Žymos archyvas: tautos

Diskusija apie atminties politiką ir klaidingus „atminties kodus“ (4)

lenkijos-institutas-vilniujeIstorinei politikai ir atminties politikai skiriama labai svarbi vieta kiekvienos tautos viešajame diskurse, taip pat ir lenkų, ir lietuvių tautose. Vis dažniau diskusijose, žiniasklaidoje, mokslinėse publikacijose pasirodo vadinamieji „klaidingi atminties kodai“, deformuojantys arba klaidinantys atminties apie tarptautinius nusikaltimus tema. Labai dažnai nusikaltimų kaltininkais vaizduojamos jų aukos, taip iškreipiama atsakomybė už veiksmus. Klaidingi kodai neleidžia jaunajai kartai suformuoti tinkamo požiūrio į praeitį bei į dabarties įvykius.

Skaityti toliau

V. Bernotas. Kodėl neįmanoma europiečių tauta? (15)

Europiečiai | europa.eu nuotr.

Pastaruoju metu nenutyla kalbos apie Europos ateitį ir galimus jos scenarijus. Migrantų krizė, teroristiniai išpuoliai, galiausiai ir šių įvykių paskatintas „Brexitas“ verčia vis iš naujo apmąstyti drąsų, bet kartu ir ydų kupiną Europos Sąjungos projektą. Visgi, kad ir kokios bėdos kamuotų ES, Lietuvoje apie jas kalbėti vis dar sudėtinga dėl itin aukštų Sąjungos palaikymo reitingų – žmonės linkę pasitikėti tiek pačiu projektu, tiek jį įkūnijančiomis institucijomis. Kita, iš pirmo žvilgsnio su pirmąja niekuo nesusijusi problema, skatinanti minties paralyžių, yra atsainus požiūris į politinę teoriją, kurioje itin svarbią vietą užima ir XX a. lietuvių mąstytojai. Todėl šiuo straipsniu bus mėginama prisiminti vieną iškiliausių Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip sausas vynas (4)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

Europos Sąjunga pagrįsta viena kitą neigiančiomis prielaidomis, kurias galima apibūdinti senu contradictio in adiecto terminu. Iš pradžių buvo norima valstybių sąjungos, bet vėliau pradėta kalbėti apie bendrą valstybę. Kalbama apie bendrą Europos valstybę pripažįstant daugybę skirtingų Europos valstybių. Valstybe tapti norinti Europos Sąjunga yra oksimoronas. Toks pat oskimoronas, kaip apskritas kvadratas, sveikas ligonis, elitinė prostitutė ar sausas vynas. Vynas niekada nėra sausas, o Europos sąjunga negali tapti panaši į Jungtines Amerikos Valstijas, nors tai ir norima padaryti. Skaityti toliau

V. Sinica. Braškanti Europa: Alternatyva Vokietijos ir Europos federacijai? (38)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vokietijoje savaitgalį vykusiuose rinkimuose į Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamentą antiimigracinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko net 21 proc. balsų ir aplenkė kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungą (CDU), surinkusią apie 19 proc. balsų. Tai yra blogiausias istorijoje CDU pasirodymas šioje žemėje ir pirmas kartas, jai ją aplenkia „Alternatyva Vokietijai“. Simboliška, kad tai įvyksta A. Merkel rinkimų apygardoje. Skaityti toliau

D. Stancikas. Europos pabaiga ar išsigelbėjimas? (25)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Ši vasara tiesiog kunkuliuoja politinėmis dramomis: islamiškasis terorizmas tapo Prancūzijos kasdienybe (žudynės Nicoje visus pribloškė ne tik aukų skaičiumi, bet ir nauja naikinimo forma – sunkvežimiu), atbėgėliai iš Azijos su šūksniais „Allahu Akbar“ peiliais ir kirviais užpuldinėja traukinių keleivius Vokietijoje, 18-metis iranietis Miuncheno prekybos centre nušovė devynis vokiečius, nepavykęs karinis perversmas Turkijoje pažymėtas šimtais nušautųjų ir tūkstančiais suimtųjų, masinis rusų sportininkų dopingo vartojimas ir valstybiniu lygiu vykdytas sukčiavimas Londono ir Sočio olimpiadose sudrebino ir olimpines žaidynes Brazilijoje. Skaityti toliau

V. Rubavičius. ES piliečiai užpuolė ES. Ką su tuo darysime? (12)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Europos Sąjungą drebina vis naujos problemos, vis nauji kylantys iššūkiai. Stebėjome, kaip sunkiai suvokiama ir ilgai vartaliojama vadinamoji „pabėgėlių problema“, po šiurpių teroristinių išpuolių jau nieko nebestebina vis tie patys nieko nesakantys pareiškimai ir paraginimai neišsižadėti europinių vertybių.

Atrodo, kad ES aukštieji politikai ir biurokratai niekaip negali suprasti, kad gyvena pasikeitusiame ir, atrodo, jiems visiškai netikėtame pasaulyje, kuris niekaip nebetelpa į jų ideologinių konstrukcijų rėmus. Kodėl ES politika tapo tokia neveiksni? Į tokį klausimą sunku vienareikšmiškai atsakyti, tad pabandykime pasiaiškinti kelis lyg ir akivaizdesnius dalykus. Skaityti toliau

V. Sinica. Musulmonų integracija – pasaka su nelaiminga pabaiga (4)

vytautas-sinica-ausra-pl-nuotr

„Ar įmanoma integruoti Europą užplūdusią imigrantų bangą“, – klausia turbūt kiekvienas Europos likimui neabejingas pilietis. Ne, neįmanoma.

Multikultūralizmo spindesys ir skurdas

Kad nepaklystume taip kategoriškai atsakinėdami į šį skausmingą klausimą, turime sutarti, kaip suprantame integraciją. Kairuojančioje Europoje daug kam bent daugmaž taikus sugyvenimas vienoje valstybėje pagal atskiras kultūrines, o kartais ir teisės normas jau yra integracijos sėkmės istorija. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Po pilkais debesimis (2)

R.Ragauskaites nuotr. apsniges medis su uogomis

Lėktuvas atsiplėšia nuo žemės, palikdamas įmirkusią Airijos salą, vadinamą smaragdine. Nors žiema, sodrią žolę peša baltavilnės avelės. Lyja, lyja, lyja… Išsiliejęs iš krantų, Šanonas užtvindė Limeriką, skęsta Korkas: gatvėmis plaukioja valtys, evakuoja nesuskubusius pasitraukti gyventojus. Tokia yra Airijos žemė, toks yra oras, pilnas drėgmės ir monotoniškumo. Ten gyvenantys lietuviai prisipažįsta nieko taip labai nepasiilgę, kaip šaltos baltos žiemos. Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Visiškai atvira visuomenė pasmerkta žlugti nuo savo atvirumo (9)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

Karlas Properis (Karl R. Popper) išpopuliarino atviros visuomenės idėją, kuri patiko garsiam mecenatui Džordžui Sorošui (George Sorros), Atviros Lietuvos fondo rėmėjui. Įspūdinga Sorošo labdaros veikla keistai suaugo su mažiau įspūdinga Poperio idėja.

Knyga „Atvira visuomenė ir jos priešai“ yra arogantiško pozityvizmo ir paviršutiniško požiūrio į klasikinę graikų ir vokiečių filosofiją pavyzdys. Erikas Voegelinas viename iš savo laiškų Leo Strausui rašo, kad „Poperio atviros visuomenės idėja yra ideologinis šlamštas“. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Kai sužydės bananai? Kodėl, Brutai… (1)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Ankstesniame rašinyje, kalbėdamas apie lietuvių kalbos išdavystę, vienam mūsų politikui, nevykusiai užėmusiam protomaševskinę poziciją,  švelniai priminiau Cezario legendinį klausimą savo žudikui Brutui: Et tu, Brute? („Ir tu, Brutai?“).  Nespėjo paklausti kodėl?, užtat paliko amžinai aktualią temą istorikams ir menininkams. Taip ir „originalo“ kalbos stūmimas į  oficialius dokumentus, bandymai suluošinti, išprievartauti lietuvių kalbos rašybą ir žodyną,  sukčiavimas, maskuojant nedorus ketinimus, išskydusių argumentų keitimas žodine ekvilibristika įstatyme apie vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose stebina savo atkaklumu ir šaukiasi to klausimo – kodėl? Skaityti toliau

K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą? (12)

kazimieras-garsva-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr

Prieš 416 metų M. Daukša priminė, kad tautos gyvuoja daugiausia išlaikydamos savo kalbą. Gal dėl to mūsų priešai ir tariami draugai prieš ją tiek kovojo ir kovoja, nori bent dalį tos kalbos sunaikinti, nes kalba – ir svarbi valstybės suvereniteto dalis. Dėl to mūsų valstybės kūrėjai stabdydami polonizaciją, dar prieš 125 metus lenkiškas raides pakeitė čekiškomis č, š, ž. Prieš 97 metus jie atstatė nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje Skaityti toliau

A. Rusteika. Menininkas ir diktatūra (2)

Algimantas Rusteika | plus.google.com nuotr.

Dažnai žmogelis, ko nors pasiekęs vienoje srityje, mums rodosi genijum visur. Tas neretai pasivaidena ir pačiam genijui. Ir kairės ausies kaušelio ligų specialistas – Nobelio laureatas – ima drąsiai spręsti net ir apie dešiniąją ausį.

Ką bekalbėti apie tokias paprastutes banalybes, kaip politika ar moralė. Čia, kaip krepšinyje – visi specialistai. Tokių buvo ir prie Adolfo, ir prie Visarionyčiaus. Pilna ir prie Vladimiro Vladimirovičiaus. Susiraukšlėję kaktos nuo pastangų suprasti Skaityti toliau

Brangindami tradicijas, branginame ir savo valstybę (video, šventės dienotvarkė) (2)

Prezidente Skamba kankliu atidaryme_lrp.lt

Gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai“. Keturiasdešimt trečius metus vykstantis renginys yra seniausias folkloro festivalis Lietuvoje – vienas didžiausių šiemet švenčiamų Etnografinių regionų metų įvykių.

Prezidentės teigimu, minėdami Etnografinių regionų metus, dar kartą parodome, kad vertiname ir gerbiame savo autentišką liaudies kultūrą, mokame didžiuotis unikaliais Lietuvos papročiais ir tradicijomis. Skaityti toliau

Netrinkime savęs iš savo atminties (5)

Grasilda Blaziene_St.Zumbio.respublika.lt

Neapsikentusi, kad ir šiandien didesnė pasaulio dalis lietuvius laiko slavais, kad po pasaulį klaidžioja ir veši neva apie Lietuvą bylojančios pseudomokslininkų skleidžiamos teorijos, o labiausiai – kad žinojimą apie savąją kilmę, kalbą ir istoriją patys lietuviai noriai trina iš savo atminties, žinoma šalies mokslininkė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, profesorė, Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja, prūsų kalbos tyrinėtoja Grasilda Blažienė subūrė aplink save atsakingų mokslininkų būrį, surado Lietuvą bei lietuvybę mylintį mecenatą ir ėmėsi neatlygintinos misijos – pasakoti pasauliui apie Lietuvą bei lietuvius tiesą.

Užsiimate labai gražia veikla – drauge su solidžių mokslininkų komanda rengiate ir leidžiate pasauliui apie Lietuvą, lietuvių kilmę bei seniausią Europos kalbą pasakojančias knygas.

Skaityti toliau

Spalvingas Lietuvos tautinių mažumų paveikslas (0)

Tautines-mazumos-Lietuvoje-2Aivaras Stepukonis (sudarytojas), Tautinės mažumos Lietuvoje: virsmai ir atmintys, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014, p. 278, ISBN 978-9955-868-68-2.

Šioje mokslinės knygos Tautinės mažumos Lietuvoje: virsmai ir atmintys apžvalgoje glaustai apibūdinsiu idėjines leidinio ištakas, sudarymo logiką, pagrindines temas bei vyraujančias sąvokas. Įvardysiu ir tyrimo objektus, kurių ėmėsi knygos bendraautoriai, į tautines mažumas Lietuvoje pažvelgę kiekvienas savaip – kas kultūrologo, kas istoriografo, kas etnologo, sociologo, filosofo, ar net teisėtyrininko akimis. Skaityti toliau

Vydūnas. Europos tautų santykiai (4)

vydunas-trispalveje

Paskutiniais šimtmečiais Europos tautos ir jų santykiai šauniai pakito. Seniau jos gyveno savo šalyse, iš jų misdamos ir daugiau beveik nieko nereikšdamos. Tad iš lengvo pradėjo vis daugiau branginti savo būdus, savo kalbą, savo ypatybes ir pagaliau – savo kraują. Vis daugiau mėgo kiekviena tauta gyventi savaip ir atskirti savo ypatybes nuo kitų tautų savybių. Europos žmonija, metams bėgant, vis aiškiau dalinosi į tautas. Nebuvo taip, kad naujos tautos tuokart užgimė. Jos jau seniai gyveno. Bet kiekviena tapo vis žymesne prieš kitas tautas.

Sako tūli, kad tuo ir vis daugiau išaugusi tautų nekanta ir kad iš to karai sukilę. Yra tai nežinėlių kalbos. Karai visuomet sukyla iš ypatingo ūpo, kuris gamina norą kariauti. Kad tam nėra iš gamtos pagrindo ir kad tasai nėra auginamas, negali būti karų. O augintas jis net tos pačios tautos dalis supjudo. Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Kelias be pabaigos… (3)

Baltijos kelias | R. Misiukonio nuotr.

Prieš 25 metus trys išdidžios ir garbingos tautos, išėjusios į Baltijos kelią ir susikibusios rankomis, paskelbė pasauliui – baigėsi melo era, trukusi nuo 1939-tųjų rugpjūčio, kuomet dvi nužmogėjusios pabaisos – Hitleris ir Stalinas – savo parankinių Ribentropo ir Molotovo parašais slapta pasidalijo Europą. Būtent tą rugpjūčio 23-kąją buvo nuspręstas Lietuvos, Latvijos ir Estijos likimas, kuomet nusinešusi šimtus tūkstančių nekaltų taikių gyvybių ir sužlugdžiusi progresyvių Skaityti toliau

Nidoje vyks jau šeštasis Baltijos šalių kino festivalis „Baltijos banga“ (0)

Baltijos_banga_logoRugpjūčio 23-30 d. Nidoje vyks šeštasis tarptautinis kino festivalis „Baltijos banga“, kurį rengia Lietuvos kinematografininkų sąjunga drauge su Nidos kultūros ir informacijos centru „Agila“, bendradarbiaujant Nerginos miesto savivaldybei, Latvijos ir Estijos kinematografininkų sąjungoms bei šių šalių ambasadoms Lietuvoje.

Festivalio „Baltijos banga“ metu Nidos kultūros ir informacijos centre „Agila“ Skaityti toliau

Lietuva jau turi užbaigtą „Visuotinę lietuvių enciklopediją“ (1)

lt.wikipedija.org nuotr.

Liepos 18 d. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleidžia 25-ą „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ tomą ir tuo užbaigia šio visiems lietuviams reikšmingo leidinio leidybą.

2015 m. pradžioje dar numatyta išleisti Papildymų tomą, kuriame bus enciklopedijoje vartojamų autentiškų tikrinių vardų ir jų lietuviškų atitikmenų sąrašas, pastebėtų didesnių klaidų atitaisymai ir kt.

„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ – originalus mokslinis informacinis leidinys, pateikiantis susistemintą informaciją apie pasaulį ir Lietuvą, visatą ir Žemę, pasaulio ir civilizacijos istoriją, visų žemynų tautas ir jų Skaityti toliau

Lietuvos ir Gruzijos kultūros ministrai aptarė paveldo apsaugos ir kino koprodukcijos klausimus (0)

Lietuva GruzijaGegužės 28–30 dienomis Lietuvoje lankosi Gruzijos kultūros ir paminklų apsaugos  ministras Miriane Odišaria. Antrąją vizito dieną svečias, lydimas Gruzijos ambasadorės, susitiko  su Lietuvos kultūros ministru Šarūnu Biručiu.

Kultūros ministerijoje aptartos kultūros paveldo restauravimo ir apsaugos problemos, kino koprodukcijos galimybės, specialistų mainai, kiti bendradarbiavimo klausimai.

„Mūsų tautos yra kaip dvyniai, turime daug bendro, mus nuo seno sieja draugiški ryšiai. Gruzija Lietuvai labai artima, kaip ir Ukraina, todėl nepaprastai džiaugiuosi susitikęs su Jumis Vilniuje“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis. Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Apie svajonę, gyvulius ir politiką (1)

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Nuvilnijo, nubangavo šventinis Lietuvos narystės dešimtmečio Europos Sąjungoje šurmulys. Nuskambėjo sveikinimai ir palinkėjimai tapti dar modernesniais, dar europietiškesniais, dar šaunesniais. Dar, ir dar, ir dar… Lyg viskas ir tvarkoje: lyderių akyse – ugnis, kalbose – aistra bei kvietimas telktis naujiems iššūkiams ir svajonių įgyvendinimui. Tačiau kuo toliau, tuo labiau manęs neapleidžia mintis, kad didžiosios daugumos politikų kalbose trūksta „rišamosios medžiagos“, be kurios visi iškilmingi ir padrąsinantys žodžiai vis nepasiekia tikslo.

Apie tai ir norėčiau pasidalinti savo mintimis, kuriose gyvena dar viena svajonė, kurios niekas nedrįsta įvardinti. Nors toji svajonė yra labai paprasta Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu (29)

dr. Vaclovas Bagdonavičius

Skiriu bičiulio Jono Trinkūno – Krivio Jauniaus atminimui

Senoji baltų religija ir krikščionybė, jų santykiai yra vieni  iš svarbiausių Vydūno filosofijoje ir grožinėje kūryboje aptariamų bei vaizduojamų dalykų. Tie dalykai esmingai įsikomponuoja į jo religinės filosofijos sistemą, kurios pagrindą sudaro indiškuoju vedantizmu ryškiai dvelkiantis panenteistiškasis būties aiškinimas, postuluojantis ir imanentinį, ir transcendentinį Dievą. Toksai vydūniškasis aiškinimas labai akivaizdžiai susišaukia su indiškųjų upanišadų būties samprata, kurią įžymus šiuolaikinis indų filosofas (beje, vedantos atstovas) Sarvepalis Radhakrišnanas yra taip apibūdinęs: Skaityti toliau

Seime vyks konferencija, skirta Meilės Lukšienės gimimo metinėms ir veiklai pažymėti (tiesioginė transliacija) (0)

Meilė Lukšienė | E. Tervidytės nuotr.

Balandžio 25 d., penktadienį, 9 val. Kovo 11-osios Aktos salėje (Seimo I rūmai),  minint mokslininkės, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narės, Lietuvos švietimo reformos pradininkės habil. dr. Meilės Lukšienės 100-ąsias gimimo metines, organizuojama tarptautinė konferencija „Negausių tautų likimai ir švietimas globaliame pasaulyje“.

Konferencijoje bus siekiama atskleisti ir aktualizuoti habil. dr.  M. Lukšienės veiklą edukologijos, literatūrologijos ir kultūrologijos srityse, skatinti Skaityti toliau

Rengiamas automobilių žygis „Baltijos keliui – ketvirtis amžiaus“ (2)

Baltijos kelias | V. Daraškevičiaus nuotr.

VšĮ „Saugi pradžia“ drauge su kitomis SDG grupės įmonėmis kviečia entuziastingus visų trijų Baltijos valstybių žmones dalyvauti automobilių žygyje legendiniu Baltijos keliu nuo Vilniaus iki Talino, aplankant Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Saločius, Bauskę, Rygą, Ciesę, Valmirą, Riujieną, Viljandį, Tiūrį, Raplą.

Minint 50-ąsias 1939 m. pasirašyto Molotovo – Ribentropo pakto metines, 1989 m. rugpjūčio 23 d. buvo suorganizuota masinė taiki demonstracija, kurioje, manoma, dalyvavo per 2 mln. žmonių. Skaityti toliau

Muziejuje vyks parodos bei katalogo „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ pristatymas (0)

Katalogo  viršelio dalis

Kovo 12 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus pristatomas Šiaulių „Aušros“ muziejaus išleistas katalogas „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“. Pristatyme dalyvaus leidinio sudarytoja Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė bei vienas iš katalogo straipsnių autorių Šiaulių universiteto dėstytojas doc. dr. Simonas Strelcovas.

2013 m. sukako 150 metų nuo 1863 m. sukilimo. Pabrėždamas istorinę ir kultūrinę sukilimo reikšmę lietuvių, lenkų ir baltarusių tautoms, LR Seimas šiuos metus paskelbė 1863 m. sukilimo metais. Istorinė sukilimo atmintis dažniausiai siejama su muziejais, kuriuose saugomi eksponatai – išlikę tiesioginiai sukilimo liudytojai ir sukaupta archyvinė medžiaga. Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas? (39)

Elnias su Saule raguose | G.Giedraitienės pieš.

Kalėdos žymi Saulės sugrįžimą į mūsų pasaulį, kai dienų trumpėjimą pakeičia ilgai lauktas šviesėjimas. Kaip ir prieš daugelį tūkstantį metų mūsų išgyvenimas Žemėje tebelieka priklausomas nuo metų laikų kaitos, Saulės ir jos nuolatinio sugrįžimo pas mus. Pagal Saulės kelionę pradedami skaičiuoti Nauji Metai, maitintojėlė Žemelė irgi ilsisi ir brandina savo vaisius mums kartu su Saulele. Žmogaus gyvenimo, praėjusių metų įvertinimo ir naujų metų lūkesčiai neatsiejami nuo Saulės metų pradžios per Kalėdas. Dėl to šios šventės svarba įrėžta ir mūsų pasąmonėje. Kaip gamta atgimsta su Saulės sugrįžimu, taip ir žmonės turi galimybę permąstyti savo gyvenimo kelią ir svarbiausias vertybes, pasisemti gyvybinių jėgų ir ryžto kurti laimingesnį gyvenimą. Skaityti toliau

UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą papildė septyni dokumentinio paveldo objektai (1)

mokslasplius.lt nuotr.

Šiemet Nacionalinis komitetas „Pasaulio atmintis“ ir ekspertų grupė atrinko 5 dokumentus ar dokumentų rinkinius, kurie pripažinti regioninės reikšmės, ir du – nacionalinės reikšmės.

Regioninės reikšmės paveldu pripažintas vienintelis Lietuvoje Antrojo LDK Statuto nuorašas, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, ir XVII a. pabaigoje Karaliaučiuje išleistas Jono Rikovijaus lietuviškas giesmynas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute saugomi Kristijono Donelaičio laiškai bei poemos „Metai“ dalys, paties K. Donelaičio iš vokiečių kalbos verstas Prūsijos karaliaus įsakymas apie bendrųjų ganyklų Skaityti toliau

M. K. Oginskio 250-osios ir K. Donelaičio 300-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO sukakčių sąrašą (0)

Kristijonas Donelaitis

Šiuo metu vykstančios (lapkričio 5-20 d.) UNESCO Generalinės konferencijos metu Paryžiuje jau paskelbtas UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašas, į kurį įtraukta per 100 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų. Į šį sąrašą taip pat pateko abi Lietuvos pateiktos sukaktys: kompozitoriaus, rašytojo, diplomato Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) 250-osios gimimo metinės (ši sukaktis pateikta kartu su Baltarusija ir Lenkija) ir rašytojo Kristijono Donelaičio (1714–1780) 300-osios gimimo metinės.

Be šių 2014-2015 m. minimų sukakčių į UNESCO sąrašą taip pat įtrauktos garsių rašytojų: Margaritos Diuras (Marguerite Duras), Romano Gario (Roman Gary), Bohumilo Hrabalo (Bohumil Hrabal), Taraso Ševčenkos, Skaityti toliau

Seime pristatoma Europos kalbų dienai paminėti skirta paroda (1)

facebook.com nuotr.Europos Tarybos ministrų komitetas 2001 m. nutarė rugsėjo 26 dieną paskelbti Europos kalbų diena.

Seime šiuo metu pristatoma Lietuvių kalbos instituto kartu su Užsienio reikalų ministerija parengta teminių plakatų paroda „Lietuvių kalbos suvokimas: sena kalba moderniam bendravimui“ suteikia puikią galimybę per lietuvių kalbos unikalumą giliau pažvelgti į Lietuvos tapatybės šaknis ir jos pagrindines vertybes.

Paroda pasakoja apie lietuvių kalbos istoriją, jos praeitį ir dabartį. Per raštijos ir spaudos raidą atskleidžiami kertiniai Lietuvos istorijos momentai: priešinimasis spaudos draudimui, knygnešystė, partizanų kovos, Sąjūdžio gimimas, atkurta Nepriklausomybė. Parodos koncepcijos ir tekstų autorė – dr. Jolanta Zabarskaitė, dizainą sukūrė „Ekspobalta“. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų (15)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Jau nebe pirmą kartą kartoju: savo šalies istorijos pažinimas yra kertinis akmuo, ant kurio statomas būsimų kartų, tautos ir valstybės ateities rūmas. Lemtingas 1939-ųjų rugpjūtis – gera proga tai dar kartą priminti. O priminti dera ne dėl to, kad ugdytume aklą senų nuoskaudų ar atsako jausmą, bet kad pasimokytume iš istorijos klaidų ir mokėtume skirti bičiulį nuo priešo. Atrodo, senos tiesos, bet jos iki šiol ginčijamos ne tik užsienio oponentų, bet ir saviškių.

Dingstį šiems samprotavimams davė naujas Berlyno Humboldto universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowsky’o straipsnis vokiečių laikraštyje „Der Tagesspiegel“, kuriame pagrindžiama, kodėl 2009 m. balandį Europarlamentas sulygino fašizmo ir stalinizmo Skaityti toliau