Žymos archyvas: Tomas Venclova
Išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (0)
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų komisija penktadienį, vasario 10 d. išrinko 2016 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Net pusę sąrašo sudaro Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistos knygos. Literatūrologai balsavo vos už du romanus – Sigito Parulskio ir Rimanto Kmitos.
Keturias valandas trukęs mokslininkų posėdis baigėsi įtemptu balsavimu, po kurio daliai kūrinių buvo užbraukta linija, o kiti į sąrašą įsispraudė paskutinę akimirką. Dėl pačių ryškiausių pernai išėjusių knygų nekilo didelių ginčų – jie išliko balų viršūnėje nuo pat diskusijos pradžios. Skaityti toliau
A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją? (40)
Lietuviška „holokausto industrijos“ biblioteka papildyta dar vienu kūriniu – pantomimos aktorius Arkadijus Vinokuras Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis išleido knygą „Mes nežudėme“. Nuo kitų šio žanro veikalų pastarasis skiriasi tuo, kad autorius kalbino 35-is „žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių lietuvių nusikaltėlių vaikus, vaikaičius, gimines“, duomenis apie juos surinkęs iš suklastotų sovietinių baudžiamųjų bylų. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kurio uždavinys – atkurti tiesą apie Lietuvos okupacijas 1939–1990 metais. Skaityti toliau
Nobelio premijos laureatą Č. Milošą Vilniuje primins akmenyje iškaltos jo eilės (video) (0)
Rugsėjo 26 d., Vilniaus senamiestyje, Bokšto ir Onos Šimaitės gatvių sankirtoje, naujas traukos objektas – atidengti Česlovo Milošo laiptai, ant kurių iškalti poeto eilių fragmentai, primenantys iš Lietuvos kilusį Nobelio premijos laureatą. Č. Milošas priklauso didžiausių Vilnių garsinusių kūrėjų plejadai. Tai pirmasis pasaulyje toks originalus didesnis Č. Milošo atminimo įamžinimas viešoje erdvėje. Iškilmėse Č. Milošo eilės skambėjo trimis kalbomis – angliškai lietuviškai ir lenkiškai. Skaityti toliau
I. Tumavičiūtė. Kodėl serbų žudynės iliustruoja „Mūsiškius“? (26)
Ši nuotrauka žinoma visiems, kas bent kiek giliau domisi nacionalsocialistinės Vokietijos nusikaltimais jos okupuotose teritorijose. Nuotraukos komentarų galima aptikti interneto svetainėse įvairiomis kalbomis. Esmė visur ta pati – serbų sušaudymas 1941 m. Rūta Vanagaitė apversta šios nuotraukos kopija papuošė savo knygos „Mūsiškiai“ ketvirtąjį viršelį.
Buvusios Jugoslavijos teritorijoje nuotraukos istoriją žino kiekvienas gimnazistas. Vokietijoje į ją buvo atkreiptas dėmesys 1961 m., kai vokiečių žurnale „Neue Illustrierte“buvo paskelbtos kelios nuotraukos, Skaityti toliau
L.V. Medelis. Pasmerkime visus. Tegyvuoja utėlės (63)
Šiomis dienomis paskelbtas dar vienas grupės inteligentų kreipimasis į visuomenę dėl poeto Justino Marcinkevičiaus užsipuolimų. Vėl. Vos ne mėnesį skaitančius ir žiūrinčius erzino vienas žiniasklaidos įkyriai brukamas rūpestis: ar tikrai esi tolerantiškas bei save gerbiąs pažangus Lietuvos gyventojas, jei lentynoje neturi dviejų svarbiausių gyvenimo knygų: viena – „Visi lietuviai žydšaudžiai“, antra – „Justinas Marcinkevičius yra kolaborantas ir sovietinis svoločius“.
Panelės Rūta Vanagaitė ir Nerija Putinaitė yra nekaltos dėl to, kad, aplinkui knibždant kolaborantams, negalėjo savo knygų pavadinti taip paprastai ir aiškiai kaip aš jas Skaityti toliau
„Rzeczpospolita“ J. Giedraičio vardo apdovanojimus gavo ir Lietuvos atstovai (4)
Varšuvoje įteikti dienraščio „Rzeczpospolita“ Jurgio Giedraičio (Jerzi Giedroyc) vardo apdovanojimai. Pirmąkart medaliais apdovanojo ir Lietuvos atstovus – jais pagerbti publicistas ir eseistas Tomas Venclova ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės institutas.
Tomas Venclova gimė 1937 m. Klaipėdoje, Antano Venclovos šeimoje, vėliau augo Kaune. 1946 metais šeima persikėlė į Vilnių.
1954–1960 m. Vilniaus universiteto Istorijos-Filologijos fakultete studijavo lituanistiką. Skaityti toliau
Lietuvių literatūra pristatyta Krokuvoje ir Zagrebe (0)
Lietuvių literatūra Krokuvoje ir Zagrebe
Savaitgalį baigėsi 19-oji Krokuvos knygų mugė, kurioje Lietuva prisistatė garbės viešnios teisėmis, o lietuvių rašytojai savo kūryba ir mintimis dalijosi Konrado literatūros festivalyje. Tuo tarpu Zagrebe, Kroatijoje vyko tarptautinis literatūros festivalis, kuriame šiemet ypatingas dėmesys buvo skiriamas Baltijos šalims.
Lietuvių ir lenkų santykiai: literatūroje ir stende
Krokuvos knygų mugės ir Konrado literatūros festivalio rėmuose vyko ne tik tradiciniai susitikimai su rašytojais nacionaliniame stende, koordinuotame Lietuvos kultūros instituto: mugės ir festivalio lankytojai buvo kviečiami susipažinti su lietuvių literatūra Skaityti toliau
Maskvoje išleista knyga apie mitų, legendų, mįslių ir paslapčių pilną Vilniaus miestą (0)
Maskvoje ką tik pasirodė Prano Vingio knygos „Vilniaus padavimai“, pasakojančios apie paslaptingąjį Vilnių, vertimas į rusų kalba – „Vilniaus padavimai ir legendos“ (Вильнюсские предания и легенды). Šios knygos vertėja dr. Marija Zavjalova ne tik puikiai ją išvertė, bet ir papildė tekstais iš originalios Vladislavo Zahorskio (Władysław Zahorski) leistos knygos lenkų kalba „Podania i legendy Wilenskie“, („Vilniaus padavimai ir legendos“). Tai Rusijos MA Slavistikos instituto Baltų-slavų tyrimų centro leidinys. Marija Zavjalova paskyrė ją savo mokytojo Nikolajaus Michailovo šviesiam atminimui.
Pirmiausia norėtųsi keletą žodžių pasakyti apie šios knygos rengėjus. Nikolajus Michailovas, kurio atminimui ši knyga yra skirta, buvo ne tik puikus savo srities specialistas – baltistas, baltų ir slavų mitologijos tyrinėtojas, Skaityti toliau
Vilniaus knygų mugėje detektyvinės istorijos veikėjais taps visi (0)
Nuo vasario 19 d. Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ užkariaus Vilniaus knygų mugė, jos literatūriniai įtariamieji ir tyrėjai – renginys keturioms dienoms atsigręš į Lietuvoje ir pasaulyje mylimą detektyvo žanrą. Mugėje netruks paslapčių, staigmenų ir intrigų, nes šios detektyvinės istorijos bendrininkais ir kūrėjais taps visi – daugiau nei 300 dalyvių iš 9 pasaulio šalių, daugybė autorių ir tūkstančiai apsilankiusių. Skaityti toliau
A. Kalėda. Lietuvybės ir lenkybės simbiozė (15)
Rugsėjo 19 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“, skirta 10-osioms Česlovo Milošo (Czesław Miłosz) mirties metinėms.
Platūs konferencijos užmojai, temų modeliavimas, suprantama, atitinka Nobelio premijos laureato raštuose ir darbuose įprasmintą idėjų turinį bei sklaidą, taip pat neblėstantį jo siekimą, kad abi tautos, kurioms pats poetas priklausė (-o), turėtų kuo daugiau sugyvenimo taškų. Skaityti toliau
T. Venclova dalyvaus diskusijoje apie šiandienos iššūkius lituanistikai (6)
Spalio 10 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakultete viešės Jeilio universiteto (JAV) profesorius Tomas Venclova. Profesorius dalyvaus Lituanistų sambūrio rengiamoje diskusijoje apie lituanistikai ir humanitarikai tenkančius dabarties iššūkius. Diskusija vyks 11 valandą Kristijono Donelaičio auditorijoje. Taip pat dalyvaus docentas Darius Kuolys ir dr. Mindaugas Kvietkauskas.
1977 metais iš okupuoto krašto į Vakarus emigravęs poetas, intelektualas, Skaityti toliau
Rudenį į Lituanistikos fakultetą atvyks keturi pasaulinio garso mokslininkai (1)
2014 m. rugsėjo-spalio mėnesiais Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete (Ševčenkos g. 31, Vilnius) lankysis net keturi pasaulinio garso mokslininkai. Bus galimybė paklausyti šių Lituanistikos fakulteto ypatingų svečių paskaitų:
RUGSĖJO 1-5 d. vyks Pizos universiteto (Italija) Literatūros ir lingvistikos departamento direktoriaus prof. Mauro Tulio (MAUR TULLI) paskaitos.
RUGSĖJO 15 d. – SPALIO 4 d. – Jeilio universiteto (JAV) profesoriaus TOMO VENCLOVOS paskaitos apie rusų literatūrą. Skaityti toliau
Lenkijos prezidentas apdovanojo lietuvių poetą ir vertėją T.Venclovą (2)
Lenkijos Nepriklausomybės dienos proga Lenkijos Respublikos Prezidentas Bronislavas Komorovskis už nepaprastus nuopelnus stiprinant tarpkultūrinį dialogą, humanizmo idėjų sklaidą ir kultūrinio Lenkijos paveldo populiarinimą Didžiojo kryžiaus ordinu apdovanojo rašytoją, vertėją, publicistą Tomą Venclovą.
Tomui Venclovai skirtas apdovanojimas yra aukščiausias ne Lenkijos Respublikos piliečiui skiriamas apdovanojimas. Skaityti toliau
T.Venclova apdovanotas aukščiausiu Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos apdovanojimu (1)
Varšuvoje, minint vieno geriausių literatūros žurnalų Lenkijoje „Zeszyty Literackie“ 30-ties metų jubiliejų, lietuvių poetas, eseistas, vertėjas Tomas Venclova buvo apdovanotas aukščiausiu Lenkijos Respublikos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos apdovanojimu – Auksiniu Gloria Artis medaliu.
Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Bogdanas Zdrejevskis (Bogdan Zdrojewski) apdovanojimą Gloria Artis Tomui Venclovai skyrė už nuopelnus kultūrai ir ilgametį bendradarbiavimą su žurnalu „Zeszyty Literackie“. Skaityti toliau
T.Venclovos poezija ir mintys apie Lietuvą (4)
Gruodžio 11 dieną 18.30 val. Lietuvos ambasadoje Berlyne įvyks susitikimas su vienu žinomiausių lietuvių poetu – Tomu Venclova. Vakaro metu poetas skaitys savo tekstus lietuvių kalba, dalysis mintimis apie Lietuvą, jos kultūrinius bei politinius kontekstus.
Rimvydas Šilbajoris rašė, jog T. Venclova – „poetų poetas“ ir „poezijos poetas“, S. Barancakas (Stanislaw Barancak) teigė, jog: „Tomas Venclova priklauso tam siauram XX a. išeivių iš Rytų Europos ratui ir priskiriamas prie tokių poetų kaip Jozefas Brodskis ar Česlovas Milošas, kurie darė įtaką pasaulinei poezijai ironija, dalyvavimu ir atsiskyrimu, moraliniu ir meniniu meistriškumu.“ Skaityti toliau
Poetas Tomas Venclova apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu (0)
Rugsėjo 11 d. poetui Tomui Venclovai Kultūros ministras Arūnas Gelūnas iškilmingai įteikė Kultūros ministerijos apdovanojimą – garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ poetui, vertėjui, eseistui, literatūros tyrinėtojui, publicistui Tomui Venclovai paskirtas už kultūrų dialogo stiprinimą ir humanistinių vertybių ugdymą.
Juvelyro Tito Simanonio unikalia technologija pagamintos juvelyrinės segės centre – sidabro apskritime – reljefinis aukso žirgas pegasas. Skaityti toliau
A.Patackas. Kvislingai (apie atvirą laišką dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo) (46)
Galima skaičiuoti, kiek dienų ar savaičių gyvavo Lietuvos valstybingumas 1941 metų vasarą, bet niekas nepaneigs, kad jis gyvavo. Galima kartoti, kad Lietuva kapituliavo 1940 metais, bet niekas nepaneigs, kad ji sėkmingai sukilo 1941-ųjų birželį. Visa tai birželio 23-iąją iškelia į vieną gretą su Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja.
Prof. Edvardas Gudavičius
Neseniai buvo paviešintas „Atviras laiškas dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo“, kuriuo smerkiama Lietuvos valdžia, kažkiek prisidėjusi prie perlaidojimo ir moralizuojama šia tema: Skaityti toliau
Filmas apie Česlovą Milošą – visiems televizijos žiūrovams (video) (0)
Du pirmuosius balandžio ketvirtadienius – balandžio 5 ir 12 dienomis 19:30 per Lietuvos televizijos antrąją programą (LTV2) visi televizijos žiūrovai galės pamatyti dokumentinį filmą „Česlovo Milošo amžius“.
Lietuviško dokumentinio filmo kūrimas yra tarptautinės kultūrinės programos dalis apie vieną ryškiausių XX amžiaus poetų, Nobelio literatūros premijos laureatą, kurio garbei Lietuvoje ir Lenkijoje 2011-ieji buvo paskelbti Česlovo Milošo metais. Skaityti toliau
A.Piročkinas. Dideliems žmonėms leidžiama klaidinti visuomenę (22)
Arnoldas Piročkinas, www.aidas.lt
Profesorių Alfredo Bumblausko ir Tomo Venclovos pokalbio sukeltos mintys
Lietuvos radijo programa „Klasika“ šiemet išskirtinai pažymėjo valstybinę šventę Liepos šeštąją: jos išvakarėse, liepos 5 d., antradienį, kaip paprastai, 14 val., buvo paskaitai skirta laida. Šį kartą į ją pakvietė du garsius profesorius – Alfredą Bumblauską ir Tomą Venclovą. Jie ne tik profesoriai: pirmasis išmoningas istorijos problemų interpretatorius ir artistiškas televizijos laidų vedėjas; antrasis – iškilus poetas, vertėjas, pasaulinės literatūros žinovas, garsių intelektualų artimas bičiulis. Skaityti toliau
A.Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą? (1)
Pirmojo pasaulinio karo metais susidarė palankios aplinkybės Lietuvai ir Lenkijai išsivaduoti iš daugiau nei šimtmetį trukusios okupacijos ir sukurti nepriklausomas valstybes. Abiejų valstybių kūrėjai politikai savo tautas vadino istorinėmis, deklaravo atkuriantys valstybingumą, tačiau sukūrė tautines valstybes. Konfliktas dėl sienų virto karu, kurio metu Vilniaus kraštas atiteko didesnei ir stipresnei Lenkijai.
Dr. Edmundas Gimžauskas (1) rašė, kad Vakarų valstybėms buvo nepriimtina tai, kad J. Pilsudskis istorinio valstybingumo teises įrodinėja karine jėga ir moderniosios Lenkijos imperializmo labui. Jos ryžosi šiame ginče lietuviškai alternatyvai suteikti lygias galimybes, Skaityti toliau
A. Martinkus. Apie inteligentų „verkšlenimą“ (1)
Geriau būti nepatenkintu Sokratu negu patenkinta kiaule.
John Stuart Mill
Esama inteligentų verkšlenimo, tačiau esama ir pasaulėjautos, kuri tai, kas sveikam moraliniam jausmui atrodo juoda, sau (ir kitiems) vaizduoja esant balta. Šiai pasaulėjautai XXI a. pradžioje atstovauja visas spektras įsitikinimų ir nuomonių, pradedant tvirtinimu, kad dėl visuotinio atšilimo kalta ne žmogaus veikla (ir kad viskas susitvarkys savaime), baigiant Lietuvos ministro pirmininko viename interviu pareikšta mintimi, kad masinė lietuvių emigracija yra „normalus“ procesas, liudijantis, jog lietuviai „yra drąsi tauta“. Tokią pasaulėjautą (nuoširdžią ar per prievartą sau ir kitiems brukamą – kitas klausimas) galima pavadinti „nusikalstamu optimizmu“. Skaityti toliau
