Žymos archyvas: tautinis tapatumas
Seime įsteigta laikinoji Etninės kultūros grupė (0)
Kovo 10 d. Seime įsteigta laikinoji Etninės kultūros grupė. Jos įkūrėjai yra Seimo nariai Robertas Šarknickas ir dr. Stasys Tumėnas. Grupę sudaro 32 įvairioms partijoms ir Seimo frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai.
Ši Seimo narių grupė stengsis užtikrinti etninės kultūros globą ir apsaugą, tęstinumą ir atnaujinimą, perėmimą ir kūrimą, puoselėjimą ir sklaidą, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės raidą, iššūkius ir poreikius XXI a. Grupė numato inicijuoti ir aktyviai remti šiuolaikinę ir racionalią etninę politiką, užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės Skaityti toliau
Lietuviškų ženklų paieškos Šveicarijos kultūroje (0)
Kovo 3 d. 16 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) atrijuje vyks fotografijų parodos „Lietuvių Šveicarija“ atidarymas, o 17 val. prasidės Jūratės Kaspersen (Caspersen) paskaita Konferencijų salėje (V a.). Numatoma renginio trukmė – 2 val.
Biblioteka tęsia paskaitų, kuriose nagrinėjami lietuviški ženklai Vakarų šalių istorijoje ir kultūrose, ciklą. Šįkart bus kalbama apie lietuviškus atspindžius Šveicarijos kultūroje. Paskaitą skaitys Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ sudarytoja Jūratė Kaspersen.
E. Gilė: Gyvoji istorija padeda auginti tautinį tapatumą (nuotraukos) (5)
Šiuolaikinė moksleivių karta neįsivaizduoja mokymosi be naujų technologijų ir interneto. Dabar vaikams mokymosi vyksme reikia daug veiksmo, interaktyvumo. Mokytojams, o tuo labiau muziejams, tikras iššūkis vaikus sudominti tautos praeitimi ir istorija.
Statistika rodo, kad tik apie 8 proc. mokinių Lietuvoje turi geras istorines žinias. Didžiosios dalies jų, istorijos žinios yra paviršutiniškos ir fragmentiškos. Manomai, tam didžiausios įtakos turi mokyklose sutelktas dėmesys į istorinius faktus ir jų kiekį, Skaityti toliau
B. Kuzmickas. Lietuviška savimonė (0)
Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 88–165.
1.
Lenkiškoji, vokiškoji, rusiškoji lietuvių kultūros interpretacijos, išreiškiančios atitinkamų tautų ne tik kultūrinės, bet ir politinės ekspansijos nuostatas, „nematė“ lietuvių kultūros, kaip etniškai individualios kūrybos fenomenų visumos, o jeigu kai ką ir „matė“, tai nepripažino originalumo, praeities ir ateities, netgi teisės į ateitį. Vienais atvejais etniškai autentiška lietuvių kultūra buvo nuvertinama kaip „vietinė“, „mužikiška“, „archajiška“, „pagoniška“, Skaityti toliau
Karaliaučiaus lietuvių kalbos mokytojai mini asociacijos įkūrimo 20-metį (0)
Karaliaučiaus (Kaliningrado) regioninė lietuvių kalbos mokytojų asociacija, – aktyvi, kūrybinga, palaikanti glaudžius ryšius su Lietuva, mini įkūrimo 20-metį.
Lietuvių kalbos ir etnokultūros pamokos Karaliaučiaus krašte dažniausiai vyksta rusiškose mokyklose kaip fakultatyvai ar būreliai. Lietuviškų mokyklų yra tik viena – Karaliaučiaus Liudviko Rėzos lietuvių draugijos sekmadieninė mokykla. Kai kurie mokytojai važinėja iš Lietuvos, o kiti – tenykščiai gyventojai. Dauguma pastarųjų yra lietuvių kilmės, tačiau kai kurie net neturi lietuviškų šaknų, tik moka lietuviškai. Skaityti toliau
Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas A. Gedaminskienei (0)
Gegužės 25 dieną Vilniaus rotušėje Kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanota tautinių mažumų veikėja, VšĮ Tautinių bendrijų namai direktorė Alvida Gedaminskienė. Aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą už regiono kultūros tapatumo stiprinimą, už pilietiškumo ir pagarbos kultūrų raiškos įvairovei skatinimą A. Gedaminskienei įteikė kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Alvida Gedaminskienė daugiau nei du dešimtmečius dirba tautinių mažumų srityje, padeda bendruomenėms puoselėti tautinį tapatumą bei integruotis į visuomeninį Lietuvos gyvenimą. Skaityti toliau
D. Pavalkis: Mokslas deda pamatus gerovės visuomenei (0)
Mokslininkai analizuos mūsų visuomenės reikmes ir siūlys būdus, kaip galima sukurti visoms socialinėms grupėms palankią aplinką. Tokio tikslo sieks švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio patvirtinta nacionalinė mokslo programa „Gerovės visuomenė“.
„Nacionalinės mokslo programos – tai galimybė valstybės mokslui skiriamas lėšas nukreipti svarbiausiems iššūkiams spręsti. Tikimės, kad nauja nacionalinė mokslo programa pasiūlys prielaidas gerovės visuomenei“, – sako švietimo ir mokslo ministras. Skaityti toliau
D. Stancikas. Netoliaregis nusirašinėjimas (10)
Jau kuris laikas neatsikratau įspūdžio, kad kurdami valstybę mes vis kopijuojame kitų gyvenimus, neišgyvendami patys savęs. Regis, kuriame savo valstybę aklai nusirašinėdami nuo kitų – neva geresnių už mus. Matėte, kaip vaikai nesusimąstydami mėgdžioja klasės lyderius? Panašiai elgiamės ir mes.
Todėl ir judam pagal kažkokį keistą, iš įvairių skutelių sudėliotą, dažnai prieštaringą valstybės ateities scenarijų, kuriame nebelieka nieko savito, nieko lietuviško, dėl ko nesinorėtų krautis lagaminų ir vykti į užsienį – pas tuos geresnius, gražesnius, turtingesnius, kuriuos mėgdžiojame. Skaityti toliau
Kuriama Lietuvių kalbos sintaksinės-semantinės analizės informacinė sistema (0)
Globalizacija, informacinių ir ryšių technologijų pažanga, augantis tekstinės informacijos kiekis pasauliniame saityne, nauji bendravimo būdai (pavyzdžiui, socialiniai tinklai) ir verslo modeliai lemia didėjantį poreikį kurti naujus, su lietuvių rašytine kalba susijusius sprendimus ir elektronines paslaugas, sugebėsiančias apdoroti kalbą. Reikalingos kokybiškos, naujos kalbinės ir semantinės technologijos, kurios mokėtų analizuoti ir apibendrinti informaciją pagal jos prasmę ir leistų piliečiams naudotis virtualios erdvės paslaugomis jų gimtąja kalba. Skaityti toliau
Lenkijos lietuviai jaučia pavojų (8)
Lenkijos lietuvių bendruomenė kreipėsi į Lietuvos ir Lenkijos premjerus prašydama imtis priemonių sustabdyti augantį antilietuviškumą Seinų krašte. Rašte pabrėžiama, kad „nuolat siaurinamas lietuviškų mokyklų tinklas, ignoruojami elementarūs poreikiai mokyklas aprūpinti reikiamais vadovėliais (…) Daugėja pasityčiojimo iš žmonių, kai viešose vietose išgirstama vartojant lietuviškas pavardes ar gimtąją kalbą, atvejų, panaikinta vienintelė lietuviška laida Balstogės televizijoje. Skaityti toliau