Alkas.lt jau rašė, jog sausio 16 d. Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila kartu su sutuoktine Regina Vaišviliene išplatino pranešimą, jog jie buvo priversti kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir Teisėjų tarybos Pirmininką Rimvydą Norkų, prašydami išaiškinti, kaip sunkiai susižalojusiam Zigmui Vaišvilai elgtis gausybėje bylų, inicijuotų prieš jį ir jų šeimą.
Sausio 27 d. Vaišvilų šeima gavo LAT Pirmininko R. Norkaus atsakymą, kuriame jis paaiškino, kad šiuo klausimu yra Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimai, privalomi ir Lietuvai, bet nurodė, kad Skaityti toliau
Sausio 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila išplatino pranešimą, jog jis kartu su sutuoktine Regina Vaišvilienė buvo priversti kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos Pirmininką Rimvydą Norkų, prašydami išaiškinti, kaip sunkiai susižalojusiam Zigmui Vaišvilai elgtis gausybėje bylų, inicijuotų prieš jį ir jų šeimą.
Primename, kad 2016 m. birželio 29 d. Z. Vaišvila sunkiai susižalojo savo namuose nukritęs nuo laiptų – patyrė kaukolės viršutinės ir apatinės dalies, žandikaulio lūžius, stuburo antrojo slankstelio dalies, reguliuojančios Skaityti toliau
Vilniaus miesto savivaldybė atėmė iš Lietuvos Žinijos draugijos (LŽD) panaudos sutartimi suteiktas patalpas. LŽD turi išsikraustyti iš savo istorinės būstinės Vilniaus g. 22 ir nutraukti visų savo diskusijų klubų, kalbų kursų, vaikų ir pensininkų būrelių ir kitokią kultūrinę bei švietėjišką veiklą. Pusantrų metų trukęs Savivaldybės ir Žinijos bylinėjimasis baigtas.
Skelbiame „Naujosios Romuvos“ vyr. redaktoriaus Andriaus Konickio straipsnį, skelbtą minėtame leidinyje 2016, Nr.3, apie nuoseklų šio įvykio vyksmą. Skaityti toliau
Šioje laidoje aptariame, kodėl naujųjų valdančiųjų programose ir viešuose debatuose vengiama geopolitinių, nacionalinio saugumo temų. Komentuoja Seimo narys Eugenijus Gentvilas ir „Ekskomisarų biuro“ steigėjas ir vienas iš vadovų Alvydas Sadeckas. Lietuvos teismų administracijos direktorė Reda Molienė pasakoja apie Europos teisės dienos proga pradėtą naujovę – teismuose nemokamai teikiamas juridines konsultacijas.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, Skaityti toliau
Desperatiškos „Snoro“ obligacijų pirkėjų pastangos atgauti investuotus pinigus atsispindi vis dar vykstančiuose teismo procesuose, kurių aprašymai patenka ir į internetą. Galima sakyti, kad tai pakankamai įdomi lektūra, tiesiog kaip kriminalinis skaitalas. Su tuo tik skirtumu, kad veikėjai, nors ir neįvardinti, yra gyvi žmonės.
Jei trumpiau ir vaizdžiau, tai „Snoro“, dabar jau valstybinio banko gynėjai kaip vilkai nė per centimetrą neužleidžia savo pozicijų, gindami neva valstybės garbę. Jų pozicija nekintama: obligacijų pirkėjai – tai kvaili ėriukai, anot pasakėčios, kalti vien tuo, Skaityti toliau
Apie mūsų teisėjus, teismus, pamintą teisingumą, apie valdžią aplamai, jau pasakyta nemažai. Kas turi ausis, tas išgirdo. Išgirdo ir tikiuosi suprato, kad tautos nekontroliuojama valdžia – degraduoja. Tai neišvengiama, dėsninga, patarlė „žuvis genda nuo galvos“, tik patvirtina, kad taip buvo visada. Tokia jau žmogaus kūniška prigimtis, kad ego faktorius – dominuojantis. Mes ne angelai. Ne angelai ir valdžios ponai. O kadangi pastarieji turi daugiau pagundų ir galimybių, tai gedimas prasideda būtent nuo jų, nuo galvos. Tai reiškia, kad žmonių esančių valdžioje kontrolė turi būti žymiai didesnė negu paprastų piliečių. Bet mūsų valstybėje, prie dabartinės sistemos yra priešingai. Eilinis pilietis ir už pavogtą Skaityti toliau
Artėjant rinkimams kyla vis daugiau klausimų – ką pasirinkti, pagal kokius kriterijus vertinti būsimus tautos atstovus?
Partijos savo rinkiminėse programose visada pasiruošusios kurti geresnę Lietuvą. Tokie įsipareigojimai mus lydi nuo pat nepriklausomybės atstatymo. Bet įsipareigojimai turėtų būti vykdomi, nes dėl tuščių pažadų valstybės ateitis tampa neprognozuojama. Skaityti toliau
Specialiųjų tyrimu tarnyba (STT) atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) reagavo į STT iniciatyvą ir pastabas dėl galimų neskaidrių veiksmų atkuriant nuosavybės teises į vandens telkinius bei ėmėsi priemonių dėl ežerų privatizavimo procedūrų sustabdymo. Šiuo metu yra priimta 15 valstybei palankių teismo sprendimų.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo ir Vandens įstatymuose nustatyta, kad nuosavybė negali būti atkurta į valstybinės reikšmės statusą turinčius vandens telkinius, taip pat ir į tuos, kurie iki 1940 m. priklausė valstybei. Skaityti toliau
Jau kuris laikas Lietuvoje aštrėja ginčai – naikinti ar palikti rinkimų sąrašus? Pirmiausiai kalbama apie Seimo rinkimų sistemą, nors naikinant sąrašų principą tai nuosekliai turėtų atsiliepti ir savivaldybėms. Kova prieš sąrašinį rinkimų principą atspindi bendrą nusiteikimą prieš partijas – dažniausiai jos formuoja sąrašus, iš kurių renkami deputatai.
Pradžiai – šiek tiek empirikos. Prancūzija dar 1986-aisiais turėjo proporcinę – sąrašinę – rinkimų sistemą. Nelauktai sisteminėms partijoms – liberalams ir socialistams – į parlamentą prasiveržė antisisteminė jėga – Nacionalinis frontas, laimėjęs 9,8% ir Skaityti toliau
Gegužės 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės Kolegijos posėdžių salėje VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR), visokeriopai palaikantis Lenkijos respublikos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikų keliamus reikalavimus Lietuvai dėl vadinamos originalios lenkakalbių lietuvių pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose, rengia konferenciją „Asmenvardžių rašyba – iššūkiai ir sprendimai“.
EFHR išplatintame pranešime teigiama, kad konferencijos tikslas yra „apžvelgti asmenvardžių rašybos teisinį reglamentavimą Lietuvoje, naujausią teismų praktiką šioje srityje („Pauwels“, „Wardyn“ ir kitas bylas), o taip pat kartu aptarti galimus esančios situacijos sprendimo būdus“. Skaityti toliau
Balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios varžo žodžio laisvę, pamina pamatinius demokratijos principus ir sukuria prielaidas nepagrįstam žurnalistų baudžiamajam persekiojimui.
Su prašymu vetuoti šias pataisas kaip keliančias grėsmę žodžio laisvei bei prieštaraujančias Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams, į Prezidentę kreipėsi kelios dešimtys nacionalinės ir regioninės žiniasklaidos atstovų. Skaityti toliau
Pranešimas perskaitytas spaudos konferencijoje Seime 2016 04 19 d.
Balandžio 14 d. Seimas draugiškai priėmė įstatymą dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 2471 straipsniu, kuriuo numatoma baudžiamoji atsakomybė dėl teismo nustatytos medžiagos paviešinimo. Prezidentė D. Grybauskaitė, turinti pasirašyti šį įstatymą, neperskaitė šio įstatymo kelių sakinių ir dėl to negali jo pakomentuoti. Kaip ir Prezidentės „skiepų“ bylos atveju, susirūpinusi žiniasklaida jau aplankė valstybės vadovę ir paprašė vetuoti šį įstatymą.
Vetuoti būtina, tačiau ne tik dėl žiniasklaidos atsakomybės dėl informacijos apie teisme Skaityti toliau
Šiandien buvo priimtas dar vienas ažiotažą žiniasklaidoje sukėlęs teismo verdiktas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo (AT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija priėmė sprendimą, išteisinantį Prezidentės patarėją Daivą Ulbinaitę dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir valstybės paslapties atskleidimo.
Aiškinantis, kodėl šią bylą nagrinėjo išplėstinė teisėjų kolegija, buvo pasakyta, kad tai daroma esą dėl to, kad būtų suformuota teismų praktika. Galutinis sprendimas, švelniai tariant, keistas. Keturi iš septynių teisėjų nutarė, kad duomenys, ant kurių uždėtas grifas „slaptai“, gali būti paviešinami ir, kad tai nėra joks nusižengimas. Skaityti toliau
„Tobulėjant informacinėms technologijoms, susiduriama su iššūkiais, kaip užtikrinti intelektinės nuosavybės kontrolę. Visapusiška apsauga sunkiai įmanoma – niekada negali būti tikras, kad sukūrus ypatingą prekių ženklą ir naudodamas jį Lietuvoje, sugebėsi kontroliuoti, kad jo kas nors nepradėtų naudoti Čilėje“, – teigia gruodžio 10 d. Lietuvos verslo konfederacijos organizuojamo seminaro „Intelektinė nuosavybė versle ir darbe“ lektorė, Advokatų profesinė bendrijos „Magnusson ir partneriai“ advokatė Rūta Didikė.
Konkurencija perlipa sąžiningumo ribas
Pasak R. Didikės, intelektinę nuosavybę verslas pradėjo suvokti kaip turtą, Skaityti toliau
Lapkričio 9 d. Kauno apygardos teismas tikisi pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje buvęs VšĮ „Nemuno žiedas“ direktorius Eduardas Jakas kaltinamas tuo, kad būdamas Kūno kultūros ir sporto departamento įsteigtos įmonės vadovu, turėdamas tikslą įgyti valstybės biudžeto lėšas sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srity, veikdamas su kitų įmonių vadovais, klastojo PVM sąskaitas-faktūras, apgaulingai tvarkė apskaitą ir taip pasisavino svetimą turtą.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad E. Jakas savo veiksmais padarė VšĮ „Nemuno žiedas“ daugiau nei 3 mln. eurų dydžio žalą. Skaityti toliau
Būtų sunku labiau įžeisti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis (o taip pat – pakenkti jų saugumui), negu tai š.m. spalio 20 d. padarė Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), priimdamas sprendimą, kad Lietuvos teismai esą pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, nuteisdami partizanų naikintojus (rus. istriebitieli) už lietuvių tautos genocidą (Vasiliauskas prieš Lietuvą). Teisėjai, nepritarę šiam sprendimui, suabejojo, ar po to šis teismas dar gali pretenduoti į „Europos sąžinės“ vardą.
EŽTT neginčijo, kad MGB, o vėliau KGB karininkas Vasiliauskas organizavo partizanų naikinimą ir konkrečiu atveju dviejų partizanų Šakių valsčiuje nužudymą. Skaityti toliau
Spalio 20 d. Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) nagrinėdamas bylą Vasiliauskas prieš Lietuvą, paskelbė, kad Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui.
EŽTT Didžioji kolegija nutarė, kad buvęs sovietų saugumo karininkas Vytautas Vasiliauskas Lietuvoje, esą, buvo nuteistas pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją nes buvo remiamasi teisinėmis nuostatomis negaliojusiomis 1953 metais nei vidaus, nei tarptautinėje teisėje.
Pasak EŽTT Lietuva su sovietų okupacija kovojusių partizanų naikinimą nepagrįstai prilygino genocidui. Teismas, esą, pasigedo istorinių ir faktinių duomenų, kad „Lietuvos partizanai atstovavo lietuvių tautai“.
Spalio 22 d. Seimo konferencijų salėje vyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Dėl nusikalstamo susivienijimo, vykdančio turto nusavinimą ir kreditorių apgavystes naudojantis bankroto bylomis teisme“. Joje dalyvavo Arūnas Banaitis ir Tarptautinio Prigimtinės Teisės Tribunolo atstovė Rytų Europoje Lina Helstein.
Spaudos konferencijoje buvo kalbama apie Lietuvos teismuose veikiančią grupuotę, pasak Z. Vaišvilos, atitinkančią Lietuvos Baudžiamojo kodekso 25 ir 249 straipsniuose nustatytą nusikalstamo susivienijimo sąvoką. Skaityti toliau
Prieš maždaug du su puse metų manyje pradėjo formuotis nuostata, kad taip vadinamų greitųjų kreditų reiškinyje yra didelė viešojo blogio, antiekonomikos dalis. Maždaug tuo metu mano sutiktas molėtiškis, vaikystės draugas Jonas papasakojo savo mergaitės istoriją. Ji greitųjų kreditų bendrovėje pasiskolino virš 1000 litų, kurie per trumpą laiką virto daugiau nei 6000 litų skola. Mergina emigravo, bandė slapstytis Jungtinėje Karalystėje… Ši istorija paskatino mane paruošti įstatymo pataisą, kuri riboja lupikišką skolinimosi kainą.
Dar labiau sukrečianti yra nauja istorija, kurią man papasakojo kaunietis Kazys Jankauskas. Jo sūnus Darius, patekęs į greitųjų kreditų karuselę, pasitraukė iš gyvenimo. Jam buvo tik devyniolika… Tai individualios ir šeimų istorijos. Jų tūkstančiai. Skaityti toliau
Prezidentė, sužinojusi, kad Seimas išdrįso nepritarti jos siūlomai kandidatūrai į generalinius prokurorus, arogantiškai pareiškė: „Balsavimas parodė, kad į prokuratūros problemas Seime žiūrima atsainiai. Ryžtingesni ir gerai dirbantys vadovai Seimui nepriimtini. Generalinio prokuroro skyrimas nusikelia neribotam laikui“.
Taip prezidentė įvertino Seimo, kuris išdrįso suabejoti, Skaityti toliau
Gegužės 6 d., trečiadienį, 9 val. 30 min. Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės prospektas 79A), 513 salėje, vyks teismo posėdis, kuriame prof. Laima Bloznelytė-Plėšnienė yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalį („mirusio atminimo paniekinimas“) ir 154 straipsnio 1 ir 2 dalis („šmeižimas“).
Ieškovai: Guoda Sakalinskaitė-Ūsienė, Aleksandras Ūsas, Aldona Ūsienė, Laimutė Stankūnaitė, Tatjana Stankūnienė ir Stasys Stankūnas.
Tiesos.lt primena, kad į lietuviškos teisėtvarkos nemalonę dėl liudijimo Garliavos byloje patekusi L. Bloznelytė-Plėšnienė yra habilituota biomedicinos mokslų daktarė,
Džordžo Orvelo frazė apie lygius ir lygesnius – tiek žinoma, kad vargiai bereikalauja lydraščių. Galima išsyk pereiti prie esmės. O ji – tokia: Lietuvos teismai šią Dž. Orvelo frazę iš distopijos jau kuris laikas perkėlinėja tikrovėn – ir gana sistemingai.
Šį mėnesį žinomas lietuvių baikeris Laurynas Baltrūnas, alternatyviuose sluoksniuose geriau žinomas Obliaus pravarde, nubaustas įspūdinga 3000 eurų bauda ir dar laisvės atėmimo bausme – tiesa, ją atidedant. Už ką taip griežtai nubaustas garsus patriotas, darbo traumos pensiją skiriantis tautiniams renginiams, garbus šeimos tėvas? Skaityti toliau
Garliavos bylų liūne įklimpusi Lietuvos nomenklatūros dalis – politinė, teisinė, žiniasklaidos grietinėlė – vis labiau pasimetusi. Mat bėgant laikui, vis aiškiau matosi, kad mūsų diduomenė pedofilijos byloje, teisėjo Jono Furmanavičiaus, Andriaus Ūso, Drąsiaus Kedžio ir kitų žmonių žūčių tyrime, Neringos Venckienės politiniame susidorojime, neatliko savo misijos. Vieni bylų netyrė ir net jas fabrikavo, kiti atliko politinio stogo, treti – informacinio dengimo darbus.
Laikas vis labiau ryškins neatitikimą tarp tiesos ir teisės, tarp tiesos ir politinės bei žurnalistinės retorikos. Visos N. Venckienės „bylos“ Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija, Teismų įstatymu ir atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą, pasirašė dekretą, kuriuo už teisėjo vardo pažeminimą atleido iš pareigų Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėją Vitalijų Šidagį, rašoma prezidentūros išplatintame pranešime spaudai.
Pasvalio rajono apylinkės teisme atliktas patikrinimas parodė, kad šiam teismui 2009 – 2014 metais vadovavęs V. Šidagis aplaidžiai vykdė savo pareigas, Skaityti toliau
Lietuvių šeimos tragedija Norvegijoje sukrėtė daugelį. Šalis, deklaruojanti žmogaus teises ir mokanti jų kitas šalis, įskaitant Lietuvą, pati pažeidinėja esmines žmogaus teises. Teisę į saugumą, orumą, privatumą, vaikų teisę gyventi su mylinčiais tėvais ir tėvų – su vaikais.
Vis gi čia glūdi dar viena problema. Kas yra „Barnevernet“, disponuojanti praktiškai beribėmis galiomis, spręsdama vaikų likimą? Tai – privati įstaiga, faktiškai – verslo įmonė, kuri iš vaikų periminėjimo ir perdavinėjimo kraunasi pelną. Gražaus pinigo nubyra tiek pačiai įmonei, tiek globėjams. Vaikus galima išsirinkti pagal katalogą, kaip bet kurią prekę. Ar iš tokios įmonės galima tikėtis objektyvumo, teisingumo, atsižvelgimo į šeimos ir paties vaiko interesus? Vargu. Nieko asmeniško – tik biznis. Skaityti toliau
Gruodžio 19 d., penktadienį, 12 val. Seimo Lietuvos Tarybos salėje vyks apskritojo stalo diskusija „Sovietų genocido vykdytojų atsakomybė už veikas“. Renginį organizuoja Visuomeninė taryba prie Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos. Koordinatorius – Seimo narys Arimantas Dumčius.
2014 m. Lietuvos teismuose buvo nagrinėjamos užvilkintos baudžiamosios bylos, susijusios su pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyviais – Lietuvos partizanais. Skaityti toliau
Lietuvoje sklinda gandai, kad mes gyvename demokratinėje sistemoje. Gandai remiasi byliomis ar nebyliomis prielaidomis, kad pas mus pilietis gali laisvai reikšti savo nuomonę, kad jis yra apsaugotas nuo šmeižtų, nuo politinio ar teisinio susidorojimo. Esą mūsų šalyje teisėsauga, atlikdama savo misiją, vykdo teisingumą. Tai darydama ji kovoja su neteisybe ir tai daro uoliai, nuosekliai bei viešai – nuolat aiškindama visuomenei savo sprendimų pagrįstumą.
Tuos gandus lyg ir patvirtina Generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio nesenas pareiškimas, kad „prokurorai ir teisėjai turi įtikinamai ir suprantamai visuomenei paaiškinti savo sprendimus“. Skaityti toliau
Spalio 16 d. 10 val. Seimo spaudos konferencijų salėje vyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Kviečiu p. Dalią Grybauskaitę parodyti asmeninį pavyzdį“.
2010 m. gruodžio 11 d. įsiteisėjo Prezidentės D. Grybauskaitės inicijuotas įstatymas dėl LR Baudžiamojo kodekso pakeitimo – specialiojoje jo dalyje atsirado BK 1891 straipsnis, nustatantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą ir tų asmenų, kurie jau sulaukė senaties.
Prezidentė šia savo iniciatyva paskelbė karą korupcijai Lietuvoje. Skaityti toliau
Spalio 3 d.Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikusi su Pretendentų į teisėjus atrankos komisija aptarė, kaip toliau užtikrinti kokybišką teisėjų atranką ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą teisine valstybe.
„Teismas neretai yra paskutinė viltis, kur žmogus gali būti apgintas. Nuo teisėjo priklauso visuomenės tikėjimas valstybe. Todėl tik profesionalūs ir padorūs žmonės verti teisėjo pareigų“, – sako Prezidentė.
Pasak Prezidentės, skaidri ir kokybiška teisėjų atranka lemia didesnį žmonių pasitikėjimą teismų sistema. Todėl atrenkant teisėjus būtinas dėmesys Skaityti toliau
„Metų“ anketoje „Požiūriai“ (2014 m. liepos mėnesio numeryje) literatūros tyrėjas ir kritikas Algimantas Bučys atsako į tris anketos klausimus. Atsakydamas į klausimą „Cenzūros formaliai neliko. Bet jos funkciją netiesiogiai atlieka literatūros kontekstas. Ar jaučiate jį ir kaip „apžaidžiate“?“ A. Bučys teigia:
„Paradoksalu, bet šiandien oficialiai panaikintą valstybinę cenzūrą kuo puikiausiai pakeitė vis stiprėjanti daugumos rašančiųjų autocenzūra… Sąjūdžio laikų laisvą žodį ir niekieno nevaržomą teisę viešai pareikšti savo nuomonę netrukus ėmė vis kiečiau varžyti žiniasklaidos Skaityti toliau
