir  antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa  modeliuojami. Pradėkime nuo informacijos,  skelbtos lietuviškoje ir lenkiškoje žiniasklaidoje (Lietuvoje  – daugiausia portalas L24.lt)  per tris mėnesius:

2016 m. sausio 14 dieną  Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kučcinskis (Kuchciński) Skaityti toliau

V. Sinica: Lietuvai reikėtų imtis aktyvių veiksmų… (8)

Alkas.lt koliažas

Skelbiame portalo slaptai.lt vyr. redaktoriaus Gintaro Visocko interviu su Vytautu Sinica.

– Atidžiai perskaičiau Jūsų paskutiniuosius straipsnius, kuriuose gvildenate Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius. Omenyje turiu publikacijas „Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją“ ir „Vardan koloradų reikalavimų visuomenę kvailina net signatarai“.

Pritariame Jūsų pozicijai. Didžiausia nesąmonė – džiūgauti neva Lietuvą praturtinančiais lenkiškosios okupacijos ir polonizacijos padariniais. Tačiau Lietuvoje vis tik daugoka politikų, žurnalistų, istorikų, kurie, Skaityti toliau

A. Patackas. Lietuvos lenkai, ir kur jūs nueisite paskui tuos, su Georgijaus juostelėmis atlape? (12)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vardų ir pavardžių, tautinių mažumų įstatymo epopėja, tenkinant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ultimatumus bei užgaidas, atrodo, neturi galo. Pažvelkime į šias peripetijas plačiau, iš istorinės plotmės. Visi suprantame, kad šios pretenzijos yra politinio pobūdžio, o vardai ir pavardės yra tik pretekstas. Jo esmė – dar kartą, eilinį, pažeminti lietuvių tautos orumą pačiu skaudžiausiu būdu – per kalbą ir rašybą, priversti paklusti, šitaip demonstruojant didelės valstybės jėgą, nesibodinčią ir šantažo. Tik keista, kad už tai ryžtasi sumokėti tokią brangią kainą. – Turiu omeny LLRA vadovybę, kurios rankomis tai Skaityti toliau

Vyks konferencija „Vasario 16-osios ir Kovo 11-sios aktai – ar patinka jie valdančiajai koalicijai?“ (11)

Vasario 20 d. 17 val. Vilniuje, Mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39). vyks „Vilnijos“ draugijos konferencija „Vasario 16-osios ir Kovo 11-sios aktai – ar patinka jie valdančiajai koalicijai?“

Pranešimus konferencijoje  skaitys Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas, profesorius  Vytautas Radžvilas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius, Seimo narys Valentinas Stundys, kultūrologė Nijolė Balčiūnienė ir kiti.

Konferencijos metu bus aptarti šie klausimai: Skaityti toliau

L. V. Medelis. Kodėl neklausia žurnalistai? (3)

Linas V.Medelis

Žurnalistikos kokybė smunka mūsų akyse ne tik visuomenei reikšmingos tematikos pasirinkimo, meistriškumo, kalbos kultūros prasme. Žurnalistus į užribį stumia politologai, filosofai, istorikai, menininkai, mokslo specialistai ir praktikai. Žiniasklaidos žmonės, deja, jau senokai stovi už elementarių žurnalistikos etikos ir profesinės priedermės principų. Net tokių, kuriuos būtų galima pavadinti tiesiog paprastu „gatvės“ pilietiškumu ar padorumu. Nepaisant, kad antraštės klausimas gana naivus, pažvelkime į keletą pavyzdžių.

Anądien teko vienos valandos bėgyje internete žvilgterėti į Lenkų rinkimų akcijos atstovų – R.Tamošunienės ir V.Tomaševskio – spaudos konferenciją Seime ir netrukus per LRT televiziją pamatyti bei išklausyti Skaityti toliau

L.N.Rasimas. Lenkija neigia istorines ir teisines tiesas (21)

Liudvikas N.Rasimas | asmeninė nuotr.

Bendroji ekonominė ir eurozonos krizė parodė, kad nei centrinės Europos, nei Baltijos valstybės niekuo neprisidėjo prie tų sunkumų atsiradimo. Priešingai – jos parodė gerą organizuotumą, discipliną ir, pagaliau, ryžtą sunkumams įveikti. Tai akivaizdžiai pakeitė Europos Sąjungos senbuvių požiūrį į jas, taip pat ir didžiausią Lietuvos kaimynę – Lenkiją.

Atsirado realios šios šalies galimybės tapti regioniniu lyderiu, juo labiau, kad vengrai, čekai, slovakai, lietuviai pamiršo nuoskaudas ir bendrauja tarpusavyje pagarbiai. Deja, to nepasakysi apie visus. Net viešumoje nesislepiant pabrėžiama, kad lyderystę tarp sąjungininkų norima įtvirtinti kaip „didesnio ir mažesnio“ santykius, Skaityti toliau

L. V. Medelis. Beveik rimtai: Kur gyvena tomašiukai? Veseluvkoj! (10)

Linas V.Medelis | asmeninė nuo

Aleliuja! Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas gerokai prieš Velykas paskelbė džiaugsmingą žinią, kad po ketverių metų pertraukos darbą vėl atnaujina tarpparlamentinė Lietuvos–Lenkijos asamblėja. Pagaliau! Džiaugsmas yra beribis į plotį ir ilgas į ilgį.

Dar pernai gegužę mūsų Seimo narių grupė susitikime su Lenkijos seimūnais Belovežo girios lenkiškoje dalyje bandė tartis dėl parlamentinio forumo darbo atnaujinimo, mat lenkai tikriausiai pamiršo, kad tokį renginį organizuoti seniai dera jiems. Tada delegacijos vadovas liberalcentristas Jonas Liesys sakė, kad santykiai nutrūko dėl santykių nutrūkimo ir aukštos įtampos dėl įtemptų problemų, kurių turi Lietuva. Skaityti toliau

L.Tautkuvienė. Ar Seime tėra tik vienuolika Lietuvos patriotų?! (26)

Ligija Tautkuvienė | biciulyste.com nuotr.

Ketvirtadienį, kovo 15 d., Lietuvos Respublikos Seimo nario Gintaro Songailos iniciatyva Vilniaus miesto savivaldybei perduotas 11 Seimo narių pasirašytas pareiškimas dėl kovo 17 d. išduoto leidimo Lietuvos lenkų mokyklų streikų komitetams mitingui ir eitynėms. „Atsitiktinai ar ne, ši data sutampa su Lenkijos Respublikos ultimatumu Lietuvai prieš 74 metus (1938 m. kovo 17 d. – red.).  Sprendžiant iš pranešimų spaudoje ir kitų
duomenų, yra realių galimybių, kad šiame renginyje gali dalyvauti ir iš Lenkijos atvyksiantys kriminaliniai elementai. Tokiu būdu mitinge gali būti sukeltos riaušės, kurios paaštrintų ir taip gana įtemptus santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos, pasėtų nesantaiką tarp valstybių ir jų piliečių. Skaityti toliau

A. Butkus. Baltiškos pastabos (27)

Prof. Alvydas Butkus

Stebint kaimyninių slavų šalių santykius su Baltijos šalimis, krinta į akis Lenkijos politikos dvilypumas: Lenkija neturi jokių pretenzijų Latvijai dėl latvių kalba dėstomų dalykų mokyklose, nepaisant to, kad kai kuriose Latgalos vietovėse lenkų gyvena pakankamai daug. Kodėl Latvijos vykdoma politika Lenkijai nerūpi? Gal Latvija neturi savų tomaševskių?

Iš tikrųjų į Latvijos reikalus Lenkija nesikišo nuo pat šių šalių nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. Latgalos vadavimas iš bolševikų bendromis Latvijos ir Lenkijos karinėmis pajėgomis 1920 m. sausį yra pavyzdys, koks galėjo tada būti ir Lietuvos bei Lenkijos bendradarbiavimas. Tačiau Lietuvai Lenkija taikė kitokius standartus – juos akivaizdžiai iliustravo Suvalkų sutarties sulaužymas ir Vilniaus okupacija 1920 m. rudenį. Skaityti toliau