Nastazija Kairiūkštytė. Lydos lietuviai ir jų siekiai išlaikyti lietuvybę (1919–1939) (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 134–151). Ištraukos:
Lydos kraštas siejamas su jo administracinėmis apskrities ribomis. Tačiau šios ribos nebuvo nuolatinės. Priklausomai nuo administracinių pokyčių didėjo arba mažėjo apskrities teritorija. 1913 m. Lydos apskritis užėmė 4,9 tūkst. kv. km plotą, kuriame buvo 237,6 tūkst. gyventojų. Jie gyveno 23 valsčiuose, apėmusiuose 1,1 tūkst. kaimų.
Pasak istorinių šaltinių, Lydos kraštas yra etninės lietuvių žemės, išsidėsčiusios Nemuno intakų Ditvos ir Gaujos baseinuose. Po III Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo (1795 m.) Lydos apskritis, patekusi carinės Rusijos priklausomybėn, Skaityti toliau
Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.
Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau
Mažiausiai 292 vilkai ir 97 lūšys gyvena Lietuvos miškuose. Tai rodo vasario pradžioje atlikta šių gyvūnų apskaita.
Šią apskaitą vykdė miškų urėdijų, valstybinių gamtinių rezervatų direkcijų darbuotojai, joje dalyvavo visuomeninių organizacijų atstovai, medžiotojai.
2013 m. suskaičiuota, kad Lietuvos miškuose gyveno 208 vilkai. Skaityti toliau
Intensyvėjant globalizacijai ir Lietuvos integravimui į Europos sąjungą, vis aktualiau iškyla klausimas kur yra riba tarp nepriklausomybės ir jos netekimo. Kur mes išliekame kaip suverenas, o kur esame tik autonomija su tam tikra savivalda? Manau šių klausimų uždavimas ir sąžiningas atsakymas į juos yra esminė kryptis bet kuriam sava tauta ir jos valstybingumu susirūpinusiam asmeniui ar organizacijai. Gautas atsakymas parodys realią situaciją kurioje mes esame ir kokiu keliu turime eiti.
Pradėkime nuo paprasčiausių sąvokų. Žodis Nepriklausomybė: Šalies arba valstybės nepriklausomybė reiškia visišką jos gyventojų savivaldumą arba Skaityti toliau
Referendumo iniciatyva atsirado ne lygioje vietoje. Ją iššaukė Lietuvos žemės aferos. Bet kyla klausimas – kas jų autoriai? „Seimo nariai, padarę pasaulio praktikoje negirdėtą absurdą – svarbiausią ir visame pasaulyje pripažintą nekilnojamąjį turtą – žemę – pavertę kilnojamuoju ar persikeliamuoju į prestižiškiausias vietas turtu, turėjo dingti visiems laikams iš įstatymų leidybos institucijos. Bet nedingo. Dar daugiau – ir šiandien jie puikuojasi renkamųjų ar išrinktųjų sąrašuose. Vadinasi, iš tos klaidos nepasimokyta. O ar norima pasimokyti iš klaidos be apribojimų užsienio piliečiams parduoti žemę, Skaityti toliau
Balandžio 22 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Kijeve susitikęs su Ukrainos gynybos ministru pulkininku generolu Michailo Kovaliu aptarė saugumo situaciją Ukrainoje, galimą Lietuvos paramą stiprinant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG steigimo klausimus. Abu ministrai pareiškė abipusį suinteresuotumą tęsti ir aktyviai plėtoti bendradarbiavimą gynybos srityje.
Susitikime ministras J. Olekas išreiškė Lietuvos paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui. „Mes Skaityti toliau
Prisimenu puikią TV laidą „Svetimo skausmo nebūna“. Nors joje daugiausiai buvo kalbama apie neįgaliuosius, sunkių ligų iškamuotus ir šiaip bėdosna patekusius žmogelius, atjauta ir pagalba nelaimingiesiems nurodė, kur slypi tautos gyvastis, išlikimo galimybės, atsparumo kodas. Šį laidos pavadinimą labai tiktų perkelti ir į politiką, kai Maidanas gedėjo šimto žuvusiųjų, suluošintų, kai Lietuva dalį jų priglobė ir gydė, o dabar jautriai ir neramiai reaguoja į Krymo aneksiją ir iš savo patyrimo išgyvena, kas gali nutikti su ten gyvenančiais totoriais ar šiaip kitamaniais. Skaityti toliau
Svarstant referendumo klausimą, dera suvokti vieną aiškų dalyką. Žmonės, kurie pasirašė dėl referendumo, nėra nei apgauti, kaip dažnai bandoma įtikinti, nei kažkuo susivilioję, nei siekiantys savų kažkokių tikslų – jie tiesiog norėjo pasirodyti, kad yra politiškai įgalūs.Klausimas čia esminis – apie politinį visuomenės įgalumą.
Visuomenės dalis pareiškė norą susigrąžinti iš jos atimtą politinę galią. Kitaip tariant, tą galią per referendumą atsiimti iš partinės nomenklatūrinės valdžios. Todėl tokia –žvėriška visų orientacijų valdžios žmonių neapykanta referendumo organizatoriams ir rėmėjams. Skaityti toliau
Skandalingos nuogirdos apie tai, kad kaimynai esą pretenduoja į mūsų teritoriją, kad siautėja informaciniai karai, kurie verčia iš postų ne tik valstybės vadovus, bet griauna ir valstybės pamatus, graso nacionaliniam saugumui, negali palikti abejingų. Vienokia ar kitokia kaimynystė visada suformuoja terpę istoriniams ginčams.
Jeigu tarp šalių santykiai normalūs, šie ginčai taip ir baigiasi mokslinėmis diskusijomis, tačiau jeigu tai savotiškos pafrontės valstybės, tuomet gali nugriaudėti ne tik propagandiniai, bet ir rimto konflikto pabūklai. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.
Nieko nuostabaus, kad baltarusiai (gudai) siekia savintis LDK autorystę. Ši tauta, jeigu tokia kaimynus galima vadinti, amžių amžiais ieško savo identiteto, savo šaknų ir išskirtinių iš kitų slavų bruožų. Skaityti toliau
Straipsnyje aptariama pilietiškumo ugdymo problema šiuolaikinėje postsovietinio regiono visuomenėje. Naujausių socialinių procesų analizė atskleidžia ir visuomenės susiskaldymą, pilietinių nuostatų devalvaciją bei ryškų nemažos visuomenės dalies ekonominį ir politinį neišprusimą. Vadinamoji vartotojų visuomenė vis silpniau suvokia savo atsakomybę ir galimybes dalyvauti sprendžiant tiek vietinės bendruomenės, tiek nacionalinio ir tarptautinio lygmens problemas. Visuomenės nusivylimą ir abejingumą rodo vis pasyvesnis gyventojų dalyvavimas savivaldybių tarybų rinkimuose ir vis mažesnis pasitikėjimas į šias tarybas išrinktais asmenimis. Skaityti toliau
Liepos 3 d. 16 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje atidaryta unikali paroda „Sub signo nobilitatis: Po kilmingumo ženklu“. Paroda skirta Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, joje atsispindi Lietuvos valstybės vieta ir reikšmė Europoje, nuo savarankiškos valstybės iškilimo XIV a. iki pat jos žlugimo 1795 m.
Šioje parodoje eksponuojama tai, kas apibūdina valstybės – taip pat ir Lietuvos – statusą tarp kitų regiono šalių: įvairūs dokumentai, atskleidžiantys įtakingų ir visoje to meto Europoje žinomų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių bei didikų giminių istorijos ištakas, unikalūs žemėlapiai, liudijantys Lietuvos valstybės sienų ir teritorijų raidą. Skaityti toliau
Kultūra kaip sugyvenimo būdas
Esame įpratę gvildenti ir aiškinti kultūrą išskirdami pavienes jos dalis, atsietai nuo kultūrinės atminties ir socialinių tapatumų… Išplitę yra ir įvairūs teoriniai kultūros sistemos vaizdiniai bei modeliai, kurie pretenduoja į universalumą ir niekaip nėra susiję su konkrečiomis kultūros šaknimis bei gyvenimo būdais. O juk kultūra neatsiejama nei nuo gyvenimo būdų, nei nuo kultūrinės atminties, nei nuo konkrečių bendruomenių išsiugdomo savumo jausenos ir bendresnio bendruomeninio pasaulėvaizdžio.
Susiklostė atskiri kultūros, jos dalių bei aspektų ir kultūrinės atminties tyrinėjimo laukai. Kartais net sunku įžiūrėti, jog tai dvi vieno egzistencinio vyksmo pusės. Skaityti toliau
Pagal Anglijos ministro pirmininko V.Čerčilio (W.Churchil) pasiūlymą, britų užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su esančia Londone Lenkijos egziline vyriausybe, apie keturis mėnesius rengė Lenkijos sienos su Sovietų Sąjunga keturis variantus. Pagal šiuos projektus, Lenkijos pusėje turėjo likti Gardinas, Vilnius ir Lvovas. Visuose variantuose ekspertai pripažino, jog mažų mažiausia Lvovo miestas turi pasilikti Lenkijos pusėje, nes antraip būtų neįmanoma pasiekti nors pakenčiamo susitarimo, kuris patenkintų sąjungininkus. Šie projektai buvo ruošiami 1943 metų Teherano konferencijai. Skaityti toliau
Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys istorikai daro sau daug žalos, nes netenka pagrindo po kojomis. Šioje knygoje žvelgiama į praeitį per minėtų disciplinų „akinius“, leidžiančius pamatyti tikrąją padėtį, visai kitokią nuo dabartinės, tuo pačiu atsakyti į mums rūpimą klausimą.
Apie netrukus pasirodysiančią knygą „Voruta“ kalbasi su jos autoriumi, akademiku, prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi. Skaityti toliau
Valstybės kontrolė atliko auditą, kuriuo siekta įvertinti, ar žemės gelmių išteklių gavybos ir karjerais pažeistų žemės plotų sutvarkymo procesai organizuojami tinkamai, ar pakankama jų priežiūros kontrolė. „Audito rezultatai rodo, kad šioje srityje ryškūs tarpinstitucinio bendradarbiavimo, tvarką ir taisykles numatančių reglamentų, apskaitos, kontrolės trūkumai. Dėl šių priežasčių nesutvarkyti karjerai virsta nelegaliais sąvartynais, rausiami gerokai didesni plotai, nei nurodyta projektuose arba vykdomi nelegalūs kasinėjimai, o menkos baudos neturi atgrasomojo poveikio“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Skaityti toliau
Baltų vienybės idėja, sklisdama iš Lietuvos bei Latvijos, palengva aprėpia Baltarusiją ir netgi vakarinius Rusijos regionus. Tačiau prieš prabylant apie baltų vienybės perspektyvas šiandieną, reikėtų aptarti, kaip reiškėsi baltų vienybė senovėje ir kiek ta senovė aktuali dabar.
Baltai – pusiausvyros išlaikytojai
Baltų misija senovėje aiškėja pažvelgus į jų gyventą teritoriją, į šio krašto ypatumus. Senovės baltų teritorija žinoma – ją nurodo baltiški vandenvardžiai (upių bei ežerų vardai). Skaityti toliau
