Žymos archyvas: tautosaka

Vyksta 10-ieji N. Vėliaus skaitymai „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“ (programa) (1)

verpstes trys

Balandžio 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Vilnius) Konferencijų salėje rengia Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymus (X) „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“.

Kasmet rengiamomis garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirtomis konferencijomis siekiama sutelkti įvairių humanitarinių mokslo sričių, vienaip ar kitaip susijusių su baltų mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija, – tautosakos, istorijos,

Skaityti toliau

Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos? (0)

Prigimtines seminaras Kalba ir savastis.prigimtine.lt

Kovo 18-19 d. Sanklodiškėse, Molėtų rajone vyks XII Prigimtinės kultūros seminaras „Kalba ir savastis“.

Dvyliktasis prigimtinės kultūros seminaras skiriamas kalbinei tautos savasčiai apmąstyti: kaip prigimtinė kultūra reiškiasi per kalbą ir kalbėjimą, kokį vaidmenį saugant ir puoselėjant kultūrą vaidina  tarmės, asmenvardžiai ir vietovardžiai, kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos.

Reikšmingas nagrinėjimo aspektas – kalbinė kultūros raiška tautosakos kūriniuose ir grožinėje literatūroje, kūrinių gimtąja kalba ir tarme savitumas; Skaityti toliau

Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyks seminaras apie baltų mitinį dangų (1)

2016 05 15 Sekminių dangus Punsko kaime | V. Žilionio nuotr.

Vasario 8 d., 15 val. Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Tautosakos archyvo skaitykloje (Antakalnio g. 6, namas prie gatvės, I aukštas) vyks pirmasis mokslinis seminaras iš ciklo „Naujausi mitologijos ir tautosakos tyrimai“ „Baltų mitinis dangus ir jo vaizdinių sąlytis su indoeuropiečių dvasine kultūra”.

Pranešimą skaitys LLTI vyriausioji mokslo darbuotoja, habil. dr. Nijolė Laurinkienė.

Bus kalbama apie senąją dangaus sampratą, mitinių vaizdinių sąsają su  indoeuropiečių dvasine kultūra. Ketinama aptarti ir vėlyvesnius dangaus vaizdinius – bendrus baltams ar Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Gyvas tarpininkas tarp žmogaus ir dangaus (0)

Ąžuolas | wikipedia.org nuotr.

Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas!  O kad  už plastikinio lango  nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…

Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.

Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas,  „venom“ juodom, žiūri  į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau

Prigimtos kultūros „monai“ žurnale „Liaudies kultūra“ (0)

„Liaudies kultūra“ Nr.6 | leidėjų nuotr.

Paskutinius 2016 metų žurnalo „Liaudies kultūra“ numerius – Nr. 5 ir Nr. 6 – sieja menininkės Viktorijos Daniliauskaitės darbai. Jos darbo fragmentas ir ant penktojo numerio viršelių. Verčiant straipsnįpo straipsnio matyti, kad įstabūs Viktorijos darbai dera prie beveik kiekvienos žurnalo temos, jie ne tik iliustruoja, bet ir pratęsia autorių mintis. Kur slypi jų magija, padės suprasti Viktorijos Daujotytės bendravardės kūrybai skirtas esė „Dirbti savo darbus“ (Nr. 6).  Pasak jos, V. Daniliauskaitės meninei pasaulėvokai vientisumą suteikia gilus prigimtinės kultūros pajautimas. O pati menininkė pokalbyje „Ir bėga protėviai artyn…“ dalijasi prisiminimais apie visas istorines pervartas patyrusios savo garsiosios giminės likimą.   Skaityti toliau

Ant stalo „Raganos kalnas“ (nuotraukos) (1)

Rita Balkutė ir Česlovas Kovoliūnas | V. Kazlienės nuotr.

Joniškio miestelyje pristatyta senosios kultūros tyrinėtojos Ritos Balkutės knyga „Raganos kalnas (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“. Tai tikras rašto paminklas ne tik mitologiniams ir sakraliems Joniškio krašto paminklams bei nuostabiems čia gyvenantiems žmonėms, šių žodinės liaudies kūrybos vertybių pateikėjams.

Pati Rita Balkutė yra garsi liaudies medicinos ir magijos tyrinėtoja. Ji yra sukaupusi didžiulį šios medžiagos archyvą, galima sakyti, šiuos dalykus ji iš tolo atpažįstą ir „užuodžia“. Tik geras savo srities specialistas Skaityti toliau

R. Švedienė. Senis Kalėda nedalijo daiktinių dovanų (0)

Mūsų Kalėda. 2003 m. Nuotrauka iš VšĮ „Kalėdų Senelio paštas“ archyvo.

Kaip vadinti – Kalėdų Senis, Kalėdų Senelis, o gal Senis Kalėda? Dabar vadinam ir Kalėdų Seniu, ir Kalėdų Seneliu, o tautosakoje galima rasti pavyzdžių su Seniu Kalėda. Yra nuomonių, esą pavadinimas Kalėdų Senis laikytinas bendrinei kalbai neteiktinu hibridu. Žinoma, dabar jau retas kas pasakys, kad tai  Senelis šaltis. 

Štai etnologas prof. Libertas Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008) rašo: Rytų Aukštaitijoje tarpušvenčiu į kiekvienos trobos duris pasibelsdavo Senis Kalėda. Jis toks: apsirengęs išvirkščiais kailiniais, su kupra, pasiramsčiuoja dideliausia krivule. Būdavo dar lydimas būrio „avinėlių“. Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja R. Balkutės knyga „Raganų kalnas“ (0)

r-balkutes-knyga-raganos-kalnas

Gruodžio 17 d. 15 val.  Molėtų r. Joniškio bendruomenės centro salėje vyks garsios liaudies medicinos ir magijos tyrinėtojos Ritos Balkutės knygos „Raganų kalnas“ pristatymas.

Rita Balkutė daugiau kaip 30 metų tyrinėja mūsų krašto istoriją, jo žmones. Knygoje „Raganos kalnas“ (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“ ji pristato žmonių atmintyje išsaugotą tikrą sakmių, padavimų ir tikėjimų, kurių dalis sietina su senuoju lietuvių pasaulėvaizdžiu, lobį. Tai paslaptingos istorijos apie raganų supiltus kalnus, akmenyse įspaustas pėdas, degantį auksą, velnio neštus akmenis, ant kalnų dainuojančias raganas, tarmiškai papasakotos šio krašto gyventojų. Skaityti toliau

Etnokultūros studijos būrelis laukia moksleivių (0)

etno.lt nuotr.

Vilniaus etninės kultūros centras kviečia 7-12 metų vaikus nuo rusgėjo 27 d.  lankyti neformaliojo švietimo programą Etnokultūros studija.

Būrelis yra skirtas 7-12 metų vaikams, kurie nori ne tik susipažinti su etnine kultūra, bet ir linksmai praleisti  popietes su bendraamžiais. Šio būrelio metu vaikai turės galimybę išmokti tradicinių lietuvių liaudies dainų, ratelių, žaidimų,pasidaryti nesudėtingų liaudies instrumentų (šiaudinių birbynių, skudučių, ūžlių), iš arčiau susipažinti su pasakojamąja bei smulkiąja tautosaka, nagrinėti Lietuvos Skaityti toliau

Netekome lietuvybės puoselėtojo, kraštotyrininko Antano Bielinio (0)

Antanas Bielinis (1918–2016) | mignalina.lt nuotr.

Rugsėjo 6 d. užgęso 99-uosius metus einančio kraštotyrininko, tautosakos rinkėjo, lietuvybės puoselėtojo lenkų okupacijos metais, lietuviškos spaudos platintojo Antano Bielinio gyvybė.

A. Bielinis gimė 1918 m. vasario 18 d. Švenčionių rajone, Tverečiaus parapijoje, Dietkauščinos kaimelyje.  Lenkams okupavus Vilniaus kraštą ir naikinant lietuvybę Antano tėvas Jonas Bielinis siekęs, kad kaimo žmonės išlaikytų lietuvybę 1923 m. kaime įkūrė pirmąją lietuvišką mokyklą. Joje trejus metus mokės dvi  J. Bielinio dukros ir kiti kaimo vaikai. Vėliau seserys lietuviško rašto išmokė ir savo jaunesnį brolį Antanėlį, okupantų valdžios priverstą baigti 5 lenkiškos pradžios mokyklos skyrius. Skaityti toliau

Etninės kultūros ir kino meno mylėtojai kviečiami dalyvauti projekte (0)

Kas laukia lietuvių etninės kultūros? | R. Povilaičio nuotr.

Lietuvių etninės kultūros draugijos (LEKD) Kauno teritorinis padalinys pradėjo vykdyti projektą „Lietuvių tautosakos atspindžiai vaikų ir jaunimo meninėse interpretacijose“. Šį projektą, kuris baigsis 2017 m. pavasarį, parėmė Lietuvos kultūros taryba. Turėdami tam tikrą tokios veiklos patyrimą ir jausdami lietuvių tradicinės kultūros gerbėjų palaikymą, projekto vykdytojai kviečia visuomenė prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo.

„Manome, kad atėjo laikas lietuvių sakmes, legendas, pasakas, mitologiją bei tikėjimus atgaivinti, suteikus jiems patrauklų meninį, romantinį pavidalą. Projekto metu, Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejuje bus atidaryta paroda iš Baltarusijos (0)

Baltarusiu Vestuvių vainikas, ХХ а. 3-4 de.

Liepos 30 d. 14 val. Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelyje bus atidaryta ilgai laukta paroda „Vakarų Polesės vestuvės“, atvežta iš Baltarusijos valstybinio liaudies architektūros ir buities muziejaus. Parodoje pristatomi Baltarusijos valstybinio liaudies architektūros ir buities muziejaus fondų daiktai: šventiniai tautiniai rūbai, muzikos instrumentai, nuotraukos bei namų apyvokos daiktai, kurie papasakos Baltarusijos Vakarų Polesės vestuvių istoriją.

Baltarusijos valstybinis liaudies architektūros ir buities muziejus – vienintelis Baltarusijoje muziejus po atviru dangumi, dar kitaip vadinamas muziejumi-skansenu. Skaityti toliau

Netekome kraštotyrininko, biochemijos mokslininko Alfonso Juškos (11)

Alfonsas Juška (1937–2016) | Alkas.lt koliažas

Eidamas 79-uosius metus mirė kraštotyrininkas, biochemikas Alfonsas Juška.

Alfonsas Juška gimė 1937 07 09 Kirmėlinės k., Marijampolės r. Antano Juškos ir Zuzanos Kvietelaitytės šeimoje. 1944–1948 m. mokėsi Gudinės (Marijampolės r.) pradžios mokykloje ir Marijampolės gimnazijoje.  1948 m. kartu su tėvais buvo ištremtas į Sibirą. Nuo 1952 iki tremties pabaigos 1958 m. mokėsi Ust-Abakano (Krasnojarsko kraštas, Rusija) darbo jaunimo vakarinėje vidurinėje mokykloje. Dirbo Ust-Abakano medžio apdirbimo kombinate staliumi (1951–1958 m.), o sugrįžęs iš tremties Skaityti toliau

R. Švedienė. Apie liepos mėnesio šventes, pavadinimą, medį (3)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Vakar, liepos pirmą dieną, – buvo Liepos vardadienis ir Tarptautinė architektų diena. O kokios kitos šio mėnesio šventės ir atmintinos dienos, ką galima rasti apie šį pavadinimą pavarčius „Lietuvių kalbos žodyną”?

Darbo kodekso 162 straipsnyje nurodoma, kad liepos mėnesį yra tik viena valstybinė šventė – liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnyje kaip atmintinos dienos nurodomos šios liepos dienos: 15-oji – Žalgirio mūšio diena, paskutinis mėnesio sekmadienis – Jūros diena ir Žvejų diena. Skaityti toliau

„Baltų genas“: N.Laurinkienė apie mito ryšį su tautosaka (audio) (27)

Dr. Nijolė Laurinkienė | asmeninė nuotr.

Radijo stotis gegužės 21 d. pradėjo transliuoti naują radijo laidų ciklą „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“.

Pirmojoje ciklo laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja dr. Nijolė Laurinkienė pasakoja apie mito ryšį su tautosaka, apie paslaptingos gyvybės jėgos ir gyvybės atsinaujinimo simbolius – žalčio, gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje.

Klausykite laidos garso įrašo: Skaityti toliau

Šį savaitgalį prasideda naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ (36)

baltu_genasGegužės 21 d., 14 val. pradedamas transliuoti naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“, kurio pirmoji laida radijo „Extra FM“ programoje bus transliuojama šį šeštadienį (kartojama sekmadienį, tuo pačiu laiku).

Kiekvienas anksčiau ar vėliau pagalvojame apie tai, kodėl mes tokie, o ne kitokie, apie savo gyvenimo prasmę, mus supančio pasaulio duotybes, tvarką ir pasikeitimus. Ir tada pradedame ieškoti atsakymų. Skaityti toliau

Veidų ir žemės vagos (III) (nuotraukos) (0)

Ona Pajedaitė (apie 1980 m.) |autoportretas

Su lituaniste, fotomenininke Ona Pajedaite kalbasi Juozas Šorys.

Pokalbio pradžia. Pradžia ČIA ir ČIA.

– Kita Jūsų veiklos sritis – etnokultūrinė. Kaip pradėjote važinėti į kraštotyros ekspedicijas, kaip įsitraukėte į tą įdomią veiklą? Kas ir kodėl Jus pakvietė?

– Kaip sakiau, ir iki to laiko daug keliavau po Lietuvą, ir mano nuotraukose buvo nemažai etnografinių motyvų. Bažnyčios, malūnai, dvarai, sodybos, kapinės, koplytėlės, piliakalniai… 1971 m. Norbertas Vėlius iš tuometinio Lietuvių kalbos ir literatūros instituto pakvietė mane fotografuoti kraštotyros ekspedicijos Dubičiuose (Varėnos r.), pačioje Dzūkijos širdyje. Skaityti toliau

Punske paminėtos J. Vainos 100-osios gimimo metinės (video) (1)

Juozas Vaina_punskas.pl

Vasario 13 dieną Punsko lietuvių kultūros namuose paminėtos Punsko krašto mokytojo, visuomenininko, etnografo Juozo Vainos 100-osios gimimo metinės. Renginio metu rodyti filmo apie Vainą fragmentai, buvo galima aplankyti jo vardu pavadintą etnografinį muziejų, kuriame Vainos surinktą tautosaką skaitė jo anūkai ir proanūkiai.

Juozapas Viktoras Vaina gimė 1916 m. spalio 16 d. Vidugirių kaime. Baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją. Studijavo Vilniaus universitete, vėliau – Gdansko politechnikos institute. Pokario metais mokytojavo Suvalkuose. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai? (0)

draugija Birute_mlimuziejus.lt

Šiemet suėjo 130 metų nuo pirmosios kultūrinės Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos „Birutės“  įsisteigimo (1885 m.) ir 120 metų nuo Vydūno įkurtos ir vadovautos Tilžės lietuvių giedotojų draugijos veiklos pradžios (1895 m.). Šias sukaktis primindami skelbiame tų draugijų teatrinei veiklai skirtą V. Bagdonavičiaus straipsnį.

Lietuviškasis mėgėjiškas teatras Mažojoje Lietuvoje su nedidelėmis pertraukomis gyvavo keturis dešimtmečius – nuo 1895 m. pradžios iki 1935 m. pradžios. Tiesa, nuo 1923 m. Lietuvai priklaususiame Klaipėdos Skaityti toliau

Tautos stiprybė glūdi jos pačios syvuose (1)

Jaunius Vylius_Kazimiero Linkeviciaus nuotr

Marijampolietis kraštotyrininkas, etnografas, kanklininkas Jaunius Vylius savo gyvenimą paskyrė gimtosios Suvalkijos tautosakai rinkti. Didžioji jo darbų dalis sugulė į šalies tautosakos rankraštynus. Kartu jie yra prieinami kiekvienam per paties išleistas knygas. Leido daugiausia už savo ir giminės pinigus. Kiek knygelių J.Vylius išleido, tiek išdalijo bibliotekoms, visiems, kurie jų norėjo. Tautosakininkas sako, kad parduoti galima daiktą, kuris duoda pelną, o iš tautosakos rinkimo dar niekas nepasipelnė. Ir tikslo tokio neturėjęs. Skaityti toliau

LMTA projektas „Viena Lietuva – penki etnopasauliai“ suteikia galimybę pažinti savo šaknis (1)

audiovizualinės ekspedicijos_ltma.lt

audiovizualines ekspedicijos_ltma.lt Lietuvos muzikos ir teatro akademija prisijungdama prie Etnografinių regionų metų programos visą rudenį vykdo projektą „Viena Lietuva – penki etnopasauliai“. Audiovizualinių ekspedicijų ciklas, aplankant visus Lietuvos regionus ir kūrybiniai vakarai, skirti atskleisti Lietuvos etnografinių regionų savitumą – tai pagrindiniai sumanymo akcentai. Per pastaruosius du mėnesius kūrybinė projekto komanda aplankė Aukštaitiją, Suvalkiją, Žemaitiją, Dzūkiją ir Mažąją Lietuvą.

Audiovizualinių ekspedicijų kūrybinę komandą sudarė žinomi Lietuvos kino kūrėjai (vaizdo operatoriai Algimantas Mikutėnas ir Adomas Jablonskis, režisierė Inesa Kurklietytė, garso režisierius Ramūnas Jasutis) drauge su  Lietuvos muzikinės etnokultūros žinovėmis prof. Daiva Vyčiniene ir Varsa Zakariene. Skaityti toliau

D. Valentukevičienė. Jurgis Dovydaitis ir paskutinė jotvingė (6)

Pranė Grigaitė Ašašninkuose | M. Krasauskienės nuotr.

Minint etnografinių regionų metus puiki proga prisiminti tas asmenybes, kurios lietuvių kultūrą praturtino istoriniais, etnografiniais ar dialektologiniais duomenimis. Viena ryškiausių tokių asmenybių – legendinis XX a. tautosakininkas ir kraštotyrininkas Jurgis Dovydaitis, surinkęs apie 140 000 liaudies kūrybos vienetų, sudaręs daugelį plačiai žinomų tautosakos rinkinių. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui perduotas didelis turtas: 1 243 magnetofoninės garso juostos, 45 stambūs tautosakos rinkiniai, 350 sąsiuvinių tekstų, per 1000 fotografijos juostų. Surinktų tautosakos kūrinių kiekiu, Leonardo Saukos teigimu, J. Dovydaitis ryškus visoje Europoje.

Žinomas tautosakininkas dirbo ir kalbotyros srityje. „Didžiajam lietuvių kalbos žodynui“ Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė (0)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.

1.

Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau

Šį savaitgalį vyksta tarptautinis vaikų festivalis „Baltų raštai-2015“ (dienotvarkė, video) (0)

baltu rastai_plakatasĮ Kauną rugsėjo 18-21 dienomis atvyksta daugiau kaip 25 vaikų folkloro ansamblių iš Latvijos, Baltarusijos ir Lietuvos, apie 500 atlikėjų. Tarptautinis vaikų folkloro festivalis „Baltų raštai-2015“ vyksta septintus metus. Pirmą kartą jis buvo rengiamas 2009 metais, pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį.

Šventės tikslas – vienyti baltų kultūros puoselėtojus, tęsiančius senuosius papročius, populiarinti baltų genčių tradicijas. Festivalis išsiskiria iš kitų tuo, kad juo siekiama stiprinti baltų vienybę. Renginiuose dalyvauja vaikai, jaunuoliai, kurie ne tik koncertuoja, bet kuria ir gyvai bendrauja.

Keturias dienas plevėsuos festivalio vėliava, degs vienybės ugnis, bus pinamas festivalio vainikas, pilamas Rudens lygiadienio aruodas. Skaityti toliau

E. Targavičienė: Prieš karą Dieveniškių krašte lenkų nebuvo (11)

Elena Targavičienė | propatria.lt, V.Sinicos nuotr.

1929 metais gimusi Elena Targavičienė beveik visą gyvenimą praleido Pietryčių Lietuvoje esančiame Dieveniškių pusiasalyje, Poškonių kaime.

Pastaraisiais metais E.Targavičienė išgarsėjo savo retais gebėjimais: apie jos tautosakos ir žolininkystės žinias, vaikystėje išmoktas iš prieškario senolių, šiuo metu rašoma disertacija, o pati ponia Elena savo žiniomis dalinasi kalbėdama įvairiuose renginiuose ir net buvo asmeniškai apdovanota Prezidentės. Šiandien, būdama vyriausia Poškonių kaimo gyventoja, pašnekovė nepraranda gero ūpo, nevengia juoktis iš gyvenimo ir toliau džiaugiasi kiekviena diena savo XIX amžių menančiame, Skaityti toliau

Juodkrantėje vyks aštuntoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ (0)

V-VIIIa. Kuršių genties rūbai | Artūro Moisejenko nuotr.

Rugsėjo 5 d. (šeštadienį) Liudviko Rėzos kultūros centras visus kviečia į Juodkrantę, kur vyks aštuntoji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šia švente siekiama per Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) etninę kultūrą įprasminti Martyno Liudviko Rėzos tautosakinę veiklą, davusią pagrindus vėlesniesiems jo pasekėjams.

Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu vyksianti šventė šiais metais skirta Mato Pretorijaus 380-osioms gimimo metinėms, Martyno Liudviko Rėzos sudaryto liaudies dainų rinkinio „Dainos  oder Litthauische Volkslieder“ 190-iesiems išleidimo metams paminėti.

Per keletą metų šventėje „Pūsk, vėjuži!“ būdavo pristatoma po vieną iš Lietuvos regionų. Šiemet plačiau supažindinama su Suvalkija (Sūduva), o minint Etnografinių regionų metus, Neringos gyventojams ir svečiams siūloma išgirsti Skaityti toliau

Tautosakos kūriniai, lituanistinės duomenų bazės su vietovardžiais ir pavardėmis, žodynai jau prieinami internete (0)

Alkas.lt iškarpa

Šalies lituanistai naujųjų mokslo metų išvakarėse lietuvišką internetą papildė solidžiu priedu – paleista Lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema (LKIIS).

Projekto vykdytojas Lietuvių kalbos institutas kartu su partneriais – Vilniaus ir Lietuvos edukologijos universitetais bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu – į internetinį tinklapį sukėlė daug suskaitmenintų lietuvių kalbos išteklių. Skaityti toliau

Miškas – vieta, kur gėrybes kuria pats Dievas (2)

melynes_Daivos.Vaiskunienes. nuotr.

Anksčiau eidamos į mišką uogauti moterys net ir apsirengdavo kiek geresniais drabužiais – girdi, „suplyšusiam kaip ubagui negražu, gali žmogų susitikti, išsigųs“, pasakojama LRT KLASIKOS laidoje „Ryto rasa krito“. O ką jau kalbėti apie jaunimą – vaikinai ir merginos būdavo „šventadieniškai apsidarę“, nes jiems uogavimas – dar viena dingstis susiburti, pasikalbėti, be to, jauni uogaudami rasdavo vienintelę progą pasivaikščioti poromis ir nusiskinti, senesniems nesekant, kitokią uogą – bučinį.

Beje, uogos ir bučinio palyginimas nėra tik išgalvota metafora. Jis atspindi uogų ir vedybų kontekstų sąsają. Prisirpusios, kvapnios uogos saldumas, Skaityti toliau

Lietuvių kalba pristatyta Humboldtų universitete Berlyne (0)

???????????????????????????????????????????

Birželio 13 d. Humboldtų universitete Berlyne surengta tradicinė „Ilgoji mokslų naktis“, kurios metu pristatyta ir lietuvių kalba.

„Ilgosios mokslų nakties“, kuri atvira visiems Berlyno gyventojams ir miesto svečiams, metu vyko jau tradiciniais tapę užsienio kalbų kursai, kurių programoje šiais metais pirmą kartą kalbų mylėtojams buvo ne tik pristatyta lietuvių kalba, tačiau ir buvo suteikta galimybė jos truputį išmokti.

Šeštadieninės Berlyno lietuvių mokyklėlės mokytoja Jurgita Kuolaitė bei vizituojanti Berlyno Humboldtų universiteto lietuvių kalbos profesorė habil. dr. Kristiana Šiler (Christiane Schiller) besidominčius supažindino su mūsų kalba, pasakojo apie jos istoriją ir išskirtinumą. Skaityti toliau

H. Gudavičius. Viskas yra viena: gamta, darbas, kultūra, etnografija (0)

Henrikas Gudavičcus. Kajeno nuotr

Henrikas Gudavičius (g. 1943) prieš ketvirtį amžiaus pabėgo iš Vilniaus į Dzūkiją ir čia pasiliko, kaip pats sako, todėl, kad brangi tapo žemė, kurioje savo prakaitą lieja. Publicistas ir gamtininkas puikiai derina kūrybinį rašymą bei fizinį darbą paties įkurtame bei godojamame retųjų augalų sodelyje šalia Liškiavos. Šį kartą apsilankę H. Gudavičiaus sodelyje pakalbinome jį apie etnografinius metus bei tuos šaltinius, kurie jį patį įkvepia diena iš dienos darbuotis net keliuose frontuose. Skaityti toliau