Žymos archyvas: Tėvynė

A. Juozaitis. Pasaulis Lietuvai pražus, kai Lietuvos pasaulyje nebus (11)

Skęsta | L.V. medelio nuotr.

Pirma tezė. Apie dvigubą pilietybę prikalbėti kalnai žodžių ir išlietos jūros jausmų.

Ponai, o kodėl tik apie dvigubą pilietybę? Kodėl jau kelis dešimtmečius Globalios Lietuvos aktyvistai tik jos ir reikalauja? Juk kalba turi būti erdvesnė, rimtesnė. Reikia atidengti visas kortas, ponai, nes jūs juk norite daugiau. Nebe už kalnų metas, kai pasauliniam jaučiui teks kibti už ragų ir turėti kišenėje nebe du, o tris, keturis ir daugiau pasų. Kaip loterijos bilietų. Arba kaip daugpatystę liudijantį sąrašą. Skaityti toliau

P. Urbšys. Didžioji Ramūno Karbauskio kaltė (75)

Povilas Urbšys | asmeninė nuotr.

Praūžus valdančiosios koalicijos sudarymo batalijoms, Andrius Kubilius, vienas iš pagrindinių TS-KD partijos apologetų, ir vėl ištraukė „didžiąją“ Rusijos kortą. Šį kartą savo didįjį pirštą jis nukreipė į Ramūną Karbauskį.

Vienam iš lietuviško neoliberalaus-konservatoriško sparno lyderių pasirodė daugiau negu aišku, kad vos dešimtadalis R. Karbauskio verslo apimčių su Rusija prilygsta – nei daug, nei mažai – Viktoro Uspaskicho praeityje vykdytam verslui, kurio net 90 proc. pelno sudarė pajamos, gaunamos iš Gazpromo dujų prekybos.

A. Kubilius nustatė, kad R. Karbauskio verslas „tiesiogiai priklauso nuo įtakingiausių Skaityti toliau

Seimas pritarė XVII Vyriausybės programai (video, nuotraukos) (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas posėdyje pritarė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pateiktai septynioliktosios Vyriausybės programai, kurią parengė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos koalicija. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIP-174) balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 40 Seimo narių. Seimui posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritarus jos programai, naujai paskirti ministrai prisiekė ir pradėjo eiti pareigas. Naujoji Vyriausybė gavusi įgaliojimus veikti privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones savo programai įgyvendinti.

Skaityti toliau

Airijos lietuvių jaunimą subūrė projektas „Atgal į Lietuvą“ (11)

URM nuotr.

Lietuvos ambasadorė Airijoje Rasa Adomaitienė Dubline spalio 15 dieną surengtoje konferencijoje „Atgal į Lietuvą“ paragino jaunimą grįžti į Tėvynę ir, naudojant svetur sukauptą patirtį bei žinias, prisidėti prie ekonomikos, gerovės ir pilietinės visuomenės stiprinimo.

Projekto „Atgal į Lietuvą“ lyderiai, gimę ir užaugę Lietuvoje, bet ilgiau ar trumpiau gyvenę  emigracijoje, Linas Stankus, Justė Vižinytė, Irma Milišauskaitė, Gediminas Tamulynas papasakojo, kokiu būdu jų klajonės po pasaulį ir paieškos tapo sėkmės istorijomis bei pabrėžė, kad savų idėjų realizacijai Lietuvą pasirinko ne atsitiktinai, o vedami patriotiškų paskatų. Skaityti toliau

Jiezne atidengta įamžinimo lenta Nepriklausomybės kovų savanoriams pagerbti (0)

kam.lt nuotr.

Rugsėjo 25 d. Jiezne krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atidengė įamžinimo lentą Nepriklausomybės kovų savanoriams pagerbti.

Renginys pradėtas Šv. mišiomis Jiezno parapijos bažnyčioje, po kurių  visi atminimo renginio dalyviai dalyvavo eisenoje iki paminklo vietos. Pranešėjai skaitė patriotines eiles apie Lietuvą. Įamžinimo lentos atidengimo ceremoniją vainikavo Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos karių salvės, žuvusieji pagerbti tylos minute. Skaityti toliau

Valdančiųjų aklumas tautą užkrėtė abejingumu (4)

Gediminas Kairys. Kazimiero Linkevičiaus nuotr.

1991 metų sausį, kai atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę traiškė rusų kariuomenės tankai, Gediminas Kairys ėjo sargybą su šautuvu ant Aukščiausiosios Tarybos stogo. Netrukus aplinkybės buvusį kaunietį nuvedė į Ameriką, o po daugiau nei dvidešimties metų jis sugrįžo ir įsikūrė Birštone. Nuo tol jo ginklas esąs teisingas žodis, atviras nuomonės sakymas ir tikėjimas tuo, ką sako. „Abejingas žmogus – miręs žmogus. Aš dar nenoriu mirti“, – teigia daugeliui akcijomis už Lietuvą, jos simbolius, lietuvybę žinomas vyras. Savo poziciją jis daugiau rėžia Amerikos lietuvių spaudoje, bet jo atvirų laiškų yra sulaukęs ne vienas aukštas mūsų politikas. Skaityti toliau

G. Baliukevičius. Pastatytas paminklas tremtiniams Galiašore (3)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Septyni asmenys 2015 m. rugsėjo 15 d. planavo išvykti į Sibire esančią Permės sritį, į kurią 1945 m. buvo ištremta apie 4500 žmonių iš Lietuvos. Šiame krašte esančioje Galiašoro gyvenvietėje jie ketino sutvarkyti tremtinių kapines ir pastatyti paminklą, skirtą ten mirusiems tremtiniams atminti.

Projekto sumanytojai dalyvavo konkurse geridarbai.lt, tačiau prizinės vietos ir atitinkamos pinigų sumos nepavyko laimėti. Tuomet VGTU „Inžinerijos“ bėgimo mėgėjų klubo, kuriam priklauso šių eilučių autorius, prezidentas Stasys Čirba kreipėsi į visuomenę, prašydamas  paremti kilnią iniciatyvą nors ir nedideliu įnašu. Taurūs tautiečiai atsiliepė į kreipimąsi, paaukojo 1370 eurų, bet paminklo statybai paskaičiuota suma – apie 5000 eurų, – trūkumas nemažas. Pakankamos sumos kelionei tąsyk nesurinkus, teko kelionę atidėti. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Sąjūdžio pamoka: sunku būti Tauta (43)

Vytautas Radžvilas

Prof. Vytauto Radžvilo pranešimas, skaitytas Vilniaus forumo organizuotoje konferencijoje „Lietuva rinkimų išvakarėse: ar nušvis sąjūdinės vilties spindulys?“.

Galvodamas, ką pasakyti šią dieną, prisiminiau ne tik jau mus palikusius bendražygius, bet ir visus tuos, kurie dažnai klausia: „Kodėl taip įspūdingai pradėtas žygis šiandien neretai verčia nusivilti ir nuleisti rankas?“. Atsakymų į šį klausimą yra ieškoma, nors dažnai jų nerandama. Dažnai mėginama save įtikinti, kad tai, kas įvyko, yra viso labo apmaudus nelemtas nesusipratimas, kurio buvo galima išvengti, jei būtų pakakę geros valios, politinės išminties bei vienybės. Mano atsakymas į šį klausimą, apmąstytas per daugelį metų, iš esmės suformuluotas šios kalbos pavadinime. Skaityti toliau

Pasaulio lietuvių vienybės dieną atidengtas stogastulpis Prezidento A.Smetonos gimtinėje (0)

Stogastulpio atidengimas_rengėju nuotr

Minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė kartu su Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke Dalia Henke atidengė stogastulpį Užugiryje, Ukmergės rajone. Tai Pasaulio lietuvių bendruomenės dovana Prezidento Antano Smetonos gimtajam kraštui.

Sveikindama visus susirinkusiuosius parlamento vadovė džiaugėsi tautiečių vienybe, peržengiančia kasdienybės rėmus. „Kartais mums, gyvenantiems čia, atrodo, kad jūs esate kažkur toli, kad mes gyvename savo reikalais, o jūs – savo. Bet iš tiesų taip nėra. Skaityti toliau

Apie Valstybės ir tautos šventes parodoje „Prioritetų pasjansas“ (1)

Prioritetu_pasjansas_istorineprezidentura.lt

Liepos 1 d. 16.30 val. Istorinėje Prezidentūroje atidaroma paroda „Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.)“

Ar mes pasiruošę valstybės šimtmečiui? Ar valstybės galvos suvokia, kokia tai puiki galimybė suvienyti Lietuvos žmones ir nustatyti naujus valstybės prioritetus? Ar regioninės politikos spragos nenulems to, kad didžioji dauguma Lietuvos piliečių niekaip nepaminės šios sukakties arba paminės ją ant sofos žiūrėdami šventės transliacijas iš sostinės? Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Garbanota alyvos šakelė (1)

aukuras_R.Jasukaitiene

Prisimenu tokį pat žydintį pavasarį… Lietuvių kalbos mokytoja mus, Seredžiaus vidurinės mokyklos vienuoliktokus, nusivedė į kabinetą, kuriame buvo televizorius – bene vienintelė techninė mokymo priemonė mokykloje. Klausėmės laidos apie K.Donelaičio „Metus“. Bet įsiminiau visai ką kita, o būtent, poeto Algimanto Mikutos retorinį klausimą, kurio pažodžiui jau nepakartosiu: ar 21-ajame amžiuje bus vietos Poezijai? Ar žydės garbanota alyvos šakelė? Kaip dar toli anuomet buvo 21-asis amžius! Kiek daug per tą laiką įvyko! Ir realiame gyvenime, o dar daugiau –  žmogaus sieloje… Ar naujų technologijų pasaulyje tebežydi poezijos alyvos? Ar – garbanotos? Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Apie mitus ir prigimtinę religiją (61)

daiva-vaitkeviciene

Gyvendami tirštoje mitų ir ideologijų apsuptyje, turėtume įsisąmoninti, kad mitas yra ne kas kita, kaip vaizdinis vertybių perteikimo būdas.  Kaip nėra visuomenės be vertybių, taip nėra ir visuomenės  be mitologijos. Kai  istorikai kalba apie didįjį istorinį pasakojimą ir ragina „tautinį“, „lietuvišką“ istorijos pasakojimą keisti nauju, „pilietiniu“, „europietišku“, tai yra ne kas kita, kaip  naujo mito kūrimo pastangos. Jų dėka tokie mitai kaip, sakysime,  Dariaus ir Girėno, įkūnijantys pasiaukojimą vardan Tėvynės idėją,keičiami pasakojimais apie herojus, nusipelniusius Lietuvos ryšiams su Vakarų Europa(pvz., anot Rasos Čepaitienės,  2003 m., rengiantis Lietuvos stojimui į ES, „buvo ypač Skaityti toliau

E. Nekrošius: Mūsų kaltė tik ta, kad esame (24)

Eimuntas Nekrošius_Stasio Zumbio nuotr.

„Argi mes patys priimame sprendimus?“, – paklaustas apie Lietuvos būklę, liūdnai šypteli vienas garsiausių teatro režisierių nūdienos Europoje – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiojo kryžiaus kavalierius Eimuntas Nekrošius, – „Tedarome tai, ką mums padiktuoja Europa. Juk nuolat esame gąsdinami: „Jeigu jūs nebūsite su mumis – pražūsit“. Beje, mums ir sovietai tą patį sakydavo“…

– Šviesaus atminimo režisierė Dalia Tamulevičiūtė mėgdavo sakyti: „Jeigu mes tai rodome scenoje, vadinasi jums, mieli žiūrovai, to reikia“. Kitaip tariant, režisieriaus misiją ji suvokė tarsi pedagogo, atsakingo už dvasinį Tautos ugdymą. Skaityti toliau

Prieš ketvirtį amžiaus nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai – sveikinimai iš viso pasaulio (nuotraukos) (0)

Kupiškio rajono Šimonių pagrindinė mokyklos nuotr.

„Lietuva, būk graži, protinga, mylima, dainuojanti, rūpestinga, daininga…“

„Mylėkime savo šalį ir stiprinkime ją savo prasmingais darbais…

„Lai neišblėsta aistra laisvei…“

„Linkime, kad Lietuva augtų, žaliuotų ir spalvomis mirgėtų…“

Linkėjimų ir sveikinimų, panašių į šiuos, 26-asias Nepriklausomybės atkūrimo metines švenčianti Lietuva sulaukė iš Danijos, JAV, Suomijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos – daugiau nei 20 pasaulio šalių. Skaityti toliau

D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį (36)

dr. Dainius Razauskas | respublika.lt, S.Venckaus nuotr.

Istorinę atmintį, moralines, emocines ir dvasines tautos dominantes saugantys nacionaliniai simboliai spinduliuoja pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą formuojantį, individus į tautą telkiantį, nacionalinį sąmoningumą ir prigimtines kultūrines šaknis palaikantį lauką, sergstintį tautą nuo išsivaikščiojimo ir ištirpimo pasaulio mišrainėje.

Šiandien, kai sistemingai niekinami bei naikinami lietuvių tautos dvasinę teritoriją sergintys simboliai, apie jų svarbą ir būtinybę juos ginti kalbamės su žinomu mitologu, mokslų daktaru Dainiumi RAZAUSKU. Skaityti toliau

Ar būti patriotu (ne)madinga? (8)

Ekskursija Stebykloje_ is interneto nuotr.

Kiek šiandien svarbi meilė ir pagarba savo šaliai, jos tradicijoms, istorijai ir kultūrai, ar šiuolaikinėje mūsų valstybėje dar yra vietos pilietiškumui? Atsakymų į šiuos klausimus bus ieškoma lapkričio 6-7 dienomis švietimo parodoje „Mokykla 2015“, kurioje šiais metais pilietiškumo ugdymui skiriamas ypatingas dėmesys.

Kaip sako Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros docentė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, šiuo metu Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos yra atsakingos už jaunosios kartos pilietinio aktyvumo skatinimą, mokinių pilietiškumo ugdymą kuriant atvirą pilietinę visuomenę. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Greta nenuspėjamo kaimyno… (pirmadienio mintys) (5)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kol Lietuva murkdosi savo sultyse (internetinis balsavimas, augantys bankų mokesčiai, Premjero žento aferos, Prezidento našlės renta ir būstas, vienas kitas skandaliukas), aplink ją ir tolėliau nuo jos bręsta strateginiai kataklizmai.

Na, Švedijos karališkųjų sutuoktinių vizitas Lietuvoje – neeilinis įvykis, lyg ir vertas pasididžiavimo, tačiau vargu ar verta jį pervertinti. Pabuvojo, pasišypsojo, patvirtino tai, kas seniai aišku, palaikė mūsų pozicijas, mes – švedų, aplankė svarbius energetikos ir pramonės objektus, apsikeitė dovanėlėmis. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Ar mokome ir mokomės to, ko reikia ir taip, kaip reikia? (2)

2011-09-01-rugsejo-1-oji-prezidente-moletuose3

Rugpjūčio 26 d. Lietuvos Edukologijos universitete (LEU) vyko Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) organizuojama konferencija „Mokinių pasiekimai. Ką turime daryti kitaip?“. Pagrindinė diskusijos tema: „Ko gero didžiausia švietimo sistemos yda yra tai, kad mokome (mokomės) to, ko nereikia, bet nemokome (nesimokome) to, ko reikia. Jeigu ir mokome (mokomės) to, ko reikia, tai būtinai taip, kaip nereikia…“

Man teko padėti organizuoti savivaldybių politikų diskusijas šiais klausimais ir pristatyti konferencijai jų pasiūlymus. Šaunu, jog pavyko iškelti aktualias problemas ir jų sprendimo būdus tiek ministerijos, savivaldybės kompetencijų ribose. Diskusijų metu buvo iškelta daugiau kaip dešimt aktualių problemų: nuo materialinės bazės iki tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Skaityti toliau

L. Kontrimas. Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija (1)

Linas-Kontrimas_ DELFI .K.Cachovskio nuotr

Paradoksas, tačiau prabangos apmąstyti savo istorinę egzistenciją laisvai, be išorinių trukdžių ir vidinių nesusipratėlių, turėjome labai nedaug.

Net ir gavę trumpus, lauktus šansus, kalbame kalbas apie tai, kaip nusileisti, atsitraukti, prisitaikyti. Kada kalbėsime apie būtinybę išplėsti savo kultūrinę įtaką? Būtinybę susigrąžinti savo kalbinės erdvės kontrolę? Keli šimtai metų priespaudos išdegino skaudžią žymę. Drįstu manyti, kad okupacijų išdegintose mąstymo dykrose dar ilgai nevešės šiuolaikiška, kritiška, sveiko humoro turinti lietuviška mintis. Jos vietoje, sakytų pesimistas, želia pigi vartotojiškos kultūros kalbinė susena, sėkmingai tręšiama chamiška verbaline trąša, taip būdinga naujam internetiniam kalbos vartotojų “alitui”. Bet nesu pesimistas, todėl rašau, kad tokioje dirvoje jau pakanka mėšlo ir kitoms kalbinėms bei mąstymo kultūroms bręsti. Jos tą ir daro. Skaityti toliau

Lietuvos jaunimas nori ginti laisvę ir Tėvynę (nuotraukos) (0)

prezidente sveikina pirmuosius karius-savanorius_lrp.lt

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje, kur pasveikino pirmuosius privalomąją karo tarnybą pradėjusius karius. Šiame batalione devynis mėnesius truksiančią karinę tarnybą pradėjo 495 jaunuoliai – visi jie tarnauti Tėvynei nusprendė savanoriškai.

Butigeidžio dragūnų batalione Prezidentė apžiūrėjo gyvenamąsias, mokymosi, laisvalaikio patalpas, bendravo su tarnybą pradedančiais būsimaisiais Lietuvos kariais. Skaityti toliau

Įstojo, bet nori eiti tarnauti Tėvynei – universitetas palauks? (0)

Sarunas Vanagas_asm.nuotr

„Įstojau į universitetą, tačiau noriu eiti į kariuomenę ir grįžti mokytis kitais metais“, – su tokia dilema susidūrė Šarūnas Vanagas ir dešimtys kitų jaunuolių, pasiryžusių tarnauti Tėvynei, tačiau bijančių prarasti valstybės finansuojamą vietą aukštosiose mokyklose.

Iš Visagino kilęs vaikinas jau nuo pat vaikystės žavisi kariuomene, tad nuo rugpjūčio 24 dienos pradeda savanorišką karo tarnybą Dragūnų batalione Klaipėdoje. Nors jau žinojo, kad devynis mėnesius valgys kareivišką košę, abiturientas pateikė dokumentus ir įstojo ne tik ten, kur svajojo, bet ir pakliuvo tarp už mokslą nemokėsiančių studentų.

„Norėjau pažiūrėti, kaip seksis, ar pavyks pakliūti į norimą specialybę, tad nelaukiau kitų metų. Kažkur buvau skaitęs, jog universitetas gali išsaugoti mano vietą, tačiau nieko konkretesnio neradau“, Skaityti toliau

Okupacijos ir genocido dieną priminti ir paskutinės tarpukario Vyriausybės narių likimai (0)

Gedulo dienos minejimas.kam.lt

Minint okupacijos, genocido ir sovietmečio represijas, birželio 15–ąją įvairių kartų žmonės tradiciškai susirinko prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje. Lietuvos kančių kelią prisiminė aukščiausi šalies politikai, Seimo ir Vyriausybės nariai, garbingo amžiaus buvusių tremtinių būrys, gražus jaunimo žiedas.

Okupacijos aukų pagerbimo iškilmėse kalbėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, kad žodžiai „okupacija“, Skaityti toliau

Antakalnio kapinėse bus atidengtas paminklas žuvusiems už Tėvynę (0)

paminklas Antakalnio kapinese_kam.lt

Birželio 15 d., minint Gedulo ir vilties dieną, Vilniaus Antakalnio kapinėse bus atidengtas paminklas, skirtas simboliškai įprasminti žuvusiesiems ir nukankintiems tolimose tremties vietose po 1940 birželio penkioliktosios, dienos, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.

Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvaus Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Majoras Jonas Vytautas Žukas. Skaityti toliau

Brangindami tradicijas, branginame ir savo valstybę (video, šventės dienotvarkė) (2)

Prezidente Skamba kankliu atidaryme_lrp.lt

Gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai“. Keturiasdešimt trečius metus vykstantis renginys yra seniausias folkloro festivalis Lietuvoje – vienas didžiausių šiemet švenčiamų Etnografinių regionų metų įvykių.

Prezidentės teigimu, minėdami Etnografinių regionų metus, dar kartą parodome, kad vertiname ir gerbiame savo autentišką liaudies kultūrą, mokame didžiuotis unikaliais Lietuvos papročiais ir tradicijomis. Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Lietuvos apokalipsė (I) (5)

daiva-tamosaityte-feisbuko-nuotr

Kol pavasaris skleidžia svaiginančius kerus, sprogsta lapais ir žiedais, o pirmieji asmenys su šypsenomis sodina Lietuvos valstybės 100-mečiui skirtus, bet kažkodėl „Europos“ parkus ir renka iš pakrančių šiukšles, šiam parodomajam entuziazmui, primenančiam leninines talkas, akompanuoja niūrūs pasaulio įvykiai. Stichinės nelaimės nuo potvynių iki žemės drebėjimų, augantis chaosas ir žudynės Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje sudaro idealias sąlygas politiniams marodieriams pelnytis šių sunkumų sąskaita ir žvejoti drumstame vandenyje, kokiu iš tiesų virsta iki šiol buvęs gana aiškus pasaulis. Skaityti toliau

E. Aleksandravičius: Nesame jokia pasmerktoji žemė (8)

Aleksandravicius E.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Egidijus Aleksandravičius tiki, kad sėkmingos Lietuvos garantas – jaunimas. Tačiau ne bet koks, o išsilavinęs plačiąja prasme. „Esu įsitikinęs, kad tikrasis universitetinis išsilavinimas apima ne tik profesines žinias, bet turi ugdyti ir moralinį jautrumą, principingesnį, inteligentiškesnį gyvenimo vertinimą. Tik tokio žmogaus rankose yra didžiausias mūsų ateities šansas – tai elementari išmintis. Priešingu atveju, jaunimas bus tik darbščių, be galo agresyvių ir aktyvių rinkos žaidėjų srautas“, – teigia profesorius. Skaityti toliau

Kviečia paroda, skirta jubiliejinei Lietuvos dainų šventei „Čia – mano namai“ (0)

aut. Martynas Vidzbelis DAINU SVENTE 2014

Balandžio 22 d., trečiadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius) vyks paroda, skirta jubiliejinei Lietuvos dainų šventei „Čia – mano namai“.

Renginyje dalyvaus Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Marija Drėmaitė, Lietuvos liaudies kultūros centro ir Dainų šventės direktorius Saulius Liausa, Skaityti toliau

K. Graželiūnaitė. Kam reikalinga Lietuvos valstybė? (13)

Karolina Graželiūnaitė | asmeninė nuotr.

Rašinys iš „Pro Patria“ Kovo 11-osios proga surengto moksleivių rašinių konkurso.

Lietuvos valstybė reikalinga visiems mūsų piliečiams. Mes užaugome žemėje, kuri turi nuolatinę valdžią, nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją, negalime išsižadėti savo šaknų. Mūsų visų tėvynė lyg garbintas protėvių šventasis ąžuolas, užaugęs aplaistytoje ašaromis ir krauju gimtojoje žemėje, menantis didžią, bet kartu ir labai skaudžią tautos istoriją… Karai, tremtys, persekiojimai, kalbos ir kultūros, mūsų tapatybės naikinimas, žuvusiųjų už laisvę aukos – puslapiai, kuriuos privalome atversti ir niekada nepamiršti, kas esame ir kam esame… Skaityti toliau

Ar savo vaikams rodėte Lietuvą? (1)

Gediminas Zilys_respublika.lt

Su žinomu kūrėju ir muzikantu, roko grupės „Skylė“ bosistu ir folkroko grupės „Atalyja“ lyderiu Gediminu Žiliu – žmogumi, saugančiu ir puoselėjančiu visa, kas lietuviška, ir mokančiu dainuoti be išimties visas 3000 išlikusių lietuviškų sutartinių, šiandien kalbamės kaip su trijų vaikų tėvu, klausdami jo, kaip galėtume savuosius vaikus pamokyti mylėti Lietuvą. Skaityti toliau

L. Milčius. Lietuvos vardo nešėjas (1)

algirdas-patackas-ir-leonas-milcius-l.milciaus-nuotr

Sąjūdžio ir politikos bendražygiui Algirdui Patackui

Didysis Penktadienis – tiktai pradžia
Kelionės nuo Žemės Golgotos,
Į ten, kur sutinka Šviesa ir Tiesa,
Svajonės, čia veltui ieškotos.

Prasmingo gyvenimo kelias sunkus,
Akmenuoti kalnai — ne kalva.
Tik motina šaukė ir ėjo sūnus,
O šaukė: „Litua“ — Lietuva. Skaityti toliau