Žymos archyvas: teisės

Siūloma, kad vairuotojai neprivalėtų su savimi vežiotis visų dokumentų (0)

teises.lt nuotr.

Vyriausybės iš esmės pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektui, siūlydama nustatyti, kad tais atvejais, kai motorinės transporto priemonės vairuotojui Lietuvos Respublikoje yra išduotas ir galioja vairuotojo pažymėjimas, jis neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jei pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Priėmus įstatymo pataisas, vairuotojai taip pat neprivalėtų su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo Skaityti toliau

Vyriausybėje pritarta patobulintoms pataisoms dėl vyro ir moters partnerystės (3)

partneryste_laikas.tv3.lt

Šiandien, rugpjūčio 11 d. Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos patobulintoms ir su suinteresuotomis šalimis suderintoms Civilinio kodekso ir kitų susijusių įstatymų pataisoms, kuriomis įteisinama skirtingų lyčių asmenų partnerystė. Seimui priėmus šias pataisas, bus reglamentuotos skirtingų lyčių asmenų, gyvenančių kartu, bet neįregistravusių santuokos, teisės ir pareigos, apsaugoti šių asmenų ir jų vaikų interesai.

Skaityti toliau

EŽTT: Draudimas tuoktis homoseksualams jų nediskriminuoja (2)

teismai.plaktukas_atts.lt

Europos Žmogaus teisių teismas priėmė sprendimą byloje Čapin ir Šarpantjė Chapin ir Charpentier prieš Prancūziją. Prancūzų homoseksualų pora kreipėsi į EŽTT po to, kai 2004 m. jų homoseksuali ir pažeidžianti tuo metu galiojusius Prancūzijos teisės aktus sudaryta santuoka buvo anuliuota Prancūzijos nacionaliniame teisme.

Pareiškėjai skundėsi, kad neleisdama susituokti tos pačios lyties asmenims, Prancūzija pažeidžia Europos Žmogaus teisių konvencijos ginamas teises, o būtent – teisę susituokti (12 str.), Skaityti toliau

Nukentėjusiesiems nuo šiol turės būti išaiškinamos jų teisės (0)

prokuraturaNukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos asmenims nuo šiol turės būti išaiškinamos visos jų teisės. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis patvirtinto ką tik parengtus Nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolo dokumentus. Su šiomis dokumentų formomis buvo pakeista ir nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju forma.

Šie, visiškai nauji blankai, parengti įgyvendinant 2012 m. spalio 25 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai. Dokumentai taip pat išversti į prancūzų, anglų, vokiečių, lenkų ir rusų kalbas. Skaityti toliau

R. Railis. Gėjų judėjimas netoleruos jokių trukdžių (9)

Robertas Railis_propatria.lt

Pernai JAV išleista Roberto R. Railio (Robert R. Reilly) knyga „Making Gay OK“ (Ignatius Press, 2014) buvo ignoruojama liberalios valstijų žiniasklaidos, tačiau sulaukė nemenko dėmesio ir geriausių įvertinimų tradicinės pasaulėžiūros leidiniuose. Buvęs JAV prezidentų Ronaldo Reigano ir Džordžo Bušo vyresniojo patarėjas, nacionalinio saugumo, islamo ir kultūrinių karų ekspertas R. Railis savo knygoje lengvu amerikietišku stiliumi apžvelgia Vakarų mąstymo revoliuciją nuo klasikinio objektyvizmo iki moderniojo reliatyvizmo, XX a. antroje pusėje leidusią atsirasti ir seksualinių mažumų teisių judėjimui. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Lietuviu būti trukdo tik pilietybė? (10)

Alkas.lt nuotr.

Dvigubos pilietybės klausimas jau tapo ne racionalios diskusijos, bet beatodairiškų spekuliacijų tema. Iš tikrųjų, eskaluojant šį klausimą, ciniškai spekuliuojama daugeliu pamatinių sąvokų, kurios yra sąmoningai painiojamos. Girdime nesibaigiančias kalbas, kad dviguba pilietybė padėtų iš Lietuvos išvykusiems žmonėms išlaikyti ryšį su Tauta ir savo kraštu, įrodinėjama, kad tai būtų naudinga valstybei, nes ji turėtų daugiau piliečių.

Mąstant racionaliai, šis klausimas yra nuostabiai paprastas. Pilietybė yra politinis ir teisinis institutas, apibrėžiantis asmens ryšį su savo valstybe. Svarbiausi šio ryšio Skaityti toliau

V. Sinica. Kosmopolitinis pilietinis ugdymas (62)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Rusijos agresijos Ukrainoje ir vis aštresnės retorikos prieš Lietuvą fone plinta susirūpinimas „pilietinės visuomenės branda“, populiarėja diskusijos dėl pilietinio ugdymo būklės Lietuvoje. Būtent pilietinį ugdymą valstybės institucijos ir politikai suvokia ir pateikia kaip universalų vaistą nuo propagandos pavojų ir pražūtingo abejingumo savo valstybės reikalams. Skaityti toliau

R. Žilinskas. Gėjų partnerystės nepalaikau, neapykantos jiems nejaučiu (24)

gejai-zynioslt nuotr

Seime liberalams ir socialdemokratams pateikus vienalytes partnerystes įteisinantį projektą, visuomenėje nuskambėjo daug ir įvairių reakcijų. Nors visuomenės nuomonė šiuo klausimu daugiau nei aiški, vadinamojo „elito“ gretose gausu kitokių nuomonių, dažniausiai palaikančių homoseksualų partnerystės, o neretai santuokos ir įvaikinimo įteisinimą.

Gerbdamas visas nuomones, negaliu nesistebėti, kaip skirtingi dalykai yra suplakami į vieną diskusijose šia tema. Tarp homoseksualų, kaip ir kitų žmonių, yra tiek menkystų, tiek ir puikių asmenybių. Pažįstu ne vieną tokios orientacijos žmogų, gerbiu juos ir nejaučiu jokios tariamos neapykantos. Tačiau sugebu skirti žmogaus orientaciją ir asmeninį gyvenimą nuo jo politinių pažiūrų ir reikalavimų. Skaityti toliau

V. Sinica. Demofobija: partijų vienybė prieš politinę tautą (34)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Pasiremdama šių metų liepos 11 dieną paskelbtu Konstitucinio teismo (KT) išaiškinimu dėl galimai antikonstitucinių referendumų iniciatyvų skelbimo, socialdemokrato Juozo Bernatonio vadovaujama Teisingumo ministerija parengė Referendumo įstatymo pataisas, pagal kurias net ir surinkus 300 000 piliečių parašų Seimas galėtų neskelbti referendumo, jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė pateiktų išvadą dėl galimo teikiamo referendumui teksto prieštaravimo Konstitucijai.

Jau po pirmųjų viešų reakcijų akivaizdu, kad šiuo kone svarbiausiu – demokratijos sampratos – klausimu Lietuvoje į bendrą frontą susivienija valdantieji socialdemokratai ir opozicijoje lyderiaujantys konservatoriai. Šis bendras frontas – apribojimas piliečių galimybių tiesiogiai, o ne vien per rinkimus veikti valstybės politiką. Skaityti toliau

Lietuvos kino paveldas grįžta valstybei (0)

kinas_dublisLietuvos kino centras pasirašė susitarimus su UAB „Lietuvos kino studija“ dėl turtinių autorių teisių ir gretutinių teisių į nacionalinius filmus ir audiovizualinius kūrinius, sukurtus nuo 1940-ųjų iki 2004-ųjų, perėmimo.

Valstybei perduotos 81 animacinio, 849 dokumentinių, 80  vaidybinių, 185 užsakomųjų filmų bei kino metraščių „Tarybų Lietuva“ ir „Lietuvos kronika“ autorių ir gretutinės teisės. Taip pat perduotos 1409 audiovizualinių kūrinių laikmenos, šiuo metu saugomos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos archyve.

Visų kūrinių, kurių teisės turimos, sąrašą bus galima rasti Lietuvos kino centro Skaityti toliau

Darbo dienos proga skelbiama ataskaita apie tautinių ir religinių mažumų padėtį Lietuvos darbo rinkoje (0)

cannstock pic, manoteises.lt nuotr.

Šiemet Tarptautinė darbo diena – Gegužės 1-oji – ypatinga tuo, kad švenčiama 125 kartą. Kasmet nuo 1889 metų minimos Tarptautinės darbo dienos metu siekiama atkreipti dėmesį į darbuotojų teises visame pasaulyje. Lietuvos žmogaus teisių centras kasmet rengia ir teikia ataskaitas Europos tinklui prieš rasizmą (European Network Against Racism, ENAR) apie situaciją šalyje. Naujausioje ataskaitoje už 2012 – 2013 m., dėmesys yra telkiamas į diskriminacijos ir rasizmo dėl etninės kilmės ar tikėjimo apraiškas būtent darbo rinkoje.

Lietuvos įstatymai, pirmiausia Konstitucija, užtikrina lygias teises visiems gyventojams, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės Skaityti toliau

V. Sinica. Tautos apologija (2)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Nors absoliučiai daugumai Lietuvos gyventojų klausimas apie tautų egzistavimo prasmę pats savaime yra beprasmis ir apskritai nekyla, Lietuvoje vis dažniau galima išgirsti keliant būtent tokią abejonę. Nebe pavieniams pažangiais save laikantiems politikams, visuomenės veikėjams ir akademikams tautinė tapatybė tampa tik „atsilikusia, uždara, samanota ir skaldančia“ XIX a. atgyvena. Ypač akademinėje bendruomenėje tokia nuostata pasigirsta vietose, kurios turėtų būti valstybinės ir tautinės sąmonės ugdymo židiniai – istorikų, filosofų, politologų ir net filologų cechuose. Skaityti toliau

Išleista išskirtinė knyga Brailio raštu Lietuvoje (0)

brailio r_musuzodis.ltIšleista pirmoji Lietuvoje knyga Brailio raštu, kurioje akliesiems ir silpnaregiams per nuotaikingus pasakojimus pristatomos vartotojų teisės ir atsakingo vartojimo principai. „Netikėti nutikimai“ – taip pavadinta 6 istorijas apjungusi knygelė, sukurta ir išleista Lietuvos vartotojų instituto iniciatyva.

„Akliesiems ir silpnaregiams skirtos šviečiamosios literatūros leidžiama labai mažai. Ši knyga apskritai yra išskirtinė, nes iki šiol nebuvo leidinio Brailio raštu, kuriame būtų pristatomos vartotojų teisės ir atsakingo vartojimo principai. Informacija perteikiama pasitelkiant nuotaikingas ir netikėtas istorijas, Skaityti toliau

S.Baskervilis. Žmogaus teisės ir lyčių lygybė (II) (2)

Homoseksualistų paradas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Konvencija apie visų diskriminacijos formų panaikinimą moters atžvilgiu:  aukos – moterys

Konvencija apie visų diskriminacijos formų moters atžvilgiu, panaikinamą (CEDAW; JT Generalinė Asamblėja, 1979) tarptautinių sutarčių mechanizmą pavertė socialinės inžinerijos priemone.

Šis dokumentas parašytas seksualinės revoliucijos piko metu, reikalauja iš valstybių feminizmo ideologiją padaryti valstybine doktrina. O tai tiesiogiai draudžia daugelio demokratinių šalių konstitucijos, kuriose sakoma, kad oficialaus statuso suteikimas kokiai nors ideologijai, pažeidžia piliečių saviraiškos laisvę. Skaityti toliau

S.Baskervilis. Žmogaus teisės ir lyčių lygybė (I) (4)

Stivenas Baskervilis | phc.edu nuotr.

 Kalba yra nelaisvė. Tai nematoma “mąstymo kontrolė.
Džonas Zerzanas (John Zerzan)

Žmonių kalba slepia daug daugiau, nei atskleidžia;  labiau apiblausia, nei išryškina; daugiau nutolina nei suartina.
Džordžas Staineris (George Steiner)

Vienintelis dalykas ko reikia blogio triumfui, tai, kad geri žmonės nieko nedarytų.
Edmundas Berkas (Edmund Burke)

Pirmos ir antros kartos žmogaus teisės Skaityti toliau

A. Žarskus. Glūdėjimas ir prastumas (15)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pamąstymai LPS Lietuvių tautinės kultūros sekmadieninės mokyklos 25-mečio proga (Pabaiga, pirmas dvi dalis rasite ČIA ir ČIA)

Tai kada gi žmogus pradėjo tikėti laisvių ir teisių iliuzija? Teigėme, kad tada, kai nustojo tikėti į Dievą. Šį kartą į tą patį klausimą atsakysime kitaip. Užuominą formos požiūriu kitokiam, bet iš esmės tapačiam atsakymui radau šioje rusų kalba išreikštoje sentencijoje:

Есть умные, над ными разумные, над разумными – мудрые, над мудрыми – премудрые, над премудрыми – святая простота. Lietuviškai skambėtų maždaug taip: Skaityti toliau

T. Bružaitė. Konvencija dėl smurto prieš moteris: prie ko čia vyskupai? Kodėl Vyriausybė tyčiojasi iš NVO? (28)

anglican-mainstream.net nuotr.

Ir vis tik didelė dalis visuomenės liko nesupratusi, kodėl reikėjo taip skubėti ir pritarti konvencijos dėl smurto prieš moteris pasirašymui. Ir dar taip slaptai… Keista ir tai, kad LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pakvietė įvairių suinteresuotų grupių atstovus birželio 11-ąją atvykti į susitikimą aptarti šio dokumento. Kai tuo tarpu birželio 6-ą dieną vyko Vyriausybės pasitarimas, kuriame svarstytas tik konvencijos pasirašymo klausimas ir tokiam žingsniui pritarta, o jau birželio 7-ąją užsienio reikalų ministras pasirašė konvenciją. Skubumas ir slaptumas toks, tarsi tai būtų nacionalinio saugumo klausimas… Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Žydra – nenatūrali spalva (pirmadienio mintys) (15)

Česlovas Iškauskas | Iskauskas.lt nuotr.

Pavasaris pasivijo vasarą. Gamtoje – pusiausvyra: nors žiema užsitęsė kokioms dviems savaitėms, tačiau gegužinė šiluma ir lietūs jau subrandino pirmą derlių – savaitgalį jau nusiskyniau savo išaugintus, tiesa, šiltnamyje, du ekologiškus agurkus… Bet ne apie juos kalba.

***

Europoje ir Lietuvoje bujoja bendrijos šiltnamyje tarpstantys „žalieji agurkėliai“. Taip aš vadinu homoseksualios orientacijos žmones, kurie vis labiau kelia galvas ir taip įaudrina visuomenę. Skaityti toliau

V.Sinica, P.Stonis. Kaip viskas tampa norma (31)

vėliavaKartu su „Baltic Pride“ eitynių planais į Lietuvą sugrįžusios diskusijos homoseksualų teisių klausimais tėra dalis bendros tendencijos suvienodinti žmones išryškinant jų skirtumus ir paskelbiant tuos skirtumus teisiškai bereikšmiais. Gausūs svarstymai apie konkrečių teisių homoseksualams suteikimą paprastai vyksta šių teisių šalininkų siūlomų prielaidų apie homoseksualumo normalumą rėmuose.

Tačiau sutinkant, jog normalūs yra ne vien heteroseksualų santykiai, nėra ir jokio rimto, sekuliariąją visuomenės dalį įtikinančio pagrindo neigti teisę į santuoką ar partnerystę. Kaip ir daugeliu klausimų, priimant oponentų prielaidas tenka sutikti ir su jų išvadomis. Verčiau pažvelgti į seksualinių mažumų arba LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) emancipacijos praeitį ir ateitį – istoriją bei galutinę visuomenės viziją. Skaityti toliau

A.Butkus. Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė? (20)

Alvydas Butkus | asmeninė nuotr.

Dviejų asimetriškų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – santykiai vertinami labai nevienodai. Mat Lenkija partnerystę su Lietuva įsivaizduoja kaip savo interesų besąlygišką įgyvendinimą Lietuvoje. Dalis Lietuvos politikų Lenkijos ultimatumus, deja, traktuoja kaip teisėtus, o Lenkijos priekaištus priima per smurtautojo nuskriaustos moters savivoką: „gal aš tikrai kalta?“ Šiuo nepagrįstu kaltės jausmu tie politikai stengiasi užkrėsti ir visuomenę, teisindami nuolaidų Lenkijai būtinybę ar mainydami jas, pasak Vinco Kudirkos, „į trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą“.

Iš visų kaimynių tik Latvija draugystei su Lietuva nekelia jokių išankstinių sąlygų, reikalavimų ar ultimatumų. Skaityti toliau

E.Drungytė. Dar kartą apie nacionalizmą ir piliečių teises (32)

Vasario 16-osios eitynės | rengėjų nuotr.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliko gyventojų apklausą DELFI užsakymu. Šios apklausos tikslas – išsiaiškinti, kiek Lietuvos gyventojų pritaria ar nepritaria Kovo 11-osios eitynėms Vilniuje. Kokioms eitynėms? Štai čia ir atskleidžiama tyrimo esmė, nes klausimas suformuluotas taip: „Ar Jūs pritariate kasmetinėms nacionalistų eitynėms Vilniaus Gedimino prospekte Kovo 11-ąją?“ Klausime jau užkoduotas negatyvus požiūris į eitynių dalyvius, nes Lietuvoje, kuri vis dar priskirtina prie pilietiškumą mažiausiai demonstruojančių valstybių, nacionalizmo konotacija tebevelka sovietinį šleifą – nacionalizmas yra blogis. Iš tiesų nacionalizmas kaip universali doktrina teigia, kad aukščiausioji kiekvieno žmogaus pareiga yra ištikimybė savo tautai. Skaityti toliau

A. Zolubas. Piketas prieš antikonstitucinį flirtą (8)

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos piketas prie Užsienio reikalų ministerijos | J.Česnavičiaus nuotr.

Lietuvos valstybėje greta kamieninės lietuvių tautos gyvena tautinės mažumos: rusai, lenkai, žydai, totoriai, ukrainiečiai ir kt. Didžioji dauguma jų yra Lietuvos piliečiai ir todėl vadinami Lietuvos rusais, Lietuvos lenkais, Lietuvos žydais ir t. t. Tačiau neskaitlinga dalis Lietuvos lenkų save įvardija lenkais Lietuvoje (poliaki na Litvie). Sakytume – tegul jie vadinasi kaip nori, tik tegul laikosi Lietuvos įstatymų, gerbia kamieninę tautą, nesielgia čia kaip šeimininkai. Iš tikrųjų, jei nesi Lietuvos lenkas, o tik lenkas Lietuvoje, nenori integruotis į kamieninės tautos valstybę, valstybė tave gali laikyti tik svečiu, kuriam Lietuvos įsipareigojimai yra žymiai mažesni nei Lietuvos piliečiui. Tačiau tie „poliaki na Litvie“ užsimanė, kad jiems būtų suteiktos ne tik Lietuvos piliečio teisės, Skaityti toliau

S.Martinavičius. Ar politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį finansuoja prorusiškos spec. tarnybos? (16)

organiz. nuotr.Tokios hipotetinės mintys man kyla,  perskaičiuos spaudoje straipsnius po Ariogaloje vykusio sąskrydžio, cituoju:

Lietuvos politiniai kaliniai, tremtiniai ir laisvės kovų dalyviai teigia esantys susirūpinę, kad prieš Seimo rinkimus gausu „prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių“ partijų ir judėjimų.

Tai rašoma šeštadienį Ariogaloje vykstančiame politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje priimtoje rezoliucijoje. Skaityti toliau

G.Navaitis. Tėvo diena: primiršta šventė – nuvertintas vaidmuo (4)

Gediminas Navaitis | nuotr. K.Čahovskio

Pirmasis birželio sekmadienis – kalendoriuje įrašyta Tėvo diena. Graži, rami šventė be valstybės vadovių ir vadovų sveikinimų. Ne vienoje šeimoje pamiršta šventė. Netgi kovotojų už tradicinę šeimą neprisiminta šventė.

Kaip ir bet kokia šventė – gera proga papokštauti. Antai JAV psichologas R.Simonas atliko interneto svetainėse skelbiamų anekdotų analizę. 42 proc. anekdotų apie tėvus – tai anekdotai, kuriuose šaipomasi iš vyro bendravimo su savo vaikais. Pavyzdžiui, tėvas klausia sūnaus: “Kur buvai iki vėlumos?”. Sūnus atsako: “Kariuomenėje tarnavau.” Anekdotai išryškina ir atspindi realybę. Skaityti toliau

Tyrimas: Lietuvoje labiausiai vertinama teisė į minties laisvę, privatumas ir nuosavybė (1)

„DELFI“ nuotr.

Lietuvos Konstitucijoje gyventojai svarbiausiomis laiko tris nuostatas, ginančias minties laisvę, asmens privatumą ir teisę į nuosavybę. Mažiausiai svarbios konstitucinės teisės – laisvė streikuoti ir mitinguoti.

Tokius rezultatus parodė „DELFI“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vasario pabaigoje atlikta apklausa.

Liberalizmo šalininkai apklausos rezultatus vertina kaip visuomenės pažangos požymį. Tuo tarpu profsąjungos įžvelgia priešingas tendencijas: Skaityti toliau

Prancūzija griežtina tvarką dėl šalies pilietybės suteikimo (0)

Prancūzijos vidaus reikalų ministro Klodo Žuen iniciatyva Prancūzija sugriežtino tvarką, pagal kurią suteikiama šios šalies pilietybė. Tiesa, kai kurių dešiniųjų politikų siūlymai pakeisti „žemės teisę“ ir panaikinti galimybę turėti dvigubą pilietybę įgyvendinti nebuvo.

Nuo šių metų sausio pirmos dienos bet kuris užsienietis, norintis gauti Prancūzijos pilietybę, turės pateikti įrodimus apie tam tikro lygio prancūzų kalbos žinias, minimaliai žinoti šalies istoriją ir kultūrą, bei pasirašyti „Piliečio teisės ir pareigos“ chartiją.

Prancūzija kiekvienais metais suteikia pilietybę apie 100 tūkstančių užsieniečių. Skaityti toliau