Žymos archyvas: teleskopas
Kinijoje statomas didžiausias pasaulyje radijo teleskopas (video) (0)
Pingtange, pietvakarių Kinijoje, Guidžou provincijoje, dubens pavidalo slėnyje, 2016 m. bus baigtas statyti didžiausias pasaulyje radijo teleskopas FAST (angl. Five hundred meter Aperture Spherical Telescope – Penkių šimtų metrų skersmens sferinis teleskopas). Neįtikėtino dydžio teleskopas pradėtas statyti prieš keturis metus.
Šio didžiausio kada nors žmonijos istorijoje pastatyto radijo teleskopo antenos sudarytos iš 4 450 reflektorių skersmuo siekia pusę kilometro. Kad lengviau būtų įsivaizduoti antenos plotą jį galima palyginti su 30 futbolo aikščių. Skaityti toliau
VU TFAI Molėtų astronomijos observatoriją papildys naujas žvaigždžių stebėjimo prietaisas (0)
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje artėja didelės permainos. Birželio 13 d. 1,65 m teleskopo bokšte prasidės naujo žvaigždžių stebėjimo prietaiso – Molėtų astronomijos observatorijos spektrografo (MAOS), kurį sukonstravo ir pagamino Jeilio universiteto (JAV) astronomai ir inžinieriai, instaliacija.
Instrumentas bus sumontuotas minėto teleskopo bokšto 4-ajame aukšte, specialiai jam įrengtame 2,3 × 2,2 m dydžio kambaryje. Pats spektrografas bus sumontuotas ant 185 × 90 cm dydžio optinio stalo ir apgaubtas specialiu gaubtu, Skaityti toliau
Kaip mirs „Hubble“ kosminis teleskopas? (0)
Kol NASA aktyviai kuria galingiausią pasaulyje teleskopą, apie Žemę jau ketvirtį amžiaus besisukantis NASA „Hubble“ kosminis teleskopas pozicijų neužleidžia, bet žymioji observatorija neamžina. „Hubble“ paleistas su kosminiu laivu „Discovery“ 1990 balandžio 24 d., ir kai astronautai sutaisė teleskopo veidrodžių netikslumą per 1993 m. aptarnavimo misiją, darė puikiausias kosmoso nuotraukas.
Garsusis teleskopas prisidėjo prie daugelio revoliucinių atradimų, tarp kurių ir patvirtinimas, kad visatos plėtimasis spartėja, Skaityti toliau
Paslaptingi signalai sukėlė įtarimą, kad Visatoje mes ne vieni (2)
Iš tolimo kosmoso atkeliaujantys signalai sudaro matematinę seką – dėl to mokslininkai įtaria, kad tai gali būti nežemiškos technologijos veikimo požymis.
Blicarai – kosminiai signalai, tetrunkantys apie milisekundę – pirmą kartą užfiksuoti 2007 metais, o nuo to laiko užfiksuota dar 10 tokių atvejų. Kol kas niekas neturi aiškaus atsakymo, kokia yra šių signalų kilmė ir priežastis.
Tačiau atlikus naują tyrimą nustatyta, kad šie energijos pliūpsniai susirikiuoja taip, kad jokie dabar žinomi fizikos dėsniai nėra tinkami jiems aprašyti. Skaityti toliau
Saulės užtemimo stebėjimas Molėtų observatorijoje (video, nuotraukos) (0)
Kovo 20 d. dalinis Saulės užtemimas Lietuvoje nepaliko abejingų. Visų žvilgsniai buvo nukreipti į dangų. Mėnulio „žirklės“ Saulę pradėjo kirpti 10 val. 55 min.
Didelis būrys stebėtojų suvažiavo prie Molėtų observatorijos bokštų. Čia buvo stebima pro šviesos filtrais apsaugotus teleskopus, žiūronus, fotoaparatus, o taip pat betarpiškai pro įvairius šviesos filtrus, suvirinimo aparatų stiklus, negatyvines fotoplokštelės…
Giedras dangus ir šiltas oras sukūrė itin palankias sąlygas grožėtis šiuo įstabiu Skaityti toliau
Lietuvoje pastebėta nauja paukščių rūšis – Margasis kūltupys (0)
Spalio 18 dieną, penktadienio vakarą daugiau nei 100 Paukščių stebėtojų ralio „Kuršių marios – 2014“ dalyvių, pradedant profesionaliais ornitologais, saugomų teritorijų darbuotojais ir baigiant paukščių stebėtojais – mėgėjais susirinko Kintuose. Jau penkioliktą kartą vykstančiose kasmetinėse varžybose dalyvavo ne tik lietuvių, bet ir latvių, lenkų, suomių komandos. Užsiregistravus komandoms LOD direktorius Liutauras Raudonikis pasveikino visus susirinkusius, aptarė renginio programą. LOD Tarybos pirmininkas priminė paukščių stebėtojų ralio taisykles. Skaityti toliau
„Kepler“ atrado mažiausią planetą prie kitos žvaigždės (0)
Astronomai skelbią atradę mažiausią planetą prie kitos žvaigždės, nei mūsų Saulė. Tai naujas rekordas šioje mokslo tyrimų srityje, o planeta turėtų būti labai panašaus dydžio, kaip Žemės gamtinis palydovas – Mėnulis.
Naujai atrasta planeta gavo Kepler-37b pavadinimą, o tai yra pirmoji egzolpaneta, mažesnė už Merkurijų. Tikėtis, jog naujai atrastas pasaulis galėtų būti draugiškas nežemiškai gyvybei neverta – metai ten tetrunka 13 dienų, o matematiškai apskaičiuota paviršiaus temperatūra siekia 427 laipsnius pagal Celsijų. Skaityti toliau
Astronomas A.Kazlauskas: Pasaulio pabaiga tikrai bus (1)
Rugsėjo 28 d. vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ smalsuoliai atvykę į Molėtų observatoriją galės asmeniškai pabendrauti su žvaigždžių tyrinėtojais, pažvelgti į dangų per teleskopą ir sužinoti daugybę stulbinančių dalykų apie visatą. Kad ir tai, jog pasaulio pabaiga tikrai bus, tačiau ne šių metų gruodžio 21 dieną. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, astronomas Algirdas Kazlauskas. „Tai fantazierių ir tų, kurie nori iš to užsidirbti, kalbos“, – sako A. Kazlauskas.
Astronomas šypsosi paklaustas, ar tiki, kad yra nežemiškų gyvybės formų. „Kad Žemėje lankytųsi ateiviai, nežinau, neteko susidurti. Bet labai sunku tikėti, kad Žemė yra vienintelė tokia planeta visoje galaktikoje“, – kalba A. Kazlauskas. Skaityti toliau
Rugsėjo dangus: rudens lygiadienio dieną tamsa persvers šviesą (0)
Nors saulė dienomis skruostus dar šiltai paglosto, bet atėjusį rudenį jau galima užuosti ir pamatyti. Danguje ruduo prasideda ne su lig rugsėju. Astronominio rudens dar reiks palaukti, bet rudens lygiadienis žymės vis ilgėjančias naktis. Iki pat pavasario šiaurės pusrutulis pasiners į šaltąjį metų laiką. Ankstėjančius vakarus galima išnaudoti dangaus kūnų stebėjimui.
Vėstant orams ir ilgėjant naktims rugsėjo dangus diena iš dienos dengsis vis ryškesne žvaigždžių skraiste. Vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose, Lyros žvaigždyne sužibs Vegos žvaigždė. Į rytus nuo jos išryškės Gulbės žvaigždynas su ryškiuoju Denebu. Skaityti toliau
Pirmą kartą astronomai užfiksavo superžemės šviesą (0)
Vėžio žvaigždyne esanti dvinarė žvaigždė 55 Cancri jau 1997 metais nustebino astronomus. Tai buvo viena iš pirmųjų žvaigždžių, prie kurios rastos egzoplanetos. Vėlesnių tyrimų pagalba iš viso buvo rastos penkios tolimosios planetos.
Vienas iš tų penkių, artimiausia savo saulei, 55 Cancri e yra vadinama superžeme, nes jos skersmuo tik dvigubai, o masė aštuonis kartus didesnė nei mūsiškės Žemės. Skaityti toliau
Teleskopas, pakeisiantis žmonijos požiūrį į visatą? (0)
Balandžio 3 d. Amsterdame susitiks 1,3 mlrd. svarų vertės astronominio projekto „Square Kilometre Array“ (SKA) vykdomojo komiteto nariai – bus sprendžiama, kur statyti didžiausią planetoje teleskopą, kuriam reikės 1,9 tūkst. kvadratinių mylių teritorijos. Teleskopo statyba bus pradėta 2016-aisiais.
„Šis projektas fundamentaliai pakeis tai, kaip mes suvokiame savo vietą visatoje ir kaip mes suprantame jos istoriją bei ateitį, – tvirtina SKA projekto generalinis direktorius Mišelis van Harlemas (Michiel van Haarlem). – Neabejojame, jog juo bus atrasta išties svarbių dalykų.“ Skaityti toliau
Spalio pabaigoje į Žemę nukris dar vienas palydovas (0)
- ROSAT orbitinis teleskopas
Spalio pabaigoje į Žemę nukris Vokietijai priklausantis palydovas – orbitinis teleskopas. Tai trečiadienį pranešė šios šalies Aviacijos ir astronautikos centras.
Palydovinis teleskopas ROSAT šiuo metu yra už 327 kilometrų nuo Žemės paviršiaus ir spalio 20-25 dienomis įskries į jos atmosferą maždaug 28 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu.
ROSAT yra rentgeno spindulių orbitinė observatorija. Į kosmosą buvo paleista 1990 m. Ši observatorija sudarė dangaus žemėlapį rentgeno spindulių diapazone. Skaityti toliau
